Sodas ir daržas

Spalis dažniausiai dar būna pakankamai šiltas smulkesniems darbams sode, tačiau ne paslaptis, kad po Bobų vasaros gali ateiti atšalimas. Hortenzijų šaknys yra gana arti dirvos paviršiaus, todėl jos labiau pažeidžiamos nepalankių oro sąlygų. Nuolat veikiamos šalčio, šaknys gali būti pažeistos, o pavasarį augalai gali prasčiau augti, žydėti silpniau arba net pradėti nykti.

Ruduo Valstybinių miškų urėdijos (VMU) miškininkams – ne tik miško atkūrimo darbų pabaiga, bet ir jaunų medelių apsaugos metas. Iki maždaug lapkričio vidurio visoje Lietuvoje vykdomi darbai, skirti apsaugoti želdinius ir žėlinius nuo kanopinių gyvūnų daromos žalos – ūglių nukramtymo, medelių nulaužymo ir kamienų žievės laupymo. Viena dažniausiai miškininkų naudojamų jaunų medelių apsaugos priemonių – repelentai.

Kiaušiniai dažniausiai atsiduria keptuvėje, puode ar kepinių recepte, tačiau sodininkai jiems randa ir kitą paskirtį. Kai kurie žalią kiaušinį rudenį užkasa tiesiai į žemę, o pavasarį toje vietoje sodina daržoves. Iš pirmo žvilgsnio toks metodas gali pasirodyti keistas. Vis dėlto jo šalininkai teigia, kad pūvantis kiaušinis palaipsniui gali papildyti dirvožemį kai kuriomis augalams reikalingomis maistinėmis medžiagomis.

Kodėl net ir pasodinus didžiulį gervuogyną galima likti be derliaus? Vidurio Lietuvoje kone hektaras gervuogių jau penkerius metus beveik neduoda uogų. Sodininkas ir selekcininkas Adomas Ryliškis TV3 žiniasklaidos grupės laidos „Svajonių sodai“ žiūrovams paaiškino, kodėl taip nutiko ir į ką būtina atkreipti dėmesį. Vidurio Lietuvoje įveistas įspūdingo dydžio gervuogynas. Nors krūmų daug, tačiau savininkai per šešerius metus derlių turėjo tik vieną kartą.

Rugsėjį sodas pamažu ruošiasi šaltajam sezonui, tačiau tai dar nereiškia, kad visus darbus reikėtų atidėti iki pavasario. Būtent dabar verta atidžiau pažvelgti į veją ir įvertinti, kaip ji atlaikė vasaros karščius, sausesnius orus bei intensyvų vaikščiojimą. Jei žolėje atsirado išretėjusių ar visiškai plikų vietų, rudenį jas dar galima nesunkiai atkurti. Tam nereikia sudėtingų priemonių – pakanka atlikti vieną svarbų darbą ir tinkamai paruošti veją.

Rudenį sodas reikalauja ne ką mažiau dėmesio nei šiltuoju metų laiku – būtent dabar galima pasirūpinti augalais, kad jie lengviau ištvertų žiemą ir kitą sezoną džiugintų sveiku augimu bei žiedais. Nors dalį darbų sodininkai linkę atidėti pavasariui, apželdinimo priežiūros specialistė atkreipia dėmesį, kad kai kuriems augalams toks sprendimas gali pridaryti daugiau žalos nei naudos.

Prieš išmesdami suvalgyto banano žievelę į šiukšliadėžę, neskubėkite – ji dar gali praversti sode. Virtuvės atliekos, kurios dažnai atsiduria šiukšliadėžėje, gali tapti papildomu organinių medžiagų šaltiniu dirvožemiui. Bananų žievelėse yra kalio, magnio, kalcio ir fosforo – medžiagų, kurios svarbios augalų augimui. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad šviežia žievelė nėra greitai veikianti trąša, todėl vien ja augalų maitinti nereikėtų.

Vos pastebėjus kieme iškilusius žemės kauburėlius, tampa aišku – sode apsigyveno nekviestas svečias. Kurmiai gali per trumpą laiką išrausti nemažai požeminių tunelių ir taip pažeisti veją bei augalų šaknis. Nors patys gyvūnai nėra pavojingi žmonėms, jų veikla gali gerokai apsunkinti tvarkingo sodo priežiūrą. Be to, kurmių išrausti tuneliai gali sudaryti palankias sąlygas į sodą patekti ir kitiems kenkėjams.

Atvėsus orams soduose bei prie namų vis dažniau galima pastebėti zylių. Nors dalis šių paukščių Lietuvoje žiemoja nuolat, rudenį vyksta ir jų migracija – kai kurios zylės gali nukeliauti ne vieną dešimtį ar net šimtą kilometrų. Gamtininkas Deividas Makavičius sako, kad šiuo metu žmonės gali pastebėti ne tik vietines, bet ir iš kitur atklydusias zyles. „Šiuo metu vyksta paukščių migracija, kartu migruoja ir zylės.

Ruduo sode yra vienas darbščiausių metų laikotarpių. Šiuo metu ne tik nuimamas derlius, bet ir atliekami darbai, kurie padeda augalams sėkmingai peržiemoti bei pasiruošti kitam augimo sezonui. Pirmiausia rudens pradžia siejama su derliaus nuėmimu. Būtent tuomet sodininkai džiaugiasi visų metų darbo rezultatais – skinami obuoliai, renkamos slyvos, kasamos bulvės, morkos, burokėliai ir kitos šakniavaisinės daržovės.

Atvėsus orams darbai sode dar nesibaigia – dėmesio reikia ir vejai. Nuo to, kaip ji bus paruošta žiemai, gali priklausyti jos būklė ateinantį pavasarį. Vienas svarbiausių rudens darbų – paskutinis vejos pjovimas, tačiau jį atlikti per anksti ar per vėlai nereikėtų. Netinkamai nupjauta veja gali būti silpnesnė ir prasčiau atlaikyti šaltąjį sezoną. Specialistai taip pat rekomenduoja nepamiršti kitų rudens darbų – tręšimo, lapų grėbimo, skarifikavimo ir aeravimo, rašoma fakt.pl.

Pasakojame, kurios dienos tinkamiausios sėjai, persodinimui ir augalų priežiūrai nuo rugsėjo 24 d. 6 val. 23 min. iki rugsėjo 26 d. 13 val. 22 min. Orientyras – Mėnulio fazės ir jo padėtis Zodiako ženkluose. Ketvirtadienio rytą Mėnulis iš nederlingo Vandenio ženklo pereina į Žuvis, todėl situacija iš esmės keičiasi. Žuvys – „drėgnas“ ir derlingas ženklas, siejamas su augalų lapija. Todėl šis laikotarpis laikomas ypač tinkamu lapinėms daržovėms ir žalumynams.

Pelargonija balkone ar sode gali gausiai žydėti kelis mėnesius, tačiau rudenį jai reikia skirti daugiau dėmesio. Augalą galima išsaugoti iki kito sezono, jei tinkamai paruošite jį žiemojimui ir nelauksite didesnio atšalimo. Jei vasarą pelargonijos augo balkone ar kieme, rudenį ypač svarbu stebėti nakties temperatūrą. Jautrius augalus, augančius lauke, rekomenduojama pernešti į patalpą dar prieš smarkiau nukrentant temperatūrai ir būtinai iki pirmųjų šalnų. Apie tai rašo protv.ro.

Ruduo – metas, kai vaismedžiai reikalauja rūpesčio, jeigu yra noras ateinančiais metais sulaukti gausesnio derliaus. Po rudeninio sanitarinio medžių genėjimo nereikia atidėti ir vaismedžių kamienų balinimo darbų. Patį darbą atlikti, kai lauke nelyja (nesninga) ir oro temperatūra didesnė nei +5 °C. Nespėjus atlikti šių darbų rudenį, galima balinti ir sausį, bet reikia sulaukti teigiamos temperatūros.

Norint žiemą ar net pavasarį mėgautis savo sode sunokusiais obuoliais, reikia tinkamai juos nuskinti ir laikyti. Pateikiame svarbiausias taisykles, kurių laikydamiesi galėsite džiaugtis savo obuoliais iki pat balandžio mėnesio. Kada nuimamas derlius Rudeniniai obuoliai nuskinami, kai obuolio žievė įgyja tai veislei būdingą spalvą, o sėklos paruduoja. Kitas požymis – obuolys lengvai atsiskiria nuo kotelio, nereikia jo plėšti.

Atėjus rudeniui soduose netrūksta darbų – vienas jų yra vaismedžių priežiūra. Tačiau skubėti su genėjimo žirklėmis nereikėtų, mat netinkamai pasirinktas laikas ar per stipriai išretinta laja gali pakenkti medžiui. Kada iš tiesų verta imtis šio darbo ir nuo ko priklauso, kiek šakų reikėtų pašalinti? Specialistai primena, kad rudenį genėjimo taisyklės nėra vienodos visiems vaismedžiams. Medžius genėti galima įvairiais metų laikais – pavasarį, vasarą, rudenį ir žiemą.

Tujos – vieni populiariausių augalų soduose, tačiau net ir ištisus metus žaliuojantiems krūmams prieš žiemą reikia papildomos priežiūros. Nors ruduo dar tik prasideda, būtent dabar verta pasirūpinti, kad augalai šaltąjį sezoną pasitiktų pakankamai stiprūs. Rugsėjį svarbu įvertinti ne tik tujų išvaizdą, bet ir dirvožemio drėgmę bei jų augimo sąlygas. Netinkamai paruoštos tujos po žiemos gali paruduoti, išretėti ar nudžiūti jų ūglių galiukai, rašoma fakt.pl.

Pomidorų sezonui artėjant prie pabaigos, sodininkams tenka nuspręsti, kada tinkamiausias metas nuskinti paskutinius vaisius. Atrodytų, kad svarbiausia stebėti jų spalvą, tačiau vien pagal ją spręsti ne visada verta. Ypač svarbu atsižvelgti į nakties temperatūrą, orų prognozę ir augalų būklę. Vėstantys orai gali sulėtinti pomidorų nokimą, o lietus ir didelė drėgmė – padidinti ligų riziką.

Į Vilniaus rajone Tarnėnų kaime esančios Brigitos Jasiutovič sodybą atvykti veržiasi tiek draugai, tiek šeimos nariai. Priežastis – išpuoselėta ir iki smulkmenų sutvarkyta sodo aplinka, žydinčių gėlių jūra ir šypsena namų šeimininkės veide. Brigita dalijosi, kad tokiai sodybai sukurti prireikė 15 metų darbo. Šiandien visus naujienų portalo tv3.lt skaitytojus kviečiame mintimis pasisvečiuoti pas sodininkę sodyboje.

Vienos iš gražiausių rudens gėlių – jurginai lauke nežiemoja. Apie tai, kaip juos iškasti ir tinkamai paruošti žiemos saugojimui, pasakoja gėlininkė Aliona Ušanovienė, kuri pati augina šias gėles. Kai kurie sodininkai skuba su jurginu iškasimu rudenį. Daro tai, kai krūmai dar visai žali ir ant jų daug žiedų ir pumpurų. Kada rudenį reikia iškasti jurginus? Tokie gumbai nesubrendę, per žiemą sunkiau išsilaiko. Kol augalas su žaliais lapais, šaknų sistema kaupia maistingas medžiagas.

Žolių ir samanų naikinimas tarp trinkelių – vienas nemaloniausių darbų. Deja, viltis, kad tvarkingai išklotos trinkelės visada bus gražios, miršta. Kasmet jų tarpuose pradeda želti žolių kuokštai, atsiranda samanų. Tad kaip geriausiai jas išnaikinti? Net ir tie, kurie skeptiškai žvelgia į herbicidų naudojimą daržininkystėje, gana lengvai griebiasi chemijos naikindami žoles trinkelių tarpuose. Tiesa, ekologijos specialistai teigia, kad herbicidų reikia vengti visur.

Nors už lango jau ruduo, darbai sode ir darže nesibaigia – dabar pats metas padėti augalams ruoštis žiemai, kad jie sutvirtėtų, sėkmingai atlaikytų šaltąjį sezoną ir pavasarį pasitiktų sveiki ir dailūs. TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Svajonių sodai“ dailininkė, kraštovaizdžio dizainerė Eurika Urbonavičiūtė dalijosi patarimais, kokio vieno svarbaus darbo nepamiršti rudenį – tai reikia padaryti ir dekoratyviniams augalams, ir krūmams.

Šliužai yra vieni didžiausių sodininkų galvos skausmų. Jie palieka skylėtus augalų lapus, gleivių pėdsakus ir gali padaryti nemažai žalos tiek dekoratyviniams augalams, tiek daržovėms. Ypač aktyvūs šie kenkėjai tampa rudenį, kai vyrauja drėgni ir vėsūs orai. Šliužams itin patinka drėgna aplinka, todėl jie klesti tarp nukritusių lapų, pūvančių augalų liekanų ir kitų drėgnų vietų.

Lietuvoje praūžusi audra paankstino sulčių spaudyklų sezoną. Žmonės iškart po audros maišais vežė gūsingo vėjo nupurtytus obuolius. Dabar spaudyklos sako grįžusios į įprastą rudens ritmą ir džiaugiasi, kad ten, kur šalnos nepakando obelų, šakos linksta nuo vaisių. Tad ir sezonui ruošiasi ilgam.  Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.  Užplūdo spaudyklas Anykštėnas Evaldas iš savo namų sodo į sulčių spaudyklą šįkart atvežė porą maišų obuolių.

Kaimynų santykiai ne visada būna taikūs – kartais konfliktą gali įžiebti net ir sode augantys augalai. Tuo įsitikino viena moteris, grįžusi namo po išvykos ir pamačiusi, kad dalis jos puoselėto hortenzijų krūmo buvo nupjauta. Negana to, augalo šeimininkė netrukus išsiaiškino, kad tai padarė jos 85 metų kaimynė. Moteris esą nusprendė, kad krūmas yra „per didelis ir peraugęs“, todėl pati ėmėsi darbo.

Bulvės – vienas iš produktų, kuriuos daugelis įpratę iškart dėti į šaldytuvą, tikėdamiesi taip pratęsti jų galiojimo laiką. Tačiau toks įprotis gali turėti priešingą poveikį. Leidinys „Simply Recipes“ aiškina, kad bulvėms reikia vėsos, tačiau šaldytuvo temperatūra joms yra per žema. Autorė pasakoja, kad įprotį bulves laikyti vėsioje ir tamsioje vietoje perėmė iš savo mamos, kuri dirbo restoranų versle.

Šliužai ir sraigės gali greitai tapti tikru galvos skausmu darže, naikindami jūsų kruopščiai auginamus augalus. Čia pateikiami keli efektyvūs metodai, kurie padės apsaugoti jūsų derlių: Sukurkite fizines kliūtis iš medžiagų, kurios stabdo šliužus ir sraiges.

Šį rudenį daugiau gyventojų turės keisti įpročius tvarkydami nukritusius lapus, nupjautą žolę ir kitas sodo atliekas. Nuo gegužės 1-osios išplėstos teritorijos, kuriose žaliųjų atliekų lauko sąlygomis deginti negalima. Specialistai taip pat atkreipia dėmesį, kad tokių atliekų nereikėtų ir tiesiog palikti pūti kieme. Po itin drėgnos vasaros šlapios lapų ir žolės sankaupos gali tapti palankiomis vietomis šliužams slėptis ir kiaušinėliams dėti.

Įsibėgėjant rudeniui darbų sode ir darže vis dar netrūksta. Nors dienos trumpėja ir gamta pamažu ruošiasi žiemos poilsiui, sodininkams tai – aktyvus metas: reikia pasirūpinti derliumi, sutvarkyti lysves, gėlynus ir paruošti augalus šaltesniam sezonui. Tačiau rudenį laiką lauke gali apkartinti ne tik vėstantys orai, bet ir vis dar suaktyvėjusios erkės. Sodininkai bei sodybų šeimininkai dalijasi savo patirtimi, kokių priemonių imasi, kad darbai lauke būtų ne tik malonūs, bet ir saugesni.

Ilgaamžiai, atsparūs ir dekoratyvūs net pasibaigus žydėjimo sezonui – varpiniai augalai vis dažniau atranda vietą lietuvių soduose bei kiemuose. „Varpiniams augalams reikia nedaug priežiūros, o jų panaudojimo galimybės labai plačios. Tai tvirti augalai, kuriuos retai pažeidžia graužikai ar kiti kenkėjai. Be to, jie savo grožiu džiugina net ir žiemą, kai šluoteles papuošia šerkšnas.

Vasarai prabėgus, sodas reikalauja ne mažiau dėmesio nei šilčiausiais metų mėnesiais. Rugsėjis – tinkamas metas ne tik sutvarkyti vasaros sezono likučius, bet ir atlikti darbus, kurie padės sodui gražiai atrodyti kitą pavasarį. Šiuo metu dirva dar pakankamai šilta, todėl galima sodinti dalį pavasarį žydėsiančių svogūninių augalų ir pasirūpinti veja. Taip pat verta nepamiršti daržų, gėlynų bei šiltnamio, o artėjant šaltesniems orams – pasiruošti ir sodo statiniams.

Rugsėjis yra metas, kai daržuose ir šiltnamiuose augantys pomidorai pasiekia paskutinį nokimo etapą. Norint, kad ant krūmų likę vaisiai greičiau įgautų sodrią raudoną spalvą, verta pasitelkti keletą paprastų priežiūros priemonių ir naudoti tinkamas rudenines trąšas. Tai padės net sezono pabaigoje mėgautis stambiais ir gardžiais pomidorais. Lauke auginami pomidorai paprastai noksta nuo liepos pabaigos iki rugsėjo pabaigos, o šiltesniais metais derlius gali tęstis net iki pirmųjų spalio dienų.

Rugsėjį dažnam sodininkui kyla pagunda susitvarkyti kiemą ir apgenėti augalus, tačiau specialistai ragina neskubėti. Šiuo metu nereikėtų genėti pavasarį žydinčių krūmų, uogas vedančių augalų, dekoratyvinių žolių ir vėlyvojo sezono žydėtojų. Genėjimas rudenį gali pašalinti kitų metų žiedinius pumpurus, paskatinti šalčiui jautrų naują augimą bei atimti iš paukščių ir vabzdžių svarbų prieglobstį bei maisto šaltinį žiemai.

Nuodingų augalų galima aptikti ne tik miškuose ar pievose – dalis jų auga tiesiog mūsų soduose, kiemuose ir daržuose. Pavojų gali kelti dekoratyvinės gėlės, gyvatvorių augalai ir net kasdien valgomų daržovių dalys. Ypač atsargiems reikėtų būti šeimoms, auginančioms mažus vaikus ar naminius gyvūnus.

Vos pastebėjus nugraužtus augalų lapus ar gleivėtus pėdsakus sode, dažnas supranta – čia darbavosi šliužai. Šie nepageidaujami sodo svečiai gali per trumpą laiką pridaryti nemažai žalos, o jų atsikratyti ne visuomet paprasta. Ypač daug rūpesčių jie sukelia tuomet, kai ima sparčiai plisti ir tampa vis sunkiau kontroliuojami. Vis dėlto patyrę sodininkai žino ne vieną būdą, galintį padėti apsaugoti augalus nuo šių kenkėjų.

Po vasaros veja pagaliau atrodo taip, kaip jos šeimininkai tikėjosi: sodri, tanki ir ryškiai žalia. Todėl rugsėjį lengva pagalvoti, kad didieji darbai jau baigti. Tačiau būtent dabar priimami sprendimai gali nulemti, ar pavasarį kieme rasime žalią veją, ar iššutusius ir ligų pažeistus plotus. Ilgametę agronominę patirtį sukaupęs „Sprendimai vejai“ įkūrėjas Valdemaras Mediekša sako, kad rugsėjis nėra vejos sezono pabaiga.

Ką sėti atsilaisvinusiose lysvėse, kada tai geriausia daryti ir kaip pasirinkti tinkamus augalus? Sideratai – tai augalai, auginami ne dėl derliaus, o siekiant pagerinti dirvožemio būklę. Jie padeda praturtinti žemę organinėmis medžiagomis, pagerinti jos struktūrą, apsaugoti sklypą nuo piktžolių ir išsaugoti dirvožemio derlingumą po daržovių derliaus nuėmimo. Kada rudenį sėti sideratus ir kokios kultūros tam tinkamiausios – pasakojame toliau.

Nors ši vasara grybautojams ir uogautojams pakankamai dosni, tačiau sodininkai neslepia, kad tokie nepastovūs orai buvo žalingi derliui. Vis tik nors dauguma augintojų kritikos vasarai negaili, alytiškė pomidorų augintoja Sandra Šimkevičė atvira – nors buvo pomidorų veislių, kurios neatlaikė, buvo ir tų, kurios gebėjo iškęsti net didžiausią lietų. Šįkart susisiekėme su Sandra, kad ji papasakotų apie savo šiemet išbandytas naujas pomidorų veisles, kurias galėtų parekomenduoti skaitytojams.

Artėja tas laikas, kai pradėsime sparčiau ruošti augalus artėjančiai šaltai žiemai. Taip ne tik išlaikysite tvarkingą sodą ar kiemą visą žiemą, bet ir padėsite augalams kitais metais pradėti sveiką augimo sezoną. Pildydami rudens darbų sąrašą, nepamirškite skirti dėmesio ir vejai bei jos pjovimui. Vejos pjovimas rudens pabaigoje yra vienas geriausių būdų užtikrinti, kad kitais metais vėl džiaugtumėtės vešlia ir žalia žole, rašoma blog.davey.com.

Rudeniui pamažu įsibėgėjant, darbų netrūksta ne tik namuose, bet ir sode. Nors gali atrodyti, kad augalams artėjantis šaltasis sezonas reiškia tiesiog ramybės laikotarpį, būtent rudenį padarytos klaidos gali turėti pasekmių pavasarį. Vieni augalai žiemą gali pasitikti visai be papildomos priežiūros, o kitiems būtinas didesnis dėmesys – nuo tinkamo laistymo ir tręšimo iki apsaugos nuo šalčio.

Atėjo tas metų laikas, kai sodininkams reikia budriai stebėti, ar nepasirodė šliužai ir sraigės, tačiau yra labai pigus būdas šliužus „akimirksniu atbaidyti“. Nors jie gali kenkti sodui kone visus metus, rudenį šliužai dažniausiai tampa didesne problema. Drėgni ir lietingi orai sudaro jiems idealias sąlygas būti aktyviems, o šiuo metų laiku taip pat vyksta jų veisimosi sezonas.

Rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais galima stebėti ryškai geltonas pievas pakelėse. Daugelis grožisi gelsvais žiedynais, tačiau ar žinote, kad tai žydi kanadinės rykštenės – vieni agresyviausių invazinių augalų mūsų krašte. Ryškiai geltonų žiedų jūra atrodo įspūdingai, tačiau po tuo dažnai slypi nykstančios vietinės pievos ir skurstančios natūralios ekosistemos. Lietuvoje kanadinės rykštenės įtrauktos į invazinių rūšių sąrašą.

Rudeniui įsibėgėjant, gamta ima ruoštis žiemos poilsiui, tačiau sode darbymetis dar nesibaigia. Kol šalnos ir sniegas nepaslėpė kiemo, svarbu pasirūpinti veja ir tinkamai paruošti ją artėjančiam šaltajam sezonui. Profesionalaus agronomo ir kraštovaizdžio specialisto Tautvydo Gursko teigimu, jei orai palankūs, prižiūrėta veja savo žaluma gali džiuginti iki pat rudens pabaigos.

Rudenį vejai tenka atlaikyti ne vieną išbandymą – trumpėjančias dienas, vėsesnius orus ir vis daugiau drėgmės. Būtent šiuo metų laiku sodininkai neretai pastebi, kad tarp žolės pradeda plisti samanos. Po sausesnės ir karštesnės vasaros žolė gali būti nusilpusi, todėl samanoms atsiranda daugiau erdvės įsitvirtinti. Nors pirmoji mintis gali būti griebtis stiprių samanų naikinimo priemonių, jos ne visada yra geriausias pasirinkimas nusilpusiai vejai.

Šilauogių derliui artėjant į pabaigą, sodininkams nereikėtų pamiršti, kad rudenį šie augalai jau pradeda ruoštis kitam sezonui. Būtent šiuo metu formuojasi žiediniai pumpurai, iš kurių kitąmet užaugs uogos, todėl tinkama priežiūra gali turėti įtakos būsimam derliui. Ne mažiau svarbu pasirūpinti ir tuo, kaip krūmai peržiemos, ypač jeigu prognozuojama itin šalta žiema.

Žolių ir samanų naikinimas tarp trinkelių – vienas nemaloniausių darbų. Deja, viltis, kad tvarkingai išklotos trinkelės visada bus gražios, miršta. Kasmet jų tarpuose pradeda želti žolių kuokštai, atsiranda samanų. Tad kaip geriausiai jas išnaikinti? Purškimas Net ir tie, kurie skeptiškai žvelgia į herbicidų naudojimą daržininkystėje, gana lengvai griebiasi chemijos naikindami žoles trinkelių tarpuose. Tiesa, ekologijos specialistai teigia, kad herbicidų reikia vengti visur.

Vis daugiau sodininkų ir smulkiųjų ūkininkų susiduria su problema, kai gausiai pasodinti vaikrūmiai ar uogakrūmiai taip ir neduoda laukto derliaus. Viena neretai minimų kultūrų – nedygliuotos gervuogės. Nors medelynų aprašymuose jos pristatomos kaip atsparios šalčiui ir ligoms, realybėje dalis augintojų metų metus lieka be uogų.

Rugsėjis – derliaus nuėmimo ir tvarkymo mėnuo, taip pat pradedama ruoštis žiemai ir kitų metų darbams. Naktys darosi vėsesnės ir gerokai ilgesnės, dažnai prasideda ir pirmosios šalnos, o kad jos nepakenktų, tenka darbus darže ir sode atlikti ne tik greitai, bet ir iš anksto suplanavus. Dėl šios priežasties verta iš anksto žinoti, kokių darbų sode ir darže nereikėtų atidėlioti, kad augalai sėkmingai pasiruoštų žiemai ir kitą sezoną džiugintų gausesniu derliumi.

Kėdainių rajone, Padotnuvio kaime, įsikūrusiame Giknių šeimos ūkyje vyksta tikra žemės ūkio revoliucija, kurioje žemiškiausią mums žinomą darbą – ūkininkavimą – koja kojon lydi mokslininkų įžvalgos, o cheminius preparatus keičia pačių ūkininkų užauginti mikroorganizmai.