Sodas ir daržas

Ilgaamžiai, atsparūs ir dekoratyvūs net pasibaigus žydėjimo sezonui – varpiniai augalai vis dažniau atranda vietą lietuvių soduose bei kiemuose. „Varpiniams augalams reikia nedaug priežiūros, o jų panaudojimo galimybės labai plačios. Tai tvirti augalai, kuriuos retai pažeidžia graužikai ar kiti kenkėjai. Be to, jie savo grožiu džiugina net ir žiemą, kai šluoteles papuošia šerkšnas.

Vasarai prabėgus, sodas reikalauja ne mažiau dėmesio nei šilčiausiais metų mėnesiais. Rugsėjis – tinkamas metas ne tik sutvarkyti vasaros sezono likučius, bet ir atlikti darbus, kurie padės sodui gražiai atrodyti kitą pavasarį. Šiuo metu dirva dar pakankamai šilta, todėl galima sodinti dalį pavasarį žydėsiančių svogūninių augalų ir pasirūpinti veja. Taip pat verta nepamiršti daržų, gėlynų bei šiltnamio, o artėjant šaltesniems orams – pasiruošti ir sodo statiniams.

Rugsėjis yra metas, kai daržuose ir šiltnamiuose augantys pomidorai pasiekia paskutinį nokimo etapą. Norint, kad ant krūmų likę vaisiai greičiau įgautų sodrią raudoną spalvą, verta pasitelkti keletą paprastų priežiūros priemonių ir naudoti tinkamas rudenines trąšas. Tai padės net sezono pabaigoje mėgautis stambiais ir gardžiais pomidorais. Lauke auginami pomidorai paprastai noksta nuo liepos pabaigos iki rugsėjo pabaigos, o šiltesniais metais derlius gali tęstis net iki pirmųjų spalio dienų.

Rugsėjį dažnam sodininkui kyla pagunda susitvarkyti kiemą ir apgenėti augalus, tačiau specialistai ragina neskubėti. Šiuo metu nereikėtų genėti pavasarį žydinčių krūmų, uogas vedančių augalų, dekoratyvinių žolių ir vėlyvojo sezono žydėtojų. Genėjimas rudenį gali pašalinti kitų metų žiedinius pumpurus, paskatinti šalčiui jautrų naują augimą bei atimti iš paukščių ir vabzdžių svarbų prieglobstį bei maisto šaltinį žiemai.

Nuodingų augalų galima aptikti ne tik miškuose ar pievose – dalis jų auga tiesiog mūsų soduose, kiemuose ir daržuose. Pavojų gali kelti dekoratyvinės gėlės, gyvatvorių augalai ir net kasdien valgomų daržovių dalys. Ypač atsargiems reikėtų būti šeimoms, auginančioms mažus vaikus ar naminius gyvūnus.

Vos pastebėjus nugraužtus augalų lapus ar gleivėtus pėdsakus sode, dažnas supranta – čia darbavosi šliužai. Šie nepageidaujami sodo svečiai gali per trumpą laiką pridaryti nemažai žalos, o jų atsikratyti ne visuomet paprasta. Ypač daug rūpesčių jie sukelia tuomet, kai ima sparčiai plisti ir tampa vis sunkiau kontroliuojami. Vis dėlto patyrę sodininkai žino ne vieną būdą, galintį padėti apsaugoti augalus nuo šių kenkėjų.

Po vasaros veja pagaliau atrodo taip, kaip jos šeimininkai tikėjosi: sodri, tanki ir ryškiai žalia. Todėl rugsėjį lengva pagalvoti, kad didieji darbai jau baigti. Tačiau būtent dabar priimami sprendimai gali nulemti, ar pavasarį kieme rasime žalią veją, ar iššutusius ir ligų pažeistus plotus. Ilgametę agronominę patirtį sukaupęs „Sprendimai vejai“ įkūrėjas Valdemaras Mediekša sako, kad rugsėjis nėra vejos sezono pabaiga.

Ką sėti atsilaisvinusiose lysvėse, kada tai geriausia daryti ir kaip pasirinkti tinkamus augalus? Sideratai – tai augalai, auginami ne dėl derliaus, o siekiant pagerinti dirvožemio būklę. Jie padeda praturtinti žemę organinėmis medžiagomis, pagerinti jos struktūrą, apsaugoti sklypą nuo piktžolių ir išsaugoti dirvožemio derlingumą po daržovių derliaus nuėmimo. Kada rudenį sėti sideratus ir kokios kultūros tam tinkamiausios – pasakojame toliau.

Nors ši vasara grybautojams ir uogautojams pakankamai dosni, tačiau sodininkai neslepia, kad tokie nepastovūs orai buvo žalingi derliui. Vis tik nors dauguma augintojų kritikos vasarai negaili, alytiškė pomidorų augintoja Sandra Šimkevičė atvira – nors buvo pomidorų veislių, kurios neatlaikė, buvo ir tų, kurios gebėjo iškęsti net didžiausią lietų. Šįkart susisiekėme su Sandra, kad ji papasakotų apie savo šiemet išbandytas naujas pomidorų veisles, kurias galėtų parekomenduoti skaitytojams.

Artėja tas laikas, kai pradėsime sparčiau ruošti augalus artėjančiai šaltai žiemai. Taip ne tik išlaikysite tvarkingą sodą ar kiemą visą žiemą, bet ir padėsite augalams kitais metais pradėti sveiką augimo sezoną. Pildydami rudens darbų sąrašą, nepamirškite skirti dėmesio ir vejai bei jos pjovimui. Vejos pjovimas rudens pabaigoje yra vienas geriausių būdų užtikrinti, kad kitais metais vėl džiaugtumėtės vešlia ir žalia žole, rašoma blog.davey.com.

Rudeniui pamažu įsibėgėjant, darbų netrūksta ne tik namuose, bet ir sode. Nors gali atrodyti, kad augalams artėjantis šaltasis sezonas reiškia tiesiog ramybės laikotarpį, būtent rudenį padarytos klaidos gali turėti pasekmių pavasarį. Vieni augalai žiemą gali pasitikti visai be papildomos priežiūros, o kitiems būtinas didesnis dėmesys – nuo tinkamo laistymo ir tręšimo iki apsaugos nuo šalčio.

Atėjo tas metų laikas, kai sodininkams reikia budriai stebėti, ar nepasirodė šliužai ir sraigės, tačiau yra labai pigus būdas šliužus „akimirksniu atbaidyti“. Nors jie gali kenkti sodui kone visus metus, rudenį šliužai dažniausiai tampa didesne problema. Drėgni ir lietingi orai sudaro jiems idealias sąlygas būti aktyviems, o šiuo metų laiku taip pat vyksta jų veisimosi sezonas.

Rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais galima stebėti ryškai geltonas pievas pakelėse. Daugelis grožisi gelsvais žiedynais, tačiau ar žinote, kad tai žydi kanadinės rykštenės – vieni agresyviausių invazinių augalų mūsų krašte. Ryškiai geltonų žiedų jūra atrodo įspūdingai, tačiau po tuo dažnai slypi nykstančios vietinės pievos ir skurstančios natūralios ekosistemos. Lietuvoje kanadinės rykštenės įtrauktos į invazinių rūšių sąrašą.

Rudeniui įsibėgėjant, gamta ima ruoštis žiemos poilsiui, tačiau sode darbymetis dar nesibaigia. Kol šalnos ir sniegas nepaslėpė kiemo, svarbu pasirūpinti veja ir tinkamai paruošti ją artėjančiam šaltajam sezonui. Profesionalaus agronomo ir kraštovaizdžio specialisto Tautvydo Gursko teigimu, jei orai palankūs, prižiūrėta veja savo žaluma gali džiuginti iki pat rudens pabaigos.

Rudenį vejai tenka atlaikyti ne vieną išbandymą – trumpėjančias dienas, vėsesnius orus ir vis daugiau drėgmės. Būtent šiuo metų laiku sodininkai neretai pastebi, kad tarp žolės pradeda plisti samanos. Po sausesnės ir karštesnės vasaros žolė gali būti nusilpusi, todėl samanoms atsiranda daugiau erdvės įsitvirtinti. Nors pirmoji mintis gali būti griebtis stiprių samanų naikinimo priemonių, jos ne visada yra geriausias pasirinkimas nusilpusiai vejai.

Šilauogių derliui artėjant į pabaigą, sodininkams nereikėtų pamiršti, kad rudenį šie augalai jau pradeda ruoštis kitam sezonui. Būtent šiuo metu formuojasi žiediniai pumpurai, iš kurių kitąmet užaugs uogos, todėl tinkama priežiūra gali turėti įtakos būsimam derliui. Ne mažiau svarbu pasirūpinti ir tuo, kaip krūmai peržiemos, ypač jeigu prognozuojama itin šalta žiema.

Žolių ir samanų naikinimas tarp trinkelių – vienas nemaloniausių darbų. Deja, viltis, kad tvarkingai išklotos trinkelės visada bus gražios, miršta. Kasmet jų tarpuose pradeda želti žolių kuokštai, atsiranda samanų. Tad kaip geriausiai jas išnaikinti? Purškimas Net ir tie, kurie skeptiškai žvelgia į herbicidų naudojimą daržininkystėje, gana lengvai griebiasi chemijos naikindami žoles trinkelių tarpuose. Tiesa, ekologijos specialistai teigia, kad herbicidų reikia vengti visur.

Vis daugiau sodininkų ir smulkiųjų ūkininkų susiduria su problema, kai gausiai pasodinti vaikrūmiai ar uogakrūmiai taip ir neduoda laukto derliaus. Viena neretai minimų kultūrų – nedygliuotos gervuogės. Nors medelynų aprašymuose jos pristatomos kaip atsparios šalčiui ir ligoms, realybėje dalis augintojų metų metus lieka be uogų.

Rugsėjis – derliaus nuėmimo ir tvarkymo mėnuo, taip pat pradedama ruoštis žiemai ir kitų metų darbams. Naktys darosi vėsesnės ir gerokai ilgesnės, dažnai prasideda ir pirmosios šalnos, o kad jos nepakenktų, tenka darbus darže ir sode atlikti ne tik greitai, bet ir iš anksto suplanavus. Dėl šios priežasties verta iš anksto žinoti, kokių darbų sode ir darže nereikėtų atidėlioti, kad augalai sėkmingai pasiruoštų žiemai ir kitą sezoną džiugintų gausesniu derliumi.

Kėdainių rajone, Padotnuvio kaime, įsikūrusiame Giknių šeimos ūkyje vyksta tikra žemės ūkio revoliucija, kurioje žemiškiausią mums žinomą darbą – ūkininkavimą – koja kojon lydi mokslininkų įžvalgos, o cheminius preparatus keičia pačių ūkininkų užauginti mikroorganizmai.

Rudeninės avietės gali derėti ilgai, tačiau jų saldžios uogos vis dar yra pažeidžiamos kenkėjų. Užuot griebusis stiprių cheminių priemonių, verta pasitelkti natūralius apsaugos būdus. Tinkamas genėjimas, augaliniai preparatai ir paprastas triukas po derliaus nuėmimo padės sumažinti sukirmijimo riziką. Rudeninės avietės gali džiuginti net tuomet, kai dauguma sodo gėrybių jau būna surinktos. Pakartotinai derančios veislės vis dėlto turi savo priešų, rašo fakt.pl.

Vasarai artėjant prie pabaigos, soduose netrūksta darbų – vieni ruošia lysves rudens derliui, kiti tvarko vazonus ir šiltnamius. Tačiau prieš išmesdami praėjusio sezono kompostą, sodininkai turėtų gerai pagalvoti. Pasirodo, senas kompostas gali būti naudingas ir kitą sezoną, jei tinkamai jį paruošite. Sodininkystės guru Michaelas Griffithsas pasidalijo paprastu būdu, kaip atgaivinti panaudotą kompostą ir sutaupyti pinigų.

Kada kirpti peržydėjusius žiedus, kuo patręšti rožes prieš žiemą ir kokie augalai joms yra geriausi kaimynai? Atsakymais pasidalijo ekspertai iš garsiojo Peterio Bealeso rožyno, kurio populiarumas ir žinomumas peržengia Didžiosios Britanijos ribas – jis žinomas visame pasaulyje.

Ruduo – metas ne tik atsidžiaugti paskutiniuoju derliumi, jį nuimti ir sandėliuoti ar ruošti atsargas. Dabar pats metas pradėti ruoštis kitam sezonui ir atlikti svarbiausius rudens darbus sode. Kokių darbų nepamiršti, naujienų portalui tv3.lt pasakojo sodininkas, „Audėjų sodai“ ūkio savininkas Robertas Audėjus, atsakęs į sodininkams rūpimus klausimus. Rudeniniam tręšimui pasirinkite tinkamas trąšas Anot jo, rugsėjis yra metas padėti pasiruošti vaismedžiams šaltajam sezonui.

Hortenzijos – vienos įspūdingiausių sodo gėlių, tačiau norint, kad jos kasmet džiugintų vešliais žiedais, svarbu ne tik tinkamai jas prižiūrėti. Pasirodo, reikšmės gali turėti ir tai, kas auga šalia jų. Kai kurie augalai gali tapti puikiais hortenzijų kaimynais, nes jiems patinka panašios augimo sąlygos, o jų lapija ar žiedai papildo vieni kitus. Tinkamai parinkti augalai gali ne tik pagražinti gėlyną, bet ir padėti sukurti hortenzijoms palankesnę aplinką.

Rododendrai dažnai laikomi vienais lepesnių sodo augalų – nemažai žmonių baiminasi, kad jie sunkiai prižiūrimi, jautrūs aplinkos sąlygoms ir reikalauja daug dėmesio. Tačiau tinkamai pasodintas ir prižiūrimas rododendras gali džiuginti gausiais žiedais ne vienerius metus. „Stučkų medelyno“ atstovė, sodininkė Urtė Stučkaitė naujienų portalui tv3.lt pasakoja, kad viena dažniausių žmonių nuomonių apie rododendrus – esą jie yra labai lepūs augalai.

Vešlus tulpių ir narcizų žydėjimas pavasarį priklauso nuo to, kada rudenį pasodinsite svogūnėlius. Tam tinkamiausias metas – kai dirva pradeda vėsti, tačiau dar nėra įšalusi. Jei tinkamą laiką praleisite, svogūnėliai gali nespėti įsišaknyti arba per anksti pradėti augti. Laiku pasodinti svogūnėliai turės pakankamai laiko suformuoti stiprią šaknų sistemą ir pasiruošti žiemai.

Nors daugelis mano, kad ruduo žymi sodininkystės sezono pabaigą, iš tiesų tai vienas svarbiausių laikotarpių sode. Būtent dabar galima pasirūpinti augalais, kurie džiugins žiedais ir derliumi kitą pavasarį, o kai kuriais atvejais dar ir šiemet. Rugsėjo bei spalio darbai padeda ne tik paruošti sodą žiemai, bet ir užtikrina gausesnį derlių ateinančiais metais, rašoma fakt.pl. Nukritę lapai ir vėstantys orai nereiškia, kad darbus sode galima atidėti iki pavasario.

Prasidėjus rudeniui rožių augintojams verta ir toliau stebėti savo augalus, nes būtent šiuo metu vis dar aktyvi viena dažniausių rožių ligų – juodligė. Vasarai einant į pabaigą soduose netrūksta įvairių darbų, tačiau rožėms reikėtų skirti ypatingą dėmesį. Juodligė yra grybelinė liga, kuri pasireiškia tamsiomis dėmėmis ant lapų, jų geltonavimu ir ankstyvu kritimu, rašoma express.co.uk. Karališkoji sodininkystės draugija (RHS) ją laiko viena rimčiausių rožių ligų.

Praėjusi snieginga ir šalta žiema auginantiems spygliuočius pažėrė iššūkių – tujos ar kiti spygliuočiai ne tik nurudavo, bet ir tapo žvėrelių, daugiausia stirnų, maistu. Niekas nežino, kokia bus ateinanti žiema ir kokių staigmenų atneš, tačiau pasiruošti galime iš anksto, kad augalai nukentėtų kuo mažiau.

Vasarai baigiantis kiemas dažnai pasikeičia beveik nepastebimai: balkonų loveliuose žiedų lieka vis mažiau, terasoje stovėję augalai praranda vešlumą, o prie namų įėjimo atsiranda daugiau tuščių vietų. Vis dėlto ruduo nebūtinai reiškia spalvų sezono pabaigą. Chrizantemos pradeda žydėti kaip tik tuomet, kai dauguma vasarinių augalų jau traukiasi, todėl jos tinka ir gėlynams, ir terasoms, ir balkonams.

Rugsėjis sodyboje dažnai atrodo kaip atsisveikinimo su vasara mėnuo. Dar kvepia nupjauta žole, galima nusiskinti paskutinius pomidorus, dar ant obelų šakų rausta vėlyvieji obuoliai, tačiau rytai jau vėsesni, vakarai trumpesni, o gamta pamažu ima ruoštis žiemai. Vis dėlto sodininkui rugsėjis – ne pabaiga, o naujo sodo pradžia. Laikas į medelynus Būtent šiuo metu verta dairytis į medelynus ir spręsti, kokių vaismedžių bei vaiskrūmių trūksta sodyboje.

Audros – vienas didžiausių sodininkų siaubų, nes dideli vėjai ir smarkūs lietūs neprastai aplaužo išpuoselėtą ir prižiūrėtą augmeniją. Vis tik, ar dar galima išgelbėti aplaužytus ar išverstus medžius? Dalijamės atsakymu su jumis. Naujienų portalui tv3.lt apie tai papasakojo Lietuvos inžinerijos kolegijos docentė, mokslų daktarė Ingė Auželienė.

Rugsėjį sodininkams verta atlikti penkis paprastus darbus, kurie padės apsaugoti sodą nuo kenkėjų, paskatins sveiką augalų augimą ir suteiks prieglobstį laukinei gyvūnijai artėjant žiemai. Vasarai pasibaigus rugsėjis yra puikus metas pasiruošti kitam augimo sezonui. Šiuo laikotarpiu dienos trumpėja, temperatūra krinta, o dirvoje kaupiasi daugiau drėgmės, todėl augalams lengviau įsitvirtinti.

Nereikia kasdien laistyti, gerai pakenčia šalčius ir greitai plečiasi, o rudenį gausiai apsipila oranžinėmis uogomis – šis augalas turėtų atsidurti sode. Žinoma, kalbama apie šaltalankį. Jis suderina ne tik dekoratyvią išvaizdą ir itin paprastą priežiūrą, bet ir didelę naudą sveikatai. Paprastasis šaltalankis (Hippophae rhamnoides) išsiskiria sidabriškai žaliais, siaurais lapais ir oranžinėmis uogomis, kurios rudenį tankiai padengia jo šakas.

Aplinkos apsaugos departamentas socialiniame tinkle „Facebook“ skelbia, kad po audrų nulaužtų medžių šakų nereikėtų skubėti deginti ar išmesti. Anot specialistų, tokias gamtines atliekas galima panaudoti praktiškai ir suteikti joms antrą gyvenimą. Susmulkintos šakos gali tapti naudingu mulčiu, o smulkesnės šakelės – komposto dalimi. Neturint galimybės jų panaudoti savo aplinkoje, šakas rekomenduojama pristatyti į žaliųjų atliekų surinkimo aikšteles.

Šakių rajone esančiame medelyne Ieva Radzevičienė aptiko būrį įspūdingos išvaizdos ryškiai žalių vikšrų. Nors žmonėms jie nepavojingi, paprastųjų alyvų sodinukams toks nekviestų svečių antplūdis nepraėjo be pasekmių – kai kurie augalai buvo visiškai nugraužti. Gamtininkas Deividas Makavičius paaiškino, kokie drugiai išsirita iš šių vikšrų ir pagal kokį išskirtinį požymį juos galima atpažinti.

Nors paskutinius kelis metus vis dažniau kalbama apie tai, kad lapų grėbti nereikėtų, specialistai pabrėžia, kad lapų grėbimas vis dar yra svarbi rudens darbų dalis. Tinkamai surinkti ir panaudoti lapai gali ne tik padėti išlaikyti sveiką veją, bet ir tapti vertinga natūralia trąša sodui. Nukritę lapai yra gamtos būdas praturtinti dirvožemį. Jiems yrant, grybeliai, bakterijos ir kiti dirvožemio organizmai išskiria augalams reikalingas maistines medžiagas, rašoma mortonarb.org.

Išpuoselėtoje vejoje pasirodęs kurmiarausis gali tapti rimtu galvos skausmu – kurmiai ne tik išrausia veją, bet ir įsisuka į brangiai įrengtus gėlynus, o neretai pasiekia net prie pat terasos esančias erdves. Kurmių naikinimo specialistas, įmonės „STOP KURMIAI“ įkūrėjas Deividas Šileikis perspėja, kad delsti nereikėtų: šiems gyvūnams pradėjus daugintis, problema gali greitai išplisti po visą sklypą.

Genėjimas rudenį kai kuriems medžiams gali pridaryti daugiau žalos nei naudos – jį mėgsta ne visi medžiai. Taigi kam tinkamas rudeninis genėjimas? Rudenį itin tinka genėti karpotuosius beržus, juodalksnius, baltalksnius, kalnines guobas, paprastuosius bukus. Dekoratyviniai medžiai Rudenėjant taip pat rekomenduotina, pašalinant silpnas ir lają pernelyg tankinančias šakas, atnaujinti jazminų krūmus.

Genėjimas – tai vienas svarbiausių darbų, kurį reiktų padaryti ruošiant savo augalus naujam sezonui. Laiku iškarpomos medžių ir krūmų šakos lemia gausesnį žydėjimą ir geresnį derlių kitąmet, tad dalijamės su jumis pagrindiniais rudeninio genėjimo patarimais. Naujienų portalas tv3.lt kreipėsi į „Stučkų medelyno“ atstovą Vilių Stučką, kuris pasidalijo, kaip teisingai genėti augalus rudens metu, kokių klaidų svarbu nedaryti bei apie kokius darbus sodininkai dažnai pamiršta.

Jei jūsų kieme yra saulėta vieta, kurioje kasdien būna 6–8 valandos ryškios saulės šviesos, tai puiki galimybė pasodinti mėgstamą vaismedį. Saulės šviesa yra pagrindinis energijos šaltinis, nuo kurių priklauso vaisių saldumas. Jei vaismedžiui, kuriam būtina saulė, jos trūksta, vaisiai gali būti mažesni ir prastesnio skonio. Apie tai rašo marthastewart.com. Tinkamai pasirinkus veislę ir tinkamai prižiūrint, galima užauginti gražų, gausiai derantį medį, kurio žiedai taip pat pritrauks naudingus.

Panevėžio rajone, Karsakiškio seniūnijoje, įsikūręs Hortenzijų parkas ir toliau džiugina lankytojus įspūdingais vasaros vaizdais. Socialiniame tinkle „Facebook“ parko atstovai pasidalijo įrašu iš rugpjūčio 25-osios vakaro. Nuotraukose – gausiai žydinčios įvairių atspalvių hortenzijos, savo žiedais užklojusios didžiulį parko plotą. Ryškūs rožiniai, balti ir rausvi žiedynai kontrastuoja su žaliuojančiais augalais ir aukštomis beržų eilėmis.

Viename pakaunėje esančiame šiltnamyje – lyg gyvatės ištįsusios cukinijos, bulves primenantys agurkai, o lauke pūpso milžiniški moliūgai ir stiebiasi raudoni kukurūzai. Tokias egzotiškas daržoves auginanti moteris kasmet ieško vis naujų nematytų veislių. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Parodė gyvatines cukinijas „Čia mano gyvatynas, tikras tikriausias“, – ir nors Genovaitė Kudrevičienė šypsosi, žvilgtelėjus į šiltnamį atrodo, lyg čia gyvatės nuo šakų nutįsusios.

Balandžiai gali tapti tikru galvos skausmu sodininkams, ypač vasaros pabaigoje. Šie paukščiai lankosi žmonių gyvenamosiose vietose ir balkonuose, todėl juos išprašyti ne visada paprasta. Be to, atskridę didesniais būriais jie gali pridaryti ne tik netvarkos, bet ir pakenkti augalams atsikridę į sodą. Tačiau norint juos atbaidyti nebūtina išleisti daug pinigų specialioms priemonėms.

Net ir kruopščiai prižiūrima veja gali greitai prarasti sodrią spalvą, išdžiūti ir pasidengti rudomis dėmėmis. Nors pirmiausia tokiu atveju svarbu pasirūpinti tinkamu laistymu, specialistai dalijasi ir kitomis gudrybėmis. Viena jų gali nustebinti – vejai siūloma panaudoti Epsom druską, kuri dažniausiai parduodama kaip priemonė vonioms. Vyraujant permainingiems vasaros orams visiškai natūralu, kad žolė ima atrodyti prasčiau.

Rugpjūtis yra puikus laikas augalų genėjimui. Tinkamai atliktas genėjimas padeda augalams išlikti sveikesniems, didina derlių ir skatina gausesnį žydėjimą kitą sezoną. Kokius augalus verta genėti rugpjūtį? Augalų genėjimas rugpjūtį yra itin svarbus jų būklei. Šiuo metu ne tik retinami vaismedžių vainikai, bet ir formuojamos gyvatvorės, šalinami peržydėję rožių, hortenzijų bei levandų žiedynai, rašoma fakt.pl.

Vasarai artėjant prie pabaigos, dažni lietūs, drėgmė ir rytiniai rūkai gali sudaryti palankias sąlygas pomidorų ligoms plisti. Dėl to lauke auginamą derlių gali tekti nuimti anksčiau – net jeigu dalis vaisių dar visiškai žali. Kaip išsaugoti nuskintus pomidorus, papasakojo „Facebook“ puslapį „Skanus pomidoras“ administruojanti sodininkė Roma Valutkevičienė. Savo įrašu pasidalinti ji sutiko ir su naujienų portalu tv3.lt.

Sultingų, saldžių ir aromatingų pomidorų skonis priklauso ne tik nuo jų veislės ar auginimo sąlygų, bet ir nuo laistymo. Per didelis vandens kiekis gali vaisių skonį susilpninti, todėl pomidorams pradėjus nokti svarbu žinoti kelias pagrindines taisykles. Apie jas „Facebook“ įraše papasakojo puslapį „Skanus pomidoras“ administruojanti sodininkė Roma Valutkevičienė, o šiuo įrašu ji sutiko pasidalinti ir su naujienų portalu tv3.lt.