Rusija

Rusija pareikalavo, kad Suomija pasitrauktų iš NATO, o Aljansas atsisakytų bazių Baltijos šalyse, skelbia „Bild“. Leidinio duomenimis, tokios sąlygos buvo iškeltos Rusijos atstovų neoficialių derybų dėl karo Ukrainoje nutraukimo metu, jos neva taip pat buvo pateiktos Europos atstovams derybose Abu Dabyje. Minėto leidinio teiginių nepriklausomai patikrinti neįmanoma.

Rusijos režimo lyderiui Vladimirui Putinui, tikėtina, gimė ketvirtas anūkas, skelbia „Agentstvo“. Anot pranešimo, V. Putino dukra Katerina Tichonova 2025 m. rugpjūčio 15 d. susilaukė sūnaus Adriano. Skelbiama, kad Putinui gimė ketvirtas anūkas Kanalas skelbia, kad gavo prieigą prie nutekėjusių civilinės metrikacijos įrašų. Skirtingai nei K. Tichonovos dukrai, sūnui suteikta ne tėvo (Igorio Zelenskio), o motinos pavardė.

Naktį į penktadienį Ukrainos pajėgos dronais puolė didelę naftos perdirbimo gamyklą Rusijos Volgogrado mieste ir gamybos objektą Rostove prie Dono, pranešė „Kyiv Independent“. Ataka surengta praėjus dienai po trišalių taikos derybų Abu Dabyje. Ukraina toliau siekia trikdyti Rusijos kariuomenę aprūpinančios infrastruktūros veiklą ir mažinti Maskvos pajamas iš energetikos.

Laivybos sekimo duomenų analizė, kurią ketvirtadienį atliko naujienų agentūra AFP, parodė, kad prie JAV krantų jau daugiau nei 48 valandas stovi rusišką dyzeliną gabenantis tanklaivis, iš pradžių turėjęs plaukti į Niujorką. Spalio 23 dieną Graikijos operatoriui priklausantis laivas „Agioi Fenandes“, plaukiojantis su Maltos vėliava, išplaukė iš Rusijos Primorsko uosto netoli Sankt Peterburgo. Jis gabena beveik 300 tūkst. barelių dyzelino, kuris buvo skirtas Niujorkui.

Rusija ir toliau kaltina Europą esą nenoru siekti taikos ir grasina, kad užsienio karių dislokavimą Ukrainoje po karo laikys grėsme savo saugumui, pareiškė Rusijos vadovas Vladimiras Putinas, praneša Rusijos naujienų agentūra TASS.

Norvegijos žvalgyba ketvirtadienį pranešė, kad padidėjo rizika, jog Rusija imsis sabotažo prieš šioje Skandinavijos šalyje esančius objektus. Norvegijos policijos saugumo tarnyba (PST) pareiškime nurodė pastebėjusi, kad 2026 m. padaugėjo su sabotažu susijusių incidentų, o saugumo padėtis prisidėjo prie „didesnio Rusijos žvalgybos tarnybų polinkio rizikuoti“. „Manome, kad yra rimtas pagrindas tikėtis, jog ateinančiais metais Rusijos žvalgyba Norvegijoje surengs sabotažo aktų“, – sakė PST Valsty...

JAV pasiuntiniai Steve'as Witkoffas ir Jaredas Kushneris po susitikimo su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu išvyko iš Kremliaus. Naujienų agentūros „Interfax“ duomenimis, susitikimas truko apie dvi su puse valandos. Naujienų agentūros AFP žurnalistas ketvirtadienį patvirtino, kad JAV pasiuntiniai išvyko. Jie ketina toliau keliauti į Airijos sostinę Dubliną, kur planuojamas susitikimas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas ketvirtadienį leido suprasti, kad Maskva nesileis į kompromisus dėl savo griežtų reikalavimų karui Ukrainoje užbaigti, tačiau per Kremliuje vykusį susitikimą su JAV pasiuntiniais pasiūlė trumpalaikes paliaubas viename svarbiame pafrontės mieste. Rusijos vadovas pareiškė neketinantis švelninti savo teritorinių reikalavimų dėl Ukrainos regionų, kuriuos Rusija teigia aneksavusi, kontrolės.

Rusijos įmonės privalo perkelti duomenų apdorojimo centrus (DOC) po žeme, o ne statyti pajėgumus užsienyje, pareiškė Skaitmeninės plėtros ministerijos vadovas Maksutas Šadajevas. „Aišku, kad reikia lįsti po žeme. Rinkdamiesi iš dviejų istorijų – persikėlimo į užsienį arba išėjimo po žeme, žinoma, mes [pasisakome] už tai, kad jie eitų po žeme, o ne relokuotųsi“, – „CNews Forum“ sakė M. Šadajevas. Anot jo, Skaitmeninės plėtros ministerija jau paragino verslą statyti požeminius duomenų centrus.

JAV paprašė Rusijos pateikti naują pasiūlymą dėl būsimo saugumo susitarimo su Europa, kuriame būtų numatytos Rusijos priemonės įtampai su žemynu sumažinti, skelbia „Axios“. Apie tai leidiniui komentavo du šaltiniai. Kas žinoma apie derybas Abu Dabyje? Rusija siekia sudaryti Europos saugumo susitarimą, kuris apribotų NATO plėtrą ir sumažintų jos karinį buvimą Rytų Europoje.

Sankt Peterburge sprogo automobilis, skelbiama, kad juo važiavo rusų karininkas. Pranešama, kad žuvo Rusijos ginkluotųjų pajėgų pulkininkas, galimai karinis lakūnas. Žuvusiojo pavardė ir daugiau incidento detalių kol kas neskelbiama. Televizijos kanalas „78“ pranešė, kad žuvusysis buvo Rusijos 6-osios oro pajėgų ir oro gynybos armijos vyriausiasis šturmanas. Rusija skelbia, kad pradėta baudžiamoji byla dėl kario nužudymo.

Vienas aukšto rango Rusijos diplomatas trečiadienį pareiškė, kad Maskva galėtų sudaryti nepuolimo paktus su NATO valstybėmis narėmis, rašo „Reuters“. Tai, anot jo, būtų dalis naujos Europos saugumo architektūros, apie kurią šiuo metu svarstoma derybų dėl karo Ukrainoje pabaigos procese. Rusų derybininkas Vladimiras Medinskis trečiadienį pareiškė, kad naujos Europos saugumo sistemos idėja buvo pagrindinė dviejų dienų derybų Abu Dabyje tema, tačiau nepateikė detalių apie tai, kas buvo aptarta.

Ukrainos prokurorai tiria 23 Ukrainos karių mirties atvejus – tyrėjų teigimu, karius nunuodijo Rusijos žvalgybos užverbuotos jaunos moterys ir paauglės, praneša naujienų portalas „TVP World“. Ukrainos prokurorų teigimu, jauniausiai įtariamajai tebuvo vos 13 metų, kai buvo užverbuota, ir 14 metų, kai nužudė savo 27 metų auką. Ukrainos tiriamosios žurnalistikos leidinys „Slidstvo“ pranešė, kad įtariamoji, siekiant išsaugoti jos anonimiškumą, įvardijama Kati vardu.

Suomijos įlankoje praėjusią naktį buvo atakuotas Rusijos Baltijos laivynui priklausantis karo laivas, teigė estų laikraščio „Postimees“ cituojami kariniai stebėtojai. Skelbiama, kad yra žuvusių ir sužeistų laivo įgulos narių. Pasak vieno stebėtojo, nukentėjęs laivas galėjo būti 21631 projekto „Bujan-M“ arba 22800 projekto „Karakurt“ klasės korvetė. Stebėtojas nurodė, kad incidentas, kaip pranešama, įvyko netoli Rusijai priklausančios Goglando salos.

Netikėtai mirė Rusijos ambasadorius JAV Aleksandras Nikitičius Darčijevas, „su giliu liūdesiu“ praneša Rusijos užsienio reikalų ministerija. Jis netikėtai mirė trečiadienį, eidamas 67-uosius metus. Mirė Rusijos ambasadorius JAV Ministerijos pranešime jis apibūdinamas kaip „išskirtinis diplomatas, patyręs vadovas, geras draugas ir mentorius. Aukščiausio lygio profesionalas, puikus Amerikos reikalų žinovas“. Ministerija pareiškė užuojautą jo artimiesiems. Apie mirties priežastis nepranešama.

Aliaksandras Lukašenka lapkričio 11 d. Kremliuje vykusiame Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos posėdyje atsakė į priekaištus, kad Baltarusija ir Rusija rengiasi karui, praneša naujienų portalas „Zerkalo“. „Mums, ypač Baltarusijai ir Rusijai, priekaištaujama, kad iki 2030 m. rengiamės karui ir esame pasiruošę kariauti su NATO bei visa Europos Sąjunga. Baltarusija ir Rusija nieko panašaus neplanuoja. Apie tai jau ne kartą kalbėjome.

Gaisro Rusijos Ust Lugos uoste mastas buvo toks didelis, kad jis matės ir Estijos teritorijoje, skelbia „Telegram“ kanalas „Astra“. Trečiadienį dronų ataka sukėlė gaisrą Rusijos Ust Lugos uoste – viename svarbiausių Baltijos jūros naftos eksporto uostų. Gaisrą patvirtino Leningrado srities gubernatorius. Estijos Rytų Viru apskrities, esančios Rytų Estijoje, gyventojai, galėjo pastebėti nuo liepsnų nusidažusį naktinį dangų. Ust Lugos uostas tiesia linija yra maždaug 35 km nuo Narvos.

Rusija galėtų su atskiromis NATO valstybėmis sudaryti dvišalius susitarimus dėl abipusio nepuolimo – tokiu atveju jos iš Maskvos galėtų gauti papildomų individualių saugumo garantijų.

Rusijos ir Ukrainos taikos derybų dalyviai susitarimą gali pasiekti dar iki šių metų pabaigos, po Abu Dabyje vykusių derybų surengtoje spaudos konferencijoje pareiškė Ukrainos Aukščiausiosios Rados frakcijos „Tautos tarnas“ vadovas ir Ukrainos delegacijos narys Davydas Arachamija, kurio žodžius cituoja naujienų portalas „Meduza“. „Manau, kad šiuo metu derybos vyksta pakankamai sparčiai, kad susitarimą pavyktų pasiekti iki Naujųjų metų“, – sakė jis.

Rusijos delegacijos trišalėse derybose vadovas V. Medinskis priminė Rusijos ultimatumą NATO ir Vakarams 2021-aisiais, pylė purvą ant Europos šalių ir prabilo apie susitarimą dėl apsikeitimo belaisviais. Jokių konkrečių sprendimų kol kas nebuvo paskelbta, apie ką konkrečiai buvo deramasi taip pat nebuvo skelbiama. „Konfliktas Ukrainoje parodė, kad visa po Jaltos ir Potsdamo veikusi saugumo sistema Europoje veikia labai prastai. Ir iš esmės serga visas organizmas.

Derybose Abu Dabyje (Jungtiniai Arabų Emyratai) Rusija bando „prastumti“ savo 2021 m. ultimatumus dėl NATO pajėgų mažinimo Europoje, rašo JAV Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai. „Kremlius bando nukreipti trišales derybas tarp JAV, Rusijos ir Ukrainos Abu Dabyje į esminius Europos saugumo architektūros pokyčius“, – teigiama instituto ataskaitoje.

Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) trečiadienį pranešė Kaliningrade sulaikiusi du įtariamus Lenkijos žvalgybos agentus. Lenkijos specialiųjų tarnybų atstovas pačių kaltinimų komentuoti nesutiko ir Rusijos paskelbtą medžiagą Lenkijos nepriklausomybės dieną pavadino provokacija bei dezinformacija.

Europos šalys yra pasirengusios su Rusija aptarti grįžimą prie karinių konfliktų prevencijos mechanizmų, galiojusių Šaltojo karo laikotarpiu, praneša „Financial Times“ (FT), remdamasis šaltiniais tarp Europos diplomatų. Konkrečiai kalbama apie susitarimus, ribojančius tam tikrų rūšių raketų dislokavimą, taip pat apie „Atviro dangaus“ sutartį, kuri leido JAV ir Sovietų Sąjungai stebėti viena kitos karinius objektus.

Tanklaivis su rusišku dyzelinu, kuris anksčiau plaukė į JAV, apsisuko maždaug už 740 km nuo Niujorko, remdamiesi „Bloomberg“, rašo UNIAN. Laivas „Agioi Fanendes“ gabena apie 40 tūkst. tonų dyzelinio kuro. Tanklaivis pradėjo tolti nuo rytinės JAV pakrantės. Nuo pirmadienio jis plaukia zigzaginiais maršrutais, neturėdamas aiškaus kurso.

Italija antradienį pasisakė prieš vienos Rusijos pareigūnės siūlymą Rusijos mokyklų valgyklose uždrausti picą, tokį sprendimą motyvuojant tuo, kad tai Vakarų produktas, kenkiantis vaikų sveikatai ir pakertantis tradicinį Maskvos gastronominį identitetą. Pica labai populiari tarp Rusijos jaunimo. Draudimą pasiūlė sveikos mitybos aktyvistų grupė, o šią iniciatyvą palaikė prezidento patarėja Elena Jampolskaja.

Rusijos opozicijos veikėjas ir 13-asis pasaulio šachmatų čempionas Garis Kasparovas atšaukė kelionę į Berlyną, kai saugumo tarnybos perspėjo apie galimą grėsmę jo gyvybei, pranešė Vokietijos bulvarinis leidinys „Bild“. G. Kasparovas turėjo kalbėti Berlyno laisvės savaitės renginyje. Vietoj to jis įrašė vaizdo kreipimąsi į dalyvius ir patvirtino girdėjęs pranešimus, kad Rusija mėgina jį nužudyti.

Liepos–rugsėjo mėnesiais į Sakartvelą, Armėniją ir Serbiją vyko rekordiškai daug Rusijos piliečių, besibaiminančių, kad Kremlius gali paskelbti naują mobilizacijos bangą karui Ukrainoje, praneša naujienų portalas „TVP World“. Per tris mėnesius užfiksuota daugiau kaip 1,1 mln. kelionių į šias tris šalis – tai didžiausias atitinkamo metų ketvirčio rodiklis per 17 metų.

Rusija sustiprino hibridinio karo apraiškas Europoje. Kaip skelbia „Bloomberg“, kryptimi numeris vienas tampa Lenkija, rašo UNIAN. Tekste pažymima, kad daugėja hibridinio karo apraiškų – padegimų, sabotažo, dronų. Leidinys apskaičiavo, kad 2026 m. rugsėjį užregistruoti 78 incidentai, rugpjūtį – 51. Ankstesniais mėnesiais jų buvo mažiau. Taip pat plečiasi ir išpuolių mastas.

Lenkijos vidaus saugumo agentūra (ABW) sulaikė du Ukrainos piliečius, įtariamus šnipinėjimu ir diversijomis Rusijos žvalgybos tarnybų naudai, antradienį pranešė pareigūnai.Vyrai fotografavo karinius objektus ir ypatingos svarbos infrastruktūrą Lenkijoje. Jiems taip pat pateikti kaltinimai dėl transporto priemonių padegimo viename didžiausių šalies miestų, pranešė Nacionalinė prokuratūra. 24 ir 25 metų amžiaus įtariamieji sulaikyti lapkričio 3 dieną Mazovijos Minske, į rytus nuo Varšuvos.

Rusija žada imtis „atsakomųjų priemonių“ dėl to, kad Vakarų šalys sulaiko jos vadinamąjį „šešėlinį laivyną“, o Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas apkaltino Europą „piratavimu“, rašo „The Moscow Times“. S. Lavrovas teigė, kad Europos Sąjunga virsta kariniu aljansu „ir ėmėsi atvirai konfiskuoti užsienio laivus bei vogti jų krovinius“. S. Lavrovas pridūrė, kad Europos šalys „išrado terminą „šešėlinis laivynas“, kurio nėra tarptautinėje teisėje, taip pat naftos kainų ribą, kuri ap...

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas iš esmės yra pasirengęs kalbėtis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Tačiau toks kontaktas turi turėti konkretų tikslą, o Berlynas kol kas nemato Rusijos noro siekti teisingos ir ilgalaikės taikos Ukrainoje. Tai pirmadienį per Vokietijos vyriausybės spaudos konferenciją Berlyne pareiškė pirmasis vyriausybės atstovo spaudai pavaduotojas Steffenas Meyeris. „Visada sakėme, kad iš esmės esame tam atviri, tačiau tai turi turėti prasmę.

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija reikalauja, kad Europos šalys tiesiogiai dalyvautų kitame derybų dėl taikos Ukrainoje raunde, rašo „Politico“. Anot leidinio šaltinių, JAV pasiuntiniai Jaredas Kushneris ir Steve‘as Witkoffas turi įtikinti Rusiją leisti Europai prisijungti prie derybų. Vašingtonas nori, kad šią savaitę Abu Dabyje vyksiantys susitikimai būtų paskutiniai, kuriuose europiečiai nedalyvautų visapusiškai.

Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas pagrasino Europai „labai trumpu“ karu, jei kiltų ginkluotas konfliktas. Jis pareiškė, kad Vakarai esą vis aktyviau vykdo priešišką veiklą Baltijos jūroje, trukdo Rusijos laivybai ir planuoja pradėti Kaliningrado srities blokadą.

Žinomas Rusijos tiriamosios žurnalistikos laikraštis „Novaja Gazeta“ pirmadienį nutraukė veiklą ir paliko redakcijos patalpas Maskvoje, pranešė agentūra „Reuters“. Leidinys pareiškė nusileidžiantis nuolatiniam Rusijos valdžios institucijų spaudimui, dėl kurio žurnalistinė veikla tapo neįmanoma. Vienas laikraščio įkūrėjų, Nobelio taikos premijos laureatas Dmitrijus Muratovas paragino visuomenę ginti žodžio laisvę ir žmogaus teises.

Rusijos pareigūnai ir žiniasklaida pranešė, kad mažiausiai šešiuose šalies regionuose vėl juntamas degalų trūkumas – per pastarąsias dvi savaites Ukrainai smogus mažiausiai aštuonioms didelėms naftos perdirbimo gamykloms, iškilo grėsmė, kad vairuotojams vėl teks valandų valandas stovėti eilėse degalinėse, praneša „Reuters“. Po spalio 30 d., kai JAV prezidento Donaldo Trumpo paskelbtos energetikos paliaubos tarp Kyjivo ir Maskvos taip ir neįsigaliojo, Ukraina ėmė gerokai intensyviau pulti Rusijo...

Slaptas Rusijos tinklas siekė pasinaudoti spalio mėnesį Prancūzijoje kilusiomis riaušėmis ir socialiniuose tinkluose skleisti žinią, kad neramumus sukėlė nekontroliuojama imigracija, o šalies vyriausybė neva prarado padėties kontrolę. Tai teigiama naujienų agentūros „Reuters“ gautoje vidinėje Europos Sąjungos (ES) vertinimo ataskaitoje.

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas yra vienintelis žmogus, galintis sustabdyti karą prieš Ukrainą, o norint pasiekti ilgalaikę taiką būtina, kad Ukraina taptų visateise NATO nare.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį pareiškė, kad kitą savaitę greičiausiai susitiks su Rusijos ir Kinijos lyderiais aptarti karo Irane užbaigimo. D. Trumpas žurnalistams teigė besitikintis susitikti su Kinijos vadovu Xi Jinpingu ir Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu Azijos ir Ramiojo vandenyno viršūnių susitikime Šendžene, Kinijoje, kuris numatytas lapkričio 18–19 dienomis. „Keliausiu į Kiniją, – sakė D. Trumpas.

Automobilis, kuriuo važinėja Vladimiras Putinas ir kuris 2025 metais užsiliepsnojo Maskvos centre, netikėtai atpigo iškart 110 tūkst. eurų. Nors turi prabangaus automobilio statusą, rusų gamybos „Aurus Senat“ sunkiai randa pirkėjų, o prekės ženklo pardavimai sparčiai krenta. Apie sumažėjusią sedano kainą blėstančios paklausos fone pranešė Rusijos „Telegram“ kanalas, rašoma „Telegraf“. Pardavėjai siūlo automobilius už 40 mln. rublių (apie 434,5 tūkst. eurų) vietoj įprastų 49–50 mln.

Teismas įpareigojo nedelsiant grąžinti Rusiją į didįjį ritulį, tačiau tam pasirodė visiškai niekas neparuošta, rašoma „Meduza“. Neatmestina, kad čempionato organizatoriams teks atiduoti Rusijai Ukrainos vietą, kuri į turnyrą pateko pirmą kartą per 20 metų. Tačiau net ir tokiu atveju – nėra aišku, su kuo žaistų Rusijos rinktinė, nes dalyvės viena po kitos skelbia boikotą.

Dar kelis Rusijos regionus pasiekė biudžetinio sektoriaus darbuotojų atleidimų banga, skelbia „Moscow Times“. Atleidimai palietė Penzos, Archangelsko, Tiumenės sritis, Primorės kraštą, Kareliją. Rusijos regionuose – atleidimai Netoli Archangelsko uždaromi Rembuevo vaikų namai – sprendimas, nepaisant vietos gyventojų protestų, jau priimtas, o atleidžiami bus 28 darbuotojai.

Vladimiras Putinas bando pasinaudoti Donaldo Trumpo siekiu kuo greičiau užbaigti karą Ukrainoje, kad dar labiau susilpnintų Ukrainą ir Europą. Tuo metu, kai po susitikimo su V. Putino pasiuntiniu D. Trumpas paskelbė apie „didelį susitarimą“, kuris gali „apimti ne tik Ukrainą, bet ir visą Europą“, Kremliaus lyderis pareikalavo, kad Kyjivas perleistų neokupuotą Donbaso dalį. Tačiau tai esą būtų tik išankstinė sąlyga ugnies nutraukimui.

Rusijai įsiveržus į Ukrainą, „SpaceX“ įkūrėjo Elono Musko sprendimas suteikti Ukrainai palydovinį ryšį „Starlink“ pavertė amerikiečių verslininką karo dalyviu, savo „Telegram“ kanale parašė Rusijos Saugumo Tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas. Jo nuomone, milijardierius „nuo pat pradžių suprato“, kokiems tikslams naudojama jo technologija.

Interviu Vokietijos leidiniui „Die WELT“ Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad Lietuva gavo žvalgybos informacijos apie galimas provokacijas iš Kaliningrado ir, kaip ir Lenkija, sustiprino priemones užtikrinti sienos saugumą. „Die WELT“ žurnalistas G. Nausėdos paprašė įvertinti tai, kad Lenkija, bijodama tolesnių provokacijų, kariniu požiūriu sustiprino savo sieną su Rusijos eksklavu Kaliningradu.

Rusijos žmogaus teisių ombudsmenei Janai Lantrotovai per ceremoniją su JAV pirmąją ponia Baltuosiuose rūmuose negavo teisės pasisakyti. Taip pat M. Trump sumaišė Rusijos atstovės vardą, rašo „Agentstvo“. Pažymima, kad ji buvo vienintelė atstovė iš Rusijos ar Ukrainos delegacijų, kuriai nebuvo suteikta proga pasisakyti. „Reiškiu giliausią dėkingumą poniai Anai Lantratovai, Rusijos Federacijos žmogaus teisių ombudsmenei.

Rusijos Vladivostoke dėl komunalinių tinklų gedimų be šildymo ir karšto vandens liko daugiau nei 21 tūkst. gyventojų, pranešė Primorės srities prokuratūra. Tiekimo nutraukimas palietė 98 daugiabučius namus ir tris socialinius objektus, rašo „The Moscow Times“. „Prokuratūra inicijavo patikrinimą, kurio metu bus įvertinta, ar laikomasi teisės aktų reikalavimų, susijusių su tinklų priežiūra ir eksploatacija, taip pat avarijos pašalinimo terminai“, – pažymėjo srities prokuratūra.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas ketvirtadienį Maskvoje priėmė Irano saugumo vadovą Mohseną Rezaei, kad aptartų dviejų šalių ryšių stiprinimą ir, be kita ko, dujotiekio tiesimą rusiškų dujų importui. Po jųdviejų susitikimo su žurnalistais kalbėjęs Irano Aukščiausiosios nacionalinio saugumo tarybos sekretorius M. Rezaei susitikimą pavadino „itin svarbiu apsikeitimu nuomonėmis“, pranešė Irano ambasada, citavusi jo žodžius.

  Maskva ketvirtadienį pareiškė, kad JAV skirti Rusijos dyzelino kroviniai toliau gabenami į Jungtines Valstijas, nors sekimo duomenys parodė, kad du iš trijų laivų, regis, plaukia į kitus paskirties uostus. JAV prezidentas Donaldas Trumpas praėjusį mėnesį sušvelnino sankcijas rusiškam dyzelinui, su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu susitaręs dėl šimtų tūkstančių tonų šių degalų tiekimo tiesiogiai į Jungtines Valstijas.

 Vladimiras Putinas ketvirtadienį sukritikavo šalis, kurios nepritaria Rusijos grįžimui į tarptautinį sportą, nes kelios Europos komandos pareiškė, kad dėl karo Ukrainoje nežais su ja kitų metų pasaulio ledo ritulio čempionate. Danija, Norvegija, Švedija ir Čekija antradienį pasekė Suomijos pavyzdžiu ir pranešė, kad nežais su Rusija Vokietijoje vyksiančiame 2027 m. pasaulio čempionate.