Bandymų trasa

Renkantis asmeninį automobilį, didžiulę įtaką turi emocijos, o įmonės, pirkdamos automobilius darbuotojams važinėti, atidžiai skaičiuoja. Dėl to jų automobilių parkuose didesnio pravažumo stilingų krosoverių ar SUV buvo aptinkama retai, tačiau dabar laikai keičiasi.

Kinijos automobilių gamintojai pelnyti europiečių palankumą stengėsi ne vieną ir ne du kartus, tačiau kiekvienas jų bandymas baigdavosi didžiule nesėkme. Vis dėlto, savo pamokas išmokę ir patirties įgavę gamintojai europiečiams sieks pasiūlyti tai, ko negali pasiūlyti vietiniai – pigų, racionalų ir modernų elektromobilį. Mažiau nei 30 000 eurų kainuojančių elektromobilių gretos šiandien yra kaip niekada labai retos.

Lietuvos vairuotojai per lėtai persėdinėja į elektromobilius. Valstybės kontrolė išrašė pylos valdžiai: esą Lietuvos keliais važinėja per mažai elektromobilių, o ir jiems reikalingų įkrovos stotelių keturis kartus mažiau nei turėjo būti pastatyta.

Elektros pavara išsiskiria visame variklio sūkių diapazone prieinama maksimalia galia ir sukimo momentu. Dėl to galingi elektromobiliai yra dinamiškesni ir galingesni už vidaus degimo varikliais varomus konkurentus. Taip pat dėl modernių technologijų sunkias baterijas turintys smarkuoliai gali būti vikrūs ir gerai valdomi. Tačiau vairavimo entuziastai dar nenori persėsti prie tik elektros pavarą turinčių modelių vairo.

Per pastaruosius metus „Renault“ savo modelių gamą papildė keliais, visapusiškai naujais modeliais, tačiau vienas perkamiausių bendrovės modelių dar tik laukia savo eilės. Lenkijoje „Renault“ atstovai surengė atnaujintos „Captur“ modelių gamos pristatymą. „Renault Captur“ rinkoje pasirodė dar 2013 metais. Tuomet tai buvo vienas iš nedaugelio itin kompaktiškų krosoverių, dėl kurių europiečiai per pastarąjį dešimtmetį tiesiog pamišo.

Kompaktinės klasės krosoverių pardavimų apimtys Europoje siekia rekordines aukštumas. Šiame automobilių segmente gamintojai pešasi dėl kiekvieno pirkėjo, tačiau kuomet pasiūla yra tokia didelė, gamintojams reikia išspręsti dar vieną sudėtingą rebusą, kuris leistų jų kūriniui išsiskirti iš kitų. Priemonių tai padaryti yra daugiau nei pakankamai.

Atsibodo, sugedo, sudaužė – tai gali būti pačios dažniausios priežastys, dėl kurių vairuotojai ieško kito automobilio. Emocinis elementas visada buvo neatsiejama automobilio įsigijimo ir pardavimo dalis, tačiau galbūt į šį procesą reikėtų įtraukti ir akivaizdžiai tiesmuką statistiką? Juk būtent ji gali nulemti kada yra pats geriausias metas įsigyti arba parduoti turimą automobilį.

Dyzelinis variklis daugelį metų buvo pozicionuojamas kaip tinkamiausias pasirinkimas, kuris leistų sumažinti išlaidas degalams. Vis dėlto, šiandien dyzelinių variklių vietą vis dažniau užima hibridinės alternatyvos, kurios ne tik pasižymi mažesne tarša, bet ir džiuginančiu efektyvumu. Ypač mieste, kur įprasti varikliai pasižymi didžiausiu apetitu.  Hibridinių automobilių naudą įžvelgę Lietuvos vairuotojai netrukus suskubo jiems skirti didžiausią prioritetą.

Keletą dešimtmečių automobilių gamyba užsiimančios markės šiandien gana retai susiduria su užduotimis, kurias jiems reikia išspręsti pirmąjį kartą. Varikliai, pakabos sistemos, pavarų dėžės ir kiti svarbūs agregatai šiandien yra daugiau negu pakankamai ištobulinti, tačiau net ir pasiekę pavydėtiną pažangą, kuri, palyginus su 20-30 metų senumo automobiliu, retkarčiais priverčia aiktelėti, kai kurie gamintojai šiame „aš jau viską išbandžiau“ pasaulyje sugeba įžengti į jiems dar nežinomą teritoriją...

Tradicinių elektromobilių varžybų „Ignitis ON: pažink Lietuvą“ organizatoriai nusprendė pakartoti 2020 metais atliktą eksperimentą, kuriame buvo siekiama patikrinti kaip patogu su elektromobiliu nuvykti į Lietuvos pajūrį.  Pirmą kartą šis eksperimentas buvo surengtas 2020 metų pabaigoje. Gali pasirodyti keista, tačiau tuomet galioję karantino reikalavimai kaip reikiant palietė keliaujančius su elektromobiliais.

Nuo pat naujo tūkstantmečio pradžios, dideli prancūziški automobiliai niekaip nesugebėdavo surasti reikiamų priešnuodžių segmento populiariausiems, o bandymų būta tikrai įvairių. Nuo žiovuliškai nuobodaus „C5“ iki elegantiško „C6“ – nei vienam iš jų nepavyko sulaukti didesnio visuomenės susidomėjimo ir susižavėjimo. Iš tiesų, reikėtų pabrėžti, jog su dėmesio stoka susidūrė ne tik „Citroën“, bet ir kitos automobilių markės.

Gyventojai, atsisakę taršaus automobilio ir įsigiję mažiau taršią transporto priemonę ar visuomeninio transporto metinius bilietus, dalijimosi paslaugas, dviračius, triračius, keturračius ar paspirtukus, gali kreiptis į Aplinkos projektų valdymo agentūrą (toliau – APVA) ir pasinaudoti finansine parama. Tam iš viso numatyta skirti 15 mln. eurų.

Verslo klasės „Volkswagen“ – apibrėžimas, kuris kiekvienam iš jūsų turi leisti suprasti kas tai per automobilis, kurios pirkėjų grupės poreikius jis stengiasi atliepti. Vis dėlto, kad ir kaip stipriai „Volkswagen“ norėtų naujos kartos „Passat“ sieti su verslo klasės automobiliais, daugeliui lietuvių jis siejasi su nepriklausomybę iškovojusios Lietuvos simboliu.

Lietuvos ralio lenktynininkas Benediktas Vanagas dalyvavo Škotijos šiaurėje vykusiuose naujojo „Toyota Land Cruiser 250“ bandomuosiuose visureigių važiavimuose, kur tapo pirmuoju lietuviu, išbandžiusiu naujo modelio kultinį visureigį unikalios gamtos bekelėje. „Toyota Land Cruiser“ gimė prieš 72 metus bei per laiką tapo patikimiausio visureigio sinonimu. Europos rinkoje „Land Cruiser 250“ pakeitė 15 metų, nuo 2009-ųjų, tarnavusią „150“ seriją.

Daugelį metų naujų ir naudotų automobilių pirkėjai galėjo rinktis iš dviejų, labai gerai žinomų pasirinkimų. Vienas iš jų galėjo turėti benzininį variklį, o kitas – dyzelinį. Vis dėlto, dabar pasirinkimų gretos yra kaip niekada plačios, mat vairuotojų susidomėjimą kelia elektrifikuotos opcijos.

Pastaraisiais metais ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvos keliuose elektromobilių skaičius nuosekliai auga. Nepaisant šių rinkos tendencijų, dalis vairuotojų tokių automobilių vis dar vengia. Dažniausiai girdimas pasiteisinimas – mažas viena akumuliatoriaus įkrova nuvažiuojamas atstumas, sunku rasti įkrovimo stotelių, jų per mažai arba pastarosios įrengtos nepatogiose vietose.

Nors šiandien didelę dalį naudojamo transporto vis dar sudaro benzininiai ar dyzeliniai automobiliai, perėjimas prie aplinką tausojančių elektromobilių įgauna vis didesnį pagreitį. Lietuvoje grynųjų elektromobilių skaičius, „Regitros“ duomenimis, perkopė 11 tūkstančių, o „S&P Global Mobility“ prognozuoja, kad 2026-ieji metai bus lūžio metais transporto sektoriaus masinei elektrifikacijai. Tai reiškia, kad vis daugiau vairuotojų persės į elektromobilius.

Pardavimų statistika – tai gali būti vienas rimčiausių argumentų, galinčių padėti automobilių gamintojui apibrėžti konkretaus modelio gerumą. Visgi, jeigu jis nuolatos vaidenasi geriausiai parduodamų modelių suvestinėse, bendrovės vadovai gali suprasti, jog jų sumanymus atitinkamai įvertino ir automobilių pirkėjai.

Apie „Alfa Romeo“ logotipu pažymėtus automobilius galima papasakoti eilę skirtingų romanų, paminėti spalvingą ir neeilinę gamintojo istoriją, ir apskritai – ieškoti būdų kaip pateisinti retkarčiais nelogiškus sprendimus priimančią kompaniją.

„Volkswagen Golf“ – vienas seniausių kompaktinės automobilių klasės atstovų. Nuo pat aštunto dešimtmečio vidurio vykstanti „Golf“ gamyba leido šiam modeliui sulaukti pasaulinio pripažinimo ir tokiu būdu sukurti įspūdį, jog šioje automobilių klasėje tiesiog nebėra kredibilių alternatyvų.

Įsivaizduokite: išsileidžiate į ilgą kelionę elektromobiliu ir nenorite iš anksto sukti galvos, kada trūks plyš turėsite sustoti papildyti baterijos energijos atsargų. Tiesiog važiuojate ir kelionės pertraukas darote tuomet, kai ateina laikas pramankštinti stingstančius raumenis, nusipirkti kavos, gaiviojo gėrimo arba ko nors užkąsti. Kitaip sakant, elgiatės taip pat, kaip vairuodami vidaus degimo varikliu varomą automobilį. Ar tai įmanoma? Patyręs keliautojas tvirtina, jog įmanoma.

1 000 kilometrų – distancija, kuri vairuojant automobilį su įprastu vidaus degimo varikliu nėra baisi, tačiau ar tą patį būtų galima pasakyti apie elektromobilius? Automobilių ir jiems skirtų komponentų bandymus atliekanti įmonių grupė „UTAC“ surengė elektromobiliams skirtą testą, kuriame buvo siekiama išsiaiškinti kiek laiko su elektra varomais automobiliais trunka 1 000 kilometrų kelionė.

Atrodytų – naudoti automobiliai Lietuvoje kainuoja pigiau nei Vakarų Europoje. Stebint Belgijoje, Vokietijoje ar Olandijoje parduodamų transporto priemonių kainas, galima susidaryti įspūdį, kad toje Europos dalyje automobiliai yra gerokai brangesni. Tačiau ar taip yra iš tiesų? Ar gali lygiai tų pačių metų, ridos ir komplektacijos transporto priemonė mūsų šalyje kainuoti gerokai pigiau nei Vokietijoje? Ekspertai sako, kad tai naivių pirkėjų sukurtas mitas.

Automobilių gamintojams plečiant elektra varomų modelių pasiūlą ir auganti įkrovimo stotelių infrastruktūra natūraliai didina ir elektromobilių paklausą Lietuvoje. Vadovaujantis VĮ „Regitra“ duomenimis, 2023 metais Lietuvos automobilių parką papildė 4 851 elektromobilis, iš kurių 2 060 buvo visiškai nauji. 2023-aisiais Lietuvos naujų elektromobilių rinkoje dominavo trys gamintojai: „Volkswagen“ (393 vnt.), „Tesla“ (242 vnt) ir „Nissan“ (220 vnt.

Žinomos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „McKinsey“ 2023 metų apžvalgoje pažymima, jog lengvojo komercinio transporto elektrifikacija, tikėtina, bus tokia pati kaip ir kitų sektorių visų pirma dėl išaugusio verslų poreikio dekarbonizuoti savo transporto parkus. Analitikai atkreipia dėmesį, kad kone kiekvienas naujas verslas ar startuolis, kuriam tiesiogiai ar per tiekimo grandinę prireikia naudotis komerciniu transportu, iš karto renkasi tvarius automobilius.

Šiuo metu viso pasaulio visuomenės susiduria su dideliais iššūkiais, kuriems reikia strateginių sprendimų. Ne išimtis ir klimato kaitos mažinimas. Viena iš priemonių – transporto sektoriaus dekarbonizacija – siekis sumažinti išmetamo CO2 kiekį. Viena iš priemonių yra alternatyviųjų degalų naudojimas, o tarp jų – vandenilis.

„Porsche“ bestselerių gretos jau kurį laiką yra labai aiškiai apibrėžtos. „Porsche Cayenne“ ir „Porsche Macan“ yra, švelniai tariant, auksinius kiaušinius dedančios žąsys, o štai neseniai pasirodęs elektrinis „Porsche Taycan“ savo populiarumu turėjo nustebinti net ir pačios bendrovės atstovus, mat vien per 2021-uosius metus gamintojas pardavė beveik 42 tūkst. elektrinių „Taycan“ ir visai neseniai perkopė 100 tūkst. pagamintų automobilių ribą.

Iš Vokietijos kilę automobilių gamintojai visame pasaulyje garsėja itin atidžiu, skrupulingu planavimu ir kruopščiu pasiruošimu. Nesvarbu, ar tai būtų naujos gamyklos statyba, naujo modelio kūrimas ar naujos technologijos adaptacija. Kiekvienas žingsnis, įprastai, būna labai gerai pamatuotas, ir būtent dėl to, automobilių gamintojai iš Vokietijos nuolatos sugebėdavo užtikrinti retkarčiais nuobodų, bet sklandų tęstinumą.

Iki šiol „Volkswagen“ furgonų gama atrodė ganėtinai paprastai. Priklausomai nuo poreikių, galėjote rinktis iš skirtingų „Caddy“, „Transpoter“ ar „Crafter“ versijų – automobilių, kurie įprastai atlieka darbinio arklio vaidmenį. O štai visapusiškai universalių automobilių vaidmuo jau kurį laiką buvo skiriamas „Caravelle“, „California ir „Multivan“ modeliams. Viskas sąlyginai aišku ir paprasta, ar ne? Pagalvokite iš naujo.

Lygių, bet nenuglūdintų linijų „Volvo“ universalai eilę metų keldavo asociacijas su didžiulėmis šaldytuvo dėžėmis, į kurias buvo galima sutalpinti bet ką. Šunį, sofą, lovą – didelis „Volvo“ universalas tiesiog buvo sukurtas pasitarnauti visose įmanomose situacijose.

Kad ir kiek daug nuosaikių, racionalumu pagrįstų automobilių yra sukūrusi „Volkswagen“, tačiau kažkuriame departamente dirbantys specialistai nuolatos deda visas įmanomas pastangas, jog konservatyviai atrodančių „Polo“, „Golf“, „Passat“ ar „Tiguan“ modelių tarpe atsirastų išsišokėlis, kurio įsigijimas būtų pagrįstas emocijomis, o ne racionalumu.

Vargu ar šiandien pavyktų surasti kitą automobilių gamintoją, kuris leistų rinktis iš tokios gausios SUV modelių gamos. Priklausomai nuo asmeninių poreikių, įžymiąją trikampę žvaigždę gali dėvėti mažas ir elektrinis arba didelis, kampuotas, grubus ir triukšmingas SUV. Trumpai tariant – galite rasti ko tik širdis gali užsimanyti.

Naujos „Volkswagen“ eros simboliu tapęs „ID.3“ turėjo padėti gamintojui pasiekti keletą reikšmingų tikslų. Vienas iš jų – paspartinti masinę elektromobilių adaptaciją visoje Europoje, kurioje požiūris į elektra varomas mašinas anuomet buvo žymiai priešiškesnis negu yra dabar.

Pasirinkusieji atostogauti ne pačiame vasaros įkarštyje, šiemet gali tik pasidžiaugti: dėl poilsiui tinkamų kampelių pasibaigus sezonui nebereikia stumdytis alkūnėmis, o šiluma lepinantys orai kol kas nenori niekur trauktis. Toks šiltas ruduo tinkamas ir tradicinėms vasaros veikloms gamtoje, pavyzdžiui, stovyklavimui.

Ištisus dešimtmečius „Seat“ buvo problematiškas, nuolatinį galvos skausmą „Volkswagen Group“ koncerno vadovams keliantis gamintojas. Eilė skirtingų, bet ambicingų vadovų troško sukurti markę, kuri alsuotų sunkiai sutvardomu ispanišku temperamentu, tačiau labai stipriai nenutoltų nuo pamatinių koncerno savybių.

Baltijos jūros prieigose įsikūrę miestai, miesteliai ir kaimeliai kasmet tampa tūkstančių poilsiautojų galutiniu atostogų tašku – juk romantiškas poilsis prie jūros leidžia atsikvėpti nuo rutinos.

Naujienų portaluose vis dažniau pasirodant antraštėms, skelbiančioms apie ekonominį sunkmetį ar nerimą keliančias produktų kainas, dabar, atrodo, yra geras metas pagalvoti, kaip praleisti vasaros savaitgalius ar atostogų dienas neiššvaistant didžiosios dalies santaupų, tačiau ir turiningai praleidžiant laiką, pavyzdžiui, tyrinėjant dar nematytus Lietuvos kampelius.

Ištisus dešimtmečius pati nuožmiausia konkurencija vyko „Golf“ vardu vadinamoje automobilių klasėje. Kadaise įvairių „Ford“, „Honda“, „Peugeot“ ar „Volkswagen“ modelių paklausa kasmet siekė šimtus tūkstančių, tačiau dabar jų vietą užėmė į visureigius panašūs analogai. Daugiau universalumo, daugiau erdvės ir daugiau patogumo siūlančių SUV aikštėje vyksta nuožmūs mūšiai dėl pirkėjų dėmesio ir palankumo, todėl kiekvienas naujas SUV modelis, regis, kuriamas pagal vieną ir tą pačią formulę.

„Porsche“ šiemet turi daugiau negu pakankamai progų švęsti. Iš Štutgarto kilusi kompanija 2023-aisiais mini jau 75-ąjį bendrovės veiklos gimtadienį, tačiau šis jubiliejus, tiesą sakant, labai greitai liko nuošalyje. Šiemet „Porsche“ mini dar vieną svarbią sukaktį – 60-ąjį legendinio „Porsche 911“ automobilio gimtadienį.

Automobilių gamintojams investuojant milžiniškas sumas į elektra varomus modelius, vis dažniau pasirodo pranešimai apie įvairių gamintojų troškimą ieškoti alternatyvų, kurios leistų diversifikuoti investicijas bei užtikrintų technologinį progresą ne viename, bet keliuose frontuose.

Eksperimentuoti linkę automobilių gamintojai nuolatos ieškoti būdų kaip sukurti naują, dar neatrastą nišą. Tapę jos pradininkais, jiems pavyksta pasinaudoti esama padėtimi ir tokiu būdu užsitikrinti „segmento lyderio“ etiketę.

„Citroën“ yra vienas iš tų gamintojų, kuris puikiai supranta kokių priemonių reikia imtis norint sukurti visapusiškai išskirtinį automobilį. Dešimtys skirtingų pavyzdžių rodo, jog vaizduotės nestokojantys „Citroën“ dizaineriai visada sugeba ganėtinai nykią idėją paversti žavingu objektu. Ir tai galioja ne tik praeityje sukurtiems, bet ir dabar gaminamiems automobiliams.

Kas galėjo pagalvoti, jog „Renault“ bendrovės sprendimas įsigyti ir vėliau transformuoti Rumunijos didžiausią automobilių gamintoją bus toks sėkmingas. Anksčiau tik žemą kainą akcentavusi markė, pamažu transformavosi į automobilių gamintoją, kuris pabrėžia racionalumą, paprastumą ir nesivaikymą visuotinių automobilių pramonės tendencijų, dėl kurių automobiliai tampa perdėtai brangūs. Ir panašu, jog „Dacia“ sugebėjo užčiuopti aukso gyslą.

Nuo naujo tūkstantmečio pradžios praėjo daugiau nei 20 metų, tačiau iki šių dienų mums sunku pamiršti kai kurių prancūzų markės modelių atsiradimą: ypatingai mažą vienatūrį „1007“, perdėtai išsipūtusį „207“. Ne ką daugiau komplimentų nusipelno ir pirmosios „308“, „3008“ ir „5008“ modelių kartos, tačiau didžiulį sukrėtimą patyręs gamintojas sugebėjo atrasto savo mojo iš naujo.

Japonija yra neregėtų technologijų šalis, o skrupulingas dėmesys detalėms turėtų tapti pagrindiniu svertu įsigyjant japonišką, o ne vokišką, britišką ar itališką analogą. Vis dėlto, realybė japoniškų automobilių gamintojams retkarčiais būna karti.

2022-aisiais „Volkswagen“ elektrifikuotų transporto priemonių šalininkams pasiūlė žavingą „ID. Buzz“ furgoną bei brolišką „ID.4“ visureigio versiją – „ID.5“. Be to, kartu su jos pasirodymu, „Volkswagen“ turėjo drąsos imtis benzingalviškų versijų kopijų sukūrimo, pažymėtų „GTX“ abreviatūromis.

Sportiškais automobiliais visame pasaulyje garsėjanti „Porsche“, kaip ir daugelis kitų, didžiųjų gamintojų, susiduria su dar neregėtais iššūkiais, kurie visiems laikams pakeis automobilių pramonės veiklą. Nors skirtinguose kampeliuose esančios gamyklos ir toliau gamins automobilius, tačiau griežtėjantys reikalavimai skatina gamintojus iš naujo pažvelgti į patį automobilio gamybos procesą.

„Volvo“ jau kurį laiką skiria didžiulį dėmesį tvarumui ir aplinką tausojantiems sprendimams, kurie artimiausioje ateityje padės gamintojui pasiekti užsibrėžtų tikslų. Puikiu to pavyzdžiu galėtų būti „Volvo“ sprendimas investuoti į Šveicarijoje įsikūrusią kompaniją, kuri eksperimentuoja su biologinės kilmės medžiagomis. Šių eksperimentų tikslas – ateityje pakeisti iš plastiko pagamintas detales, kurių kiekviename automobilyje tikrai netrūksta.

„Renault“ nėra tas gamintojas, kurio inžinieriai būtų ką tik praėję pirmąjį elektromobilių kūrimo kursą. Tam tikra prasme, „Renault“ buvo vienas iš pirmųjų prekės ženklų, kuris į elektrifikaciją pradėjo investuoti anksčiau negu to reikalavo Europos Sąjunga ar patys automobilių pirkėjai.