Sodas ir daržas

Nuėmus daržoves, reikia pradėti ruoštis kitų metų derliui. Vienas pagrindinių darbų – sutvarkyti dirvožemį: sunaikinti stambesnes piktžoles, surinkti sausus lapus ir derliaus likučius, atnaujinti dirvą. Atlikus šiuos svarbius darbus, padidės derlingumas, sumažės žaladarių, ligų ir piktžolių plitimas bei atsiradimas. Pirmiausia, nuėmus derlių, reikėtų pašalinti visas liekanas. Atidėliojant šį darbą, augalų liekanos ims pūti ir pradės bręsti patogenai, kurie užkrės dirvą.

Šilauogės šiuo metu yra kone pačios populiariausios uogos, auginamos ne vieno lietuvio sode. Kiekvieno siekiamybė – skanus ir gausus derlius, tad norint jo sulaukti kitąmet, dabar pats metas imtis šiluogių paruošimo prieš žiemą.

Sodininkų teigimu, rudeniniai orai palankūs jauniems medžiams augti, rašo „Martha Stewart“. Specialistai taip pat pabrėžia, kad kuo anksčiau rudenį pasodinsite medį, tuo daugiau laiko jis turės šaknų sistemai išvystyti iki pirmųjų šalnų. Rudenį sodininkai rekomenduoja sodinti kelias vaismedžių rūšis, tačiau prieš renkantis svarbu žinoti, kurie medeliai geriausiai tinka jūsų sodui ir kaip juos prižiūrėti.

Hortenzijos – vieni įspūdingiausių sodo augalų, vasarą ir rudenį džiuginantys dideliais, spalvingais žiedynais. Tačiau norint, kad krūmai gausiai žydėtų ir kitą sezoną, svarbu tinkamai juos prižiūrėti ne tik pavasarį, bet ir rudenį. Spalį, kai žiedai pradeda ruduoti ir praranda savo spalvą, daugeliui sodininkų kyla noras augalus apkarpyti ir paruošti žiemai. Vis dėlto būtent šiuo metu padaryta klaida gali turėti įtakos kitų metų žydėjimui.

Šliužai sodininkams gali tapti tikru galvos skausmu – šie kenkėjai apgraužia augalų lapus, gadina vaisius ir palieka gleivėtus pėdsakus. Dažniausiai jie suaktyvėja naktį, todėl dieną pastebėti pačius šliužus gali būti sunku. Norint apsaugoti sodą, nebūtina iš karto griebtis agresyvių cheminių priemonių – kartais galima išbandyti ir namuose turimus ingredientus.

Rudenį sodui ir augalams reikia ne tik tinkamos priežiūros, bet ir maistinių medžiagų, kurios padėtų jiems išlikti sveikiems. Tačiau norint pasirūpinti augalais, nebūtina skubėti į parduotuvę pirkti specialių trąšų. Pasirodo, naudingų medžiagų galima išgauti ir iš to, ką dažnai išmetame į šiukšliadėžę. Sodininkystės ekspertė ir „TikTok“ kūrėja Ifzaal pasidalijo paprastu būdu, kaip iš kiaušinių lukštų pasigaminti augalams skirtą tirpalą.

Ketvirtą valandą ryto dangaus pakraščiu nusirito veršiuko dydžio mėnulis. Suskubau keltis, kad dar Vasaros laiku, šeštadienį, aplėkčiau Alytaus turgelius. Sekmadienį jau nubusime Andrikienės laiku. Prisimenu, net ministerija buvo sukurta, kad anksčiau gultume, vėliau keltume ir sutaupytume elektros bei pinigų. Deja, ne visi taip galvoja.

Jei šiemet braškės džiugino gausiomis uogomis, verta pasirūpinti, kad kitą sezoną jų netrūktų. Tam svarbu tinkamai paruošti augalus šaltajam metų laikui ir pasirūpinti jų maisto medžiagų atsargomis. Tinkamas tręšimas rudenį gali padėti braškėms sustiprėti ir lengviau ištverti žiemos šalčius. Sužinokite, kuo tręšti braškes prieš žiemą, kad kitą vasarą jos vėl džiugintų gausiu derliumi.

Renkantis augalus sodui ar gėlynui dažnas pirmiausia žiūri į jų išvaizdą, kainą ar žydėjimo laiką. Tačiau svarbu nepamiršti ir kitos svarbios informacijos, kuri gali padėti išvengti nusivylimo ateityje. TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Svajonių sodai“ Lietuvos inžinerijos kolegijos docentė, mokslų daktarė Ingė Auželienė dalijosi patarimais, į ką svarbu atkreipti dėmesį perkant augalus.

Rudenį vis dar turime rūpintis savo sodu, jei norime, kad kitą sezoną jis duotų gausų derlių. Nepaisant vėsesnių dienų, šliužai iš sklypų dar neišnyksta. Negana to, jie ne tik išlieka aktyvūs, bet ir jų kiaušinėliai žiemoja dirvoje, todėl turime pasirūpinti šliužų naikinimu dar prieš jiems išplintant. Rudenį savo sode vis dar galime pastebėti šliužų buvimo požymių. Apie tai signalizuoja apgraužti arba nykstantys augalai.

Nuskynus paskutines šilauoges dar neskubėkite pamiršti krūmų. Tai, kaip jais pasirūpinsite prieš žiemą, gali turėti įtakos augalų būklei ir kitų metų derliui. Sodininkystės svetainėje „This Is My Garden“ rašoma, kad rudenį svarbu papildyti mulčio sluoksnį, pasirūpinti drėgme ir tinkamai išgenėti krūmus. Tačiau vieno darbo šiuo metų laiku geriau vengti – šilauogių tręšimo. Pasibaigus derėjimo sezonui šilauogių krūmams vis dar reikia priežiūros.

Ruduo įsibėgėja, tačiau darbai sode nesibaigia – dabar pats metas padėti augalams pasiruošti žiemai. Daugelis nepraleidžia įvairių dekoratyvinių augalų priežiūros darbų, tačiau svarbu tinkamai pasirūpinti ir kieme augančiais spygliuočiais ir įvairiomis pušimis. Kokie du darbai šiuo metu pušims padedant ruoštis šaltajam sezonui yra svarbiausi, TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Svajonių sodai“ pasakojo biologas, ekspertas Nerijus Vanagas.

Nors samanos gali suteikti vešlumo ir žalumos, jų atsiradimas vejoje retai yra geras ženklas. Jos užgožia žolę, o pasibaigus žiemai veja gali likti išretėjusi ir netolygi. Rudenį pasimato, jei veja yra išretėjusi ar nusilpusi, dėl to atsiranda plikų vietų, kuriose, orams vėstant ir didėjant drėgmės lygiui, lengvai įsigali samanos. Laimei, ruduo yra vienas geriausių laikų kovoti su samanomis vejoje.

Rožės džiugina sodininkus įspūdingais žiedais, tačiau norint, kad jos sėkmingai peržiemotų ir kitais metais vėl gausiai žydėtų, svarbu pasirūpinti jų priežiūra rudenį. Nors šie augalai laikomi gana atspariais ir ilgaamžiais, šaltuoju metų laiku jie gali tapti jautresni įvairioms ligoms. Ypač daug dėmesio reikėtų skirti dirvožemio būklei ir aplink augalus susikaupusioms augalų liekanoms.

Artėjant Vėlinėms, gėlių stendus Lietuvoje pamažu užpildo rudeninės gėlės, pirmiausia – chrizantemos. Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ atstovė atskleidė, kokiais augalais tautiečiai puošia artimųjų kapus, palygino skirtingus Baltijos šalių gyventojų pasirinkimus – jei Lietuvoje chrizantema vis dar asocijuojasi su kapų gėle, tuo metu Latvijoje jos nevengiama dovanoti ir vestuvių proga.

Norint, kad pavasarį daržuose ir gėlynuose būtų kuo mažiau šliužų, kovą su jais reikėtų pradėti dar rudenį. Būtent dabar svarbu sutvarkyti vietas, kuriose šie kenkėjai slepiasi, ir sunaikinti aptiktus kiaušinėlius. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkė Grita Skujienė paaiškino, į ką atkreipti dėmesį ir kokių klaidų geriau nedaryti. Nors rudenį šliužų gali atrodyti mažiau nei vasarą, tai dar nereiškia, kad kitą sezoną jų nebus.

Rudeniui persiritus į antrąją pusę, į Lietuvą atkeliauja ir šalnos – sinoptikai įspėja, kad antradienio naktį šiauriniuose rajonuose dirvos paviršiuje daug kur gali susidaryti šalnos. Šalnos gali tapti rimtu išbandymu kai kuriems augalams – jos gali pakenkti rudeninėms daržovėms, kurių derlius dar nenuimtas. Artinasi šalnos Kaip anksčiau rašė naujienų portalas tv3.lt, pirmadienio naktį žymesnio lietaus nenumatoma.

Spalis sodininkams – ne metas visiškai atsipalaiduoti. Nors didžioji dalis derliaus jau nuimta, o augalų augimas sulėtėjęs, sode vis dar netrūksta darbų. Būtent dabar galima pasirūpinti augalais prieš šaltesnius orus, sutvarkyti gėlynus ir paruošti sodą žiemai. Kai kuriuos darbus atlikus spalį, pavasarį sode bus gerokai mažiau rūpesčių. Be to, vėsesni rudens orai daugeliui sodo darbų yra kur kas malonesni nei vasaros karštis, rašoma uk.style.yahoo.com.

Rudenį sodininkams tenka susidurti su viena dažna problema – šliužais, kurie drėgnu oru aktyviai ieško maisto ir slėptuvių. Jie gali apgraužti daržovių lapus, gėles ar kitus dekoratyvinius augalus. Nors kovai su šiais kenkėjais dažnai pasitelkiamos cheminės priemonės, specialistai ragina nepamiršti ir natūralesnių būdų. Vienas iš jų – sode auginti augalus, kurių šliužai nemėgsta.

Nors rudenį sodo darbų pamažu mažėja, kai kuriems augalams šis laikotarpis itin svarbus. Ne išimtis ir šilauogės – norint, kad jos sėkmingai peržiemotų ir kitą sezoną džiugintų gausesniu derliumi, pasirūpinti jomis reikėtų dar prieš prasidedant didesniems šalčiams. Spalį svarbu atkreipti dėmesį ne tik į augalų būklę, bet ir į dirvožemį, šaknų apsaugą bei tinkamą pasiruošimą žiemai.

Spalį sodininkams verta atidžiau apžiūrėti savo vejas, nes viena natūrali medžiaga gali slopinti žolės augimą ir sudaryti palankias sąlygas samanoms plisti. Jei veja šiuo metu atrodo pageltusi ar išretėjusi, nerimauti nereikėtų. Spalis yra vienas palankiausių mėnesių vejai atsigauti, tačiau tam svarbu laiku pašalinti dažną rudens „svečią“ – nukritusius lapus. Po vasaros veja dažnai būna nusilpusi dėl kaitros, drėgmės trūkumo ir nuolatinio mindžiojimo.

Ruduo džiugina savo gėrybėmis ir spalvingais medžių lapais, tačiau vis vėsesni rytai primena apie artėjančią žiemą. Kol gamta dar tik ruošiasi poilsiui, kiemuose laukia paskutiniai vejos priežiūros darbai. Ką svarbu atlikti, kad pavasarį ji vėl pasitiktų sodria žaluma, rašoma Linas Agro pranešime žiniasklaidai.

Japoninė reinutrė atrodo įspūdingai: aukšti, bambuką primenantys stiebai, dideli žali lapai ir rudens pradžioje pasirodantys smulkūs balti žiedai. Tačiau po šia patrauklia išvaizda slypi viena agresyviausių invazinių augalų rūšių Europoje. Dėl ypatingo gebėjimo sparčiai plisti ir stelbti vietinę augaliją japoninė reinutrė laikoma labai rimta grėsme vietinei biologinei įvairovei. Japoninė reinutrė yra kilusi iš Japonijos, Kinijos ir Korėjos regionų.

Rododendrai – vieni mėgstamiausių dekoratyvinių krūmų, pavasarį džiuginantys ryškiais ir gausiais žiedais. Tačiau atvėsus orams kyla klausimas – kaip juos paruošti žiemai, kad pavasarį augalai vėl sėkmingai augtų ir žydėtų? Nors gali atrodyti, kad pakanka krūmus uždengti nuo šalčio, svarbu pasirūpinti ir dirvožemio drėgme bei tinkamu mulčiavimu.

Ruduo gėlių augintojui – ne vien atsisveikinimas su vasaros spalvomis, bet ir svarbus pasirengimo kitam pavasariui metas. Kol vienos gėlės dar džiugina žiedais, kitos jau baigia savo vegetaciją, o po žeme prasideda tylus, tačiau nepaprastai svarbus naujo žydėjimo ciklas. Būtent dabar sprendžiama, ar kitąmet sodybos gėlynas pasitiks margaspalviais tulpių žiedais, ar vasaros viduryje išdidžiai iškels galvas jurginai, kardeliai ir lelijos.

Artėjant šaltesniems orams sodininkai ima galvoti, kuriuos augalus būtina apsaugoti nuo šalčio, o kuriems papildoma priedanga gali būti visai nereikalinga. Nors dažnas skuba uždengti rožes, hortenzijas ar kitus jautresnius augalus, vis dėlto pirmiausia reikėtų įvertinti konkretaus augalo atsparumą, klimato sąlygas ir net sniego kiekį.

Vėstant orams ir vis dažniau pasirodant šalnoms, sodininkams jau metas pagalvoti apie augalų apsaugą. Staiga nukritusi temperatūra gali pakenkti jautresniems augalams, ypač jauniems krūmams, daigams ir tiems, kurie auginami vazonuose. Nors dalis sodo augalų šalčius ištveria gana lengvai, kitiems be papildomos priežiūros gali būti sunku išgyventi žiemą. Specialistai pataria neatidėlioti pasiruošimo ir pirmiausia pasirūpinti labiausiai pažeidžiamais augalais.

Rudenį veja ne visada atrodo taip gražiai, kaip norėtųsi. Po vasaros karščių, sausros ir dažno vaikščiojimo žolė gali pagelsti, išretėti, o kai kuriose vietose atsirasti plikų plotų. Vis dėlto specialistai ragina neskubėti nerimauti – spalį veją dar galima sustiprinti ir padėti jai pasiruošti žiemai. Tam nebūtina imtis sudėtingų darbų ar naudoti brangių priemonių. Pakanka reguliariai atlikti vieną paprastą užduotį – pašalinti nuo vejos nukritusius medžių lapus.

Pamatę, kokius moliūgus Eimantas ir Gabija Bakšiai atvežė parduoti į Jotvingių turgų, pirkėjai negalėjo atitraukti akių. Ne visi iškart ir suprato, kad čia išties moliūgai. Labiausiai nustebino jų neįprasta forma, primenanti gyvates kobras. Nors kaip sakė šių moliūgų augintojai, kai kam šie moliūgai panašūs ir į gulbes.

Ruduo – metas sodinti žieminius česnakus, tačiau pakanka vienos klaidos, kad vasarą vietoj stambių galvučių tektų nuimti gerokai menkesnį derlių. Specialistai dalijasi patarimais, kada sodinti žieminius česnakus, kaip teisingai tai padaryti ir ką daryti, kad jie sėkmingai peržiemotų. Kada sodinti žieminius česnakus? Žieminiai česnakai sodinami rudenį, geriausia spalį.

Atėjus rudeniui ir vis dažniau lyjant, vejos priežiūra tampa sudėtingesnė – žolė auga lėčiau, o drėgmė sudaro palankias sąlygas samanoms plisti. Pastebėję jas vejoje, sodininkai neretai skuba griebtis grėblio ir bando samanas pašalinti dar prieš žiemą. Vis dėlto toks sprendimas spalį gali ne padėti, o dar labiau pabloginti situaciją. Vejos priežiūros specialistai įspėja, kad šiuo metų laiku žolei gali pritrūkti laiko atsigauti po intensyvesnių darbų.

Daugelis sodininkų svajoja savo sode užsiauginti gardžių, sultingų slyvų. Vadinamos senovinės vengrinės slyvos Lietuvoje auga puikiai, jų vaisių neretai galima nusipirkti ir iš sodininkų mėgėjų. Tačiau su daugeliu veislinių slyvų situacija visai kitokia – medžiai vešliai auga, gausiai leidžia ūglius, tačiau derliaus tenka laukti metus ar net dešimtmečius.

Nors ruduo įsibėgėja ir soduose bei daržuose darbų lieka vis mažiau, nemažai lietuvių vis dar susiduria su įkyriu galvos skausmu – invaziniais šliužais. Šie kenkėjai drėgnomis rudens dienomis toliau pasirodo daržuose, gėlynuose, komposto vietose ir kitose drėgnose teritorijose. Šiuo metu jų ignoruoti nereikėtų, mat šliužai ruošiasi žiemoti, o dalis jų jau būna sudėję kiaušinėlius. Palikus juos ramybėje, pavasarį sode gali pasirodyti dar daugiau šių kenkėjų.

Ruduo – metas, kai sodas pamažu ruošiamas žiemai, tačiau kartu verta pagalvoti ir apie tai, kas laukia pavasarį. Viena iš problemų, su kuria sodininkai gali susidurti atšilus orams – vejoje ir lysvėse atsiradę kurmiarausiai bei išrausti tuneliai. Nors kurmiai patys augalų neėda, jų veikla gali išjudinti dirvą ir pažeisti augalų šaknis. Be to, rudenį minkštesnė ir drėgnesnė žemė sudaro palankias sąlygas šiems gyvūnams raustis ieškant maisto.

Vieni populiariausių lietuvių sodus užkariavusių augalų – rododendrai ir šluotelinės hortenzijos – kaip ir visi kiti šiuo metu pamažu ruošiasi artėjančiai žiemai. Ekspertai sako: norint, kad augalai sėkmingai peržiemotų ir pavasarį atgytų su nauja jėga, dabar praleisti vieno darbo tiesiog negalima. Daugeliui įprasta, kad pavasaris sode yra pats darbymetis, tačiau ruduo – ne ką mažiau svarbus metas.

Rudenį sodininkai dažniausiai jau baigia pagrindinius sezono darbus, tačiau šliužams tai – vienas aktyviausių metų laikotarpių. Atvėsus orams ir prasidėjus lietums, šie kenkėjai vėl tampa aktyvūs, o drėgna aplinka jiems ypač palanki. Būtent rudenį šliužai gali dėti kiaušinėlius, kurie peržiemoja dirvoje ir vėliau tampa naujos jų populiacijos pradžia. Todėl šis metų laikas yra tinkamas ne tik sutvarkyti sodą, bet ir imtis priemonių, kurios padėtų sumažinti šliužų skaičių.

Ruduo – puikus metas sodinti šilauoges, vaismedžius ir vaiskrūmius. Tinkamai paruošta vieta ir teisingas pasodinimas užtikrins sėkmingą prigijimą bei gausų derlių kitais metais. Šilauogės – ne tik gardžios, bet ir labai naudingos uogos, todėl jų auginimas tampa vis populiaresnis tarp sodininkų. Tinkamos vietos parinkimas Šilauogėms būtina gerai apšviesta, saulėta vieta.

Norint kasmet džiaugtis sveiku ir gausiu daržovių derliumi, šiltnamiai turi būti tinkamai paruošti naujam sezonui. Šis procesas atliekamas trimis etapais: sanitarinis valymas, konstrukcijų ir dangos dezinfekcija bei dezinsekcija, o galiausiai – dirvožemio dezinfekcija. Sanitarinis valymas Sanitarinis valymas atliekamas prieš žiemos šalčius, lapkričio mėnesį. Jo tikslas – kruopščiai išvalyti šiltnamį ir paruošti jį tolesniam dezinfekciniam apdorojimui.

Lietuva augalų sėklas saugo ne tik savame genų banke, bet ir pasaulinėje saugykloje Svalbarde – Norvegijai priklausančiame salyne. Į Svalbarde esančią saugyklą Lietuva šiemet siunčia jau trečią sėklų rinkinį. Specialistai sako, kad tai garantija, padėsianti išsaugoti savo krašto augmeniją ateities kartoms.   Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Šilauogių augintojai dažnai susiduria su ta pačia problema: po žiemos nušąla jaunų ūglių viršūnės, o pavasarį tenka tenkintis tik tuo, kas išliko ant senų šakų. Kad to riziką kiek įmanoma sumažintumėte, tinkamai paruoškite šilauoges prieš žiemą – tai padės joms ne tik peržiemoti, bet ir kitais metais sulaukti puikaus derliaus.

Ruduo kas dieną vis stipriau įsitvirtina mūsų soduose ir daržuose. Nors šiltnamiuose dar kabo paskutiniai agurkėliai, lauke tebenoksta moliūgai, sodo ir daržo sezonas jau sparčiai ritasi į pabaigą.

Ruduo sodininkui dovanoja ne tik gausų derlių, paskutinius žiedus ir spalvingus medžių lapus. Tai metas, kai sode susikaupia ir didžiausias kiekis organinės medžiagos – nukritę lapai, nupjauta žolė, daržovių likučiai, išravėtos vienmetės piktžolės, smulkintos šakelės. Visa tai, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip nereikalingos atliekos, iš tiesų gali tapti vienu vertingiausių sodo išteklių.

Chrizantemos – vienos dažniausiai kapinėse rudenį sodinamų ir statomų gėlių. Artėjant Visų Šventųjų dienai ir Vėlinėms, daugelis žmonių jomis papuošia artimųjų kapus ir tikisi, kad gėlės išliks gražios kuo ilgiau. Tačiau spalį orai gali būti nenuspėjami – dienomis dar šviečia saulė, o naktimis temperatūra gali nukristi žemiau nulio. Šaltis ypač pavojingas vazonuose augančioms chrizantemoms, nes jų šaknys daug greičiau atšąla nei žemėje augančių augalų.

Rudenį tujos turėtų būti tvarkomos itin atsargiai. Tai ne metas drastiškiems formavimams, bet puiki proga pašalinti smulkias šakeles, defektus ar nudžiūvusias dalis, kurios silpnina augalą. Toks minimalus tvarkymas padeda išsaugoti tvarkingą išvaizdą ir apsaugo nuo žalos, kurią gali sukelti sniegas ar vėjas. Svarbiausia – nepersistengti, nes per stiprus rudeninis genėjimas susilpnina tujas prieš žiemą ir pavasarį jos gali atrodyti praradusios dekoratyvumą.

Pelargonijos – vienos mėgstamiausių gėlių soduose, balkonuose ir terasose. Visą vasarą jos džiugina spalvingais žiedais, tačiau atvėsus orams kyla klausimas – ką su jomis daryti toliau? Daugelis pelargonijas sezono pabaigoje tiesiog išmeta, manydami, kad kitais metais teks pirkti naujus augalus. Tačiau to daryti nebūtina – tinkamai paruoštos pelargonijos gali sėkmingai peržiemoti ir kitą sezoną vėl gausiai žydėti.

Jeigu galvojate, kokį augalą verta pasisodinti savo sode, verta prisiminti šilauoges. Šie krūmai ne tik subrandina gardžias mėlynas uogas, bet ir gali tapti gražia sodo puošmena. Pavasarį jie pasipuošia baltais žiedais, vasarą subrandina uogas, o rudenį jų lapai nusidažo ryškiais oranžiniais, raudonais ir violetiniais atspalviais. Be to, šilauogės vertinamos ir dėl savo maistinės vertės – jose yra skaidulų, vitamino C, vitamino K ir antioksidantų, rašoma rhs.org.uk.

Jau nuo šio šeštadienio, spalio 3-iosios, į TV3 eterį sugrįš laida „Svajonių ūkis“. O svarbiausiu jos akcentu taps sėkmės istorijos. Kokiais verslais užsiima lietuviai? Kaip gaminamas aukščiausios kokybės natūralus maistas? Galiausiai, kokios technologijos kurs žemės ūkį ateityje? Tai – laida, kurios ūkininkai ar visi tuo besidomintys negali praleisti.

Ruduo – vienas tinkamiausių metų laikų pasirūpinti sodu ir paruošti jį šaltesniems mėnesiams. Vis dėlto specialistai įspėja, kad rudenį nereikėtų imtis visų augalų iš eilės ir stipriai jų genėti. Kai kuriuos daugiamečius augalus galima drąsiai sutvarkyti jau dabar, tačiau kitus verta palikti iki pavasario. Be to, kai kurių augalų nenukirpti stiebai ir žiedynai šaltuoju metų laiku gali būti naudingi tiek pačiam augalui, tiek sode gyvenantiems paukščiams.

Kai vasaros žiedai pamažu ima trauktis, gėlynas nebūtinai praranda savo spalvas. Rugsėjį ir spalį gėlynus nuspalvina astrai, šilokai, rudbekijos, chrizantemos ir daugybė kitų vėlai žydinčių augalų. Tinkamai parinkus augalus, net ir vėlyvas ruduo kaimo sodyboje gali būti kupinas žiedų, dūzgiančių vabzdžių ir jaukios spalvų dermės. Vasarai traukiantis iš sodo, gėlynai neprivalo likti tušti.