Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Jurgita Jankauskienė pabrėžia, kad ankstyva diagnostika gali išgelbėti gyvybę, tačiau tam būtinas didesnis vyrų sąmoningumas ir drąsa kreiptis pagalbos, rašoma pranešime spaudai.
Anot vaistininkės, didelė dalis vyrų sveikatos temų vengia dėl visuomenėje įsišaknijusių stereotipų. Prie delsimo neretai prisideda ir žinių trūkumas, baimė išgirsti diagnozę ar paprasčiausias atidėliojimas. Visa tai tarsi sukuria užburtą ratą, kuriame reikalinga pagalba atidedama per ilgai, o ligos nustatomos per vėlai.
Prostatos ir sėklidžių vėžiai – kuo jie skiriasi?
Nors abi ligos priskiriamos onkologinėms, jų kilmė ir požymiai – labai skirtingi. Prostatos vėžys vystosi prostatoje – liaukoje, kuri gamina dalį sėklinio skysčio. Šios liaukos vėžys paprastai progresuoja lėčiau, o kai kuriais atvejais ilgą laiką nesukelia jokių simptomų.
„Vieni pirmųjų ženklų – pakitęs šlapinimosi ritmas ar pojūčiai, pavyzdžiui: dažnesni naktiniai ėjimai šlapintis, silpnesnė srovė ar deginimo jausmas, staigus noras šlapintis, kraujas šlapime – tai gali signalizuoti ankstyvus prostatos sutrikimus“, – teigia vaistininkė J. Jankauskienė.
Štai sėklidžių vėžys vystosi sėklidėse, kurios gamina spermatozoidus ir testosteroną. Ši liga paprastai vystosi greičiau, todėl net nedidelis sukietėjimas, padidėjimas ar maudžiantis skausmas sėklidėse turėtų būti vertinamas rimtai.
J. Jankauskienė taip pat pabrėžia, kad reikėtų atkreipti dėmesį ir į bendrus organizmo signalus – ilgalaikį nuovargį, naktinį prakaitavimą, neplanuotą svorio mažėjimą.
Kokio amžiaus vyrams kyla didžiausia rizika?
Prostatos vėžys dažniausiai diagnozuojamas vyresniems nei 50 metų vyrams. Padidintos rizikos grupei priskiriami tie, kurių šeimoje pasitaikė prostatos vėžio atvejų – jiems patariama vėžinių ligų prevencija užsiimti ir tikrintis nuo 45 metų.
Sėklidžių vėžys, priešingai, dažniau paveikia jaunus vyrus – dažniausiai 15–35 metų. Vaistininkė J. Jankauskienė teigia, kad pastebėjus pakitimus, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją.
„Ankstyva patikra yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių prostatos vėžio ligos eigą. Medicininiai duomenys rodo, kad ankstyvoje stadijoje nustatytas prostatos vėžys yra gydomas itin sėkmingai, o išgyvenamumas gali siekti beveik 100 procentų.
Dėl to vyresniems vyrams ir tiems, kurie patenka į rizikos grupę, labai svarbu reguliariai stebėti savo sveikatą ir neatidėlioti profilaktinių patikrų“, – pataria minėto vaistinių tinklo vaistininkė.
Sėklidžių vėžio prevencijos pagrindas taip pat yra laiku atlikta savitikra. Dauguma atvejų nustatomi ankstyvose stadijose būtent todėl, kad vyrai pastebi gumbą ar padidėjimą vienoje iš sėklidžių. Tokiose situacijose gydymo rezultatai taip pat labai geri, o išgyvenamumo rodikliai vieni aukščiausių tarp onkologinių ligų.
Genetika ir gyvenimo būdas – svarbūs rodikliai
J. Jankauskienės teigimu, jeigu vyro tėvas ar brolis sirgo prostatos vėžiu, tikimybė susirgti padidėja. Tai ypač svarbu, jei liga šeimoje diagnozuota jauname amžiuje. Sėklidžių vėžinių susirgimų atveju, dauguma ligų nėra tiesiogiai paveldimos, tačiau šeimos istorija ar įgimti vystymosi sutrikimai taip pat didina riziką.
Vaistininkė atkreipia dėmesį, kad gyvenimo būdas svarbus ne tik kaip prevencinė priemonė, bet ir kaip veiksnys, palaikantis bendrą organizmo atsparumą. Netinkama mityba ir žalingi įpročiai gali skatinti lėtinius uždegiminius procesus, trikdyti hormonų pusiausvyrą bei silpninti imuninę sistemą – o tai sudaro palankesnes sąlygas ligoms vystytis. Ji pabrėžia, kad ilgainiui organizmas praranda gebėjimą efektyviai kovoti su pakitusiais ląstelių procesais, todėl prevencija prasideda nuo kasdienių, net ir mažų pasirinkimų.
„Sveikas gyvenimo būdas – subalansuota mityba, pakankamas fizinis aktyvumas, alkoholio ribojimas ir nikotino produktų vengimas – gali ženkliai sumažinti tikimybę susirgti, net jei yra genetinių rizikos veiksnių“, – teigia ji.
Kodėl vyrai dažnai delsia kreiptis pagalbos?
J. Jankauskienė įvardija, jog vaistinė dažnai tampa pirmąja vieta, kur vyrai kreipiasi dėl įvairių nusiskundimų ar norėdami profilaktiškai pasirūpinti savo sveikata, todėl vaistininko vaidmuo čia ypač reikšmingas.
„Vyrai ateina tikėdamiesi gauti greitą pagalbą, kad būtų išvengta vizito pas gydytoją. Čia ir yra vienas svarbiausių dalykų – kokybiškos farmacinės paslaugos suteikimas bei žmogiškas rūpestis. Juk be aiškių tyrimų ir diagnozės nupirkta vaistų ar maisto papildų dėžutė gali ne tik, kad nepadėti, bet net ir pakenkti“, – pabrėžia vaistininkė J. Jankauskienė.
Ji paaiškina, jog cinko, seleno, vitamino D ar augalinių ekstraktų vartojimas gali prisidėti prie normalaus prostatos veiklos palaikymo, tačiau tai nėra gydymo pakaitalas, o tik bendro sveiko gyvenimo būdo dalis.
J. Jankauskienė pabrėžia, kad tikslinė prevencija turi būti visapusiška – reguliarūs tyrimai, savitikra, aktyvus gyvenimo būdas ir atsakingai parenkami papildai gali padėti išvengti rimtesnių susirgimų.
„Prostatos ir sėklidžių vėžiniai susirgimai – ligos, kurias anksti pastebėjus galima sėkmingai gydyti. Tačiau tam reikalingas didesnis vyrų sąmoningumas, šeimos palaikymas ir aktyvesnis sveikatos specialistų – tarp jų ir vaistininkų – indėlis“, – priduria vaistininkė.
