Sveikata

Vilnietė Rūta (pavardė redakcijai žinoma) pasakoja susidūrusi su absurdiška situacija – slaugos ligoninėje gulinčiam 83-erių tėčiui nėra galimybių atlikti reikalingų papildomų kraujo tyrimų. Pasirodo, ligoninė nei pati gali juos padaryti, nei kas gali atvykti iš kitos įstaigos. Tiesa, pradėjus domėtis istorija, panašu, ledai pajudėjo, tačiau moteris sako išgirdusi labai neįprastą pasiūlymą – pačiai lakstyti su kraujo mėgintuvėliais.

Didinat sveikatos sektoriaus atsparumą krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms, patvirtintos parengties stiprinimo rekomendacijos gydymo įstaigoms, praneša Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). „Kad galėtų tinkamai reaguoti į krizes ir grėsmes, sveikatos sektorius privalo turėti atsparią įstaigų infrastruktūrą, tinkamai paruoštus specialistus, pakankamas būtinųjų priemonių atsargas, taip pat būti pasirengęs veikti operatyviai ir koordinuotai, kaip to dažnai reikalauja ekstremalios sąlygos“, – t...

Pirmą kartą Lietuvoje rizikos grupėse esantys gyventojai nuo kitų metų pradžios galės pasiskiepyti nuo paukščių gripo. Kaip nurodoma Sveikatos apsaugos ministerijos parengtame įsakymo projekte, ši vakcina skirta vyresniems nei 18 metų asmenims, turintiems profesinę riziką užsikrėsti paukščių gripu dėl artimo sąlyčio su paukščiais ar gyvūnais, jų skerdenomis ar gaišenomis.

Dėl nepakankamo dėmesio širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) profilaktikai bei gydymui Lietuvos valstybė nuo 2000-ųjų metų jau neteko daugiau nei 0,5 milijono gyventojų, o šalies ekonomika kasmet praranda apie 1,4 mlrd. eurų, rodo statistika ir tarptautinių tyrimų duomenys.

Šaltuoju sezonu, ypač vėjuotu ir žvarbiu oru daugelis pasirūpiname tinkamais drabužiais ir šilta avalyne. Tačiau veidas lieka atviras, o dažniausiai kenčia lūpos, kurios itin lengvai pažeidžiamos išorės veiksnių. Lūpų odelė itin plona, jautri, o kai kurie žmonės dar turi įprotį jas kramtyti, vilgyti seilėmis ar nudrėksti išsausėjusius odelės lopinėlius. Tad sausos, šerpetojančios lūpos, sutrūkinėję burnos kampučiai – itin dažna bėda, kuria skundžiasi ir vyrai, ir moterys.

Vidaus ligų gydytoja ir Respublikinės Panevėžio ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus vedėja Jolanta Vokietienė yra viena iš tų medikių, kuri į mediciną žvelgia ne tik kaip į profesiją, bet ir kaip į gyvenimo misiją. Jos kelias į šią specialybę prasidėjo dar vaikystėje, stebint tėvų darbą medicinos srityje.

Lietuvos kardiologus vienijančios asociacijos Vyriausybės programoje teigia pasigendančios dėmesio širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai. Todėl, norėdamos valdžios atstovus paraginti imtis skubių veiksmų, atviru laišku žada kreiptis į prezidentą Gitaną Nausėdą, lapkritį darbą pradėjusį Seimą bei naujuosius Ministrų kabineto narius.

Kraujotakos sistemos ligos yra viena pagrindinių mirties priežasčių Lietuvoje, nulemianti daugiau kaip pusę visų atvejų, skelbia Higienos institutas. Pasak Šiaulių „Kardiolitos klinikų“ Neurologijos centro gydytojo neurologo dr. Jokūbo Fišo, siekiant sumažinti jų tikimybę, svarbu neignoruoti pagrindinių simptomų ir profilaktiškai tikrintis sveikatą.

Artėjant žiemos atostogų sezonui, ligonių kasos primena keliones planuojantiems gyventojams nepamiršti Europos sveikatos draudimo kortelės (ESDK). Šis nemokamai išduodamas dokumentas leidžia gauti būtinosios medicinos pagalbos paslaugas, kai keliaujama po Europos Sąjungos šalis, taip pat Norvegiją, Islandiją, Lichtenšteiną, Šveicariją ir Jungtinę Karalystę. Kelionėje prireikus būtinosios pagalbos, už ją sumoka ligonių kasos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo.

Vėžys – klastinga liga, užklumpanti iš pasalų. Didžiausia klasta slypi tame, kad neretai vėžys nepasireiškia jokiais simptomais, kol liga nėra pažengusi. Vis tik, yra vienas vėžio simptomas, kuris pasireiškia naktį ir jo padarinius galite pamatyti atsibudę. Deja, tik pusė vėžiu sergančių žmonių po diagnozės nustatymo gyvena 10 metų ar ilgiau, todėl taip svarbu kuo anksčiau pastebėti vėžį, rašo express.co.uk.

Didžiosios vaistinės ir klinikos Lietuvoje pradėjo prekiauti Lietuvos mokslininkų sukurta išmaniąja medicinine apyranke „TeltoHeart“. Šis telemedicinos prietaisas skirtas padėti širdies ritmo sutrikimų turintiems žmonėms.  Ši apyrankė stebi širdies ritmą ir gali automatiškai užfiksuoti prieširdžių virpėjimą ir kitokias aritmijas. Apyrankei aptikus aritmiją ar ją dėvinčiam asmeniui pasijutus prastai dėl pulso pokyčių, rekomenduojama pasinaudoti „TeltoHeart“ ir padaryti elektrokardiogramą.

Trečiąja sveikatos apsaugos viceministre taps socialdemokratė Nerija Stasiulienė. Tai ketvirtadienį žurnalistams patvirtino sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė. Kaip ji pranešė savaitės pradžioje, viceministrėmis jos komandoje dirbs ir profesorės Laimutė Vaidelienė bei Jelena Čelutkienė.

Sveikatos apsaugos ministerija skelbia pakeitusi kardiologų ir slaugytojų konsultacijų teikimo tvarką širdies nepakankamumu sergantiems pacientams. Gydytojai kardiologai ir slaugytojai nuo šiol konsultacijas galės teikti ir tiems pacientams, kurie baigė aktyvųjį ambulatorinį gydymą.

Lietuvoje vis jaunesni žmonės skundžiasi migreniniais galvos skausmais. Daugeliu atvejų tai lemia stresas, lėtinis nuovargis, darbas prie kompiuterių. Kaip išvengti migreninių galvos skausmų ar juos sumažinti ir kuo svarbus darbo bei poilsio režimas, paaiškina fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja. „Gaila, bet „migreniniai“ pacientai jaunėja. Dėl to kreipiasi ir vyresnių klasių moksleiviai, ir studentai. Viena priežasčių, kad vis daugiau laiko praleidžiame prie ekranų.

Gruodžio 6–10 dienomis minint Miokardo infarkto savaitę, šalies kardiologai ragina atkreipti dėmesį į širdies ir kraujagyslių ligų situaciją Lietuvoje, kuri vis dar stipriai skiriasi nuo Europos Sąjungos vidurkio. Nors kas antrą gyvybę šalyje nusineša širdies ir kraujagyslių ligos, pacientams Lietuvoje, bene vieninteliams Europoje, vis dar nėra kompensuojami jų gydymui itin reikalingi inovatyvūs vaistai.

2024 m. gruodžio 10 d. Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Kraujagyslių chirurgijos skyriuje pirmą kartą Lietuvoje apatinių galūnių angiografijai vietoj tradicinių jodo turinčių kontrastinių medžiagų, naudotas anglies dvideginis (CO₂). Kaip skelbia ligoninė, šis metodas yra reikšmingas tiek pacientų saugumui, tiek medicinos inovacijų plėtrai Lietuvoje.

Patiriant stresą ar norint atsipalaiduoti, šokoladas kai kuriems gali asocijuotis su geros nuotaikos užtaisu. Nors šokoladas iš tiesų gali pagerinti nuotaiką ir suteikti energijos, vaistininkė Elvyra Ramaškienė teigia, kad tai tėra trumpalaikis sprendimas. Ji taip pat įspėja, jog ilgainiui per didelis šokolado vartojimas gali pakenkti sveikatai.

Atlikti tyrimai parodė, kad beveik kas ketvirtas lietuvis kenčia nuo nuovargio ir jaučia silpnumą. Vis tik duomenys atskleidė, kad dėl to gali būti kaltas per mažas šalies gyventojų vandens suvartojimas. Kaip sako ekspertai, nuovargis – opi problema, nuo kurios kenčia dažnas, tačiau greta to seka ir kiti nemalonūs pojūčiai, kuriems daryti įtaką gali organizmo dehidratacija, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Vandens stygių organizme gali indikuoti jaučiamas nuovargis.

„Šiandien esu gyva, sveika ir jau grįžau į darbą. Ir už tai, kad vis dar vaikštau šia žeme, esu be galo dėkinga Plungės ligoninės medikams, kurių profesionalumas ir didžiulės pastangos mane, jau mirusią, grąžino į šį pasaulį. Jei ne Plungės ligoninė, ne aukščiausio lygio specialistai, kvalifikuoti personalo veiksmai, šiandien manęs jau nebebūtų“, – jautria istorija dalijasi 62 metų plungiškė Violeta Pivorienė, kuri ir pati yra medikė – Plungės ligoninės Radiologijos skyriaus technologė.

Kauno klinikų Romainių ligoninė pirmoji Baltijos šalyse pradėjo taikyti inovatyvią greitąją diagnostiką tuberkuliozės nustatymui bei tuberkuliozės sukėlėjų atsparumo pagrindiniams vaistams identifikavimui.

Seimas pritarė 2025 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymui projektui. Priimtame teisės akte įtvirtinta, kad kitais metais biudžetas bus subalansuotas – įplaukos ir išlaidos didės beveik po 479 mln. eurų (beveik 14 proc.) ir sudarys beveik po 3,94 mlrd. eurų. Taip pat praplėstos amžiaus ribos, kada moterys galės prevenciškai pasitikrinti dėl krūties vėžio.

Dviejuose transplantacijos centruose – LSMUL Kauno klinikose ir VUL Santaros klinikose – šiemet atliktos 209 organų ir audinių transplantacijos. Tai beveik dešimtadaliu daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, teigia Nacionalinis transplantacijos biuras. Transplantacijos biuro duomenimis, šiemet atlikta 100 inkstų transplantacijų, iš jų – trys vaikams. 18 atvejų transplantuotos kepenys, 7 – širdis (iš jų – viena vaikui), 3 – plaučiai.

Gydymo įstaigos su pacientų ir medikų organizacijomis, nesulaukusios konkrečių atsakymų Valstybinės ligonių kasos ir Sveikatos apsaugos ministerijos organizuotame susitikime į klausimą, ar bus joms sumokėta už atliktus brangiuosius tyrimus ir procedūras, toliau skambina pavojaus varpais.

Širdies ir kraujagyslių ligos – yra pagrindinė mirties priežastis pasaulyje, o Lietuvoje sergamumas šiomis ligomis yra vienas didžiausių visoje Europos Sąjungoje. Apie šias ligas signalizuojantys simptomai gali pasireikšti skirtingai – vieniems jie būna vos juntami, kitiems gali sukelti sunkumų vaikščiojant ar pasirūpinant savimi. Kauno „Kardiolitos klinikų“ Kardiologijos centro gydytoja kardiologė dr.

Patvirtinta burnos, veido ir žandikaulių vėžio ankstyvosios diagnostikos ir gydymo organizavimo tvarka padės šias ligas diagnozuoti anksčiau ir gydymą pradėti ankstesnėse ligos stadijose, šitaip užtikrinant pacientams didesnę tikimybę pasveikti, skelbia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Nurodoma, kad taip pat bus sutrumpintas paciento kelias, atsisakant perteklinių siuntimų, kai įtariamas galvos ir kaklo navikas.

Joniškio ligoninės vadovui Martynui Gedminui pareiškus, kad iš pareigų pasitraukti jį privertė pasikeitusi savivaldybės vadovybė, laikinasis rajono meras Gediminas Čepulis tokius kaltinimus neigia. Pasak jo, įstaigos vadovas jau anksčiau buvo užsiminęs apie ketinimus atsistatydinti. „Jis labai karštligiškai priėmė situaciją. Tarybos nariai norėjo susitikti su vyriausiu gydytoju ir pasikalbėti apie ligoninės ateitį, kas nusimato, ar skyriai kokie užsidaro, ar nauji atsidaro.

Sveikatos apsaugos viceministrėmis taps gydytojos Laimutė Vaidelienė ir Jelena Čelutkienė, pirmadienį pranešė paskirtoji sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė. „Viceministrė pirminiai sveikatos priežiūrai ir vaikų sveikatai yra numatyta profesorė Laimutė Vaidelienė. Profesorė Jelena Čelutkienė yra numatyta specializuotos medicinos klausimams spręsti“, – konservatorių frakcijos posėdyje pirmadienį sakė M. Jakubauskienė. „Kita komanda dar yra derinama“, – pridūrė ji.

Lietuvoje ne vienas žmogus yra tragiškai miręs mėgėjiškai žaisdamas krepšinį ar kitaip sportuodamas. Gydytojas kardiologas Arnas Karužas paaiškina, kodėl taip nutinka ir kaip galima žmonėms padėti ištikus nelaimei. „Krepšinis yra kiekvieno lietuvio širdyje, tai yra labai smagu, bet žiūrint statistiškai, būtent krepšinis yra ta sporto šoka, kurios metu, na, bene dažniausiai atsitinka staigios širdinės mirtys“, – sako A. Karužas.

Nuo pirmadienio, gruodžio 9 d., nacionalinei Greitosios medicinos pagalbos tarnybai (GMPT) pradeda vadovauti Donatas Paliulionis, pranešime spaudai rašo Sveikatos apsaugos ministerija. Jį, laimėjusį viešąjį konkursą, į pareigas paskyrė laikinai pareigas einantis sveikatos apsaugos ministras Aurimas Pečkauskas. D. Paliulionis vadovo pareigose keičia Iloną Kajokaitę, kuri laikinai vadovavo Tarnybai.

49-ąją savaitę (2024 m. gruodžio 2–8 d.) sergamumas gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) (COVID-19 liga) – padidėjo, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Bendras sergamumo šiomis ligomis rodiklis praėjusią savaitę buvo 1320,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų, savaitę prieš tai – šiek tiek mažesnis – 1300,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Pirmadienis – paskutinė Joniškio ligoninės vadovo Martyno Gedmino darbo diena. Trejus metus vadovavęs įstaigai ir aktyviai ėmęsis reformuoti ligoninę jaunas gydytojas sako jaučiasi gavęs lyg šlapiu skuduru per veidą – pasikeitus miesto valdžiai teigia supratęs, kad yra nereikalingas. Kaip M. Gedminas pasakojo portalui tv3.lt, sprendimas palikti vadovo postą buvo jau seniau, tačiau apgailestavo, kad nepavyko atsisveikinti gražiuoju. „Išties iki galo nesupratau, kas nutiko.

Didžiosios žiemos šventės neretai yra siejamos ne tik su kokybišku laiku su šeima, jaukumu ir kalėdine nuotaika, bet ir su persivalgymu. Juk vien tradicinis Kūčių stalas būna nukrautas tuzinu skirtingų patiekalų, o švenčiant Kalėdas vaišių dar pagausėja. Dėl šios priežasties, dažnas žmogus prieš šventes nusprendžia išbandyti neva žarnyną valančias dietas, badavimą ar net jiems visai nereikalingus vaistinius preparatus.

Rūkytos dešros, kumpeliai ir skilandžiai – be jų daugelis neįsivaizduoja ne tik šventinės vakarienės, bet ir kasdienio pusryčių sumuštinio. Ar lietuvių meilę perdirbtos mėsos produktams sumažintų faktas, kad nuo 2015 metų Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra juos yra įtraukusi į I grupės kancerogeninių medžiagų žmogui sąrašą – kartu su tabaku, alkoholiu, asbestu, formaldehidu, benzinu ir kai kurių rūšių pesticidais? „Northway“ medicinos centrų vidaus ligų gydytoja, gyvensenos medicinos specialistė...

Šventinis laikotarpis daugeliui visuomet siejasi su skaniu maistu – ir tai juk tradicija, kurios išsiginti nebūtina. Tikrai nereikėtų atsisakyti savo nuo seno mėgstamų patiekalų, tačiau svarbu jausti saiką, kad šventės netaptų kančia, tikra neganda ir skausmingu vartymusi ant sofos. Kaip sau padėti nepersivalgyti ir ką daryti, jei taip jau nutiko?  Kuo sveikatai pavojingas persivalgymas?  Persivalgymas dažniausiai yra tik neilgai trunkantis negalavimas.

Sinusitas – labai nemaloni liga, kurios eiga gali būti ir ūminė, ir lėtinė. Ūminio sinusito atveju simptomai vystosi gana greitai – pradeda kamuoti veido skausmas ir patinimas, užsikemša nosis, iš jos gali tekėti gleivės, dingsta kvapo ir skonio pojūčiai, kartais kamuoja karščiavimas. Lėtinio sinusito atveju simptomai gali vystytis „slapta“ ir apie ligą sužinoma tik jai paūmėjus.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ką tik pasidalino džiugia žinia – kitais metais įsigaliojus naujai tvarkai tikimasi, kad taip reikalingas kardiologo paslaugas gyventojai galės gauti arčiau namų. Patys ligoninių vadovai tik kraipo galvomis ir sako, kad jau dabar nėra kam dirbti, tad sunku tikėtis, kad eilės sumažės. Siekiant nuo eilių pas kardiologus atkimšti tokias tretinio lygio gydymo įstaigas kaip Santaros ar Kauno klinikos valdžia ėmėsi pokyčių.

Prireikus kompiuterinės tomografijos (KT) ar magnetinio rezonanso tyrimo (MRT) pacientai nemokamai jį gali atlikti tiek valstybinėje, tiek privačioje gydymo įstaigoje. Vis tik realybė tokia, kad dažnas iš privačios įstaigos išeina gerokai patuštinęs piniginę. Privačių gydymo įstaigų iš pacientų ne visada teisėtai imamos priemokos – ilgą laiką diskutuojama problema. Ką tik šviežiai ji vėl pakelta Seimo Sveikatos reikalų komitete.

„Medicina bejėgė, jei pacientas labai nori gyventi“, – cituodama tarp medikų žinomą posakį gydytoja kardiologė Dalia Jarašūnienė teigia pati ne kartą su tuo susidūrusi. Kaip pasakoja ji, atrodo, pacientui jau niekuo nebegalima padėti, o jis po kurio laiko jis lyg niekur nieko vairuoja taksi.

Nors Lietuva pagal sveikatos apsaugos sistemos finansavimą velkasi Europos dugne, Valstybinės ligonių kasos direktorius teigė, kad vis tik ne viskas išsprendžiama pinigais. „Čia kaip su pasakymu, kad jei rankoje laikai plaktuką, visos problemos atrodo kaip vinys“, – vaizdingai palygino jis.

Pastaraisiais metais gerokai paankstėjus šventinio žiemos laikotarpio pradžiai pasiruošimo Kalėdoms karštinė apima vis daugiau žmonių. Šventiniai įmonių vakarėliai, pasibuvimai su draugais, įvairūs renginiai – išsivadavus iš pandemijos gniaužtų gyventojai jau kelis metus aktyviai įsitraukia į įvairias socialines veiklas. Vis tik gydytojai ragina išlikti atidiems. Ne paslaptis, kad po gero kalėdinio vakarėlio, būna, dėl išplatinto kokio nors viruso „iškrenta“ pusė kolektyvo.

Trejus metus Joniškio ligoninei vadovavęs Martynas Gedminas traukiasi iš pareigų. Teigiama, kad tokį sprendimą medikas priėmė pajutęs miesto valdžios spaudimą ir nepasitenkinimą. „Joniškio mero postą palikus V. Gailiui, pamačiau, kad nebeįtinku miesto valdžiai. Neįsivaizdavau, kad taip staiga viskas pasikeis. Kol miestui vadovavo V. Gailius, reformomis ligoninėje nepatenkinti savivaldybės tarybos nariai tylėjo. Jam išėjus, atsirado poreikis paaukoti avinėlį“, – lrt.lt teigė M. Gedminas.

3 proc. vandenilio peroksido tirpalas – daugeliui gerai žinoma medicinos priemonė, įprastai naudojama smulkių žaizdelių išvalymui ir dezinfekcijai. Visgi, anot vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkės Giedrės Stankevičienės, neretai tenka susidurti su situacijomis, kada žmonės vandenilio peroksido tirpalą ne tik naudoja netinkamai, bet ir visai kitiems tikslams. O tai kai kurias atvejais gali tiek apsunkinti žaizdų gijimo procesus, tiek nemenkai sutrikdyti sveikatą.

Chirurginės operacijos ir medicininės procedūros gali būti atliekamos tiek su nejautra, tiek be jos. Kai nejautra reikalinga, ji gali būti įvairių tipų: bendroji, regioninė, vietinė, epidurinė, kaukinė, endotrachėjinė ar sedacija bei įvairūs jų deriniai. Nejautros metu paciento sveikatos būklė yra stebima, užtikrinama kvėpavimo funkcija, palaikoma kraujotaka, gali būti taikomi įvairūs pagalbinės kraujotakos palaikymo metodai. Anestezijos rūšis pasirenkama pagal operacijos mastą ir sudėtingumą.

Klaipėdos pareigūnai įspėja – plinta naujas sukčiavimo būdas: sukčiai sukūrė į į esveikata.lt panašią svetainę ir savinasi pinigus. Pasak policijos, šią savaitę į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą kreipėsi nuo sukčių nukentėję du asmenys. Jie neteko pinigų, kai bandė prisijungti prie oficialios svetainės www.esveikata.lt. Asmenys nurodo, kad, apgaulės būdu, iš jų banko sąskaitų buvo pasisavinta 790 ir 419 eurų.

Dalis žmonių atvėsus orams skundžiasi sustiprėjusiais sąnarių skausmais. Ir nors mokslinio pagrindo, įrodančio sąnarių skausmo ryšį su oro temperatūra nėra, manoma, jog esant žemesnei aplinkos temperatūrai periferinės kraujagyslės susitraukia, kad sulaikytų šilumą vidaus organuose. Būtent dėl to sąnarių aprūpinimas krauju sumažėja, yra gaminama mažiau sąnario skysčio, todėl jie labiau sustingsta ir atsiranda skausmas.

Paskirtoji sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė tikina, kad klausimas dėl pacientų eilių mažinimo bus vienas iš pagrindinių naujosios Vyriausybės prioritetų. Visgi, anot jos, tikėtis greitų šios ilgalaikės problemos sprendimų nereikėtų. „Eilių mažinimo klausimui skirsime prioritetą. (...) Tačiau problema yra gili ir ilgalaikė, todėl ypatingai greitų sprendimų neturėtume tikėtis.

Mokslas į priekį lekia devynmyliais žingsniais – išrandami nauji vaistai bei gydymo priemonės leidžia įveikti ir suvaldyti daugybę ligų, pailginti žmonių gyvenimo trukmę. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Klinikinės medicinos instituto Vaikų ligų klinikos docentė daktarė Inga Ivaškevičienė sako, kad vakcinos yra tai, ką geriausio žmonijai dovanoja mokslininkai.

Pacientams, kuriems po kasos pašalinimo pasireiškia cukrinis diabetas, nuo šiol bus kompensuojamos medicinos pagalbos priemonės (MPP), skirtos cukrinio diabeto kontrolei, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Nurodoma, kad pakeitimas patvirtintas sveikatos apsaugos ministro įsakymu, gavus pacientų kreipimąsi ir Lietuvos endokrinologų draugijos rekomendaciją.

Specialiai JAV Kongreso komisijai dėl COVID-19 paskelbus galutinę ataskaitą ir pateikus vertinimą apie galimą viruso kilmę ir karantino metu taikytas priemones, ji spėjo sulaukti ne vienos reakcijos. Apie tai pasisakė ir lietuvių mokslininkas Gytis Dudas. Pasak jo, šis tyrimas neturi nieko bendro su tiesos paieškomis.