Sodas ir daržas

Ruduo gėlių augintojui – ne vien atsisveikinimas su vasaros spalvomis, bet ir svarbus pasirengimo kitam pavasariui metas. Kol vienos gėlės dar džiugina žiedais, kitos jau baigia savo vegetaciją, o po žeme prasideda tylus, tačiau nepaprastai svarbus naujo žydėjimo ciklas. Būtent dabar sprendžiama, ar kitąmet sodybos gėlynas pasitiks margaspalviais tulpių žiedais, ar vasaros viduryje išdidžiai iškels galvas jurginai, kardeliai ir lelijos.

Artėjant šaltesniems orams sodininkai ima galvoti, kuriuos augalus būtina apsaugoti nuo šalčio, o kuriems papildoma priedanga gali būti visai nereikalinga. Nors dažnas skuba uždengti rožes, hortenzijas ar kitus jautresnius augalus, vis dėlto pirmiausia reikėtų įvertinti konkretaus augalo atsparumą, klimato sąlygas ir net sniego kiekį.

Vėstant orams ir vis dažniau pasirodant šalnoms, sodininkams jau metas pagalvoti apie augalų apsaugą. Staiga nukritusi temperatūra gali pakenkti jautresniems augalams, ypač jauniems krūmams, daigams ir tiems, kurie auginami vazonuose. Nors dalis sodo augalų šalčius ištveria gana lengvai, kitiems be papildomos priežiūros gali būti sunku išgyventi žiemą. Specialistai pataria neatidėlioti pasiruošimo ir pirmiausia pasirūpinti labiausiai pažeidžiamais augalais.

Rudenį veja ne visada atrodo taip gražiai, kaip norėtųsi. Po vasaros karščių, sausros ir dažno vaikščiojimo žolė gali pagelsti, išretėti, o kai kuriose vietose atsirasti plikų plotų. Vis dėlto specialistai ragina neskubėti nerimauti – spalį veją dar galima sustiprinti ir padėti jai pasiruošti žiemai. Tam nebūtina imtis sudėtingų darbų ar naudoti brangių priemonių. Pakanka reguliariai atlikti vieną paprastą užduotį – pašalinti nuo vejos nukritusius medžių lapus.

Pamatę, kokius moliūgus Eimantas ir Gabija Bakšiai atvežė parduoti į Jotvingių turgų, pirkėjai negalėjo atitraukti akių. Ne visi iškart ir suprato, kad čia išties moliūgai. Labiausiai nustebino jų neįprasta forma, primenanti gyvates kobras. Nors kaip sakė šių moliūgų augintojai, kai kam šie moliūgai panašūs ir į gulbes.

Ruduo – metas sodinti žieminius česnakus, tačiau pakanka vienos klaidos, kad vasarą vietoj stambių galvučių tektų nuimti gerokai menkesnį derlių. Specialistai dalijasi patarimais, kada sodinti žieminius česnakus, kaip teisingai tai padaryti ir ką daryti, kad jie sėkmingai peržiemotų. Kada sodinti žieminius česnakus? Žieminiai česnakai sodinami rudenį, geriausia spalį.

Atėjus rudeniui ir vis dažniau lyjant, vejos priežiūra tampa sudėtingesnė – žolė auga lėčiau, o drėgmė sudaro palankias sąlygas samanoms plisti. Pastebėję jas vejoje, sodininkai neretai skuba griebtis grėblio ir bando samanas pašalinti dar prieš žiemą. Vis dėlto toks sprendimas spalį gali ne padėti, o dar labiau pabloginti situaciją. Vejos priežiūros specialistai įspėja, kad šiuo metų laiku žolei gali pritrūkti laiko atsigauti po intensyvesnių darbų.

Daugelis sodininkų svajoja savo sode užsiauginti gardžių, sultingų slyvų. Vadinamos senovinės vengrinės slyvos Lietuvoje auga puikiai, jų vaisių neretai galima nusipirkti ir iš sodininkų mėgėjų. Tačiau su daugeliu veislinių slyvų situacija visai kitokia – medžiai vešliai auga, gausiai leidžia ūglius, tačiau derliaus tenka laukti metus ar net dešimtmečius.

Nors ruduo įsibėgėja ir soduose bei daržuose darbų lieka vis mažiau, nemažai lietuvių vis dar susiduria su įkyriu galvos skausmu – invaziniais šliužais. Šie kenkėjai drėgnomis rudens dienomis toliau pasirodo daržuose, gėlynuose, komposto vietose ir kitose drėgnose teritorijose. Šiuo metu jų ignoruoti nereikėtų, mat šliužai ruošiasi žiemoti, o dalis jų jau būna sudėję kiaušinėlius. Palikus juos ramybėje, pavasarį sode gali pasirodyti dar daugiau šių kenkėjų.

Ruduo – metas, kai sodas pamažu ruošiamas žiemai, tačiau kartu verta pagalvoti ir apie tai, kas laukia pavasarį. Viena iš problemų, su kuria sodininkai gali susidurti atšilus orams – vejoje ir lysvėse atsiradę kurmiarausiai bei išrausti tuneliai. Nors kurmiai patys augalų neėda, jų veikla gali išjudinti dirvą ir pažeisti augalų šaknis. Be to, rudenį minkštesnė ir drėgnesnė žemė sudaro palankias sąlygas šiems gyvūnams raustis ieškant maisto.

Vieni populiariausių lietuvių sodus užkariavusių augalų – rododendrai ir šluotelinės hortenzijos – kaip ir visi kiti šiuo metu pamažu ruošiasi artėjančiai žiemai. Ekspertai sako: norint, kad augalai sėkmingai peržiemotų ir pavasarį atgytų su nauja jėga, dabar praleisti vieno darbo tiesiog negalima. Daugeliui įprasta, kad pavasaris sode yra pats darbymetis, tačiau ruduo – ne ką mažiau svarbus metas.

Rudenį sodininkai dažniausiai jau baigia pagrindinius sezono darbus, tačiau šliužams tai – vienas aktyviausių metų laikotarpių. Atvėsus orams ir prasidėjus lietums, šie kenkėjai vėl tampa aktyvūs, o drėgna aplinka jiems ypač palanki. Būtent rudenį šliužai gali dėti kiaušinėlius, kurie peržiemoja dirvoje ir vėliau tampa naujos jų populiacijos pradžia. Todėl šis metų laikas yra tinkamas ne tik sutvarkyti sodą, bet ir imtis priemonių, kurios padėtų sumažinti šliužų skaičių.

Ruduo – puikus metas sodinti šilauoges, vaismedžius ir vaiskrūmius. Tinkamai paruošta vieta ir teisingas pasodinimas užtikrins sėkmingą prigijimą bei gausų derlių kitais metais. Šilauogės – ne tik gardžios, bet ir labai naudingos uogos, todėl jų auginimas tampa vis populiaresnis tarp sodininkų. Tinkamos vietos parinkimas Šilauogėms būtina gerai apšviesta, saulėta vieta.

Norint kasmet džiaugtis sveiku ir gausiu daržovių derliumi, šiltnamiai turi būti tinkamai paruošti naujam sezonui. Šis procesas atliekamas trimis etapais: sanitarinis valymas, konstrukcijų ir dangos dezinfekcija bei dezinsekcija, o galiausiai – dirvožemio dezinfekcija. Sanitarinis valymas Sanitarinis valymas atliekamas prieš žiemos šalčius, lapkričio mėnesį. Jo tikslas – kruopščiai išvalyti šiltnamį ir paruošti jį tolesniam dezinfekciniam apdorojimui.

Lietuva augalų sėklas saugo ne tik savame genų banke, bet ir pasaulinėje saugykloje Svalbarde – Norvegijai priklausančiame salyne. Į Svalbarde esančią saugyklą Lietuva šiemet siunčia jau trečią sėklų rinkinį. Specialistai sako, kad tai garantija, padėsianti išsaugoti savo krašto augmeniją ateities kartoms.   Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Šilauogių augintojai dažnai susiduria su ta pačia problema: po žiemos nušąla jaunų ūglių viršūnės, o pavasarį tenka tenkintis tik tuo, kas išliko ant senų šakų. Kad to riziką kiek įmanoma sumažintumėte, tinkamai paruoškite šilauoges prieš žiemą – tai padės joms ne tik peržiemoti, bet ir kitais metais sulaukti puikaus derliaus.

Ruduo kas dieną vis stipriau įsitvirtina mūsų soduose ir daržuose. Nors šiltnamiuose dar kabo paskutiniai agurkėliai, lauke tebenoksta moliūgai, sodo ir daržo sezonas jau sparčiai ritasi į pabaigą.

Ruduo sodininkui dovanoja ne tik gausų derlių, paskutinius žiedus ir spalvingus medžių lapus. Tai metas, kai sode susikaupia ir didžiausias kiekis organinės medžiagos – nukritę lapai, nupjauta žolė, daržovių likučiai, išravėtos vienmetės piktžolės, smulkintos šakelės. Visa tai, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip nereikalingos atliekos, iš tiesų gali tapti vienu vertingiausių sodo išteklių.

Chrizantemos – vienos dažniausiai kapinėse rudenį sodinamų ir statomų gėlių. Artėjant Visų Šventųjų dienai ir Vėlinėms, daugelis žmonių jomis papuošia artimųjų kapus ir tikisi, kad gėlės išliks gražios kuo ilgiau. Tačiau spalį orai gali būti nenuspėjami – dienomis dar šviečia saulė, o naktimis temperatūra gali nukristi žemiau nulio. Šaltis ypač pavojingas vazonuose augančioms chrizantemoms, nes jų šaknys daug greičiau atšąla nei žemėje augančių augalų.

Rudenį tujos turėtų būti tvarkomos itin atsargiai. Tai ne metas drastiškiems formavimams, bet puiki proga pašalinti smulkias šakeles, defektus ar nudžiūvusias dalis, kurios silpnina augalą. Toks minimalus tvarkymas padeda išsaugoti tvarkingą išvaizdą ir apsaugo nuo žalos, kurią gali sukelti sniegas ar vėjas. Svarbiausia – nepersistengti, nes per stiprus rudeninis genėjimas susilpnina tujas prieš žiemą ir pavasarį jos gali atrodyti praradusios dekoratyvumą.

Pelargonijos – vienos mėgstamiausių gėlių soduose, balkonuose ir terasose. Visą vasarą jos džiugina spalvingais žiedais, tačiau atvėsus orams kyla klausimas – ką su jomis daryti toliau? Daugelis pelargonijas sezono pabaigoje tiesiog išmeta, manydami, kad kitais metais teks pirkti naujus augalus. Tačiau to daryti nebūtina – tinkamai paruoštos pelargonijos gali sėkmingai peržiemoti ir kitą sezoną vėl gausiai žydėti.

Jeigu galvojate, kokį augalą verta pasisodinti savo sode, verta prisiminti šilauoges. Šie krūmai ne tik subrandina gardžias mėlynas uogas, bet ir gali tapti gražia sodo puošmena. Pavasarį jie pasipuošia baltais žiedais, vasarą subrandina uogas, o rudenį jų lapai nusidažo ryškiais oranžiniais, raudonais ir violetiniais atspalviais. Be to, šilauogės vertinamos ir dėl savo maistinės vertės – jose yra skaidulų, vitamino C, vitamino K ir antioksidantų, rašoma rhs.org.uk.

Jau nuo šio šeštadienio, spalio 3-iosios, į TV3 eterį sugrįš laida „Svajonių ūkis“. O svarbiausiu jos akcentu taps sėkmės istorijos. Kokiais verslais užsiima lietuviai? Kaip gaminamas aukščiausios kokybės natūralus maistas? Galiausiai, kokios technologijos kurs žemės ūkį ateityje? Tai – laida, kurios ūkininkai ar visi tuo besidomintys negali praleisti.

Ruduo – vienas tinkamiausių metų laikų pasirūpinti sodu ir paruošti jį šaltesniems mėnesiams. Vis dėlto specialistai įspėja, kad rudenį nereikėtų imtis visų augalų iš eilės ir stipriai jų genėti. Kai kuriuos daugiamečius augalus galima drąsiai sutvarkyti jau dabar, tačiau kitus verta palikti iki pavasario. Be to, kai kurių augalų nenukirpti stiebai ir žiedynai šaltuoju metų laiku gali būti naudingi tiek pačiam augalui, tiek sode gyvenantiems paukščiams.

Kai vasaros žiedai pamažu ima trauktis, gėlynas nebūtinai praranda savo spalvas. Rugsėjį ir spalį gėlynus nuspalvina astrai, šilokai, rudbekijos, chrizantemos ir daugybė kitų vėlai žydinčių augalų. Tinkamai parinkus augalus, net ir vėlyvas ruduo kaimo sodyboje gali būti kupinas žiedų, dūzgiančių vabzdžių ir jaukios spalvų dermės. Vasarai traukiantis iš sodo, gėlynai neprivalo likti tušti.

Rudeniui jau beveik įpusėjus, kiemai ir sodai netrukus pasidengs spalvingu lapų kilimu. Daugeliui tai reiškia dar vieną sezoninį darbą – grėbti, krauti į maišus ir ieškoti, kur juos išvežti. Tačiau gamtininkai ir sodininkai ragina neskubėti jų atsikratyti, nes nukritę lapai gali būti itin naudingi pačiam sodui. Juose gausu organinių medžiagų ir augalams reikalingų mineralų, o tinkamai panaudoti jie gali pagerinti dirvožemį, apsaugoti augalus nuo šalčio ir tapti puikia trąša.

Spalis dažniausiai dar būna pakankamai šiltas smulkesniems darbams sode, tačiau ne paslaptis, kad po Bobų vasaros gali ateiti atšalimas. Hortenzijų šaknys yra gana arti dirvos paviršiaus, todėl jos labiau pažeidžiamos nepalankių oro sąlygų. Nuolat veikiamos šalčio, šaknys gali būti pažeistos, o pavasarį augalai gali prasčiau augti, žydėti silpniau arba net pradėti nykti.

Ruduo Valstybinių miškų urėdijos (VMU) miškininkams – ne tik miško atkūrimo darbų pabaiga, bet ir jaunų medelių apsaugos metas. Iki maždaug lapkričio vidurio visoje Lietuvoje vykdomi darbai, skirti apsaugoti želdinius ir žėlinius nuo kanopinių gyvūnų daromos žalos – ūglių nukramtymo, medelių nulaužymo ir kamienų žievės laupymo. Viena dažniausiai miškininkų naudojamų jaunų medelių apsaugos priemonių – repelentai.

Kiaušiniai dažniausiai atsiduria keptuvėje, puode ar kepinių recepte, tačiau sodininkai jiems randa ir kitą paskirtį. Kai kurie žalią kiaušinį rudenį užkasa tiesiai į žemę, o pavasarį toje vietoje sodina daržoves. Iš pirmo žvilgsnio toks metodas gali pasirodyti keistas. Vis dėlto jo šalininkai teigia, kad pūvantis kiaušinis palaipsniui gali papildyti dirvožemį kai kuriomis augalams reikalingomis maistinėmis medžiagomis.

Kodėl net ir pasodinus didžiulį gervuogyną galima likti be derliaus? Vidurio Lietuvoje kone hektaras gervuogių jau penkerius metus beveik neduoda uogų. Sodininkas ir selekcininkas Adomas Ryliškis TV3 žiniasklaidos grupės laidos „Svajonių sodai“ žiūrovams paaiškino, kodėl taip nutiko ir į ką būtina atkreipti dėmesį. Vidurio Lietuvoje įveistas įspūdingo dydžio gervuogynas. Nors krūmų daug, tačiau savininkai per šešerius metus derlių turėjo tik vieną kartą.

Rugsėjį sodas pamažu ruošiasi šaltajam sezonui, tačiau tai dar nereiškia, kad visus darbus reikėtų atidėti iki pavasario. Būtent dabar verta atidžiau pažvelgti į veją ir įvertinti, kaip ji atlaikė vasaros karščius, sausesnius orus bei intensyvų vaikščiojimą. Jei žolėje atsirado išretėjusių ar visiškai plikų vietų, rudenį jas dar galima nesunkiai atkurti. Tam nereikia sudėtingų priemonių – pakanka atlikti vieną svarbų darbą ir tinkamai paruošti veją.

Rudenį sodas reikalauja ne ką mažiau dėmesio nei šiltuoju metų laiku – būtent dabar galima pasirūpinti augalais, kad jie lengviau ištvertų žiemą ir kitą sezoną džiugintų sveiku augimu bei žiedais. Nors dalį darbų sodininkai linkę atidėti pavasariui, apželdinimo priežiūros specialistė atkreipia dėmesį, kad kai kuriems augalams toks sprendimas gali pridaryti daugiau žalos nei naudos.

Prieš išmesdami suvalgyto banano žievelę į šiukšliadėžę, neskubėkite – ji dar gali praversti sode. Virtuvės atliekos, kurios dažnai atsiduria šiukšliadėžėje, gali tapti papildomu organinių medžiagų šaltiniu dirvožemiui. Bananų žievelėse yra kalio, magnio, kalcio ir fosforo – medžiagų, kurios svarbios augalų augimui. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad šviežia žievelė nėra greitai veikianti trąša, todėl vien ja augalų maitinti nereikėtų.

Vos pastebėjus kieme iškilusius žemės kauburėlius, tampa aišku – sode apsigyveno nekviestas svečias. Kurmiai gali per trumpą laiką išrausti nemažai požeminių tunelių ir taip pažeisti veją bei augalų šaknis. Nors patys gyvūnai nėra pavojingi žmonėms, jų veikla gali gerokai apsunkinti tvarkingo sodo priežiūrą. Be to, kurmių išrausti tuneliai gali sudaryti palankias sąlygas į sodą patekti ir kitiems kenkėjams.

Atvėsus orams soduose bei prie namų vis dažniau galima pastebėti zylių. Nors dalis šių paukščių Lietuvoje žiemoja nuolat, rudenį vyksta ir jų migracija – kai kurios zylės gali nukeliauti ne vieną dešimtį ar net šimtą kilometrų. Gamtininkas Deividas Makavičius sako, kad šiuo metu žmonės gali pastebėti ne tik vietines, bet ir iš kitur atklydusias zyles. „Šiuo metu vyksta paukščių migracija, kartu migruoja ir zylės.

Ruduo sode yra vienas darbščiausių metų laikotarpių. Šiuo metu ne tik nuimamas derlius, bet ir atliekami darbai, kurie padeda augalams sėkmingai peržiemoti bei pasiruošti kitam augimo sezonui. Pirmiausia rudens pradžia siejama su derliaus nuėmimu. Būtent tuomet sodininkai džiaugiasi visų metų darbo rezultatais – skinami obuoliai, renkamos slyvos, kasamos bulvės, morkos, burokėliai ir kitos šakniavaisinės daržovės.

Atvėsus orams darbai sode dar nesibaigia – dėmesio reikia ir vejai. Nuo to, kaip ji bus paruošta žiemai, gali priklausyti jos būklė ateinantį pavasarį. Vienas svarbiausių rudens darbų – paskutinis vejos pjovimas, tačiau jį atlikti per anksti ar per vėlai nereikėtų. Netinkamai nupjauta veja gali būti silpnesnė ir prasčiau atlaikyti šaltąjį sezoną. Specialistai taip pat rekomenduoja nepamiršti kitų rudens darbų – tręšimo, lapų grėbimo, skarifikavimo ir aeravimo, rašoma fakt.pl.

Pasakojame, kurios dienos tinkamiausios sėjai, persodinimui ir augalų priežiūrai nuo rugsėjo 24 d. 6 val. 23 min. iki rugsėjo 26 d. 13 val. 22 min. Orientyras – Mėnulio fazės ir jo padėtis Zodiako ženkluose. Ketvirtadienio rytą Mėnulis iš nederlingo Vandenio ženklo pereina į Žuvis, todėl situacija iš esmės keičiasi. Žuvys – „drėgnas“ ir derlingas ženklas, siejamas su augalų lapija. Todėl šis laikotarpis laikomas ypač tinkamu lapinėms daržovėms ir žalumynams.

Pelargonija balkone ar sode gali gausiai žydėti kelis mėnesius, tačiau rudenį jai reikia skirti daugiau dėmesio. Augalą galima išsaugoti iki kito sezono, jei tinkamai paruošite jį žiemojimui ir nelauksite didesnio atšalimo. Jei vasarą pelargonijos augo balkone ar kieme, rudenį ypač svarbu stebėti nakties temperatūrą. Jautrius augalus, augančius lauke, rekomenduojama pernešti į patalpą dar prieš smarkiau nukrentant temperatūrai ir būtinai iki pirmųjų šalnų. Apie tai rašo protv.ro.

Ruduo – metas, kai vaismedžiai reikalauja rūpesčio, jeigu yra noras ateinančiais metais sulaukti gausesnio derliaus. Po rudeninio sanitarinio medžių genėjimo nereikia atidėti ir vaismedžių kamienų balinimo darbų. Patį darbą atlikti, kai lauke nelyja (nesninga) ir oro temperatūra didesnė nei +5 °C. Nespėjus atlikti šių darbų rudenį, galima balinti ir sausį, bet reikia sulaukti teigiamos temperatūros.

Norint žiemą ar net pavasarį mėgautis savo sode sunokusiais obuoliais, reikia tinkamai juos nuskinti ir laikyti. Pateikiame svarbiausias taisykles, kurių laikydamiesi galėsite džiaugtis savo obuoliais iki pat balandžio mėnesio. Kada nuimamas derlius Rudeniniai obuoliai nuskinami, kai obuolio žievė įgyja tai veislei būdingą spalvą, o sėklos paruduoja. Kitas požymis – obuolys lengvai atsiskiria nuo kotelio, nereikia jo plėšti.

Atėjus rudeniui soduose netrūksta darbų – vienas jų yra vaismedžių priežiūra. Tačiau skubėti su genėjimo žirklėmis nereikėtų, mat netinkamai pasirinktas laikas ar per stipriai išretinta laja gali pakenkti medžiui. Kada iš tiesų verta imtis šio darbo ir nuo ko priklauso, kiek šakų reikėtų pašalinti? Specialistai primena, kad rudenį genėjimo taisyklės nėra vienodos visiems vaismedžiams. Medžius genėti galima įvairiais metų laikais – pavasarį, vasarą, rudenį ir žiemą.

Tujos – vieni populiariausių augalų soduose, tačiau net ir ištisus metus žaliuojantiems krūmams prieš žiemą reikia papildomos priežiūros. Nors ruduo dar tik prasideda, būtent dabar verta pasirūpinti, kad augalai šaltąjį sezoną pasitiktų pakankamai stiprūs. Rugsėjį svarbu įvertinti ne tik tujų išvaizdą, bet ir dirvožemio drėgmę bei jų augimo sąlygas. Netinkamai paruoštos tujos po žiemos gali paruduoti, išretėti ar nudžiūti jų ūglių galiukai, rašoma fakt.pl.

Pomidorų sezonui artėjant prie pabaigos, sodininkams tenka nuspręsti, kada tinkamiausias metas nuskinti paskutinius vaisius. Atrodytų, kad svarbiausia stebėti jų spalvą, tačiau vien pagal ją spręsti ne visada verta. Ypač svarbu atsižvelgti į nakties temperatūrą, orų prognozę ir augalų būklę. Vėstantys orai gali sulėtinti pomidorų nokimą, o lietus ir didelė drėgmė – padidinti ligų riziką.

Į Vilniaus rajone Tarnėnų kaime esančios Brigitos Jasiutovič sodybą atvykti veržiasi tiek draugai, tiek šeimos nariai. Priežastis – išpuoselėta ir iki smulkmenų sutvarkyta sodo aplinka, žydinčių gėlių jūra ir šypsena namų šeimininkės veide. Brigita dalijosi, kad tokiai sodybai sukurti prireikė 15 metų darbo. Šiandien visus naujienų portalo tv3.lt skaitytojus kviečiame mintimis pasisvečiuoti pas sodininkę sodyboje.

Vienos iš gražiausių rudens gėlių – jurginai lauke nežiemoja. Apie tai, kaip juos iškasti ir tinkamai paruošti žiemos saugojimui, pasakoja gėlininkė Aliona Ušanovienė, kuri pati augina šias gėles. Kai kurie sodininkai skuba su jurginu iškasimu rudenį. Daro tai, kai krūmai dar visai žali ir ant jų daug žiedų ir pumpurų. Kada rudenį reikia iškasti jurginus? Tokie gumbai nesubrendę, per žiemą sunkiau išsilaiko. Kol augalas su žaliais lapais, šaknų sistema kaupia maistingas medžiagas.

Žolių ir samanų naikinimas tarp trinkelių – vienas nemaloniausių darbų. Deja, viltis, kad tvarkingai išklotos trinkelės visada bus gražios, miršta. Kasmet jų tarpuose pradeda želti žolių kuokštai, atsiranda samanų. Tad kaip geriausiai jas išnaikinti? Net ir tie, kurie skeptiškai žvelgia į herbicidų naudojimą daržininkystėje, gana lengvai griebiasi chemijos naikindami žoles trinkelių tarpuose. Tiesa, ekologijos specialistai teigia, kad herbicidų reikia vengti visur.

Nors už lango jau ruduo, darbai sode ir darže nesibaigia – dabar pats metas padėti augalams ruoštis žiemai, kad jie sutvirtėtų, sėkmingai atlaikytų šaltąjį sezoną ir pavasarį pasitiktų sveiki ir dailūs. TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Svajonių sodai“ dailininkė, kraštovaizdžio dizainerė Eurika Urbonavičiūtė dalijosi patarimais, kokio vieno svarbaus darbo nepamiršti rudenį – tai reikia padaryti ir dekoratyviniams augalams, ir krūmams.

Šliužai yra vieni didžiausių sodininkų galvos skausmų. Jie palieka skylėtus augalų lapus, gleivių pėdsakus ir gali padaryti nemažai žalos tiek dekoratyviniams augalams, tiek daržovėms. Ypač aktyvūs šie kenkėjai tampa rudenį, kai vyrauja drėgni ir vėsūs orai. Šliužams itin patinka drėgna aplinka, todėl jie klesti tarp nukritusių lapų, pūvančių augalų liekanų ir kitų drėgnų vietų.