Sveikata

Per aukštas daugelio lietuvių „blogasis“ cholesterolis – viena dažniausiai gydytojų įvardijamų problemų. Jie ne vienus metus taip pat priekaištavo dėl riboto naujausių cholesterolį mažinančių vaistų prieinamumo Lietuvoje. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) neseniai pranešė gerą žinią – šie vaistai pagaliau taps kompensuojami. Tiesa, pažangus gydymas bus skiriamas tik pagal aiškiai nustatytus kriterijus.

Nors infekcinių vaikų ligų gydytojams šiltuoju metų laiku darbo kiek sumažėja, tai gali būti tik tyla prieš audrą. Ypač didelį nerimą jiems kelia augantis neskiepytų vaikų skaičius. „Gali užtekti vos vienos kibirkšties gaisrui sukelti“, – įspėja gydytoja Inga Ivaškevičienė.   Štai paskutiniais naujausiais Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, Lietuvoje liepą fiksuota daugiau nei ankstesniais metų mėnesiais kokliušo atvejų.

Nors šaldytuvas įprastai laikomas viena saugiausių vietų maistui laikyti, pasirodo, galima stipriai suklysti. Pavojingoms bakterijoms listerijoms žema temperatūra – nė motais: jos gali ne tik išgyventi šaldytuve, bet ir čia daugintis. Kokias didžiausias klaidas laikydami ir ruošdami maistą daro lietuviai? Per maistą plintančios ir į ligos patalą galinčios paguldyti listerijos specialistų neretai apibūdinamos kaip nematoma grėsmė.

Siekiant gerinti onkologinėmis ir kitomis sunkiomis ligomis sergantiems pacientams inovatyvių vaistų prieinamumą, sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis patvirtino pažangiosios terapijos (PT) vaistų, gaminamų pagal ligoninės išimtį, reikalavimų ir leidimų juos gaminti išdavimo pakeitimus, skelbia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).  Teigiama, kad taip sudaromos palankesnės sąlygos gaminti pacientui pritaikytus inovatyvius vaistus, o gydytojui priimti pacientui labiausiai tinkamus ...

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos socialiniame tinkle „Facebook“ primena pacientams, kad jie gali pasirinkti ne tik šeimos gydytoją, bet ir gydymo įstaigą. Specialistai atkreipia dėmesį, kad jei dabartinė gydymo įstaiga pacientui nebėra patogi, ją galima pakeisti į kitą, turinčią sutartį su ligonių kasa. Tokiu atveju iš ankstesnės gydymo įstaigos papildomai išsiregistruoti nereikia – tai atliekama automatiškai.

Lietuvoje – didelės permainos nustatant ir gydant dažniausią vyrų onkologinį susirgimą – prostatos vėžį. Medikai pabrėžia, kad nauja taktika leis ne tik taikliau diagnozuoti vėžį, bet ir išvengti daugelio nemalonių reiškinių. Deja, kartu jie apgailestauja, kad dalis vyrų dar apskritai per mažai domisi savo sveikata.  Lietuvoje kasmet nustatoma daugiau kaip 2000 prostatos vėžio atvejų. „Tai yra penktadalis visų vyrų vėžio atvejų.

Prieš penkerius metus prostatos vėžio prevencinėje programoje dalyvavo maždaug kas trečias vyras, kuriam priklausė ši patikra, o pernai – beveik kas antras. Tai dar nepakankamas, bet svarbus ir teigiamas pokytis: prostatos vėžys ilgai gali nesukelti jokių simptomų, todėl laukti, kol jie pasirodys, nėra geriausias pasirinkimas. „Svarbu ne tik pats pasitikrinimas, bet ir tai, ką suteikia rezultatas. Jei pakitimai nustatomi anksti, gydytojas gali juos stebėti ar prireikus anksčiau pradėti gydymą.

Nuo įkyrių pacientų, kurie ne savo laiku veržiasi į gydytojo kabinetą sakydami „aš tik paklausti“ medikai ėmė gintis specialiais užraktais. Vis daugiau poliklinikų remontuodamos kabinetus įrengia duris, kurios atsidaro tik iš vidaus arba su specialia mediko kortele. Tad, kad ir kaip norėtų ligonis, į vidų be gydytojo kvietimo nebeįeis. Kaip į tokią naujovę reaguoja pacientai? Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. „Atsiprašau, aš tik paklaust noriu.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos socialiniame tinkle „Facebook“ skelbia svarbią informaciją žmonėms, susiduriantiems su sąnarių skausmais. Specialistai primena, kad nuolatinio skausmo nereikėtų kentėti ar tikėtis, jog jis savaime praeis. Sąnarių problemos gali apsunkinti net įprastą kasdienę veiklą, o kai kuriais atvejais pacientui gali būti reikalinga sąnario endoprotezavimo operacija. Tokiu atveju svarbu žinoti, nuo ko pradėti ir kokia pagalba pacientui priklauso.

Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis vis pradėjęs eiti naujas pareigas paskelbė ambicingą planą – 30 proc. sumažinti eiles pas tuos gydytojus, kur jos yra ilgiausios. Tiesa, kaip tai padaryti, kol kas dar tik ketinama aiškintis. Ministras žadėjo, kad per šią Seimo rudens sesiją bus pristatytas veiksmų planas, kaip suvaldyti eiles bent pas dalį gydytojų.

Daliai medikų, ypač – slaugytojams, jų darbo užmokestis tiesiog bado akis, tačiau sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis sako, kad jo rankos kai kuriais atvejais yra surištos. Tuo metu dalyje ligoninių – sunkūs laikai: įstaigos yra stumiamos į deficitą ir net nebegali įsigyti vaistų. Tačiau ministras jau teigia ruošiantis pokyčius – svarsto medikų atlyginimus didinti siejant juos su vidutinio darbo užmokesčio augimu.

Magnetinių audrų prognozes viešojoje erdvėje dažnai lydi įspėjimai apie galimus kraujospūdžio svyravimus, širdies ritmo sutrikimus ar net išaugusią infarkto ir insulto riziką. Vis dėlto klinikinė praktika tokio nerimą keliančio scenarijaus nepatvirtina: ryškaus pacientų srautų augimo tokiais laikotarpiais nepastebima, o mokslinių įrodymų, leidžiančių magnetines audras tiesiogiai sieti su ūmiais širdies ir kraujagyslių sutrikimais, kol kas nepakanka.

Kasdienė įtampa darbe ir skubėjimas palieka pėdsakus ne tik mūsų emocinei būsenai. Specialistai pastebi, kad nevalingas kūno gūžimasis nuo streso tampa viena pagrindinių lėtinio skausmo priežasčių, o pirmosios streso smūgį priima itin jautrios zonos. Laidoje „Sveikatos DNR“ apsilankiusi Medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ kineziterapeutė Gerda Markevičiūtė patvirtino, kad streso pėdsakai kūne – ne išgalvotas dalykas, o natūrali fiziologinė reakcija.

Kinijos mokslininkai skelbia nustatę naują erkių platinamą virusą, sukeliantį į gripą panašią ligą, kuriai būdingas karščiavimas, nuovargis, virškinamojo trakto simptomai. Šis virusas kai kuriems pacientams taip pat gali būti susijęs su trombocitų kiekio sumažėjimu kraujyje – trombocitopenija.

Po vasaros sugrįžus į įprastą rutiną dažną pradeda varginti padidėjęs nuovargis, dirglumas ar nuotaikų svyravimai. Nors tokią savijautą gali lemti miego trūkumas, netinkama mityba ar įvairūs sveikatos sutrikimai, viena iš galimų priežasčių – vitaminų ir mikroelementų trūkumas.

Pasibaigus vasarai, įsibėgėja derliaus nuėmimo ir konservavimo sezonas –  konservuojamos daržovės, grybai, ruošiami mėsos gaminiai. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai primena, kad netinkamai paruoštuose ar laikomuose konservuose gali susidaryti botulino toksinas, sukeliantis retą, tačiau sunkią ligą – botulizmą, todėl juos ruošiant būtina laikytis maisto ruošimo, konservavimo ir laikymo taisyklių.

Įsibėgėjant kalendoriniam rudeniui ir vėstant orams šeimos gydytojai nespėja apsidairyti, kaip į jų kabinetus plūsteli peršalimo ligomis sergantys pacientai. Profesorius Vytautas Kasiulevičius primena, kad „peršalimas“ nėra viena liga – už jo gali slypėti įvairūs virusai. Tad kaip atpažinti jų simptomus? „Rugsėjį šeimos gydytojų praktikoje gana staigiai padaugėja pacientų, kurie skundžiasi sloga, gerklės skausmu, kosuliu, užkimimu ar karščiavimu. Tačiau „peršalimas“ nėra viena liga.

Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje sėkmingai atlikta minimaliai invazinė kraujagyslių operacija, naudojant Lietuvoje sukurtą robotinę sistemą „Sentante“. Tai pirmasis toks atvejis Lietuvoje, kai ši technologija pritaikyta realioje klinikinėje praktikoje, gydant periferinių arterijų liga sergantį pacientą. Pacientei atlikta klubinių arterijų angioplastika – minimaliai invazinė procedūra, skirta atkurti kraujotaką susiaurėjusiose ar visiškai užakusiose arterijose.

Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) – tai progresuojanti kvėpavimo takų liga. Jai būdingas negrįžtamo (ar tik dalinai grįžtamo) pobūdžio oro srauto ribojimas. Oro srauto pokyčiai paprastai atsiranda dėl lėtinio bronchito ir plaučių emfizemos, kai yra plaučių alveolės. Dažniausiai LOPL susergama dėl ilgalaikio rūkymo, tačiau daug nulemti gali ir oro tarša, dulkės, cheminės medžiagos, kiti gyvenamojoje ar profesinėje aplinkoje esantys dirgikliai.

Sveikatos apsaugos ministerija siūlo Kauno Krikščioniškuose gimdymo namuose tęsti paslaugas ir po spalio 1 d., o galutinį sprendimą dėl to rugsėjo pabaigoje turėtų priimti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) taryba.

Akušerijos skyrių baziniam finansavimui nuo kitų metų papildomai planuojama skirti iki 15 mln. eurų, sako sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis. Anot jo, didesnis finansavimas turėtų padėti išlaikyti akušerijos paslaugų tinklą ir specialistų komandas regionuose. „Išskyrus turbūt vienus gimdymo namus, visi kiti akušeriniai skyriai, kurių yra 14, išgyvena finansinius minusus“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė L. Kukuraitis.

Psichologinę pagalbą pernai gavo mažiau nei kas dešimtas nusižudęs asmuo, todėl bus stiprinama tikslinė pagalba ir prevencija rizikos grupėse esantiems asmenims, sako sveikatos apsaugos viceministras Ignas Rubikas. „Tik 8 proc.

Ruduo atėjo ne tik kalendoriuje – su vėsesniu oru prasidėjo peršalimai ir kitos sveikatos problemos. Aiškėja, ką šiuo metu labiausiai perka gyventojai. Nors žmonės apsiperka skirtingose vaistinėse, tam tikrų prekių paklausa labai aiški. Iš to galima daryti prielaidą, kokios problemos kamuoja gyventojus. Aktualiausios priemonės nuo peršalimo  Šiuo metu itin paklausios priemonės nuo peršalimo. Tą patvirtina visi pagrindiniai vaistinių tinklai.

Minint Pasaulinę savižudybių prevencijos dieną, ligonių kasa primena, kad psichikos sveikatos pagalba gali būti reikalinga ne tik ištikus ūmiai emocinei krizei ar jau nustačius psichikos sutrikimą. Psichikos sveikatos centruose specialistai gali padėti įvertinti kylančius sunkumus, suteikti reikiamą pagalbą ir prireikus nusiųsti tolesniam gydymui. „Neretai manoma, kad psichikos sveikatos specialistų pagalbos prireikia tik susidūrus su sunkiais sutrikimais ar gydymu vaistais.

Mokslo metų pradžia į Respublikinės Šiaulių ligoninės Vaikų chirurgijos, ortopedijos traumatologijos centrą šiemet atnešė ne tik rugsėjo ritmą, bet ir gerokai didesnį vaikų traumų srautą. Centro medikai pastebi, kad pirmosios rudens dienos šiemet išsiskiria ne tik laisvalaikio traumų gausa, bet ir jų sudėtingumu – daugėja atvejų, kai vaikams prireikia operacinio gydymo.

Tailando valdžios institucijos trečiadienį pranešė atliekančios tyrimą dėl mirtimi pasibaigusios Nigerijoje gimusiam britų verslininkui ir nuomonių formuotojui vienoje Bankoko klinikoje atliktos varpos didinimo procedūros. Praėjusį mėnesį Londono teismo medicinos ekspertas padarė išvadą, kad 43-ejų metų Igho Ubiribo mirtį Tailando sostinėje kovo 6 d. sukėlė jam prieš keletą valandų suleista hialurono rūgšties injekcija.

Vilniaus Santaros klinikose ketvirtadienį vyks civilinės saugos kompleksinės pratybos, kurių metu bus imituojama masinės nelaimės situacija ir ligoninės sąveika su Lietuvos kariuomene. Pratybose dalyvaus Santaros klinikų ir Lietuvos kariuomenės dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos padaliniai. Jų metu bus tikrinamas karių evakavimo ir medicinos pagalbos teikimas, taip pat ligoninės pasirengimas priimti didelį nukentėjusiųjų skaičių.

Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis sako, kad iki 2030-ųjų planuojant įrengti požemines operacijas, Vyriausybė nepamirš Klaipėdos universiteto ligoninės. „Yra planai visai Lietuvai, visoms ligoninėms, toms, kurios yra numatytos, kad būtų atrama. Lėšos irgi planuojamos ir jos bus skiriamos“, – Klaipėdoje trečiadienį sakė ministras.

Rugsėjis minimas kaip Skausmo žinomumo mėnuo, skirtas didinti visuomenės supratimą apie skausmą, jo gydymą ir žmonių, gyvenančių su skausmu, patirtis. Šiemet ypatingas dėmesys skiriamas neuropatiniam skausmui – skausmui, atsirandančiam dėl nervų sistemos pažeidimo ar ligos. „Neuropatinis skausmas gali pasireikšti deginimu, dilgčiojimu, tirpimu ar net elektros iškrovą primenančiais pojūčiais.

Klaipėdoje vykusiame Vyriausybės išvažiuojamajame posėdyje patvirtintas XXI Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planas. Sveikatos apsaugos srityje išskirtinis dėmesys bus skiriamas paslaugų prieinamumo užtikrinimui, visuomenės sveikatai ir aktyvesniam gyventojų įtraukimui į prevencijos programas, motinos ir vaiko sveikatos priežiūros kokybės gerinimui bei pasirengimui ekstremalioms situacijoms.

Šeimos gydytojai keičia pacientų požiūrį į sveikatą – savo kabinete jų laukia ne tik sunegalavusių, bet taip pat deda daug pastangų, kad žmonės skirtų deramą dėmesį ir ligų prevencijai. Lietuvoje privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis finansuojamos penkios prevencinės programos, leidžiančios anksti aptikti pakitimus, nustatyti sunkias ligas ir efektyviai jas gydyti. Tyrimai pacientams nekainuoja nė cento, bet šeimos gydytojai vis tiek pasigenda didesnio pacientų aktyvumo.

Daugiau galimybių padėti pacientams nuotoliu, nauja tvarka skubios pagalbos skyriuose ir išduodant mokinio sveikatos pažymėjimą, eilių pas vaikų ortodontus mažinimas – tai tik dalis gyventojus paliesiančių pokyčių, kurie įsigalios nuo lapkričio 1 d.  Naujienų portalas tv3.lt  trumpai apžvelgia kiekvieną iš jų. Keisis Mokinio sveikatos pažymėjimo galiojimas Nuo šių metų lapkričio 1 d. keisis Mokinio sveikatos pažymėjimų galiojimo tvarka.

Lėtinis apatinių galūnių venų nepakankamumas - tai būklė, kai dėl venų vožtuvų pakitimų (nepakankamumo) ir (arba) pablogėjusio venų praeinamumo didėja spaudimas venose, atsiranda veninė hipertenzija ir įvairaus laipsnio audinių pažeidimų. Dažniausiai įvardijami simptomai yra gana nemalonūs ir varginantys: kojų tempimo ir sunkumo jausmas, tinimas (edema), vis pasikartojantys naktiniai mėšlungiai ir odos pokyčiai.

Panevėžyje pacientus pasitinka daugiau nei už 3 milijonus eurų rekonstruota konsultacijų poliklinika. Tačiau gyventojai sako, kad reikia ne naujų sienų, o gydytojų. Mat norint pakliūti pas kai kuriuos specialistus, tenka laukti pusmetį ir ilgiau. Pavyzdžiui, laukti kardiologo konsultacijos gali tekti ir 8 mėnesius, akių gydytojo – dar ilgiau.  Plačiau apie tai –TV3 Žiniose.

Valstybės lėšomis perkamos sezoninio gripo vakcinos šiemet gydymo įstaigas pasieks vėliau, nei įprasta, – jų tiekimas Lietuvoje numatomas lapkričio mėnesį. Gamintojo teigimu, vėlesnį pristatymą lėmė užsitęsęs vakcinų atnaujinimo procesas ir reikalingų reagentų vėlavimas.

76-erių metų Vida pirmuosius regos pokyčius pastebėjo dar praėjusiais metais – akyse vis dažniau atsirasdavo rūkas, o ilgainiui tapo sunku skaityti. Regėjimui palaipsniui silpstant, kaunietė nusprendė kreiptis į Kauno klinikų Akių ligų klinikos specialistus. Atlikus tyrimus, jai diagnozuota katarakta ir atlikta operacija, kurios metu implantuotas daugiažidinis intraokulinis lęšis.

Pasaulinę kineziterapijos dieną Valstybinė ligonių kasa primena, kad kineziterapeutas gali padėti ne tik medicininės reabilitacijos metu. Šis specialistas dirba ir šeimos gydytojo komandoje, tačiau tai žino nedaugelis – ligonių kasos inicijuotoje apklausoje kineziterapeutą tarp šeimos gydytojo komandos narių paminėjo tik kas dešimtas apklausos dalyvis. „Žmonės dažnai mano, kad turint judėjimo sunkumų padėti gali tik medicininė reabilitacija. Tačiau taip yra ne visada.

Mokyklinio amžiaus vaikų turintys tėvai žino, kad rugsėjo 15-oji yra ta data, iki kurios mokyklas turėtų pasiekti galiojančios moksleivių sveikatos pažymos. Tvarka numato, kad jos neturinčiam vaikui negalima leisti dalyvauti ugdymo procese. Lietuvos progimnazijos asociacijos atstovė teigia, kad tokia priemonė – jau kraštutinė, tačiau neslepia, kad piktybiškų tėvų pasitaiko.

Klinikiniai tyrimai onkologijoje šiandien yra ne paskutinė paciento viltis, o viena iš galimybių gauti naujausią gydymą dar prieš jam tampant įprastos medicinos dalimi. Vis dėlto pacientų baimė dalyvauti tyrimuose išlieka. Specialistai sako, kad ją dažnai lemia informacijos ir pasitikėjimo trūkumas.

Dantų protezavimas gali tapti nemenka finansine našta, tačiau daliai gyventojų šios paslaugos kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Kėdainių ligoninė primena, kas gali pretenduoti į kompensaciją, nuo ko pradėti protezavimo procesą ir ką svarbu žinoti apie apmokėjimo tvarką. Ne visi gyventojai žino, kad tam tikrais atvejais dantų protezavimo išlaidos gali būti kompensuojamos.

Nuo karo Ukrainoje pradžios praėjus 4 metams, Lietuvos valdžia sukruto, kad ligoninės nepasiruošusios ekstremalioms situacijoms. Premjeras ragina didžiųjų ligoninių vadovus įrenginėti operacines ir palatas po žeme. Net žada 300 milijonų eurų statyboms. Trys šalies ligoninės, panašu, ir be valdžios įsikišimo jau rengia statybų planus, o Kauno klinikos pamatus lieti žada jau kitų metų pavasarį. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Vaikų gydytojai pašiurpę. Narkotikais apsinuodijusių nepilnamečių skaičius auga geometrine progresija. Dažnai vaikus atgabenti į gydymo įstaigą prireikia net policijos, mat su apimtais psichozės, aplinkoje nesiorientuojančiais paaugliais medikai nebesusitvarko. O pacientų amžius jaunėja – intensyvios terapijos skyriuose guli net narkomanai penktokai. Pasak medikų, vaikai vartoja narkotikus įvairiais pavidalais – tiek tabletėmis, tiek į elektronines cigaretes pilamus skysčius.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) socialiniame tinkle „Facebook“ skelbia, kad Lietuvos gyventojai pernai į vaistines grąžino daugiau kaip 47,4 tonos pasenusių ar nebereikalingų vaistų. Šis skaičius rodo, kad vis daugiau žmonių žino, kaip saugiai atsikratyti vaistais, tačiau dalis jų vis dar lieka namų vaistinėlėse arba patenka į mišrias atliekas.

Šeškinės poliklinika socialiniame tinkle „Facebook“ primena, kad 50–74 metų gyventojai pagal storosios žarnos vėžio prevencinę programą gali nemokamai pasitikrinti kas dvejus metus. Gydytojai atkreipia dėmesį, kad ankstyvose stadijose ši liga dažniausiai nesukelia jokių simptomų, todėl tyrimas gali padėti pastebėti pokyčius dar tada, kai žmogus jaučiasi visiškai gerai.

Alerginis rinitas gali kamuoti ištisus metus, tačiau šienligė dažnai susijusi su pavasariu, vasara ir visu šiltuoju laikotarpiu, kai aktyviausiai žydi augalai. Tokie simptomai kaip čiaudulys, nosies užgulimas ir paraudimas, padidėjusi nosies sekrecija (skysta sloga) ir akių niežėjimas bei ašarojimas, o kartais – ir spaudimas sinusų (prienosinių ančių) srityje gali būti itin varginantys.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) šiuo metu nerengia konkretaus įstatymo projekto, kuriuo šalyje būtų visiškai uždraustos vienkartinės elektroninės cigaretės, sako sveikatos apsaugos ministro Lino Kukuraičio patarėja.

„Viskas prasidėjo staigiai – atsirado didžiulis spaudimas, plėšimas krūtinėje“, – dramatišką akimirką, kai darbo metu netikėtai smogė infarktas, prisimena Jonavos ligoninės direktorius Gediminas Ramanauskas. Ši sukrečianti asmeninė patirtis Lietuvos ligoninių asociacijos vadovui tapo dar vienu tvirtu įrodymu, kodėl būtinosios sveikatos paslaugos privalo išlikti ir regionuose. Ligoninės vadovui sveikata sunegalavo liepos pabaigoje.

Kol lietuviai su entuziazmu traukia į miškus ir grįžta pilnomis grybų pintinėmis, gydytojai perspėja – užtenka akimirksniui prarasti budrumą ir pasekmės gali būti tragiškos. Tiesa, medikai pastebi, kad dažniau į ligoninę gyventojai patenka ne dėl apsinuodijimo nuodingais grybais, bet netinkamai suvartojus valgomus grybus.

Nors apie plaučių ir bronchų sveikatą kalbama vis dažniau, daugelis brandaus amžiaus vyrų vis dar linkę ignoruoti varginančius simptomus. Atsiradęs kosulys, dusulys ar švokštimas dažnai nurašomi amžiui arba ilgalaikiam rūkymui, o pas gydytojus patenka tik po artimųjų paraginimų. Laidoje „Sveikatos DNR“ apsilankiusi gydytoja-alergologė, klinikinė imunologė, profesorė Laura Malinauskienė atskleidė pavojingą tendenciją tarp vyresnio amžiaus vyrų.