Užsienis

JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Artimiesiems Rytams Steve'as Witkoffas penktadienį pareiškė, kad jo vizitas į JAV remiamus pagalbos skirstymo punktus GAzos Ruože padės Vašingtonui parengti planą, kaip pristatyti daugiau pagalbos palestiniečių teritorijai. „Šiandien Gazos (Ruože) praleidome daugiau nei penkias valandas“, – socialiniame tinkle „X“ parašė S. Witkoffas.

Budapešto meras Gergely‘is Karacsony‘is į apklausą policijoje dėl oficialiai uždrausto „Pride“ parado organizavimo atvyko vilkėdamas marškinėlius su vaivorykštės spalvų miesto herbu.  „Budapešte vykusiose „Pride“ eitynėse pasiuntėme stiprų ženklą visam pasauliui, kad nei laisvė, nei meilė negali būti uždrausta“, – sakė jis penktadienį atvykęs į apklausą. Jei tai negali būti uždrausta, už tai negali būti ir baudžiama, kalbėjo meras šimtams susirinkusių savo šalininkų.

Suomija naujaisiais mokslo metais ribos mobiliųjų telefonų naudojimą mokyklose. Penktadienį įsigaliojo nauji įstatymai, kuriais remiantis, telefonai ir kiti mobilieji įrenginiai per pamokas galės būti naudojami tik leidus mokytojui mokymo tikslais, kaip pagalbinė priemonė ar dėl sveikatos priežasčių. Balandį priimta įstatymo pataisa draudžia 7–16 metų amžiaus moksleiviams per pamokas naudotis mobiliaisiais telefonais.

Rusija persiginkluoja taip greitai, kad po penkerių metų taps „realiu pavojumi“ Europai. Apie tai generolas Thierry Burkhardas sakė laikraščiui „The Economist“. T. Burkhardas, kuris ruošiasi rugpjūčio 31 d. palikti Prancūzijos generalinio štabo viršininko (CEMA) pareigas po ketverių metų tarnybos, sakė, kad iki 2030 m. „Rusija turės priemonių kelti karinę grėsmę Vakarų šalims, ypač Europos šalims“. Pasak jo, dėl Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino režimo vykdomo ginklavimosi masto kyla reali...

Nedarbo lygis Jungtinėse Valstijose liepą pakilo 4,2 proc. nuo 4,1 proc. birželį, penktadienį skelbia Darbo departamentas. Rezultatas sutapo su Volstrito analitikų prognozėmis. Bedarbių per mėnesį padaugėjo 221 tūkst. iki 7,236 mln., o dirbančiųjų sumažėjo 260 tūkst. iki 163,106 milijono. Didžiausia pasaulio ekonomika praėjusį mėnesį sukūrė 73 tūkst. naujų darbo vietų – apytikriai trečdaliu mažiau nei pranašavo analitikai. Privačiame sektoriuje jų padaugėjo 83 tūkst.

Europos Sąjunga (ES) penktadienį pareiškė, kad Bosnijos apeliacinio teismo sprendimas palikti galioti Bosnijos serbų lyderio Milorado Dodiko apkaltinamąjį nuosprendį, sukėlusį precedento neturinčią krizę šalyje, turi būti gerbiamas. „ES ragina visas šalis pripažinti teismo nepriklausomumą ir nešališkumą, gerbti ir laikytis jo nuosprendžio“, – apie laisvės atėmimo bausmę pranešė ES diplomatinė tarnyba.

Kambodža siūlys JAV prezidentą Donaldą Trumpą kandidatu Nobelio taikos premijai gauti, praneša agentūra „Reuters“. D. Trumpas tiesiogiai įsikišo, kad užbaigtų pastarąjį Kambodžos ir Tailando pasienio konfliktą, penktadienį pareiškė vicepremjeras Sun Chantolas. Todėl D. Trumpas esą nusipelno nominacijos. SMS žinute paprašytas patvirtinti šią informaciją, S. Chantolas atsakė: „Taip“. Kambodža ir Tailandas savaitės pradžioje po penkias dienas trukusių smarkių mūšių susitarė dėl paliaubų.

Europos Sąjunga nebeformuoja savo politikos, o tai, pasak Rusijos prezidento Vladimiro Putino, lems ekonominio suvereniteto praradimą. Jis tai pareiškė atsakydamas į žurnalistų klausimus, rašo TASS. „Suverenitetas vaidina svarbų vaidmenį, ypač ekonominės plėtros kontekste. Jau anksčiau buvo akivaizdu, kad Europos Sąjunga neturi visiško suvereniteto. Dabar tapo aišku, kad jo neturi visai. Esant dabartinei krizei, tai neišvengiamai lems ekonominius nuostolius“, – sakė jis.

Vokietijos Bundesveras pradėjo pagalbos prekių pristatymą Gazos Ruožo gyventojams. Penktadienį du karinių oro pajėgų orlaiviai virš palestiniečių teritorijos parašiutais nuleido 34 paletes su beveik 14 tonų maisto produktų ir medicininės pagalbos prekių, pranešė Vokietijos gynybos ir užsienio reikalų ministerijos. Federalinis kancleris Friedrichas Merzas pirmadienį paskelbė apie kartu su Jordanija organizuojamą oro tiltą, kad gyventojai Gazos Ruože sulauktų pagalbos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sureagavo į Kremliaus vadovo Vladimiro Putino pareiškimus ir pareiškė, kad norint užbaigti karą bei užtikrinti ilgalaikę taiką, būtinas susitikimas aukščiausiu šalių vadovų lygiu, rašo „Unian“. Valstybės vadovas savo „Telegram“ kanale rašė, kad Ukraina mato ir remia Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Donaldo Trumpo pastangas nutraukti Rusijos pradėtą karą, sustabdyti žudymus ir pasiekti orią bei ilgalaikę taiką.

Palestiniečių kovotojų grupuotės „Islamo džihadas“ ginkluotasis sparnas ketvirtadienį paskelbė vaizdo įrašą, kuriame Izraelio ir Vokietijos pilietybes turintis įkaitas yra matomas gyvas. Įkaitas buvo pagrobtas ir išvežtas į Gazos Ruožą per palestiniečių grupuotės „Hamas“ ir kitų kovotojų 2023-iųjų spalio 7-osios išpuolį, kuris sukėlė karą šioje teritorijoje.

Suomijos prezidentas Alexanderas Stubbas pareiškė, esąs pasirengęs pritarti Palestinos valstybės pripažinimui, jei vyriausybė pateiks tokį pasiūlymą. Daugelis šalių, įskaitant Prancūziją ir Kanadą, įsipareigojo pripažinti Palestinos valstybę 80-ojoje JT Generalinėje Asamblėjoje rugsėjo mėnesį.

Slovėnija ketvirtadienį pareiškė, kad dėl karo Gazos Ruože uždraus bet kokią prekybą ginklais su Izraeliu, ir tai, pasak jos, yra pirmas toks ES valstybės žingsnis. Slovėnijos vyriausybė dažnai kritikavo Izraelį dėl šio konflikto, o praėjusiais metais ėmėsi veiksmų pripažinti Palestinos valstybę, siekdama prisidėti prie kuo greitesnio kovų nutraukimo Gazoje.

Rusija nori ilgalaikės ir stabilios taikos Ukrainoje, penktadienį pareiškė Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas. „Mums reikia ilgalaikės ir stabilios taikos ant tvirto pamato, kad ji tiktų ir Rusijai, ir Ukrainai, užtikrintų saugumą abiem šalims“, – reporteriams sakė V. Putinas. Tačiau jis pridūrė, kad Rusijos sąlygos dėl taikos „tikrai išlieka tos pačios“. Derybos dėl karo užbaigimo kol kas didelių rezultatų nedavė, šalių pozicijos radikaliai skiriasi.

Po plaukų transplantacijos Turkijoje mirė vyras iš Didžiosios Britanijos. Pasak turkų stoties „OdaTV“, 38-erių vyras liepos pabaigoje po penkias valandas trukusios operacijos privačioje CINIK klinikoje Stambule blogai pasijuto ir skubiai buvo perkeltas į ligoninę. Netrukus po to jis mirė. Šiuo metu aiškinamasi, kaip plaukų transplantacija susijusi su mirtimi.

Rusijos tyrimų komitetas pradėjo baudžiamąją bylą dėl įtariamo 2,4 mlrd. rublių (maždaug 29,8 mln. JAV dolerių) išgrobstymo iš Gynybos ministerijos, nes kariuomenei esą tiekė nekokybiškas neperšaunamas liemenes, ketvirtadienį pranešė leidinys „Kommersant“, kurį cituoja portalas „Meduza“. Tyrėjų teigimu, 2022 m. lapkričio mėn. Gynybos ministro pavaduotojas Aleksejus Krivoručko pasirašė sutartį su bendrove „GK Piket“ dėl 30 tūkst. neperšaunamų liemenių tiekimo.

Teroristinė organizacija „Palestinos islamo džihadas“ (PIJ) paskelbė naują vaizdo įrašą, kuriame nufilmuotas izraelietis įkaitas. Šešių minučių trukmės įraše, anot naujienų agentūros AFP, matyti labai sulysęs jaunas vyras, kuris hebrajų kalba prisistato esantis Romas Braslavskis. Įrašo autentiškumas kol kas nepatvirtintas. Taip pat nėra aišku, kada įrašas darytas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmą kartą viešai pasisakė apie karą Ukrainoje po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pateikė Rusijai ultimatumą, rašo „Unian“. Per susitikimą su Baltarusijos autoritariniu lyderiu Aliaksandru Lukašenka V. Putinas pareiškė teigiamai vertinantis derybų Turkijoje rezultatus ir įvykdytus belaisvių mainus. Pasak jo, Maskva laiko šį procesą svarbiu, todėl „pasirengusi palaukti“, jei Kyjivas nėra pasirengęs deryboms.

Aleksandras Lukašenka išskrido darbo vizito į Rusiją, kad susitiktų su Vladimiru Putinu pakalbėti „neformalioje aplinkoje“. Oficialiai pranešama, kad planuojama aptarti „klausimus, susijusius su Baltarusijos ir Rusijos santykių plėtra, sąjungos projektais, tarptautine darbotvarke, regioninio saugumo temas“. V. Putinas ir A. Lukašenka rengia „neformalų susitikimą“ Valaamo saloje, Ladogos ežere.

Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių biuras penktadienį pranešė, kad nuo gegužės pabaigos Gazos Ruože laukdami pagalbos žuvo 1 373 palestiniečiai, dauguma jų – dėl Izraelio kariuomenės veiksmų.

Ukrainos bombardavimą intensyvinanti Rusija liepą į šalį paleido daugiau dronų nei bet kurį kitą mėnesį nuo invazijos pradžios 2022-aisiais, rodo penktadienį naujienų agentūros AFP atlikta analizė. Ukrainos karinių oro pajėgų duomenys parodė, kad Rusija per liepą į Ukrainą paleido 6 297 tolimojo nuotolio dronus – beveik 16 proc. daugiau nei birželį, ir tai jau trečias mėnuo iš eilės.

Dujų vamzdyną tiesiančių darbininkų komanda Peru sostinėje Limoje atsitiktinai rado daugiau nei 1 000 metų senumo mumiją. Dujų bendrovė ir archeologai apie tai paskelbė ketvirtadienį. Žmogaus palaikai praeitą savaitę buvo rasti kape, kuris buvo po gatve į šiaurę nuo Limos, pranešė archeologas Jesusas Bahamonde. Audeklu apdengta mumija buvo sėdinčioje pozoje, sulenktomis rankomis ir kojomis. Kapavietėje taip pat rasta keramikos dirbinių.

Keturi tanklaiviai su Rusijos nafta stovi prie Indijos vakarinės pakrantės dėl sankcijų, praneša „Bloomberg“. Teigiama, kad priežastis yra didėjantis JAV ir ES spaudimas, reikalaujantis, kad Naujasis Delis atsisakytų pirkti žaliavas iš Rusijos. Pagal stebėjimo sistemų duomenis, tanklaiviai „Achilles“ ir „Elyte“ šiuo metu stovi prie Džamnagaro miesto.

 JAV prekybos partneriai penktadienį sureagavo į prezidento Donaldo Trumpo vykdomąjį įsaką, pagal kurį per septynias dienas daugeliui jų bus įvesti nauji muitai, drebinantys pasaulio prekybos tvarką. Po pastarosiomis dienomis vykusių derybų dėl muitų Baltieji rūmai paskelbė apie susitarimus su įvairiomis valstybėmis ir blokais prieš D. Trumpo paties nustatytą rugpjūčio 1-osios terminą. D. Trumpas taip pat ketvirtadienį pareiškė, kad pratęs prekybos derybas su Meksika 90 dienų.

Penktadienį Vokietijos policija pranešė, kad, praėjus dienai po to, kai dėl svarbios Diuseldorfo geležinkelio linijos kabelių kanale kilusio gaisro buvo smarkiai sutrikdytas traukinių eismas, toje pačioje linijoje buvo įvykdytas dar vienas padegimas. Policija naujienų agentūrai „dpa“ pranešė, kad antrojo incidento metu buvo panaudotas tokio paties tipo padegamasis įtaisas, koks buvo aptiktas po ketvirtadienio gaisro, pridurdama, kad per gaisrą vėl buvo padaryta žala geležinkelio linijai.

 Nevyriausybinės organizacijos „Blue/Yellow“ vienas iš laikinų paramos sandėlių Kyjive buvo visiškai sunaikintas trečiadienio naktį per Rusijos drono „Shahed“ ataką. Pasak pranešimo žiniasklaidai, kartu su šiuo sandėliu buvo smarkiai apgadinti ir aplinkiniai pastatai. Organizacijos teigimu, šis sandėlis buvo vienas iš kelių, kuriuos „Blue/Yellow“ naudoja paramai, siunčiamai iš Lietuvos, laikinai sandėliuoti prieš jos išsiuntimą į fronto linijas.

 Estų pasieniečiai antrą dieną iš eilės nustatė neteisėtą kontrolės linijos tarp Estijos ir Rusijos Peipaus ežere kirtimą irklente ir patekimą į šalies vandenis. Ketvirtadienį asmuo irklente įplaukė į Estijos vandenis maždaug 60 metrų už kontrolės linijos. Estijos policijos ir sienos apsaugos valdybos Pietų prefektūros teigimu, incidentą pastebėjo Rusijos pasieniečių kateris, kuris priartėjo prie kontrolės linijos, tačiau jos nekirto. Iki to laiko asmuo pats sugrįžo į Rusijos vandenis.

Rusijos Ramiojo vandenyno laivyno bazė Kamčatkoje, kurioje dislokuota didžioji dalis Rusijos atominių povandeninių laivų, buvo apgadinta cunamio, kuris trečiadienį užklupo šalies Ramiojo vandenyno pakrantę, praneša „The Telegraph“, remdamasis palydovo „Umbra Space“ ketvirtadienio rytą padarytomis nuotraukomis. Kalbama apie bazę „Rybachnyj“ (priklauso uždarajam administraciniam rajonui Vilčiunskas) Krašeninikovo įlankos (Avačios įlankos dalis) akvatorijoje pusiasalio pietuose.

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį didžiosioms farmacijos įmonėms nurodė mažinti kainas arba tikėtis nuobaudų, siekdamas užtikrinti, kad amerikiečiams nereikėtų už vaistus mokėti daug daugiau nei kitur pasaulyje. Laiškuose 17 farmacijos bendrovių, paskelbtuose jo platformoje „Truth Social“, D. Trumpas teigia norintis, kad įmonės bendradarbiautų su jo administracija ir per 60 dienų įvestų pakeitimų.

Buvusi JAV viceprezidentė Kamala Harris ketvirtadienį paskelbė ketinanti išleisti knygą „107 dienos“ („107 Days“), kurioje nuodugniai aprašys savo nesėkmingą 2024 m. prezidento rinkimų kampaniją prieš Donaldą Trumpą. Memuarai, kuriuos publikuos leidykla „Simon & Schuster“, Jungtinėse Valstijose pasirodys rugsėjo 23 d. „Vos daugiau nei prieš metus pradėjau savo kampaniją dėl Jungtinių Valstijų prezidento posto.

 Iranas penktadienį atmetė JAV ir daugiau nei dešimties jų sąjungininkių kaltinimus, kad Teheranas bandė nužudyti ar pagrobti disidentų, žurnalistų ir pareigūnų Vakarų šalyse. Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas Esmaeilis Baqaei pareiškime šiuos kaltinimus pavadino visiškai nepagrįstais.

Daugumai JAV prekybos partnerių ketvirtadienį buvo paskelbta apie daugybę naujų muitų, turinčių įsigalioti per savaitę, ir apie atskirus konkrečiam sektoriui – variui – taikomus muitus. Prezidentas Donaldas Trumpas pristatė visą virtinę muitų importui, kurie siekia net 41 proc. Sirijai ir apima importo iš Kanados apmokestinimo padidinimą nuo dabartinių 25 iki 35 procentų. Naujienų agentūra AFP apžvelgia situaciją.

Iranas penktadienį atmetė Jungtinių Valstijų ir daugiau nei dešimties jų sąjungininkių kaltinimus, kad Teheranas Vakarų šalyse bandė nužudyti arba pagrobti disidentus, žurnalistus ir pareigūnus.

Vokietijos ginkluotosios pajėgos pranešė, kad nuo sausio iki liepos pabaigos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, naujokų skaičius išaugo 28 %, o tai gerina planus stiprinti NATO gynybą dėl Rusijos grėsmės, rašoma „Reuters“. Gynybos ministerija ketvirtadienį pranešė, kad per tą laikotarpį į Bundesverą – armiją, oro pajėgas, laivyną ir kitas pajėgas – įstojo daugiau nei 13 700 žmonių, o tai, ministerijos teigimu, yra didžiausias augimas per kelerius metus.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulis ketvirtadienį pareiškė, kad humanitarinė padėtis Gazos Ruože yra neįsivaizduojama, ir padidino spaudimą Izraeliui imtis skubių veiksmų krizei išspręsti.  „Humanitarinė katastrofa Gazos Ruože yra neįsivaizduojama“, – po susitikimo su aukščiausiais Izraelio pareigūnais Jeruzalėje sakė ministras.

Baltuosius rūmus pagal savo skonį pertvarkantis prezidentas Donaldas Trumpas ketina statyti didžiulę pokylių salę, kurioje bus rengiami oficialūs priėmimai – tai vienas iš didžiausių JAV vykdomosios valdžios rūmų projektų per daugiau nei šimtmetį. Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė, kad 200 mln. dolerių vertės projekto sąskaitą apmokės pats D. Trumpas ir neįvardyti rėmėjai.

Palestiniečių smogikų grupuotė „Hamas“ užsiminė, kad ji yra pasirengusi atnaujinti įstrigusias derybas dėl paliaubų Gazos Ruože, bet tik tuo atveju, jei pirmiausia pagerės humanitarinė padėtis vietoje. Vėlai ketvirtadienį išplatintame pareiškime „Hamas“ pavadino tolesnes derybas dabartinėmis sąlygomis „beprasmiškomis ir neveiksmingomis“. Netiesioginės Izraelio ir „Hamas“ derybos, kurios buvo rengiamos Dohoje tarpininkaujant Jungtinėms Valstijoms, Egiptui ir Katarui, neseniai nutrūko.

Australijos žvalgybos agentūros vadovas Rusiją išskiria kaip „agresyvaus šnipinėjimo grėsmę“, sakydamas, kad pastaraisiais metais buvo sugauti ir iš šalies išsiųsti keli su Maskva susiję žvalgybos pareigūnai. Žvalgybos vadovas Mike'as Burgessas ketvirtadienį vakare pasakytoje kalboje įspėjo apie vis didesnę grėsmę, kurią kelia tokie užsienio veikėjai, kaip Rusija ir Kinija.

Po grįžimo į Baltuosius rūmus JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė save „taikos prezidentu“ ir ne kartą pareiškė, kad yra vertas Nobelio taikos premijos.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas vėl pareikalavo, kad Ukraina „atitrauktų kariuomenę“ iš savo pačios teritorijos – keturių sričių – ir oficialiai atsisakytų vilčių įstoti į NATO. Tokiu atveju, anot V. Putino, „faktiškai momentaliai“ bus nutraukta ugnis ir pradėtos taikos derybos.

Vykdydamas savo kertinę strategiją pertvarkyti pasaulinę prekybą JAV ekonomikos naudai, prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį įsakė iš naujo įvesti muitus dešimtims prekybos partnerių. Vis dėlto dar buvo atvertos durys tolesnėms deryboms, kadangi Baltieji rūmai pareiškė, kad šios priemonės įsigalios ne penktadienį, kaip buvo tikimasi, o po savaitės.  Naujosiomis D. Trumpo priemonėmis, numatytomis vykdomajame įsake, beveik 70-čiai ekonomikų keliami muitai nuo dabartinio 10 proc.

Pekinas ketvirtadienį pranešė, kad per Kiniją siaubiančius potvynius žuvo 31 pagyvenęs žmogus, įstrigęs užtvindytuose senelių namuose. Pareigūnai nurodė, kad nelaimė įvyko pagyvenusių žmonių priežiūros centre „Taishitun“, esančiame Pekino Mijūno priemiestyje.  Vos per kelias dienas Pekine iškrito beveik metinis kritulių kiekis, o tarp labiausiai nukentėjusių teritorijų yra Mijūnas.  Teigiama, kad per šias liūtis žuvo mažiausiai 70 žmonių.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio liepos 31 d. interviu „Fox News Radio“ teigė, kad šią savaitę Jungtinės Valstijos surengė naujas derybas su Rusijos pareigūnais, tačiau jos nedavė jokios pažangos siekiant užbaigti karą Ukrainoje, rašo „Kyiv Independent“. M. Rubio sakė, kad derybose dalyvavo „kai kurie artimiausi Putino aplinkos žmonės“, bet ne pats Rusijos prezidentas.

Jungtinės Karalystės (JK) policija ketvirtadienį pranešė sulaikiusi 76-erių vyrą, įtariamą bandymu nunuodyti vaikus vasaros stovykloje po to, kai aštuoni vaikai buvo nugabenti į ligoninę. Lesteršyro policijos pranešime teigiama, kad į stovyklą Staterno kaime centrinėje Anglijoje buvo iškviestos greitosios pagalbos tarnybos dėl sekmadienį gauto „pranešimo apie kelių vaikų blogą savijautą“. Atvykę medikai patikrino vaikų būklę ir aštuonis iš jų atsargumo dėlei nuvežė į ligoninę.

Izraelio kariuomenė pranešė atakavusi „Hezbollah“ taikinius keliose Libano vietovėse. Tarp taikinių buvo sprogmenų gamybos fabrikai bei požeminė ginklų gamybos ir saugojimo bazė, pranešė kariuomenė. Pasak gynybos ministro Israelio Katzo, be kita ko, smogta didžiausiai „Hezbollah“ tiksliųjų raketų gamybos vietai. Libano saugumo šaltinių duomenimis, surengta mažiausiai dešimt oro antskrydžių nuošaliuose kalnų regionuose šalies rytuose bei pietuose.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas dar kartą pareiškė, kad „Hamas“ tenka pagrindinis vaidmuo dėl žmonių kančių Gazos Rože. „Greičiausias kelias užbaigti humanitarinę krizę Gazoje  yra „HAMAS“ KAPITULIACIJA IR  ĮKAITŲ PALEIDIMAS!!!“ – rašė respublikonas savo socialiniame tinkle „X“. Praėjusiomis dienomis D. Trumpas kelis kartus reikalavo daugiau pagalbos kenčiantiems Gazos gyventojams. Jis ypač pabrėžė vaikų likimą.

Švedija bando ne tik pažaboti augantį nusikalstamumo lygį, bet ir spręsti dar vieną problemą – nepakankamą vietų skaičių kalėjimuose. Vietinės laisvės atėmimo įstaigos yra perpildytos, o vieno kalinio išlaikymas švedams kainuoja beveik 20 tūkstančių eurų per mėnesį. Tačiau valdžia rado išeitį ir pasiūlė kaimyninei Estijai perimti 600 kalinių. Švedai siūlo mokėti už kiekvieną iš jų beveik po 9 tūkstančius eurų per mėnesį. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas siekia susitarimo, kuris užbaigtų Rusijos karą Ukrainoje iki rugpjūčio 8 dienos, – liepos 31-ąją Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje pareiškė aukštas JAV diplomatas Johnas Kelley, rašo „Kyiv Independent“. Šie komentarai nuskambėjo po mirtino Rusijos naktinio puolimo, per kurį Kyjive žuvo mažiausiai 13 žmonių, o dar 135 buvo sužeisti. „Tiek Rusija, tiek Ukraina turi pradėti derybas dėl paliaubų ir ilgalaikės taikos.

Lenkijos naujasis dešiniųjų populistų prezidentas Karolis Nawrockis pirmą kartą telefonu kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir pažadėjo toliau remti Kyjivą, besiginantį nuo Rusijos invazijos. Ketvirtadienį vykusio pokalbio metu K. Nawrockis sakė, kad diskusijose su V. Zelenskiu aptars sudėtingą dvišalių santykių praeitį.