Sveikata

Norėjusi pasinaudoti priklausančia kompensacija dantų protezavimui 75-erių Birutė (vardas pakeistas ir redakcijai žinomas, – red. past.) liko apstulbusi – ji teigė klinikoje sulaukusi atsakymo, kad turi per daug dantų, todėl kompensavimo implantui negali gauti. Ligonių kasos Moteris naujienų portalui tv3.lit teigė buvusi labai nustebusi, kai sužinojo, kad negaus kompensacijos danties implantui, nes, pasirodo, turi per daug dantų. „O duoda tik tada, kai burnoje tėra 10 dantų.

„Vos galo negavau“ – savo skaudžia patirtimi, kaip sunkiai laiku sulaukė medikų pagalbos, dalinosi pacientų asociacijos atstovė Vida Augustinienė. Pacientų ir medikų asociacijos įspėja, kad kritinių situacijų, kai sveikatos paslaugų gali tekti laukti vis ilgiau, nuo kitų metų tik padaugės. Daugiau nei 40 metų cukriniu diabetu serganti moteris atvirai pasidalijo, su kokiais sunkumais bandant gauti medicinos pagalbą teko susidurti dar šių metų pradžioje.

Nuo 2027 m. dėl populiarių operacijų Lietuvoje laukia pokyčiai. Iki šiol valstybės kompensuojama kojų venų operacija galėjo būti atliekama ir pradinėse ligos stadijose. Tačiau tvarka neseniai pasikeitė – sugriežtinus kriterijus dalimi atveju norėdami atlikti operaciją už ją turės susimokėti patys.

Gyventi kuo ilgiau norėtų kone kiekvienas. Vis dėlto daugiau nei 100 metų sulaukti dauguma, turbūt, norėtų tik su sąlyga, kad tokio amžiaus sveikata dar nebus visai pašlijusi. Ar įmanoma senėjimą atitolinti, o gal bent jau ilgiau senti išliekant sveikam? Plačiau apie tai, kokie metodai, padedantys ilgiau išlikti sveikam, turi tvirčiausią mokslinį pagrindą, papasakojo gydytojas geriatras, Vilniaus universiteto profesorius Vidmantas Alekna.

Europos Parlamento (EP) narys, „valstiečių“ lyderis Aurelijus Veryga siūlo svarstyti galimybę visiems būsimiems medikams suteikti karinį parengimą, kuris leistų geriau pasiruošti darbui karo sąlygomis. Anot jo, tam galėtų būti naudojama dalis gynybai numatytų lėšų. „Pavyzdžiui, karinių katedrų atnaujinimas, kai visi medikai galėtų gauti tam tikrą karinį parengimą.

Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo įteisinti mišrų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis apmokamų stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugų finansavimo modelį. Jį sudarytų mokėjimas už suteiktas paslaugas ir papildomas fiksuotas metinis mokėjimas nustatytų profilių paslaugų prieinamumui užtikrinti. Toks siūlymas registruotas pirmadienį.

Būna diagnozių, kurios sustabdo laiką ir priverčia iš naujo pergalvoti kiekvieną akimirką. Kraujo vėžys yra viena iš jų. Tai sunki kraujo liga, paliečianti daug žmonių, atnešanti jiems didžiulį skausmą bei nežinią. Dalinamės šiuo tekstu siekdami supažindinti su šiuolaikinės medicinos galimybėmis, kurios yra suteikiamos mūsų šalyje, mūsų gydytojų. Kraujo vėžio diagnozė dažnam skamba kaip nuosprendis, tačiau medicinos pažanga pastaraisiais dešimtmečiais iš esmės pakeitė šios ligos veidą.

Susirgus neretai tenka ieškoti, kur gauti gydytojo paskirtą kompensuojamą priemonę, ar aiškintis, kodėl tenka susimokėti už paslaugą, kuri turėjo būti nemokama. Socialdemokratai Seimui siūlo didinti kompensuojamų medicinos priemonių prieinamumą ir nustatyti realią atsakomybę už neteisėtas priemokas bei žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondui (PSDF). Projektai antradienį įveikė pirmuosius balsavimus.

Dauguma Lietuvos gyventojų yra girdėję apie ligų prevencijos programas, tačiau jose dalyvauja maždaug pusė žmonių, kuriems šios programos skirtos. Viena dažniausių patikros vengimo priežasčių – gera savijauta: jei nieko nejaučiame, lyg nėra dėl ko tikrintis. Valstybinės ligonių kasos informacinė kampanija „Nematoma“ primins, kad tai, kas svarbiausia, ne visada yra matoma. 2026 m. atliktas gyventojų nuomonės tyrimas rodo, kad 37 proc.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pradeda projektą, kuris suteiks galimybę daugiau nei 16 tūkst. sveikatos priežiūros specialistų tobulinti profesines ir vadybines kompetencijas. Mokymai bus skirti pirminės, specializuotosios ir ilgalaikės sveikatos priežiūros srityse dirbantiems specialistams.  „Turime investuoti ne tik į infrastruktūrą ar technologijas, bet ir į gydytojų, slaugytojų bei kitų sveikatos priežiūros specialistų žinias ir gebėjimus.

Medikų vienijančios organizacijos priešinasi Seime teikiamam projektui dėl gydymo įstaigoms siūlomų griežtesnių baudų. Nors jo rengėjai sako, kad taip siekiama užkirsti kelią pažeidimams ir neteisėtoms priemokoms, dalis medikų bendruomenės baiminasi, kad sankcijos gali būti per griežtos ir galiausiai atsilieps pacientams.

45 metų Aistė iš Kauno dėl žarnyno vėžio ilgą laiką negalėjo normaliai maitintis – navikas buvo susiaurinęs žarną, todėl moteris maitinosi specialiais medicininiais gėrimais ir tyrelėmis, smarkiai nusilpo ir neteko daug svorio. Kauno klinikose atlikto sudėtingo chirurginio gydymo metu suformuotos stomos leidžia žarnyno turiniui pasišalinti, tad šiandien pacientė vėl gali valgyti įprastą maistą.

Seimas antradienį svarstys Vyriausybės inicijuotas Pagalbinio apvaisinimo įstatymo ir susijusių teisės aktų pataisas, kuriomis siekiama išplėsti pagalbinio apvaisinimo paslaugų prieinamumą, užtikrinti jų finansavimą nepriklausomai nuo asmenų šeiminės padėties bei suderinti teisinį reguliavimą su Konstitucija. Įstatymo projektu numatoma sudaryti galimybes valstybės finansuojamas pagalbinio apvaisinimo paslaugas gauti ir vienišoms moterims, atitinkančioms nustatytas medicinines sąlygas.

Seimui antradienį bus pristatytas siūlymas griežtinti sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų atsakomybę už pažeidimus, dėl kurių padaroma žala Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetui arba neteisėtai imami mokesčiai iš pacientų. Pagal parlamentarės Orintos Leiputės registruotas įstatymo pataisas, už pažeidimus, kuriais padaryta žala PSDF biudžetui, būtų skiriamos baudos, siekiančios nuo 20 iki 100 proc. padarytos žalos sumos.

Bėda po vieną nevaikšto – šį posakį puikiai žino mūsų chirurgai. Jie dažnai mato, kaip iš pirmo žvilgsnio nepavojinga atrodanti ir ilgą laiką jokių simptomų nesukelianti kepenų liga ilgainiui virsta onkologine diagnoze. Spalį, minimą kaip kepenų vėžio žinomumo mėnesį, kviečiame žiūrėti „Sveikatos DNR“ laidą su abdominalinės chirurgijos gydytoju Mindaugu Kvietkausku, kuris prabilo apie kepenų ligas.

Prasidėjus vėsesniems ir lietingesniems orams, namų vaistinėlėse dažnai atsiranda daugiau vaistinių žolelių arbatų, augalinių ekstraktų maisto papildų ar tinktūrų. Tačiau vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Julija Aganauskaitė-Žukaitė pastebi, kad nemaža dalis žmonių apie vaistinių žolelių naudą vis dar turi klaidingų įsitikimų ar nežino, kaip tinkamai jas panaudoti.

VU ligoninės Santaros klinikų Nacionaliniame vėžio centre (NVC) atlikta unikali operacija – 20-ies metų pacientei plastinės rekonstrukcinės operacijos metu atkurta natūrali kvėpavimo takų funkcija. „Šią operaciją atlikome pirmieji Lietuvoje.

Lietuvoje per savaitę registruota dar viena mirtis nuo COVID-19, rodo naujausi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenys.  Kaip rodo atvirieji duomenys, spalio 9 d. mirtis registruota Kauno mieste, infekcija pasiglemžė garbaus amžiaus pacientę, kuri priklausė 90–99 metų amžiaus grupei. Moteris turėjo lėtinių ligų ir nebuvo pasiskiepijusi. Į ligonines per savaitę dėl gripo paguldyti 2 žmonės, dėl COVID-19 – 3, vienas iš jų – vaikas iki 2 metų amžiaus.

Nuolatinis nuovargis, suprastėjusi atmintis, silpni nagai ar burnos gleivinės žaizdelės – tai požymiai, kurie gali būti susiję su B grupės vitaminų trūkumu. Nors šie vitaminai dažniausiai siejami su energija, jų funkcijos organizme gerokai platesnės. „Eurovaistinės“ vaistininkas Mindaugas Rutalė pasakoja, kuo skiriasi B grupės vitaminai, kuriems žmonėms jų gali trūkti dažniau ir į ką svarbu atkreipti dėmesį renkantis maisto papildus.

Onkologinis gydymas per pastaruosius dešimtmečius smarkiai pasikeitė – atsirado naujų gydymo metodų, vis daugiau terapijų parenkama individualiai, o šalutiniams poveikiams valdyti skiriama gerokai daugiau dėmesio. Tačiau pacientus vis dar lydi nemažai iš anksčiau įsitvirtinusių įsitikinimų: kad chemoterapija neišvengiamai reiškia itin sunkią savijautą, gydantis negalima sportuoti, o imunoterapija šalutinio poveikio apskritai nesukelia.

Nuo gegužės įsigaliojus griežtesnei tvarkai, pagal kurią gydymo įstaigos pacientams privalo užtikrinti paslaugas be papildomų priemokų, pacientų atstovai teigia pastebintys atvejų, kai žmonių vis tiek prašoma susimokėti. Tuo metu Valstybinė ligonių kasa (VLK) ir verslo atstovai teigia, kad dar per anksti vertinti, ar naujoji tvarka veikia. „Padarytas pakeitimas yra teisingas ir reikalingas, žiūrint iš pacientų pusės.

Sąnariai – tai mums labai svarbios, sudėtingos anatominės struktūros. Jie užtikrina kaulų judrumą bei mechaninį skeleto stabilumą. Sąnariai padeda efektyviai paskirstyti gaunamas apkrovas ir yra reikalingi bet kokios kasdienės veiklos metu. Šių sudėtingų anatominių struktūrų funkcijos palaikymui svarbios ne tik vientisos (nepažeistos) kremzlės, bet ir pilnaverčiai raiščiai bei sausgyslės.

Karpos – dažna odos problema, su kuria susiduria tiek vaikai, tiek suaugusieji. Nors paprastai jos nėra pavojingos, karpos gali plisti, sukelti diskomfortą, o kartais jų nepavyksta atsikratyti mėnesius ar net metus. Specialistės papasakojo, kaip užsikrečiama karpomis, kokie veiksniai didina jų atsiradimo ir plitimo riziką, paaiškino, kokios gydymo priemonės yra veiksmingos, ir atskleidė, kada dėl karpų reikėtų kreiptis į gydytoją.

Šiandien vis daugiau žmonių vaikosi ilgaamžiškumo (angl. longevity). Rinkoje gausu papildų, injekcijų, terapijų ir pažadų sulėtinti senėjimą ar net atsukti biologinį laikrodį atgal. Tačiau mokslininkai ragina neprarasti sveiko proto ir primena, kad kol kas vaisto nuo senatvės nėra, tačiau prie ilgesnio ir sveikesnio gyvenimo gali prisidėti labai konkretūs dalykai.  Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų Centro mokslininkės dr.

Rugsėjį vaikai grįžta į mokyklas, grįžta prie namų darbų ruošos ir pasiruošimų atsiskaitymams. Dažnai vaikai mokykloje turi draugų, kurie jiems padeda ir su kuriais gali gerai praleisti laiką tarp pamokų. Tačiau kai kurie vaikai mokyklose patiria stresą ir patyčias. Svarbu pastebėti ženklus ir žinoti, kaip elgtis, norint padėti savo vaikui.  Apie vaikų emocinį išsekimą ir patyčias laidoje „Sveikatos DNR“ – pokalbis su vaikų psichologe Simona Velikiene.

Lietuvoje oficialiai prasideda gripo sezonas. Nors gydytojai jau fiksuoja pirmuosius susirgimus, vakcinos nuo gripo pacientai vis dar nesulaukia. Valstybinė ligonių kasa (VLK) patvirtina – tokios situacijos dar nėra buvę. Įprastai gydymo įstaigos skiepyti gyventojus pradėdavo spalį, tačiau šiemet viliamasi vakcinos sulaukti tik lapkritį. Kada tiksliai – kol kas nežinia. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Didelio nerimo kyla ir slaugos įstaigose.

Nuo 2026 m. lapkričio 1 dienos Lietuvoje įsigalios nauja vaikų sveikatos pažymėjimų galiojimo tvarka. Daliai darželinukų ir mokinių tėvų tai reikš, kad vaiko sveikatą pas specialistą teks tikrinti dažniau nei kartą per metus. Pokyčiai susiję su vaikų dantų būkle. Iki šiol tėvai buvo įpratę, kad profilaktinio vaiko sveikatos patikrinimo metu išduotas Mokinio sveikatos pažymėjimas galioja vienerius metus. Tačiau jau nuo lapkričio ši tvarka keisis.

Dusulys lipant laiptais, patinusios kojos, neįprastas nuovargis – 3 simptomai, galintys būti pirmaisiais širdies nepakankamumo signalais. „Per penkerius metus nuo diagnozės nustatymo miršta daugiau negu 50 proc. sergančiųjų šia liga, tačiau esama efektyvaus gydymo, reikšmingai gerinančio pacientų išgyvenamumą“, – sako dr. Kamilė Čerlinskaitė-Bajorė, neseniai Vilniaus universiteto Medicinos fakultete šia tema apgynusi daktaro disertaciją.

Spalio 8-ąją minint Pasaulinę regėjimo dieną, Lietuvos optometrininkų asociacija paragino nelaukti, kol regėjimas pradės trukdyti kasdieniam gyvenimui. Higienos instituto duomenimis, 2025 metais akies ir jos priedinių organų ligų diagnozės Lietuvoje užregistruotos daugiau kaip 614 tūkstančių žmonių. Asociacijos prezidentė Vaida Kačergienė primena, kad geras regėjimas dar nepatvirtina, jog akys sveikos.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) socialiniame tinkle „Facebook“ primena, kada norint apsilankyti pas gydytoją akušerį ginekologą reikalingas siuntimas ir kada pas šiuos specialistus galite patekti be siuntimo. Pasirodo, tai priklauso nuo to, kokio lygio sveikatos priežiūros paslaugas teikia gydytojas – tai lemia, reikės siuntimo ar ne.

Negyjanti opa ar naujai atsiradęs darinys burnoje gali nesukelti skausmo, tačiau tokių pakitimų nereikėtų ignoruoti. Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) gydytojas otorinolaringologas Vytautas Junčys primena: nors dauguma jų nėra piktybiniai, vien pagal išvaizdą ar savijautą to patikimai nustatyti negalima.

Poliklinikų duris varstantys pacientai skundžiasi ilgomis eilėmis pas gydytojus specialistus. Sergantys žmonės konsultacijos laukia po kelis mėnesius, o štai pas akių gydytoją kai kurie nepatenka jau net dvejus metus. Nuo kitų metų įsigalios nauja Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų skirstymo tvarka. Pirmenybė bus teikiama valstybinėms gydymo įstaigoms, o privačios klinikos papildomą finansavimą galės gauti tik toms paslaugoms, kurių nepajėgs užtikrinti viešasis sektorius.

Europa galimam maro protrūkiui yra pasirengusi gerokai geriau nei buvo pasiruošusi prieš COVID-19 pandemiją, sako sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis. Anot jo, hipotetinio protrūkio atveju Lietuva taip pat turėtų pakankamai infrastruktūros, medikų komandų ir vaistų atsargų situacijai suvaldyti.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos socialiniame tinkle „Facebook“ primena, kada gyventojams valstybės lėšomis gali būti padengiama priemoka už kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones. Šis klausimas ypač aktualus vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems vaistų įsigijimas sudaro reikšmingą kasdienių išlaidų dalį. VLK atkreipia dėmesį, kad teisė į priemokos padengimą priklauso ne tik nuo žmogaus amžiaus ar negalios, bet ir nuo jo draudžiamųjų pajamų.

Dirbtinis intelektas (DI) jauniems žmonėms tampa ne tik įrankiu informacijai rasti ar užduotims atlikti, bet ir vieta, kurioje jie kalba apie savo jausmus bei asmeninius sunkumus. „Tele2“ atliktas tyrimas atskleidė, kad tarp 18–29 metų žmonių 6 iš 10 bent kartą naudojosi DI emocinės sveikatos klausimais, o beveik kas antras tai darė ne vieną kartą.

Lietuvoje kas mėnesį atliekama daugiau kaip tūkstantis sąnarių endoprotezavimo operacijų. Tai daugeliui pacientų tampa galimybe atsikratyti ilgai varginusio skausmo, pagerinti judėjimą ir grįžti prie įprastos kasdienės veiklos. Endoprotezai turi tarnauti ne vienerius metus, o dešimtmečiais, todėl jiems keliami griežti kokybės, saugumo ir ilgalaikio patikimumo reikalavimai.

Rusijos Sibire mirė dar vienas žmogus, galimai užsikrėtęs plaučių maru – tokią informaciją tikrina Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Apie antrąją mirtį Rusijos Sibire pranešė rusų žiniasklaida. Tiesa, Kremlius detales apie marą slepia ir su pasauliu informacija dalintis nenori. Po žinios apie pavojingą užkratą Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad artimiausiu metu telefonus kalbėsis su Vladimiru Putinu. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Storosios žarnos vėžys Lietuvoje kasmet diagnozuojamas 1 500–1 700 pacientų. Šiandien Kauno klinikų pacientams prieinamos vis platesnės diagnostikos ir gydymo galimybės – nuo prevencinės programos ir endoskopinių tyrimų iki minimaliai invazyvios, atviros ar robotinės chirurgijos bei individualiai parenkamo sisteminio gydymo. Kauno klinikų medikai primena: kuo anksčiau nustatoma liga, tuo daugiau galimybių ją veiksmingai gydyti.

Pasirodžius informacijai apie galimą plaučių maro atvejį Rusijoje, sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis sako, jog, nors jo išplitimo Europoje rizika yra labai maža, Lietuvos ligoninėse užtektų antibiotikų atsargų maždaug mėnesiui. „Antibiotikų atsargos egzistuoja tiek nacionaliniu lygmeniu, tiek ligoninės taip pat turėtų turėti iki mėnesio laikotarpiui, kad užtektų tokiam poreikiui“, – trečiadienį žurnalistams sakė L. Kukuraitis.

Įtariamas plaučių maro atvejis Rusijos Irkutsko srityje spėjo pasėti nerimą, ar tai negali būti naujo rimto protrūkio pradžia. Mokslininkai kelti panikos neskuba, tačiau sako, kad daugiausiai nerimo kelia tai, kokiomis aplinkybėmis įvyko galimas užsikrėtimas. Pasak Vilniaus universiteto Gyvybės mokslo centro mokslininkės prof. Aurelijos Žvirblienės, labiausiai gąsdina tai, kad visą tiesą apie šią situaciją gali būti sunku sužinoti.

Seimo Sveikatos reikalų komitetas (SRK) trečiadienį pritarė Pagalbinio apvaisinimo įstatymo naujai redakcijai ir susijusiems teisės aktų pakeitimams. Už komiteto patobulintą įstatymo projektą balsavo 6 komiteto nariai, prieš balsavusių nebuvo, vienas parlamentaras susilaikė. Vyriausybės siūlomais pakeitimais siekiama didinti pagalbinio apvaisinimo ir vaisingumo išsaugojimo paslaugų prieinamumą, užtikrinti šių paslaugų saugumą bei kokybę.

Rusijos Irkutsko srityje mirus Kovos su maru instituto darbuotojai, viešojoje erdvėje pasirodė pranešimų apie galimą plaučių maro atvejį. Šalies sveikatos institucijos šios diagnozės kol kas nėra oficialiai patvirtinusios ir skelbia, kad moteris mirė nuo neaiškios kilmės pneumonijos. „Hila“ gydytoja pulmonologė Teresa Volosevič pabrėžia, kad šioje situacijoje svarbiausi yra patvirtinti laboratoriniai ir epidemiologiniai duomenys.

Laboratorijoje Irkutske, Rusijos Sibire sudaužiusi mėgintuvėlį su maro bakterija mirė jauna rusų laborantė. Vladimiro Putino valdžia kalbas apie marą neigia, o informaciją apie galimai izoliuotus asmenis ištrynė. Dauguma vietinių rusų valdžia nebetiki – kelios ligoninės karantine, draudžiamas nėščiųjų lankymas, lėktuvuose tikrinami keleiviai.

Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis sako, kad jei pasitvirtintų informacija apie plaučių marą Rusijoje ir dėl to kiltų grėsmė Lietuvai, galėtų būti priimtas sprendimas riboti Rusijos piliečių tranzitą per Lietuvą, bet sprendimas dėl to būtų priimtas kartu su Europos Sąjunga. „Galėtų, čia, aišku, priklauso nuo masto ir informacijos tikslumo, tikrumo, tačiau šie sprendimai būtų daromi kartu su Europos partneriais.

Staiga sutraukus koją dažnas žmogus ilgai nesvarsto – pirmiausia pagalvoja apie magnio trūkumą. Tačiau mėšlungis gali atsirasti ir dėl visai kitų priežasčių. Įtakos gali turėti skysčių trūkumas, didesnis fizinis krūvis, elektrolitų disbalansas ar net kai kurios sveikatos problemos. „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė paaiškina, ką daryti užklupus mėšlungiu  ir kada reikėtų ne skubėti pirkti papildų, o pasikonsultuoti su gydytoju.

Turintiems sodus ir daržus sveikatos specialistai siunčia įspėjimą – žemėje gali slypėti pavojingos ligos – stabligės užkratas. Šiemet buvo registruoti du šios klastingos infekcijos atvejai. Gera žinia ta, kad nuo stabligės galima apsisaugoti pasiskiepijant ir vakciną reguliariai atnaujinant. Rudenį lauko darbai nesibaigia – žmonės skuba tvarkyti sodus ir daržus, ruošia aplinką žiemai, grėbia lapus ar atlieka kitus darbus sodybose.

Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų (KOP) sraigtasparnis antradienį į Vilniaus Santaros klinikas pergabeno donorinį organą, pranešė Nacionalinis transplantacijos biuras (NTB). Pasak biuro, pirmadienį jis sulaukė Kauno–Šiaulių regiono donorystės paslaugų koordinavimo centro budinčio koordinatoriaus skambučio apie identifikuotą potencialų donorą.

Pasirodžius pranešimams, kad Sibiro Irkutsko srityje galimai nuo plaučių maro mirė kovos su maru institute dirbusi 28 metų Darja Šipilova, o šimtai žmonių atsidūrė karantine, savo įžvalgomis apie situacijos rimtumą pasidalino ir Seimo narys, užkrečiamųjų ligų specialistas prof. Saulius Čaplinskas.

Po pranešimų apie mirtį nuo maro Rusijoje Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) skelbia naujausią informaciją gyventojams. Įstaiga ramina, kad šiuo metu nėra duomenų, kad dėl šio įvykio Lietuvos gyventojams kiltų padidėjusi rizika užsikrėsti maru.