Žinia apie Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stoties medikę, kuri buvo nuteista dėl to, kad tinkamai neįvertino girto asmens sveikatos būklės, jautriai palietė visą bendruomenę. Pasak medikų, nuo tokios situacijos, kai nesėkmingas bandymas padėti apsvaigusiam asmeniui gali atsisukti prieš tave patį, neapsaugotas nė vienas. Gydytojai pažymi, kad tai – didelė socialinė problema, dėl kurios net įvykus skaudiems atvejams medikai neturėtų būti verčiami atpirkimo ožiais.

Medikai griebiasi už galvų – neprognozuojamu poveikiu pasižyminčių naujųjų psichoaktyvių medžiagų vartojimas jau tampa tikra epidemija. Ypač grėsmingai atrodo tai, kad aukomis tampa dar praktiškai vaikai. Įjunkus į narkotines medžiagas naudojant populiariuosius vape‘us gydytis nuo priklausomybės jau tenka ir 11-mečiams.  Pastaruoju metu vos ne kas savaitę viešoji erdvė mirga nuo pranešimų apie į ligonines patekusius elektroninių cigarečių parūkusius moksleivius.

Seimas ruošiasi imtis įstatymo pataisų, kurios leistų medikams negydyti pacientų, jei pastarieji elgiasi nederamai ar nepagarbiai ir tokiu būdu žemina medicinos darbuotojo garbę ir orumą. Be to, tokie pacientai galėtų užsitraukti ir baudą. Pataisų kritikai atkerta, kad jos nėra tikslingos ir palieka vietą piktnaudžiavimui.

Pabandžiusi registruoti vaiką ankstyvajai reabilitacijai poliklinikoje vilnietė net žioptelėjo – artimiausias vizitas veik po 8 mėnesių, vasario mėnesiui. Ji piktinosi, kad tokios – sunkiai protu suvokiamos. Tuo metu poliklinika aiškina, kad šių paslaugų poreikis pastaruoju metu stipriai išaugęs.

Išsėtinė sklerozė – dažnai dar jauniems, žmonėms, ypač moterims diagnozuojama nervų sistemos liga, iš pagrindų pakeičianti asmens gyvenimą. Vis tik gydytojai ramina, kad laiku pastebėjus pirmuosius simptomus įmanoma kuo ilgiau kontroliuoti ligos atkryčius, pritaikyti modernų gydymą.

Apie antibiotikų, ypač tų, kurie reikalingi vaikams, stygių kalbama jau ne vieną mėnesį. Nerimu ir antibiotikų paieškomis žmonės intensyviai dalijasi socialiniuose tinkluose, o gydytojai priversti nuolat skambinėtis į vaistines. Negana to, prabylama ir apie kitų, pavyzdžiui, priešvėžinių vaistų trūkumą. Atsakingos institucijos tuo metu ruošia planą, kaip reikės išgyventi rudenį. Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas habil. prof. dr.

„Galima sirgti, bet jokiu būdu negalima jaustis ligoniu“, – kalbėdamas apie tai, kas lemia senėjimą ir ilgaamžiškumą, ryškiomis raidėmis įrašyti siūlo garsus gydytojas neurologas dr. Jokūbas Fišas. Jo teigimu, būtų klaidinga manyti, kad dėl to, kaip greitai senėjame, kalčiausi genai. Pasirodo, net 60 proc. tai priklauso nuo mūsų gyvenimo būdo. Gydytojo pastebėjimu, apskritai atsakyti į klausimą, kada prasideda senėjimas, nėra taip paprasta.

Nuo legioneliozės protrūkio Kauno mieste ir rajone pradžios mirė septyni žmonės, penktadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Anot centro, pagal LSMU Kauno ligoninės pateiktus duomenis, keturių mirusiųjų mirties priežastis – kita liga, trijų – legioneliozė. Penktadienį iš gydymo įstaigos gautas pranešimas apie 71–80 metų amžiaus grupei priklausančio asmens mirtį. Iš viso šiuo metu patvirtinti 24 legioneliozės atvejai.

Erkinis encefalitas – sunki ir pavojinga erkinio encefalito viruso sukeliama liga, galinti pažeisti galvos smegenis, periferinius nervus ir kt. Susirgimo atvejai mūsų šalyje dažniausiai registruojami nuo balandžio iki pat gruodžio, tačiau didžiausias sergamumas būna rugpjūtį ir rugsėjį.

Vasarą primenančios pastarosios dienos padovanojo ne tik gerus orus, bet ir po ilgos pertraukos sugrįžusių uodų nelauktus įkandimus. Todėl „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė dalijasi patarimais, kaip išvengti varginančio kasymosi bei greitai numalšinti atsiradusį uodų įkandimų niežulį. Šalti ledukai ir kompresai „Šalti kompresai ir ledukai – tai vienos greičiausių priemonių, padedančių numalšinti uodų įkandimų sukeltą niežulį.

Artėjant gegužės 28-ajai – Tarptautinei moterų sveikatos gerinimo dienai, Valstybinės ligonių kasos specialistai drauge su Valstybinio patologijos centro ir Nacionalinio vėžio instituto ekspertais ragina Lietuvos moteris periodiškai tikrintis sveikatą pagal ligonių kasų apmokamas krūties ir gimdos kaklelio vėžio prevencijos programas. Savalaikė sveikatos patikra, kol nejaučiama jokių simptomų, leidžia diagnozuoti šias ligas dar ikivėžinės stadijos ir sėkmingai jas gydyti.

Normalus pulsas paprastai nustatomas pagal tai, kiek kartų širdis suplaka per minutę (bpm). Faktinės vertės kiekvienam žmogui gali skirtis ir priklauso nuo tokių sąlygų kaip raumenų masė, fizinis aktyvumas ar net genai. Širdies ritmas yra tai, kiek kartų per minutę mūsų širdies plakimas. Normalus širdies ritmas kiekvienam žmogui skiriasi, tačiau įprastas suaugusiųjų širdies ritmas ramybės būsenoje paprastai būna apie 60–100 k/min. Poilsio metu mūsų širdies plakimas sulėtėja.

Jei mintyse pagalvojate apie širdies smūgį, pirmiausia įsivaizduojate tokią sceną – vyras aikteli, griebiasi už krūtinės ir krenta ant žemės.  Tačiau  širdies smūgio auka gali tapti ir moteris. Nors kai kurie simptomai yra bendri tiek vyrams, tiek moterims, tačiau  Dr Joseph Fritz iš Alabamos universiteto aiškina, kad jie gali būti nepaprastai skirtingi. Vyrai ir moterys gali justi skausmą ir spaudimą krūtinėje bei skausmą kakle, žandikaulyje, rankose ar nugaroje.

Kauno klinikas parvežtas Ukrainoje sužeistas lietuvis karys, jo būklė stabili. „Minėtas žmogus yra Kauno klinikose, jo būklė stabili, – BNS ketvirtadienį sakė klinikų atstovė Ieva Tamulytė. – Pacientas nenori skelbti daugiau informacijos apie savo sveikatos būklę.“ Pirmasis apie sužeistą karį pranešė LRT naujienų portalas. LRT žiniomis, tai vienas iš dviejų balandį netoli Bachmuto sužeistų lietuvių, kovojančių Ukrainos kariuomenės užsieniečių legione.

Dažnai žmonės negali paaiškinti, dėl ko jaučiasi nuolatos pavargę, jiems auga svoris, slenka plaukai ar didėja nerimas. Šias problemas gali lemti skydliaukės ligos – vienos labiausiai paplitusių visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje. Skydliaukės sutrikimai prasideda be aiškiai juntamų simptomų ir gali veikti beveik visas kūno funkcijas.

Prasidėjus vasaros kelionių sezonui vaistininkai vis dažniau išgirsta klausimą – kokius vaistus reikia vežtis su savimi į užsienį? Vaistininkė Jovita Aleknienė pasakoja, kad ruošiantis kelionei svarbu ne tik žinoti, kokius vaistus reikėtų turėti su savimi, bet ir lygiai taip pat iš anksto pasirūpinti dokumentais dėl reikiamų receptinių vaistinių preparatų vežimosi kartu.

Lauke gaminamas maistas suburia ir suartina, todėl šiltuoju metų sezonu daugelis mėgaujasi būtent grilio patiekalais. Šašlykai, kepsneliai, mėsainiai ar dešrainiai – ką mėgstamiausio pačirškinti kepsninėje randa daugelis, tarp jų – ir vaikai. Tėvai dažniausiai skyla į dvi stovyklas: mažiesiems leidžiantys mėgautis grilio patiekalais ir manantys, kad jie skirti tik suaugusiems. Vaikų gastroenterologas prof. dr.

Apie vitamino D naudą itin daug kalbama šaltuoju sezonu, tuo tarpu atšilus orams dažnas gali pamanyti, kad šio vitamino pakankamai pasisavins iš saulės. Visgi, „Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Aleknienė sako, kad mūsų klimato sąlygomis vitamino D iš saulės gali pakakti tik retam žmogui, todėl ji dalijasi patarimais, kaip juo pasirūpinti vasarą. Kiek laiko reikėtų praleisti saulėje? „Atšilus orams vis dažniau tenka išgirsti, kad žmonės vietoje vitamino D rinksis ilgesnį buvimą saulėje.

Nugaros skausmas yra viena dažniausių žmoniją varginančių problemų. Maždaug 80 proc. gyventojų bent kartą per metus patiria įvairaus pobūdžio nugaros skausmus, kurie sutrikdo jų įprastą kasdienę veiklą. Tarp retesnių atvejų nugaros skausmas gali būti susijęs ir su naviko atsiradimu.