Sveikata

„Moku PSD (privalomąjį sveikatos draudimą), viską, ką priklauso, moku. Ir šitos eilinės kalbos – kaip aš jomis netikiu, žodžių trūksta tiesiog“, – apmaudą dėl sveikatos paslaugų prieinamumo lieja gyventojai. Raikydamas sveikatos sistemos finansų pyragą sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis savo ruožtu žada, kad pacientams daugiau paslaugų „bus arčiau namų“. „Laukiu Santariškėse pas gydytoją, užsiregistravau balandžio mėnesį pas specialistą – ortopedą traumatologą.

Nutrūkusi sausgyslė, insultas ar infarktas nebūtinai užveria duris į aktyvų gyvenimą. Tačiau, pasak fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo, neurologo Jono Girskio, tam reikia ne stebuklų, o kantrybės, žinių ir tikslingos reabilitacijos. Daugiau nei 45 metus su judėjimo sutrikimais dirbantis gydytojas pasakojo pats galintis būti pavyzdžiu, kiek daug gali žmogaus organizmas. „Na, gal nepatogu būtų man sakyti „stebuklas“, bet juo netgi galėčiau pavadinti save patį. Būsiu nekuklus.

„Man nieko neskauda“ arba „pakentėsiu, kol praeis“ – tokie pacientų įsitikinimai gali privesti prie ypač skaudžių pasekmių, kai medikams padėti būna gerokai sunkiau. Pasak gydytojo Mariaus Anglickio, vėžys dažnai yra tylus susirgimas, galintis užklupti ir visai jaunus žmones. Tad juolab jau pajutus simptomus sėdėti rankas sudėjus būtų nedovanotina. Gydytojo urologo pastebėjimu, visuomet geriausia nelaukti simptomų, o stengtis užbėgti įvykiams už akių.

Baimių, mažesnių ir didesnių, turime, ko gero, visi. Vienas įgyjame susidūrę su rimtomis stresinėmis situacijomis, kitų negalime paaiškinti. Įvairios fobijos gali sukelti plataus spektro nemalonumų – nuo prakaituojančių delnų, iki ypač žmogui žalingo vengimo išeiti iš namų.

Lietuvoje daugėja gripo ir COVID-19 ligos atvejų skaičius, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Tiesa, bendras sergamumas peršalimo ligomis per savaitę padidėjo nežymiai. Naujausiais duomenimis, spalio 19–25 d. (43-ąją metų savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga rodiklis rodiklis buvo 542,7 atvejo 100 tūkst. gyventojų (42-ąją metų savaitę – nežymiai mažesnis – 538,6 atvejo 100 tūkst.

Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis teigia, kad už Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) finansinės padėties suvaldymą atsakinga jos vadovybė, o jai nepavykus rasti sprendimų, dalininkams teks priimti atitinkamus sprendimus. „Jeigu dabartinei vadovybei vis dėlto nepavyks rasti sprendimų, kaip tinkamai išeiti iš šios situacijos, aišku, dalininkai turės priimti atitinkamus sprendimus“, – pirmadienį Eltai sakė ministras.

Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) pirmadienį pristatyta dešimt Lietuvoje pagamintų antidronų sistemų, skirtų apsaugoti Ukrainos karo medikų naudojamas robotizuotas sužeistųjų evakuacijos platformas nuo priešo dronų. Ši įranga jau pristatyta į Ukrainą ir padeda apsaugoti pergabenamus pacientus nuo priešo puolimų.

Klaipėdos universiteto ligoninė pranešė, kad su giliu liūdesiu atsisveikina su ilgamečiu kolega – gydytoju chirurgu ir endoskopuotoju Valdu Timinsku (1955–2026), savo profesinį gyvenimą paskyrusiu medicinai ir pacientų sveikatai. 1979 metais baigęs Kauno medicinos institutą, profesinį kelią pradėjo Klaipėdos miesto ligoninėje, kur dirbo chirurgu.

Lietuvoje per pastaruosius penkerius metus padidėjus bent kartą bandžiusių narkotinių ir psichotropinių medžiagų žmonių, auga ir elektroninėmis cigaretėmis apsinuodijančių nepilnamečių skaičius, sako Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) direktorė. „Matome elektroninių cigarečių daromą žalą visuomenės sveikatai ir, sakykime, tą vieną žingsnį link priklausomybių.

Liūdna žinia supurtė Lietuvos medikų pasaulį – mirė buvęs Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Vaikų ligų klinikos vadovas, gydytojas, docentas Jurgis Bojarskas. Pranešama, kada bus galima atsisveikinti su vaikų gydytoju. Mirė gerbiamas gydytojas Socialiniame tinkle „Facebook“ šia žinia dalijosi LSMU Medicinos fakultetas. Jie pasidalijo, kada bus galima ištarti paskutinį sudie docentui.

Ant nago atsiradus baltam taškeliui ar dėmelei dažniausiai sakome, kad nagai „žydi“. Vieni nekreipia į tai dėmesio, kiti galvoja, kad šiuos pokyčius sukelia vitaminų trūkumas. Visgi vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Giedrė Stankevičienė ragina neskubėti daryti išvadų – pavienės baltos dėmelės ant nagų dažniausiai turi kur kas paprastesnį paaiškinimą.

Daliai pacientų ir nevyriausybinių organizacijų kritikuojant planuojamą slaugos ir socialinių paslaugų reformą, sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis kai kurias išsakytas pozicijas vadina „laužtomis iš piršto“, nors pripažįsta, kad yra nežinomybės dėl kuriamo modelio. Ministras BNS šią savaitę akcentavo, kad „kritikuojamas modelis, kuris net viešai nepaskelbtas“, nepradėtos jo derinimo procedūros, kurias ministerijos vadovas žadėjo užtikrinti.

Gera žinia šeimoms, kurios laukia jų vaikams reikalingo ortodontinio gydymo. Siekdama pagerinti vaikams reikalingų ortodontinių paslaugų prieinamumą, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) patikslino jų teikimo ir apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) tvarką. Pirmieji pokyčiai laukia jau nuo lapkričio 1 dienos.

Šiuolaikinis tempas, stresas, socialiniai tinklai ir dar aibė priežasčių, kurios poilsį ir miegą nukelia į antrą planą – visi šie veiksniai lydėjo laidoje „Sveikatos DNR“ apsilankiusį sertifikuotą miego trenerį Vitalijų Majorovą. Jis sugebėjo pasipriešinti jį lydintiems veiksniams ir šiuo metu vadovaujasi strategija, kuri jam padeda bene kasnakt kokybiškai išsimiegoti.

Operacinėje gydytojams padeda ir kraujagysles operuoja robotas. Tai – nauja realybė Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje. Pacientams čia jau atliekamos kraujagyslių intervencijos, pasitelkiant Lietuvoje sukurtą robotinę sistemą, kuri kainavo daugiau kaip milijoną eurų. Įdomu tai, kad chirurgas procedūros metu prie paciento net nestovi – iš gretimos patalpos valdo robotą, kuris jo judesius atkartoja milimetrų tikslumu.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Vilniuje – įkurtuvės su kartėlio prieskoniu. Iškilmingai atidarant naują psichikos sveikatos centro pastatą, kuriame bus gydomi ūmiausių būklių psichikos ligoniai, senoliai, turintys psichikos sveikatos sutrikimų, siekiant negadinti šventės, kartas nuo karto darbuotojams išsprūsdavo – įkurtuvės galėjo būti gerokai anksčiau. Nors pastatas priduotas prieš porą metų, savivaldybė niekaip nesugebėjo nupirkti baldų. Anot centro, tą galiausiai padarė su daugybe viešųjų pirkimų pažeidimų.

Sveikatos apsaugos ministerijai metus gelbėjimosi ratą nuostolingai veikiantiems akušerijos skyriams, dalininkai nusprendė nebeuždaryti Krikščioniškųjų gimdymo namų. Tačiau nuo sprendimo prabėgo daugiau kaip dvi savaitės, o gimdymai čia nevyksta. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose. Kaunietė Paulė laukiasi pirmojo vaikelio. Moteris jį norėtų gimdyti Krikščioniškuosiuose gimdymo namuose.

Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL), kurios darbuotojų atlyginimai yra vieni didžiausių tarp šalies gydymo įstaigų, pradėjo darbo apmokėjimo sistemos pertvarką. KUL yra vienintelė tarp šalies universitetinių ir respublikinių ligoninių, kurioje iki šiol išlikę aukšti pagrindinio darbo užmokesčio pastoviosios dalies koeficientai, rašoma įstaigos išplatintame pranešime.

Nors dėl skiepijimo poliomielitas daugelyje pasaulio šalių beveik išnyko, kova su šia pavojinga infekcinė liga dar nėra baigta. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, laukinis poliomielito virusas vis dar plinta Afganistane ir Pakistane. Spalio 24-ąją minint Pasaulinę poliomielito dieną primenama – net ir šalyse, kuriose poliomielito atvejų nenustatoma, svarbu išlaikyti aukštą skiepijimo lygį ir pasirūpinti, kad vaikai būtų laiku paskiepyti.

Atvėsus orams vis daugiau žmonių susiduria su kvėpavimo takų infekcijomis, tačiau ne visada lengva atskirti, ar užklupo gripas, ar paprastas peršalimas. Nors šių ligų simptomai gali būti panašūs, jų pradžia, eiga ir galimos komplikacijos gerokai skiriasi. Anykščių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistai primena šių ligų simptomus ir kaip atskirti, kuo susirgote.

Dar ryte jautėtės gerai, o po kelių valandų pakilo temperatūra, ėmė skaudėti galvą, raumenis ar sąnarius? Gali būti, kad susirgote gripu. Kuo ši infekcija skiriasi su paprasto peršalimo, kaip palengvinti jau pasireiškusius simptomus ir kokios priemonės veiksmingai padeda nuo jos apsisaugoti, pasakoja Vilniaus šeimos klinikos „Meliva“ (anksčiau – „InMedica“) šeimos gydytoja Dovilė Nakvosienė. Gripas yra ūmi kvėpavimo takų infekcija, kurią dažniausiai sukelia A ir B tipo virusai.

Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre pacientams ir personalui atvertos naujos erdvės už daugiau kaip 15 mln. eurų, pranešė sostinės savivaldybė.  Kaip pranešė savivaldybė, trijų aukštų gydymo korpuse veiks keturi skyriai, įrengta beveik šimtas stacionaro vietų ir modernios erdvės psichosocialinei pacientų reabilitacijai.

Valstybės lėšomis perkamos sezoninio gripo vakcinos gydymo įstaigas turėtų pasiekti iki lapkričio vidurio, sako Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovė Ginreta Megelinskienė. „Gripo vakcinos gamintojai, kurie laimėjo konkursą (...), pateikė informaciją, kad gripo vakcina bus pristatyta į Lietuvą ženkliai vėliau negu įprastai, tai yra lapkričio mėnesį.

Ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) socialiniame tinkle „Facebook“ primena, kad gyventojai gali pakeisti gydymo įstaigą, prie kurios yra prisirašę. Toks sprendimas gali būti aktualus persikrausčius, norint gydytis arčiau namų arba pasirinkus kitą šeimos gydytoją. Vis dėlto prieš keičiant gydymo įstaigą svarbu pasidomėti keliomis aplinkybėmis, kad vėliau nekiltų nesklandumų.

Praėjusiais metais Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) organizavo 207 šachtinių šulinių ir požeminių vandens gręžinių vandens tyrimus. 27 mėginiuose (13 proc.) nustatyta didesnė nei leidžiama nitratų koncentracija, o 4 mėginiuose (1,9 proc.) – per didelis nitritų kiekis. Iš viso 31 mėginys neatitiko bent vieno iš šių vandens kokybės rodiklių. Tai rodo, kad individualių vandens šaltinių saugumu svarbu įsitikinti tyrimais, o ne pasikliauti vandens išvaizda ar skoniu.

Sveikatos apsaugos ministerija skelbia, kad ketvirtadienį jos iniciatyva įvyko Klaipėdos universiteto ligoninės neeilinis visuotinis dalininkų susirinkimas. Jo metu aptarta sudėtinga ligoninės finansinė padėtis ir pagrindiniai su įstaigos veikla susiję klausimai. Susirinkime ligoninės generalinis direktorius Audrius Šimaitis ir direktorė valdymui ir ekonomikai Jūratė Grubliauskienė pristatė informaciją apie esamą finansinę situaciją ir galimas jos gerinimo priemones.

Gripo sezonas Lietuvoje pamažu įsibėgėja – naujausiais Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, spalio 12–18 d., lyginant su ankstesne savaite, susirgimų gripu padaugėjo. Skelbiama, kad šiam sezonui skirtos gripo vakcinos jau pasiekė „Gintarines vaistines“, todėl pasiskiepyti galima jau dabar. Specialistai primena, kad laukti sergamumo piko nereikėtų – imuniniam atsakui po skiepo susiformuoti reikia laiko.

Atlikti tyrimai reikšmingų pakitimų neparodė – toks atsakymas turėtų nuraminti, tačiau žmogus ir toliau jaučiasi prastai. Jis į kasdienybę grįžta su tais pačiais simptomais ir nauju klausimu: jei tyrimų atsakymai geri, kodėl vis dar jaučiuosi blogai ir ką daryti toliau? Tokiais atvejais dažnai norisi ieškoti dar vieno tyrimo ar specialisto, tačiau „Vilnelės klinikų“ šeimos gydytojas prof.

Prancūzijos sveikatos apsaugos institucijos ketvirtadienį pranešė, kad anksčiau šį mėnesį mirusiam pacientui su sunkia imunodeficito būkle pirmą kartą žmogaus organizme nustatytas „Shamonda“ virusas, paprastai pasireiškiantis gyvuliams. „Nors Afrikoje ir Azijoje cirkuliuoja kelis dešimtmečius, „Shamonda“ virusas iki šiol niekada nebuvo nustatytas žmonėms“, – bendrame pareiškime nurodė Sveikatos apsaugos ir Žemės ūkio ministerijos.

Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose pirmą kartą Lietuvoje ir Baltijos šalyse inkstas persodintas taikant imlifidazę. Tai fermentas, kuris laikinai pašalina transplantacijai trukdančius antikūnus. Naują inkstą gavo 59-erių vilnietė Jelena, devynerius metus gyvenusi su hemodialize. Dėl itin didelio imuninės sistemos įjautrinimo jai tinkamo donoro nepavyko rasti, nors transplantacijai ji buvo kviesta ne kartą. Ilgainiui viltis sulaukti transplantacijos blėso.

Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) profesinės sąjungos nepritaria įstaigos vadovybės siūlymui keisti darbuotojų atlyginimų skaičiavimo sistemą – esą dėl to darbo užmokestis gali augti lėčiau. Ligoninės vadovybė įspėja, kad nekeičiant tvarkos iki kitų metų pabaigos įstaigos deficitas gali papildomai išaugti 11–15 mln. eurų. Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis inicijavo neeilinį dalininkų susirinkimą.

Dar vienas vaizdo įrašas „TikTok“, ar dar viena serialo serija, o miegas gali palaukti – tokia daugelio paauglių kasdienybė. Patys jaunuoliai neslepia, jog dėl miego trūkumo jie sunkiau susikaupia, nukenčia ir pažymiai. O štai „Planet Youth“ tyrimas atskleidžia, kad 7 iš 10 Vilniaus paauglių darbo dienomis neišmiega nė aštuonių valandų. Tad sostinėje startuoja socialinė kampanija „Miegucci“, kuria siekiama pakeisti jaunimo požiūrį į miegą.

Šiauliuose trejų metų vaikui per klaidą tėvai sugirdė vaistus, kurie skirti lašinti į ausis ar į nosį. Dėl galimo apsinuodijimo tėvai skubiai kreipėsi į medikus. Gydytojai tikina, kad panašūs atvejai nuolat pasikartoja ir primena, kad vaistus būtina laikyti saugiose, vaikams nepasiekiamose vietose. O jei per klaidą vaikas išgeria medikamentų, tuomet negalima delsti ir reikia skubiai kreiptis į gydytojus. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Niežai – užkrečiama odos liga, kurią sukelia niežinės erkės. Nors apie šią ligą kalbėti kartais nedrąsu, svarbu žinoti, kaip ji plinta, kokie požymiai būdingi ir kokių priemonių imtis siekiant apsaugoti save bei aplinkinius. Niežai gali paliesti kiekvieną, nepriklausomai nuo amžiaus ar asmens higienos įpročių, rašoma Radviliškio rajono visuomenės sveikatos biuro pranešime.

Pasigirdus kalboms apie tai, kad neva ruošiamą daugiau nei 1,5 etato dirbančių gydytojų „medžioklę“, europarlamentaras, buvęs sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis dūrė pirštu į, jo manymu, didžiausią problemą – galimą didžiulį piktnaudžiavimą sudarant sąlygas medikams tuo pačiu metu dirbti keliose gydymo įstaigose.    „Tuo metu buvome surinkę atvejų, kai žmogus sugebėdavo dirbti net septyniose, o išimtiniais atvejais – net trylikoje vietų.

Kauno klinikose 62-ejų pacientui Raimondui sėkmingai atlikta itin sudėtinga krūtinės ir pilvo aortos aneurizmos operacija. Tokio pobūdžio operacijos Kauno klinikose atliekamos vos 1–3 kartus per metus. Dėl gyvybei pavojingos būklės skubiai operuotam vyrui prireikė daugiau nei dešimties skirtingų sričių specialistų komandos. Po sėkmingos operacijos pacientas jau po savaitės galėjo tęsti gydymą ambulatoriškai.

Nuo kitų metų liepos mėnesio ruošiami pokyčiai dėl ligos išmokų – Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlo apmokestinti išmokas pirmąsias dvi darbuotojo ligos dienas, kurios apmokamos ne „Sodros“, o darbdavio lėšomis. Kartu su 2027 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto projektu teikiami įstatymų pakeitimai, kuriais siūloma panaikinti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų lengvatą.

Iki šiol tam, kad galiotų Mokinio sveikatos pažymėjimas, profilaktiškai patikrinti vaiko sveikatą užtekdavo kartą per metus. Tačiau nuo lapkričio 1 dienos laukia pokyčiai – nuo šiol, jei vaiko dantys bus sugedę, tą daryti teks dažniau. Visi vaikai iki 18 metų ir vyresni mokiniai, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programas mokyklose ir darželiuose, kartą per metus turi profilaktiškai pasitikrinti sveikatą. Tai atlikus išduodamas elektroninis Mokinio sveikatos pažymėjimas.

Seimas po pateikimo pritarė prezidento Gitano Nausėdos siūlymui įteisinti mišrų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis apmokamų stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugų finansavimo modelį. Jį sudarytų mokėjimas už suteiktas paslaugas ir papildomas fiksuotas metinis mokėjimas nustatytų profilių paslaugų prieinamumui užtikrinti. Už šias įstatymo pataisas balsavo 49, prieš – 12, susilaikė 13 parlamentarų.  Taip pat nuspręsta paprašyti Vyriausybės išvados.

Dieną beveik nekosite, tačiau vakare atsigulus pradeda kutenti gerklę ir prasideda sausas kosulys. Jei nėra slogos, temperatūros ar kitų peršalimo požymių, ranka vis tiek gali tiestis link sirupo ar pastilių. Tačiau kai kosulys nuolat užklumpa tik tam tikru metu ar konkrečiomis aplinkybėmis, būtent tai gali būti svarbi užuomina, kad ieškoti reikėtų ne dar vienos priemonės jam slopinti, o tikrosios priežasties.

Atvėsus orams vaistinėse dažniau ieškoma preparatų nuo slogos, kosulio ar temperatūros. Tačiau viename sudėtiniame vaiste nuo peršalimo gali būti kelios veikliosios medžiagos, todėl vartojant ir kitus vaistus svarbu atkreipti dėmesį į jų derinius. Ypač tuomet, kai norint pasveikti greičiau vienu metu griebiamasi kelių skirtingų preparatų.

Spalis – krūties vėžio žinomumo mėnuo. Valstybinė ligonių kasa ir Nacionalinis vėžio centras (NVC) primena, kad rūpintis sveikata svarbu net nejaučiant jokių simptomų. NVC Diagnostinės onkologijos centro vadovė, gydytoja radiologė dr. Jurgita Ušinskienė pranešime spaudai atsakė į klausimus, ką gali parodyti vos 5–10 minučių užtrunkanti mamografija, kaip jai pasiruošti ir kodėl papildomi tyrimai dar nereiškia vėžio diagnozės.

Seimas pirmojoje stadijoje – po pateikimo – pritarė 2027 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto projektui. Planuojama, kad kitąmet šio biudžeto pajamos sieks beveik 4,86 mlrd. eurų, o išlaidos – 4,76 mlrd. eurų. Už projektą po pateikimo balsavo 58 Seimo nariai, 2 buvo prieš, 29 susilaikė. Projektas Seime dar turės įveikti svarstymo ir priėmimo stadijas. Vienas iš Sveikatos apsaugos ministerijos siektinų tikslų – mažinti eiles pas gydytojus.

Spalio mėnesį medikų bendruomenė skiria išskirtinį dėmesį krūtų vėžio prevencijai. Ši liga ypatinga tuo, kad ją neretai gali pastebėti ir pats žmogus. Vis dėlto, apčiuopus netikėtą gumbelį krūtinėje, ne visi skuba pasidalinti šia žinia su gydytojais. Taip nutiko ir 69-erių šiaulietei Valerijai (vardas pakeistas), kuri nedidelį darinį pastebėjo maudydamasi vonioje, tačiau pagalbos kreipėsi tik tada, kai liga jau buvo pažengusi.

Viešojoje erdvėje vykstant diskusijoms dėl planuojamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamų paslaugų teikimo ir finansavimo tvarkos pokyčių, keliama ir prielaida, kad dalis gydytojų ir privačių gydymo įstaigų veiklos sugrįš į viešąjį sektorių. Jaunųjų gydytojų asociacija (JGA) atkreipia dėmesį, kad vien finansavimo taisyklių pakeitimas savaime neužtikrina nei gydytojų sugrįžimo, nei geresnio paslaugų prieinamumo pacientams.

Kelio skausmą daugelis pirmiausia bando malšinti patys – ilsisi, vengia didesnio krūvio ar ieško priemonių vaistinėje. Vis dėlto ne kiekvieną skausmą saugu priskirti nuovargiui ar persitempimui. Jei kelis tinsta, parausta, tampa karštas, jo nebegalima sulenkti ar remti kojos, tai gali būti ženklas, kad reikia ne laukti, o kreiptis į gydytoją.

Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis sako, kad ministerija nesiruošia rinkti ir tirti informacijos apie daugiau nei 1,5 etato turinčių medikų darbą, LRT žinią apie tai vadindamas „antimi“. „Ministerija nemedžioja gydytojų, nesvarbu, kokiu krūviu jie dirba. Apie planą surinkti duomenis, kurių rinkti ministerija neturi noro, galimybės ir teisės, pirmąkart išgirdau iš žurnalistų, kurie išgirdo iš anoniminių šaltinių.

Lietuvos negiminingų kaulų čiulpų donorų registre yra daugiau kaip 14 tūkst. aktyvių donorų, tačiau per 2027–2036 m. daugiau kaip 3 200 jų pasieks išėjimo iš registro amžiaus ribą. Pacientams, kuriems reikalinga kaulų čiulpų transplantacija, svarbu, kad registre nuolat atsirastų naujų žmonių. Asociacija „Kraujas“, įgyvendinanti informacinę kampaniją apie kaulų čiulpų donorystę „Būk geras“, kviečia 18–35 metų žmones susipažinti su donoryste ir apsvarstyti galimybę registruotis.

Kiek iš tiesų judame, kaip miegame ir ar žinome, koks mūsų įprastas pulsas? Kardiologė primena: norint ilgiau išlikti sveikiems, svarbu kasdien judėti ir stebėti savijautos pokyčius.