Sveikata

Traški, apskrudusi, auksinės spalvos odelė – turbūt geidžiamiausias kepimo rezultatas. Visgi jis, tikėtina, indikuoja susidariusias kancerogenines medžiagas, net jei mėsą kepame be papildomų riebalų ant grotelių ar iešmo. Apie pavojus, kylančius netinkamai paruošus mėsą, ir būdus, kaip šios vasaros iškylos stalą paversti palankesniu sveikatai, pasakoja KTU Maisto instituto mokslininkė Aelita Zabulionė ir Maisto mokslo ir technologijos katedros docentė Rimantė Vinauskienė.

„Kada jūs paskutinį kartą peržiūrėjote savo namų vaistinėlę?“, – tokį klausimą dažnai žmonėms užduoda „Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Aleknienė. Anot jos, šį įprotį verta išsiugdyti, nes dažnu atveju tai gali apsaugoti ir mūsų sveikatą. Todėl vaistininkė išskiria 5 svarbiausias taisykles, kaip reiktų rūšiuoti vaistus ir maisto papildus.

Iš beveik 2 tūkst. šalies gyventojų daugiau nei 100-ui arba maždaug 6 proc. – didesnė nei įprastinė norma gliukozės kiekio kraujyje. Tokius rezultatus rodo Nacionalinio kraujo centro (NKC), Lietuvos LIONS klubų asociacijos bei Lietuvos diabeto asociacijos surengtas diabeto prevencijos turas per Lietuvą, vykęs net dešimtyje šalies miestų. Tokiems žmonėms yra didelė tikimybė sirgti cukriniu diabetu, tad jiems rekomenduota nedelsiant kreiptis į šeimos gydytojus dėl detalesnių tyrimų.

Greitosios medicinos pagalbos (GMP) darbuotojai širsta, kad po liepos 1 dienos tarnybai perleidus pacientų pavėžėjimo administravimą jiems tenka dirbti taksi darbą. Pasak jų, tuo metu rizikuojama, kad pas skubios pagalbos reikalaujančius pacientus gali būti vėluojama. GMP vadovybė gi ramina, kad visi nesklandumai laikini, o nuo rugpjūčio šias funkcijas perims kiti sistemos dalyviai.

Vaistų nuo skausmo poveikis: įvardijo, kuri veiklioji medžiaga ypač pavojinga kepenims Daugiau nei trečdalis Lietuvos gyventojų vaistus nuo skausmo vartoja bent kartą per mėnesį ar dažniau, tačiau juos neramina šalutinis poveikis kepenims ir širdies bei kraujagyslių veiklai, rodo „Havas Group“ užsakymu atliktas tyrimas.

Šalies ligoninėse gydytojams ir pacientams kasmet pristatomos intervencinės medicinos naujovės, padedančios pagerinti sergančiųjų būklę. Kauno klinikų kardiologijos klinikos gydytojai prieš kelias dienas pirmieji Baltijos šalyse atliko širdies kraujagyslių lėtinių okliuzijų atvėrimo procedūras, pasaulyje pripažintu lazeriu. Mažiau invazyvus įrenginys nuo šiol padės gydant net ir sunkiausius, įsisenėjusius širdies kraujagyslių užsikimšimo atvejus, kuomet kiti taikomi metodai nėra efektyvūs.

Pasitaiko, kad žmonės pamiršta ar praranda Europos sveikatos draudimo kortelę arba išvykdami į kelionę laiku jos neužsisako. Tokia situacija gali sukelti nerimo dėl gydymo išlaidų, jei prireikia būtinosios medicinos pagalbos svečiuojantis kitose Europos šalyse. Ligonių kasos ramina: kortelę su visomis jos garantijomis pakeičia sertifikatas, kurį apdraustieji gali internetu susiformuoti patys.

Kaip elgtis, kad poilsiaujant prie Baltijos jūros netektų susidurti su mažesniais ar didesniais negalavimais? Pajūryje veikiančios vaistinės vaistininkai ne tik pastebi pasikeitusią kai kurių preparatų paklausą, bet ir pataria, kaip atostogų metu išvengti sveikatos problemų. „Atostogaudami paprastai norime pasilepinti, tad dažnai pamirštame sveiką mitybą, kartais – ir saiką. O juk taisyklės, kaip saugoti sveikatą poilsiaujant, yra gana paprastos.

Alytaus apskrities tuberkuliozės ligoninė bus prijungta prie Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės, trečiadienį nusprendė Vyriausybė. „Sujungiant Alytaus ligonines užverčiamas vienas Lietuvos sveikatos sistemos lapas – Alytaus apskrities tuberkuliozės ligoninė buvo likusi vienintele tokio pobūdžio monoprofiline ligonine šalyje.

Kasmet pasaulyje diagnozuojama iki 400 milijonų lytiškai plintančių infekcijų (LPI), o naujausi duomenys rodo, kad Lietuvoje šių susirgimų kreivė taip pat nežada leistis žemyn. Sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ akušerė-ginekologė Gintarė Čipinienė paaiškina, kad tokio pobūdžio infekcijos gal būti perduodamos ne tik lytinių santykių metu, todėl būti atidiems ir apsaugoti sau brangius žmones gali padėti savalaikiai ištyrimai.

Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, per pastaruosius keturis dešimtmečius perteklinė kūno masė arba kitaip vadinamas nutukimas pasaulyje išaugo daugiau nei penkis kartus. 1990 metais su nutukimu gyveno 31 milijonų vaikų ir paauglių, 2022 – daugiau kaip 160 milijonų pasaulio vaikų ir paauglių turėjo antsvorį ar buvo nutukę. Nerimą kelia ir Pasaulio nutukimo atlaso (World Obesity Atlas) prognozė, jog 2035 metais nutukimu gali sirgti daugiau nei 4 mlrd. žmonių.

Vasara – atostogų metas, kai dažnas keliauja į užsienio šalis. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai primena, kad keliaujant į kai kurias šalis, kyla reali grėsmė ir į Lietuvą atvežti tokias ligas, kurios mūsų šalyje nepaplitusios ar net išnykusios. Pavyzdžiui, praėjusią savaitę Estijoje pranešta apie įtariamą įvežtinį choleros atvejį. Lietuvoje šios ligos atvejų nefiksuojama jau daugiau kaip šimtmetį.

Nuo liepos 1 dienos visi Lietuvoje gimę kūdikiai skiepijami pneumokokinės infekcijos vakcina, apsaugančia nuo daugiau sukėlėjų. Valstybinė ligonių kasa nupirko 15-valentę vakciną, kuri jau pasiekė gydymo įstaigas. Skiepai apmokami Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, todėl atžalų susilaukusiems tėvams papildomai už juos mokėti nereikia. „Valstybinė ligonių kasa birželio mėnesį dvejiems metams sudarė pirkimo sutartį dėl 120 tūkst.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Ligų kontrolės ir prevencijos centrui praėjusią savaitę pranešus apie Kolorade užregistruotus tris, spėjama, paukščių gripo viruso H5 infekcijos atvejus tarp paukštyno darbuotojų, o taip pat Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO) pranešus apie žmogaus užsikrėtimo paukščių gripu atvejį Meksikoje, pradėta spėlioti, ar tai negali peraugti į dar vieną pasaulinę pandemiją.

Vilma Vainorė, keliaujančių šeimų bendruomenės „Keliaujančios mamos“, vienijančios virš 100 tūkst. aktyvių šeimų, įkūrėja, – entuziastinga keliautoja. Kaip pati sako, kelionės yra tapusios gyvenimo būdu, darbu, maloniu laisvalaikiu ir pasaulio pažinimu kartu su vaikais. Tačiau, anot jos, kiekvienai išvykai reikia tinkamai pasiruošti ir būtinai pasirūpinti sveikatos draudimu.

Nuo antradienio Kauno ligoninės vadovės pareigas pradeda eiti Diana Žaliaduonytė, iki tol dirbusi ligoninės direktore medicinai, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. D. Žaliaduonytė laimėjo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės vadovo konkursą. Ji pakeitė kadenciją baigusį Albiną Naudžiūną. Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio teigimu, į šios gydymo įstaigos vadovus pretendavo vos vienas kandidatas.

Daugelis žino, kad mikroelementas magnis yra viena svarbiausių medžiagų organizme, tačiau kaip jis iš tiesų veikia ir kaip jo galime gauti pakankamai? Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Ieva Sauserytė paaiškina, kad magnio kiekis organizme daro nemenką įtaką raumenims, energijos palaikymui, mąstymui, jis taip pat svarbus miegui ir net gerai nuotaikai.

Kongo Demokratinė Respublikoje fiksuojamas „eksponentiškai augantis“ beždžionių raupų atvejų skaičius, šeštadienį pranešė vyriausybė. Vyriausybės atstovas Patrickas Muyaya sakė, kad bendras įtariamų atvejų skaičius pasiekė 11 166, įskaitant 450 mirčių, o mirtingumas yra keturi procentai.

Lenkijoje padaugėjo tymų atvejų – pastaraisiais mėnesiais užsikrėtusiųjų skaičius buvo maždaug 17 kartų didesnis nei pernai. Šie duomenys paskelbti po to, kai praėjusiais metais rekordiškai daug tėvų atsisakė privalomo vaikų skiepijimo. Praėjusią savaitę UNICEF, kaip ir anksčiau, įspėjo, kad Lenkija prarado atsparumą tymams dėl mažėjančio skiepijimų skaičiaus.

Vasarai įpusėjus Lietuvoje daugėja sergančių erkiniu encefalitu. Vien šį birželį užfiksuoti 125 atvejai – net dvigubai daugiau nei pernai tuo pačiu laiku. Nuo erkinio encefalito šį birželį jau mirė du žmonės, o iš viso šiais metais – 5 žmonės. Gydytojai specialistai pabrėžia ir tai, kad didžioji dalis ligoninėse šiuo metu gydomų pacientų – nepasiskiepiję. Pasak medikų, encefalitas pažeidžia galvos smegenis ir periferinius nervus, o pradžioje simptomai dažnai primena gripą.

Gimdos kaklelio vėžys, deja, bet dar labai dažna onkologinė liga, kuria suserga moterys. Ir nors nuo jos gali apsaugosi skiepas, ne visos moterys apie jį žino ir suskumba skiepytis, nes mano, kad, jei to nepadarė paauglystėje, po to naudos nebebus. Profesorė tokią nuomonę paneigia.

Vasarai persiritus į antrąją pusę, „Gintarinės vaistinėse“ fiksuojami didesni nei įprasta greitųjų koronaviruso testų pardavimai. Per pastarąsias dvi savaites COVID-19 testų pardavė 60 proc. daugiau nei prieš tai. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, šiemet greitųjų COVID-19 testų pardavimai liepą išaugo daugiau nei 140 proc. „Pajutę peršalimo simptomus, gyventojai užsuka į vaistines ne tik vaistų, bet ir greitųjų COVID-19 testų.

Nors daugeliui COVID-19 pandemija liko kažkur užmarštyje, pasaulyje sparčiai plintanti nauja viruso atmaina augina susirgimų skaičius. Virusų tyrinėtojas Gytis Dudas ramina, kad lietuviams itin nuogąstauti dėl to nereikėtų, tačiau ir budrumo prarasti nevalia – nauji viruso protrūkiai ateityje vėl gali atnešti ir pražūtingos ligos bangą. Ką tik skelbta apie sparčiai plintančią naują koronaviruso atmainą KP.

Vasara – atostogų ir pramogų gryname ore metas, tačiau jis gali ir apkarsti. Ypač dažnas šio laiko palydovas – ausies uždegimas. Kaip jo išvengti ir ko šiukštu nepataria daryti gydytojai, jei skausmas jau sukaustė? Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Ausų, nosies, gerklės centro gydytoja otorinolaringologė Daina Šimulynienė konstatavo, kad pacientų, kurie skundžiasi ausų, nosies ir gerklės bėdomis, sukeltomis vasaros pramogų, sulaukia vis daugiau.

Pinigų badas sveikatos sistemoje linksniuojamas jau seniai, tačiau privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų didinimo klausimas tarp politikų itin nepopuliarus. Patys medikai ir ekspertai gi konstatuoja, kad didesnis pinigų įliejimas savaime problemos neišspręs. Be to, neabejojama, kad ateityje už sveikatos paslaugas vis labiau teks prisimokėti iš kišenės.

Iškart po mamos mirties būdama 27 metų sužinojusi, kad turi vėžio riziką itin padidinančią BRCA1 geno mutaciją verslininkė Jurgita Štaraitė-Bukaitienė teigė supratusi, kad teks gyventi vaikščiojant peilio ašmenimis. Vis tik ji tikino niekada nejautusi baimės, mat ji kaip tik pritraukia blogiausius dalykus. Moteris pasakojo, kad jos mama ir močiutė mirė nuo kiaušidžių vėžio būdamos vos 57 metų. Buvo akivaizdu, kad tokio paties likimo rizika didžiulė, tad ji nesėdėjo rankų sudėjusi.

Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) nutraukus tyrimą dėl buvusios Klaipėdos universiteto ligoninės vadovybės sprendimų teisėtumo, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) artimiausiu metu žada kreiptis į Generalinę prokuratūrą. Keliolika milijonų įsiskolinimų turinti Klaipėdos universiteto ligoninė į STT kreipėsi pati, tačiau tam, kad tyrimas dėl prastos jos finansinės situacijos priežasčių būtų tęsiamas, gydymo įstaigos perduotos informacijos nepakako.

Norint mesti svorį reikia laikytis tam tikrų taisyklių. TV3 laidoje „Kviečiame daktarą“ profesorius Alvydas Unikauskas ir „Eurovaistinė“ vaistininkė Jovita Aleknienė davė paprastų, bet efektyvių patarimų, kurių laikantis pradės kristi nereikalingi kilogramai.  Pasak A. Unikausko, pilvo riebalai gali netirpti dėl alkoholio vartojimo, nuolatinio valgymo, dirbtinių saldiklių vartojimo, augalinių sėklų ar grūdų aliejų vartojimo, lėtinio streso, miego trūkumo ir judėjimo stokos.

Kad ir kaip mes visi norėtume, kad būtų kitaip, COVID-19 tiesiog nenori išnykti. Jis vis keičiasi, mutuoja, kad išgyventų, ir kartu su šiais pokyčiais augina savo galimų simptomų sąrašą. Bėda ta, kad kai kuriuos iš šių simptomų galima supainioti su kita šiuo metu varginančia liga – šienlige. Tad kaip atskirti? Galimybių supainioti yra daug: 2021 m. daugiau nei 25 proc.

Vasarą itin padaugėja traumų, sukeltų šokinėjant ant batuto. Medikai teigia kasdien sulaukiantys po 10–15, o savaitgaliais net virš 20 sužalotų vaikų. Savo asmenine patirtimi pasidalijo vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, kurios sūnus taip pat susitraumavo ant batuto. Ministrės teigimu, po nelaimės šeima nusprendė netylėti ir informuoti kitus apie šios populiarios pramogos grėsmes, o pati A. Bilotaitė ėmėsi veiksmų parlamente.

Ne vienam pacientui kyla problemų dėl nežinia, iš kur, atsiradusių gumbų. TV3 laidoje „Kviečiame daktarą“ pilvo chirurgas-proktologas Tomas Manelis atsakė, kaip atskirti uždegiminį gumbą nuo ne tokio pavojingo neuždegiminio gumbo.  Sveikatos laidoje Aušra iš Oslo profesoriui Alvydui Unikauskui uždavė klausimą:  „Turiu gumbą ant peties. Šeimos gydytoja sakė, kad čia riebalinis darinys lipoma. Ir nieko su ja nereikia daryti. Bet man tas gumbas didėja.

Nesibaigiančios, mėnesiais ir net metais išsitęsiančios eilės pas gydytojus – įsišaknijęs sopulys sveikatos sistemoje. Kol pacientai kenčia, o medikai vos spėja suktis, valdžia sakosi ėmusis veiksmingo būdo joms sumažinti – išskirtos prioritetinės specialybės, tad reikalingiausi gydytojai galės suteikti daugiau paslaugų. Apie planą suvaldyti eiles sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys paskelbė dar praėjusių metų pradžioje.

Grožio paslaugų rinka vis labiau klesti, tačiau gyventojus įspėja neapsigauti. Daugėjant tokias paslaugas siūlančių žmonių, kyla rizika pakliūti vos kelių dienų mokymus praėjusiam „specialistui“ į rankas. Be to, pastebima, kad grožio rinka krypsta ne visai ta linkme – ne odos puoselėjimo, o jos „perdirbimo fabriko“ link.

Lietuvoje dažniau nei kitose Europos šalyse pasitaiko atvejų, kai vaikus gimdo vaikai. Kiekvienais metais mamomis tampa apie 100 paauglių nuo 11 iki 16 metų. Pasak ginekologų, taip yra, nes trūksta lytinio ugdymo, mat labai dažnai vaikai nieko nežino apie savo kūno ypatumus. Kaip pasakoja Ieva, kuri pagimdė vaiką vos 15 metų, neretai tokios jaunos mamos, kaip ji, patyčių susilaukia ir iš bendraklasių, ir iš suaugusiųjų. Ieva pagimdė būdama 15 metų moksleivė.

Širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis Lietuvoje, tačiau galime užkirsti kelią šioms ligoms. Tai nesunku padaryti atlikus vieną paprastą tyrimą. Kas yra lipoproteinas A ir kodėl bent kartą gyvenime rekomenduojama išsitirti jo kiekį kiekvienam žmogui, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ pasakojo kardiologas Arnas Karužas.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) praėjusios vadovybės sprendimų, lėmusių prastą įstaigos finansinę būklę. Kaip BNS informavo STT, nenustačius nusikalstamos veikos – piktnaudžiavimo – požymių, gegužės pabaigoje priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal KUL pranešimą.

Atmosfera ne taip seniai įsteigtoje Klaipėdos universiteto ligoninėje (KUL) kaip reikiant įkaitusi. Jos vadovas Audrius Šimaitis teigia, kad nesulaukusi papildomos milijoninės injekcijos įstaiga jau kitąmet gali tapti nemoki. Darbuotojai perpykę, kad sujungus kelias ligonines neskubama suvienodinti algų. Politikai tuo metu kraipo galvomis, ar pinigai įstaigoje išties tinkamai valdomi.

Nors atrodo, kad parazitinėmis ligomis gali užsikrėsti tik tie, kurie nesilaiko higienos, ekspertai įspėja, kad priežastis gali būti net ir miške suvalgyta neplauta uoga. Negana to, apie tai, kad serga, žmogus gali neįtarti ir 10 metų. Retais atvejais pašalinti ir įspūdingo dydžio kirmėlę prireikia operacijos. Specialistų pastebėjimu, pradėjus skaudėti pilvui ar atsiradus galvos svaigimui, žmonės ieško baisių ligų, nors neretu atveju – priežastis būna organizme apsigyvenę parazitai.

Nemažai žmonių kūno svorį nori mesti ne sportuodami ar prisižiūrėdami mitybą, bet vartodami dažnai stebuklingomis vadinamas piliules, kurios neva padės atsikratyti nereikalingų kilogramų. TV3 laidoje „Kviečiame daktarą“ profesorius Alvydas Unikauskas kartu su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene paaiškino, kodėl tokios piliulės nėra veiksmingos.

TV3 laidoje „Kviečiame daktarą“ gydytojas Alvydas Unikauskas davė itin vertingų ir nesudėtingų patarimų žmonėms, kurie susiduria su pirštų tirpimu.  Laidoje „Kviečiame daktarą“ Aleksandra iš Visagino uždavė klausimą:  „Tirpsta kairės rankos pirštai – daugiausiai bevardis ir mažylis. Ypač naktimis. Kaip galėčiau gelbėtis nuo to?“ Kaip paaiškino A. Unikauskas, jei tirpsta šie du pirštai, didžiausia tikimybė, kad yra spaudžiamas vienas nervas.

Sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui prakalbus apie naujai valdžiai bene neišvengiamą Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų didinimą, parlamentarai šiuos politiko perspėjimus kritikuoja. Pasak opozicijos atstovų, pirmiausia reikėtų efektyviau naudotis šiuo metu į fondą suplaukiančiomis lėšomis. Be to, stebimasi, kodėl A. Dulkys savo kadencijos metu nesiėmė pokyčių dėl PSD didinimo.

Klaipėdoje šeštadienį tradiciškai vyks krūtų vėžio prevencijai skirti Šv. Magdalenos nakties renginiai. Visą dieną vyksiantį renginių ciklą vainikuos naktinis moterų bėgimas ir ėjimas bei koncertas. Pasak organizatorių, renginio metu surinkta parama bus skirta krūtų vėžio žinomumui didinti, stiprinti solidarumą visuomenėje, skatinti prisiimti atsakomybę už savo sveikatą.

Įsivaizduokite, kad galite neriboti savęs ir nesijausti kaltu, jei suvalgėte pyragaitį, bulvių traškučių ar kito linčiuojamo maisto. Kai kam tai skamba kaip svajonių mityba. Pasirodo, toks būdas egzistuoja – gydytoja Aušra Jauniškytė-Ingelevičienė pasakoja, kad intuityvus valgymas neriboja maisto pasirinkimo, tačiau ugdo visiems įgimtą alkio ir sotumo jausmą ir tinkamą santykį su maistu.

Lietuvą užklupus alinantiems karščiams vaistininkai pastebi neįprastai dažnus klientų nusiskundimus dėl peršalimo, todėl iš lentynų šluoja antibiotikus ir antibakterinius preparatus. Vaistinių atstovai teigia, kad gyventojai itin rūpinasi apsauginėmis priemonėmis nuo saulės, vaistiniais preparatais nuo įvairių alergijų, maisto papildais virškinimo sistemai palaikyti.

Daugybei žmonių ne kartą teko patirti nemalonų dilgčiojimą prie lūpų ir vėliau išvysti atsiradusias pūsleles. Nors skausminga paprastoji pūslelinė gali erzinti ir varginti gana ilgą laiką, vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Julija Aganauskaitė-Žukaitė atskleidžia, jog teisingai pasirinkus gydymą ir stiprinant bendrą organizmo sveikatą, šio viruso sukeliamą žalą galima gerokai sumažinti.

Klaipėdos universiteto ligoninėje (KUL) paruoštas efektyvus donoras padovanojo viltį gyventi šešiems sergantiems žmonėms. Kilniai misijai sutelktai dirbo Lietuvos, Vokietijos ir Lenkijos medikų komandos. „Donorystė – neįkainojama dovana. Šią jautrią ir gyvenimus keičiančią prasmę įžvelgęs asmuo jau turėjo donoro kortelę. Mirusio artimieji, taip pat sutikę paaukoti organus ir audinius, šansą gyventi suteikė šešiems žmonėms. Netekties skausme gimė stebuklas gyventi.

Atšilus orams dauguma skuba naudotis visais lauko malonumais. Tiesa, gydytojai pastebi, kad aktyviai leidžiant laisvalaikį, svarbu nepamiršti gerti vandenį. Jo trūkumas gali sukelti sveikatos problemų. Viena iš tokių – vandens stygius, kuris gali prisidėti prie vidurių užkietėjimo, o tai yra viena iš dažniausių aplinkybių, skatinančių stenėjimą tuštinimosi metu. Nuolatinis stenėjimas tuštinantis gali būti viena iš hemorojaus priežasčių, sako koloproktologas dr. Saulius Švagždys.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderė Vilija Blinkevičiūtė kritikuoja sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio svarstymus apie būsimos Vyriausybės laukiantį neišvengiamą Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų didinimą. Pasak opozicinės jėgos pirmininkės, jeigu tokie pokyčiai buvo būtini, reikėjo jų imtis dar šios kadencijos metu. „Jeigu reikėjo ką nors didinti, tai tą ir reikėjo daryti. Tačiau nieko nebuvo daroma.

Vasarai įsibėgėjus į ligonines plūsta vaikai, susitraumavę ant batutų. Po įvykio, kai Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės sūnus susilaužė ranką, šokinėdamas ant batuto, politikai jau svarsto apie taisyklių griežtinimą. Nori įpareigoti batutų nuomos paslaugų teikėjus pravesti instruktažą raštu ir žodžiu prieš išsinuomojant batutą. Pasak gydytojų, kasmet dėl rankų, kojų lūžių po pramogų ant batuto į ligonines patenka apie 1000 vaikų.