Sodas ir daržas

Hortenzijos – vieni mėgstamiausių sodo augalų, tačiau rudenį jas prižiūrint daroma viena dažna klaida, galinti turėti įtakos kitų metų žiedams. Nedaug sodo augalų gali prilygti hortenzijoms, kai šios visiškai pražysta. Vešlūs žiedynai ir sodriai žali lapai sodui suteikia spalvų nuo vasaros pradžios iki pat rudens. Įspūdingiems žiedynams pamažu parudavus, gali kilti noras prieš šaltąjį sezoną augalą apgenėti ir sutvarkyti. Tačiau prieš imdami į rankas sekatorių gerai pagalvokite.

Vėlyvas ruduo – puikus metas kuriam laikui padėti į šalį kastuvą ir laistytuvą, o į rankas paimti sekatorių. Lapkritį sodo darbai keičiasi. Užuot sodinus naujus augalus, reikėtų pasirūpinti jau augančiais sode. Genėjimas yra svarbi augalų priežiūros dalis, prasidedanti vėlyvą rudenį ir tampanti vis aktualesnė artėjant žiemai. Dauguma krūmų ir medžių geriausiai reaguoja į genėjimą ramybės laikotarpiu, kai jau būna numetę lapus.

Yra vienas paprastas būdas užtikrinti, kad kitą pavasarį hortenzijos žydėtų gausiai ir įspūdingai. Dabar pats tinkamiausias metas jomis pasirūpinti. Hortenzijos išlieka vienu populiariausių sodo augalų ir sėkmingai ištveria net sudėtingas žiemos sąlygas. Nors pavasaris gali atrodyti dar toli, sodininkai jau dabar gali pasirūpinti kitų metų žiedais. Tam tereikia atlikti vieną svarbų darbą – pašalinti nužydėjusius žiedynus, rašoma express.co.uk.

Susipažinkite – Šarūnas Kasmauskas yra Lietuvos medikas, kuris ryžosi savo karjerą apversti 180 laipsnių kampu. Anksčiau karo mediku dirbęs pašnekovas padėjo tašką įtampa ir rimtais iššūkiais pasižymėjusiame darbe ir įgyvendino savo vaikystęs svajonę – pradėjo užsiimti sodininkyste. Kretingos rajone pašnekovas įkūrė japonišką sodą, kuris buvo pradėtas kurti prieš 20 metų. Į jį kasmet atvyksta gausybė lankytojų, o Š. Kasmauskas nurodė, kad tokį savo sprendimą mielai pakartotų darkart.

Ruduo – ne tik ramybės metas, bet ir svarbiausias pasiruošimo periodas mūsų sodams ir kiemams. Nors daugelis augalų rudenį ruošiasi ilsėtis, sodininkams darbų netrūksta: nuo jautresnių medelių apsaugos iki spygliuočių priežiūros ir krūmų genėjimo. Apie tai, kaip teisingai pasirūpinti želdiniais, TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Svajonių sodai“ pasakojo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Kauno botanikos sodo dendrologijos grupės dendrologė Loreta Buknienė.

Nors sodas šiuo metų laiku pamažu ruošiasi žiemos poilsiui, kai kurios žydinčių rožių veislės vis dar džiugina paskutiniais žiedais. Vėsesni orai ir didesnė drėgmė leidžia jiems išsilaikyti ilgiau, tačiau būtent dabar svarbu atidžiai apžiūrėti augalus. Jeigu ant lapų pastebėjote geltonuojančias vietas ir juodas dėmes, laukti nereikėtų. Tai gali būti viena pavojingiausių rožių ligų – juodasis rožių dėmėtumas, rašoma express.co.uk.

Lietuvių sodus užkariavusios karalienės hortenzijos dar džiugina savo ištaigingais žiedais, tačiau netrukus prasidės jų paruošimo žiemai metas. Paruošiamųjų darbų nėra daug, tačiau juos svarbu atlikti, kad kitąmet sulauktume gražaus ir gausaus hortenzijų žydėjimo. Apie tai, kaip paruošti skirtingų rūšių hortenzijas žiemai, TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Svajonių sodai“ pasakojo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodo dendrologijos grupės dendrologė Loreta Buknienė.

Švarios ir estetiškos viešosios erdvės, kūrybingai puoselėjami verslo įmonių, organizacijų fasadai, žydintys individualių namų bei daugiabučių kiemai – tai ne tik rajono įvaizdis, bet ir nematomas, tačiau itin stiprus pozityvumo gijomis bendruomenę jungiantis saitas.

Lapkritis – paskutinis rudens mėnuo, kai visi darbai sode ir darže atrodo baigti. Vis dėlto reikėtų nepamiršti kai kurių patarimų ir ramiai pasiruošti žiemai. Dalijamės su jumis, ką verta nuveikti lapkričio mėnesį sode. Darbai darže Ruošiantis žiemai rekomenduojama nuravėti daržus, gėlynus ir palikti juos tvarkingus pavasariui, jei to dar nepadarėte. Tinkamas laikas nuimti šakninių salierų derlių. Tai darykite, kai tik nuvys lapai.

Temperatūra krinta, medžių lapai keičia spalvą ir krenta nuo medžių, o ruduo sukuria vėsesnes sąlygas, leidžiančias sodininkams paruošti savo sodus ir daržus žiemai. Nors vis daugiau laiko norisi praleisti namuose, dabar yra puikus metas įvairiems sodo priežiūros darbams. Vienas jų – vejos paruošimas. Sodininkystės ekspertas ir „TikTok“ kūrėjas Michaelas Griffithsas pasidalijo išsamiu darbų sąrašu, kuriuos sodininkai gali atlikti dabarį.

Rudenį sodus puošiantys jurginai vėl sugrįžta į populiarumo viršūnę – jie ne tik papuošia kiemus, bet ir vestuves, krikštynas ar kitas šventes. Alytaus rajone ūkį „Augalų oazė“ turintys Onutė ir Virginijus Krukoniai tuo įsitikina vėl ir vėl bei iš savo praktikos žino, kas užkariavę tautiečių širdis.

Atėjus rudeniui pats metas pasirūpinti ne tik namų vidumi, bet ir kiemu. Po vasaros terasų grindinys, trinkelės ir įvažiavimai dažnai būna padengti purvu, įsisenėjusiomis dėmėmis, samanomis bei dumbliais. Nors daugelis tokiems darbams renkasi aukšto slėgio plovimo įrenginius, specialistai tikina, kad galima apsieiti ir be brangios technikos. Pasirodo, veiksmingai nuvalyti nešvarumus gali padėti visai įprasta buityje naudojama priemonė, kurią daugelis turi savo namuose.

Yra daug būdų ir taisyklių, kaip namuose laikyti obuolius per žiemą. Pirmajame etape atrenkami geri vaisiai, parenkama laikymo vieta ir tara. Šviežiuose vaisiuose yra žmonių sveikatai būtinas vitaminų kompleksas. Todėl svarbu laikytis tam tikrų sąlygų, kad maistinės medžiagos būtų išsaugotos kuo ilgiau. Ne visos obuolių veislės tinka laikyti per žiemą. Ilgalaikiam laikymui tinka tik žieminės obuolių veislės, nuskintos laiku, sukaupę pakankamai cukrų ir visiškai subrendę.

Rudenį, kai sodai pamažu netenka spalvų, medžių lapai nusėda ant žemės, o rytais ant žolės sublizga šalnos, sodybų šeimininkų laukia vienas svarbiausių vejos priežiūros darbų. Vasarą žaliavusi veja dabar ruošiasi ilgam poilsiui, tačiau tai nereiškia, kad ją galima palikti likimo valiai. Nuo to, kaip žolynas bus prižiūrimas rugsėjį, spalį ir vėlyvą rudenį, nemažai priklausys, ar pavasarį jis vėl sužaliuos tankus, vešlus ir gražus, ar pasitiks išretėjusiais plotais, samanomis ir gelstančia žole.

Rudenį kiemai ir sodai pasipuošia spalvingais lapais, tačiau kartu atsiranda ir kasmetinis klausimas – ką su jais daryti? Vieni skuba grėbti kiekvieną nukritusį lapą, kiti juos palieka natūraliai nukloti žemę, tačiau ar tikrai visus lapus būtina surinkti? Pasirodo, ne. Nukritę lapai gali būti naudingi sodui: jie saugo dirvožemį nuo šalčio, padeda išlaikyti drėgmę, ilgainiui virsta organinėmis medžiagomis ir suteikia prieglobstį naudingiems vabzdžiams.

Kol kas dar nesulaukėme reikšmingesnio šaltuko ar sniego, tad vis dar metas pasidarbuoti sode. Dabar tinkamas metas rūpintis augalais, kad jų nenugraužtų kenkėjai ar laukiniai žvėrys, be to, jau dabar galime pasiruošti artėjančiam pavasariui, kad vis intensyvėjant saulei nesuplyšinėtų medelių žievė.

Nuėmus daržoves, reikia pradėti ruoštis kitų metų derliui. Vienas pagrindinių darbų – sutvarkyti dirvožemį: sunaikinti stambesnes piktžoles, surinkti sausus lapus ir derliaus likučius, atnaujinti dirvą. Atlikus šiuos svarbius darbus, padidės derlingumas, sumažės žaladarių, ligų ir piktžolių plitimas bei atsiradimas. Pirmiausia, nuėmus derlių, reikėtų pašalinti visas liekanas. Atidėliojant šį darbą, augalų liekanos ims pūti ir pradės bręsti patogenai, kurie užkrės dirvą.

Šilauogės šiuo metu yra kone pačios populiariausios uogos, auginamos ne vieno lietuvio sode. Kiekvieno siekiamybė – skanus ir gausus derlius, tad norint jo sulaukti kitąmet, dabar pats metas imtis šiluogių paruošimo prieš žiemą.

Sodininkų teigimu, rudeniniai orai palankūs jauniems medžiams augti, rašo „Martha Stewart“. Specialistai taip pat pabrėžia, kad kuo anksčiau rudenį pasodinsite medį, tuo daugiau laiko jis turės šaknų sistemai išvystyti iki pirmųjų šalnų. Rudenį sodininkai rekomenduoja sodinti kelias vaismedžių rūšis, tačiau prieš renkantis svarbu žinoti, kurie medeliai geriausiai tinka jūsų sodui ir kaip juos prižiūrėti.

Hortenzijos – vieni įspūdingiausių sodo augalų, vasarą ir rudenį džiuginantys dideliais, spalvingais žiedynais. Tačiau norint, kad krūmai gausiai žydėtų ir kitą sezoną, svarbu tinkamai juos prižiūrėti ne tik pavasarį, bet ir rudenį. Spalį, kai žiedai pradeda ruduoti ir praranda savo spalvą, daugeliui sodininkų kyla noras augalus apkarpyti ir paruošti žiemai. Vis dėlto būtent šiuo metu padaryta klaida gali turėti įtakos kitų metų žydėjimui.

Šliužai sodininkams gali tapti tikru galvos skausmu – šie kenkėjai apgraužia augalų lapus, gadina vaisius ir palieka gleivėtus pėdsakus. Dažniausiai jie suaktyvėja naktį, todėl dieną pastebėti pačius šliužus gali būti sunku. Norint apsaugoti sodą, nebūtina iš karto griebtis agresyvių cheminių priemonių – kartais galima išbandyti ir namuose turimus ingredientus.

Rudenį sodui ir augalams reikia ne tik tinkamos priežiūros, bet ir maistinių medžiagų, kurios padėtų jiems išlikti sveikiems. Tačiau norint pasirūpinti augalais, nebūtina skubėti į parduotuvę pirkti specialių trąšų. Pasirodo, naudingų medžiagų galima išgauti ir iš to, ką dažnai išmetame į šiukšliadėžę. Sodininkystės ekspertė ir „TikTok“ kūrėja Ifzaal pasidalijo paprastu būdu, kaip iš kiaušinių lukštų pasigaminti augalams skirtą tirpalą.

Ketvirtą valandą ryto dangaus pakraščiu nusirito veršiuko dydžio mėnulis. Suskubau keltis, kad dar Vasaros laiku, šeštadienį, aplėkčiau Alytaus turgelius. Sekmadienį jau nubusime Andrikienės laiku. Prisimenu, net ministerija buvo sukurta, kad anksčiau gultume, vėliau keltume ir sutaupytume elektros bei pinigų. Deja, ne visi taip galvoja.

Jei šiemet braškės džiugino gausiomis uogomis, verta pasirūpinti, kad kitą sezoną jų netrūktų. Tam svarbu tinkamai paruošti augalus šaltajam metų laikui ir pasirūpinti jų maisto medžiagų atsargomis. Tinkamas tręšimas rudenį gali padėti braškėms sustiprėti ir lengviau ištverti žiemos šalčius. Sužinokite, kuo tręšti braškes prieš žiemą, kad kitą vasarą jos vėl džiugintų gausiu derliumi.

Renkantis augalus sodui ar gėlynui dažnas pirmiausia žiūri į jų išvaizdą, kainą ar žydėjimo laiką. Tačiau svarbu nepamiršti ir kitos svarbios informacijos, kuri gali padėti išvengti nusivylimo ateityje. TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Svajonių sodai“ Lietuvos inžinerijos kolegijos docentė, mokslų daktarė Ingė Auželienė dalijosi patarimais, į ką svarbu atkreipti dėmesį perkant augalus.

Rudenį vis dar turime rūpintis savo sodu, jei norime, kad kitą sezoną jis duotų gausų derlių. Nepaisant vėsesnių dienų, šliužai iš sklypų dar neišnyksta. Negana to, jie ne tik išlieka aktyvūs, bet ir jų kiaušinėliai žiemoja dirvoje, todėl turime pasirūpinti šliužų naikinimu dar prieš jiems išplintant. Rudenį savo sode vis dar galime pastebėti šliužų buvimo požymių. Apie tai signalizuoja apgraužti arba nykstantys augalai.

Nuskynus paskutines šilauoges dar neskubėkite pamiršti krūmų. Tai, kaip jais pasirūpinsite prieš žiemą, gali turėti įtakos augalų būklei ir kitų metų derliui. Sodininkystės svetainėje „This Is My Garden“ rašoma, kad rudenį svarbu papildyti mulčio sluoksnį, pasirūpinti drėgme ir tinkamai išgenėti krūmus. Tačiau vieno darbo šiuo metų laiku geriau vengti – šilauogių tręšimo. Pasibaigus derėjimo sezonui šilauogių krūmams vis dar reikia priežiūros.

Ruduo įsibėgėja, tačiau darbai sode nesibaigia – dabar pats metas padėti augalams pasiruošti žiemai. Daugelis nepraleidžia įvairių dekoratyvinių augalų priežiūros darbų, tačiau svarbu tinkamai pasirūpinti ir kieme augančiais spygliuočiais ir įvairiomis pušimis. Kokie du darbai šiuo metu pušims padedant ruoštis šaltajam sezonui yra svarbiausi, TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Svajonių sodai“ pasakojo biologas, ekspertas Nerijus Vanagas.

Nors samanos gali suteikti vešlumo ir žalumos, jų atsiradimas vejoje retai yra geras ženklas. Jos užgožia žolę, o pasibaigus žiemai veja gali likti išretėjusi ir netolygi. Rudenį pasimato, jei veja yra išretėjusi ar nusilpusi, dėl to atsiranda plikų vietų, kuriose, orams vėstant ir didėjant drėgmės lygiui, lengvai įsigali samanos. Laimei, ruduo yra vienas geriausių laikų kovoti su samanomis vejoje.

Rožės džiugina sodininkus įspūdingais žiedais, tačiau norint, kad jos sėkmingai peržiemotų ir kitais metais vėl gausiai žydėtų, svarbu pasirūpinti jų priežiūra rudenį. Nors šie augalai laikomi gana atspariais ir ilgaamžiais, šaltuoju metų laiku jie gali tapti jautresni įvairioms ligoms. Ypač daug dėmesio reikėtų skirti dirvožemio būklei ir aplink augalus susikaupusioms augalų liekanoms.

Artėjant Vėlinėms, gėlių stendus Lietuvoje pamažu užpildo rudeninės gėlės, pirmiausia – chrizantemos. Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ atstovė atskleidė, kokiais augalais tautiečiai puošia artimųjų kapus, palygino skirtingus Baltijos šalių gyventojų pasirinkimus – jei Lietuvoje chrizantema vis dar asocijuojasi su kapų gėle, tuo metu Latvijoje jos nevengiama dovanoti ir vestuvių proga.

Norint, kad pavasarį daržuose ir gėlynuose būtų kuo mažiau šliužų, kovą su jais reikėtų pradėti dar rudenį. Būtent dabar svarbu sutvarkyti vietas, kuriose šie kenkėjai slepiasi, ir sunaikinti aptiktus kiaušinėlius. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkė Grita Skujienė paaiškino, į ką atkreipti dėmesį ir kokių klaidų geriau nedaryti. Nors rudenį šliužų gali atrodyti mažiau nei vasarą, tai dar nereiškia, kad kitą sezoną jų nebus.

Rudeniui persiritus į antrąją pusę, į Lietuvą atkeliauja ir šalnos – sinoptikai įspėja, kad antradienio naktį šiauriniuose rajonuose dirvos paviršiuje daug kur gali susidaryti šalnos. Šalnos gali tapti rimtu išbandymu kai kuriems augalams – jos gali pakenkti rudeninėms daržovėms, kurių derlius dar nenuimtas. Artinasi šalnos Kaip anksčiau rašė naujienų portalas tv3.lt, pirmadienio naktį žymesnio lietaus nenumatoma.

Spalis sodininkams – ne metas visiškai atsipalaiduoti. Nors didžioji dalis derliaus jau nuimta, o augalų augimas sulėtėjęs, sode vis dar netrūksta darbų. Būtent dabar galima pasirūpinti augalais prieš šaltesnius orus, sutvarkyti gėlynus ir paruošti sodą žiemai. Kai kuriuos darbus atlikus spalį, pavasarį sode bus gerokai mažiau rūpesčių. Be to, vėsesni rudens orai daugeliui sodo darbų yra kur kas malonesni nei vasaros karštis, rašoma uk.style.yahoo.com.

Rudenį sodininkams tenka susidurti su viena dažna problema – šliužais, kurie drėgnu oru aktyviai ieško maisto ir slėptuvių. Jie gali apgraužti daržovių lapus, gėles ar kitus dekoratyvinius augalus. Nors kovai su šiais kenkėjais dažnai pasitelkiamos cheminės priemonės, specialistai ragina nepamiršti ir natūralesnių būdų. Vienas iš jų – sode auginti augalus, kurių šliužai nemėgsta.

Nors rudenį sodo darbų pamažu mažėja, kai kuriems augalams šis laikotarpis itin svarbus. Ne išimtis ir šilauogės – norint, kad jos sėkmingai peržiemotų ir kitą sezoną džiugintų gausesniu derliumi, pasirūpinti jomis reikėtų dar prieš prasidedant didesniems šalčiams. Spalį svarbu atkreipti dėmesį ne tik į augalų būklę, bet ir į dirvožemį, šaknų apsaugą bei tinkamą pasiruošimą žiemai.

Spalį sodininkams verta atidžiau apžiūrėti savo vejas, nes viena natūrali medžiaga gali slopinti žolės augimą ir sudaryti palankias sąlygas samanoms plisti. Jei veja šiuo metu atrodo pageltusi ar išretėjusi, nerimauti nereikėtų. Spalis yra vienas palankiausių mėnesių vejai atsigauti, tačiau tam svarbu laiku pašalinti dažną rudens „svečią“ – nukritusius lapus. Po vasaros veja dažnai būna nusilpusi dėl kaitros, drėgmės trūkumo ir nuolatinio mindžiojimo.

Ruduo džiugina savo gėrybėmis ir spalvingais medžių lapais, tačiau vis vėsesni rytai primena apie artėjančią žiemą. Kol gamta dar tik ruošiasi poilsiui, kiemuose laukia paskutiniai vejos priežiūros darbai. Ką svarbu atlikti, kad pavasarį ji vėl pasitiktų sodria žaluma, rašoma Linas Agro pranešime žiniasklaidai.

Japoninė reinutrė atrodo įspūdingai: aukšti, bambuką primenantys stiebai, dideli žali lapai ir rudens pradžioje pasirodantys smulkūs balti žiedai. Tačiau po šia patrauklia išvaizda slypi viena agresyviausių invazinių augalų rūšių Europoje. Dėl ypatingo gebėjimo sparčiai plisti ir stelbti vietinę augaliją japoninė reinutrė laikoma labai rimta grėsme vietinei biologinei įvairovei. Japoninė reinutrė yra kilusi iš Japonijos, Kinijos ir Korėjos regionų.

Rododendrai – vieni mėgstamiausių dekoratyvinių krūmų, pavasarį džiuginantys ryškiais ir gausiais žiedais. Tačiau atvėsus orams kyla klausimas – kaip juos paruošti žiemai, kad pavasarį augalai vėl sėkmingai augtų ir žydėtų? Nors gali atrodyti, kad pakanka krūmus uždengti nuo šalčio, svarbu pasirūpinti ir dirvožemio drėgme bei tinkamu mulčiavimu.

Ruduo gėlių augintojui – ne vien atsisveikinimas su vasaros spalvomis, bet ir svarbus pasirengimo kitam pavasariui metas. Kol vienos gėlės dar džiugina žiedais, kitos jau baigia savo vegetaciją, o po žeme prasideda tylus, tačiau nepaprastai svarbus naujo žydėjimo ciklas. Būtent dabar sprendžiama, ar kitąmet sodybos gėlynas pasitiks margaspalviais tulpių žiedais, ar vasaros viduryje išdidžiai iškels galvas jurginai, kardeliai ir lelijos.

Artėjant šaltesniems orams sodininkai ima galvoti, kuriuos augalus būtina apsaugoti nuo šalčio, o kuriems papildoma priedanga gali būti visai nereikalinga. Nors dažnas skuba uždengti rožes, hortenzijas ar kitus jautresnius augalus, vis dėlto pirmiausia reikėtų įvertinti konkretaus augalo atsparumą, klimato sąlygas ir net sniego kiekį.

Vėstant orams ir vis dažniau pasirodant šalnoms, sodininkams jau metas pagalvoti apie augalų apsaugą. Staiga nukritusi temperatūra gali pakenkti jautresniems augalams, ypač jauniems krūmams, daigams ir tiems, kurie auginami vazonuose. Nors dalis sodo augalų šalčius ištveria gana lengvai, kitiems be papildomos priežiūros gali būti sunku išgyventi žiemą. Specialistai pataria neatidėlioti pasiruošimo ir pirmiausia pasirūpinti labiausiai pažeidžiamais augalais.

Rudenį veja ne visada atrodo taip gražiai, kaip norėtųsi. Po vasaros karščių, sausros ir dažno vaikščiojimo žolė gali pagelsti, išretėti, o kai kuriose vietose atsirasti plikų plotų. Vis dėlto specialistai ragina neskubėti nerimauti – spalį veją dar galima sustiprinti ir padėti jai pasiruošti žiemai. Tam nebūtina imtis sudėtingų darbų ar naudoti brangių priemonių. Pakanka reguliariai atlikti vieną paprastą užduotį – pašalinti nuo vejos nukritusius medžių lapus.

Pamatę, kokius moliūgus Eimantas ir Gabija Bakšiai atvežė parduoti į Jotvingių turgų, pirkėjai negalėjo atitraukti akių. Ne visi iškart ir suprato, kad čia išties moliūgai. Labiausiai nustebino jų neįprasta forma, primenanti gyvates kobras. Nors kaip sakė šių moliūgų augintojai, kai kam šie moliūgai panašūs ir į gulbes.

Ruduo – metas sodinti žieminius česnakus, tačiau pakanka vienos klaidos, kad vasarą vietoj stambių galvučių tektų nuimti gerokai menkesnį derlių. Specialistai dalijasi patarimais, kada sodinti žieminius česnakus, kaip teisingai tai padaryti ir ką daryti, kad jie sėkmingai peržiemotų. Kada sodinti žieminius česnakus? Žieminiai česnakai sodinami rudenį, geriausia spalį.

Atėjus rudeniui ir vis dažniau lyjant, vejos priežiūra tampa sudėtingesnė – žolė auga lėčiau, o drėgmė sudaro palankias sąlygas samanoms plisti. Pastebėję jas vejoje, sodininkai neretai skuba griebtis grėblio ir bando samanas pašalinti dar prieš žiemą. Vis dėlto toks sprendimas spalį gali ne padėti, o dar labiau pabloginti situaciją. Vejos priežiūros specialistai įspėja, kad šiuo metų laiku žolei gali pritrūkti laiko atsigauti po intensyvesnių darbų.

Daugelis sodininkų svajoja savo sode užsiauginti gardžių, sultingų slyvų. Vadinamos senovinės vengrinės slyvos Lietuvoje auga puikiai, jų vaisių neretai galima nusipirkti ir iš sodininkų mėgėjų. Tačiau su daugeliu veislinių slyvų situacija visai kitokia – medžiai vešliai auga, gausiai leidžia ūglius, tačiau derliaus tenka laukti metus ar net dešimtmečius.

Nors ruduo įsibėgėja ir soduose bei daržuose darbų lieka vis mažiau, nemažai lietuvių vis dar susiduria su įkyriu galvos skausmu – invaziniais šliužais. Šie kenkėjai drėgnomis rudens dienomis toliau pasirodo daržuose, gėlynuose, komposto vietose ir kitose drėgnose teritorijose. Šiuo metu jų ignoruoti nereikėtų, mat šliužai ruošiasi žiemoti, o dalis jų jau būna sudėję kiaušinėlius. Palikus juos ramybėje, pavasarį sode gali pasirodyti dar daugiau šių kenkėjų.