Užsienis

Ukrainos sąjungininkai nukreipė savo dėmesį nuo pergalės siekimo ir mėgina sustiprinti Ukrainą prieš taikos derybas. Apie tai rašo leidinys „Bloomberg“. Leidinio teigimu, NATO dvigubina pastangas, kad į karo draskomą šalį atgabentų daugiau ginklų, nes Kyjivo pajėgos pamažu praranda savo pozicijas, o tai didina šansus, kad galimos paliaubos gali įšaldyti konfliktą su dalimi Ukrainos, kurią okupavo Rusijos prezidento Vladimiro Putino kariai.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas trečiadienį pareiškė, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atmetė pasiūlymą kalėdiniu laikotarpiu paskelbti paliaubas su Rusija.  „Baigiantis Vengrijos pirmininkavimui Europos Sąjungos (ES) Tarybai dėjome naujas pastangas dėl taikos. Pasiūlėme kalėdines paliaubas ir plataus masto apsikeitimą kaliniais“, – socialiniame tinkle „X“ pareiškė Vengrijos premjeras.

Trečiadienį Europos Komisija (EK) skyrė šešioms Bendrijos šalims 170 mln. eurų, skirtų stiprinti sienų su Rusija ir Baltarusija stebėjimą. Lietuva gaus 15,4 mln. eurų, skirtų atnaujinti stebėjimo įrangą, tobulinti telekomunikacijos tinklus, įdiegti mobilią aptikimo įrangą. EK nurodo siekianti padėti Bendrijos narėms kovoti su hibridinėmis grėsmėmis, kylančiomis dėl Rusijos ir Baltarusijos naudojimosi migracija kaip ginklu.

Australijoje, Kvinslando laboratorijoje dingo 323 buteliukai su pavojingais virusais, įskaitant Hendra virusą, Lissavirusą ir Hantavirusą.  Valdžios institucijos pradėjo tyrimą dėl didžiausio biologinio saugumo protokolų pažeidimo, nors tvirtina, kad pavojaus visuomenei nėra. Dingo šimtai mėginių su mirtinais virusais Australijos laboratorijoje dingo šimtai mirtinų virusų mėginių.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen paskelbė apie 170 mln. eurų finansavimo paketą šešioms Europos šalims, besiribojančioms su Rusija ir Baltarusija, kad būtų sustiprintas jų sienų saugumas. U. von der Leyen apie tai pranešė socialinės žiniasklaidos platformoje X po diskusijų su Suomijos ministru pirmininku Petteri Orpo.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį sukritikavo Vengrijos ministrą pirmininką Viktorą Orbaną, kuris per pokalbį telefonu su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu aptarė karą Ukrainoje. „Niekas neturėtų stiprinti asmeninio įvaizdžio vienybės sąskaita, visi turėtų sutelkti dėmesį į bendrą sėkmę. Vienybė Europoje visada buvo raktas į jos pasiekimą“, – teigė V. Zelenskis savo įraše socialiniame tinkle „X“, reaguodamas į žinią apie V. Orbano ir V. Putino pokalbį.

Europos Sąjungos (ES) šalys trečiadienį susitarė į juodąjį sąrašą įtraukti dar apie 50 naftos tanklaivių iš Rusijos „šešėlinio laivyno“, naudojamo siekiant apeiti Vakarų sankcijas, įvestas dėl karo Ukrainoje, pranešė pareigūnai. Šis žingsnis – dalis 15-ojo sankcijų paketo, kurį 27 šalių blokas įves nuo Maskvos invazijos į Ukrainą 2022 metais. Ukrainos rėmėjai siekia apriboti Kremliaus galimybes finansuoti karą prieš Ukrainą, įvesdami įvairius ekonominius ir politinius apribojimus Maskvai.

Rumunijos proeuropietiškos partijos trečiadienį susitarė suformuoti daugumos vyriausybę, sudarytą iš tradiciškai priešingose politinio spektro pusėse esančių politinių jėgų, išstumiant kraštutinius dešiniuosius nacionalistus.

Izraelis turi išvesti pajėgas iš buferinės zonos, skiriančios aneksuotas Golano aukštumas nuo Sirijos, trečiadienį pranešė Prancūzijos užsienio reikalų ministerija. „Bet koks karinis dislokavimas Izraelį ir Siriją skiriančioje zonoje pažeidžia 1974 m. susitarimą dėl atskyrimo“, – sakė užsienio reikalų ministerijos atstovas.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas trečiadienį pareiškė, kad vyriausybė apsaugos du pagrindinius privačius televizijos kanalus nuo perėmimo, keliančio grėsmę nacionaliniam saugumui. JAV įmonei priklausanti TVN ir vieno Lenkijos milijardieriaus valdoma „Polsat“ bus įtrauktos į strateginių bendrovių, kurias perimti galima tik gavus vyriausybės pritarimą, sąrašą. D. Tuskas sakė, kad vyriausybė kitą savaitę patvirtins sprendimą dėl šių televizijų, turinčių dideles auditorijas.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį ragino verslus investuoti Ukrainoje ir pabrėžė įsipareigojimus palengvinti šios su Rusijos invazija kovojančios šalies jungimąsi prie Europos Sąjungos (ES). „Investuodamas į Ukrainą šiandien ir ateinančiais metais, investuoji į ateities ES narę“, – sakė O. Scholzas kalboje Vokietijos ir Ukrainos verslo forumo Berlyne metu.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pateikė pasiūlymą balsuoti dėl pasitikėjimo jo vyriausybe, tai atvers kelią pirmalaikiams rinkimams vasario 23 dieną. Šaltiniai vyriausybėje teigė, kad prašymas trečiadienį buvo pateiktas Bundestago pirmininkei Bärbel Bas, kaip planuota. Visiškai neabejojama, kad O. Scholzas pralaimės pirmadienį numatytą balsavimą dėl pasitikėjimo.

Baiminamasi, kad prie Italijos Lampedūzos salos žuvo 40 migrantų, išgyveno tik viena 11 metų mergaitė. Ji papasakojo, kad laivas, kuriuo ji plaukė, prieš tris dienas apvirto, trečiadienį pranešė gelbėtojų grupė. „Manome, kad ji vienintelė išgyvenusi laivo katastrofą ir kad kiti 44 žmonės nuskendo“, – pranešė nevyriausybinė organizacija „Compass Collective“, padedanti gelbėti migrantus Viduržemio jūroje. Grupė aptiko mergaitę, ši sakė, kad migrantų laivas išplaukė iš Sfakso Tunise.

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad savo šalyje jis planuoja dislokuoti rusiškas raketų sistemas „Orešnik“, šią savaitę pranešė valstybinė naujienų agentūra „BelTA“.  „Visa tai apgalvojama šiandien. Dabar galvojame, kur, kokiose teritorijose šiuos ginklus išdėstyti. Esame išsaugoję strateginių branduolinių raketų dislokavimo vietas“, – sakė jis. „Turime apie 30 tokių vietų. Pasirinksime tas, kurios yra arčiausiai taikinių.

Izraelis šiuo metu griauna savo didžiausio priešo Irano „blogio ašį“ regione, trečiadienį pareiškė Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu. Po 2023 m. spalio 7 d. įvykusio „Hamas“ išpuolio Irano taip vadinama „pasipriešinimo ašis“ įstūmė Izraelį į karą, tačiau jis duoda stiprų atkirtį, specialioje parlamento sesijoje Paragvajaus prezidento Santiago Peña‘os garbei tvirtino B. Netanyahu. S. Peña vieši Izraelyje, kad ir vėl atidarytų savo šalies ambasadą Jeruzalėje.

Nauji tyrimai rodo, kad vidutinė naujai išnuomoto nekilnojamojo turto nuomos kaina Jungtinėje Karalystėje nuo „Covid-19“ pandemijos pabaigos išaugo 3240 svarų sterlingų (4123 dolerių) per metus. Būsto paieškos portalo „Zoopla“ duomenimis, dabar nuomininkai vidutiniškai per metus patiria 15 240 svarų sterlingų išlaidų, t. y. maždaug 270 svarų sterlingų per mėnesį daugiau nei pandemijos pabaigoje.

Nuverstojo Sirijos prezidento Basharo al Assado tėvo Hafezo kapas buvo padegtas jo gimtajame Kardachos mieste, rodo trečiadienį naujienų agentūros AFP nufilmuota medžiaga. Karo stebėtoja „Syrian Observatory for Human Rights“ (SOHR) AFP sakė, kad sukilėliai padegė mauzoliejų, esantį Latakijoje, B. al Assado alavitų bendruomenės širdyje. AFP filmuotoje medžiagoje matyti, kad dalis mauzoliejaus liepsnoja ir yra apgadinta.

Ukrainos finansų ministras Serhijus Marčenka skaičiuoja, kad jeigu bus nutraukta JAV parama Ukrainai, Ukraina galės išsilaikyti dar bent šešis mėnesius. Apie tai jis kalbėjo laikraščiui „El Pais“, rašo UNIAN.

Europos Sąjunga (ES) trečiadienį pareiškė, kad su Rusija ir Baltarusija besiribojančios valstybės narės galėtų apriboti migrantų teisę į prieglobstį tais atvejais, kai Maskva ir Minskas juos pasitelkia kaip ginklus. „Pavyzdžiui, jos gali apriboti naudojimąsi prieglobsčio teise tokioje situacijoje, tačiau griežtomis sąlygomis ir teisinėmis ribomis“, – sakė Europos Komisijos pirmininkės pavaduotoja, atsakinga už technologijų suverenumą, saugumą ir demokratiją, Henna Virkkunen.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį surengė pokalbį telefonu su Sakartvelo buvusiu ministru pirmininku Bidzina Ivanišviliu, pranešė Eliziejaus rūmai.  Pranešama, kad pokalbio metu E. Macronas pasmerkė pilietinės visuomenės bauginimą ir policijos smurtą prieš protestuotojus bei žurnalistus ir paragino paleisti sulaikytuosius.

Viena rytų Vokietijoje gyvenanti šeima neteks nuosavybės teisės į 1939 metais įsigytą namą, kadangi nacių režimas privertė ankstesnius savininkus žydus jį parduoti. Vokietijos aukščiausiasis administracinis teismas trečiadienį atmetė 84 metų moters ir jos sūnaus, kurie vis dar gyvena šiame name, paskutinę apeliaciją. Moters šeima 1939 metais turtą nusipirko iš nekilnojamojo turto agento.

Rusijos kontrolėje esančioje Abchazijoje tęsiasi „juodas“ laikotarpis – prie to, kad Kremlius nutraukė dotacijas ir apmokestino elektros tiekimą, prisidėjo dar ir techninės problemos. Ingurio hidroelektrinė sustabdė elektros generavimą dėl kritinio vandens lygio. Anot Rusijos valstybinių informavimo priemonių TASS ir „RIA Novosti“, kuriose remiasi „Černomorenergo“ pateikiama informacija, visoje Abchazijoje nutrauktas elektros tiekimas.

Rusija trečiadienį paskelbė, kad jos pajėgos atkovojo iš ukrainiečių du kaimus prie Ukrainos sienos esančioje Kursko srityje, kur Kyjivo kariai rugpjūtį pradėjo didelį sausumos puolimą. Rusijos kariuomenės junginiai „per puolamąsias operacijas išvadavo Darjino ir Pliochovo gyvenvietes“, sakoma Gynybos ministerijos pranešime.

Rusijos Dūmoje siūloma drausti rusams įsigyti alkoholį be spec. žymės „Gosuslugi“ (rusiški el. valdžios vartai) programoje. Įstatymų projektą pateikė vienas iš deputatų, netrukus jis bus svarstomas parlamente. Tokiu būdu tikimasi sumažinti alkoholizmo lygį šalyje. Deputatas Andrejus Svincovas siūlo įtvirtinti nuostatas, kurios numato, kad pilnamečiams bus privaloma apsilankyti pas gydytoją narkologą. Atliktų tyrimų duomenis siūloma įtraukti į „Gosuslugi“ to asmens paskyrą.

Sirijos naujasis laikinai paskirtas ministras pirmininkas trečiadienį paragino užsienyje prieglobsčio ieškojusius sirus grįžti į tėvynę po to, kai buvo nuverstas ilgametis prezidentas Basharas al Assadas. „Mano kreipimasis skirtas visiems užsienyje gyvenantiems sirams: Sirija dabar yra laisva šalis, pelniusi savo pasididžiavimą ir orumą.

Prieš išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo inauguraciją karas tarp Ukrainos ir Rusijos paaštrėjo, o dabartinis prezidentas Joe Bidenas skubiai skiria papildomus milijardus dolerių karinės pagalbos Ukrainai, rašo AP. Prieš D. Trumpui žengiant į Baltuosius rūmus tiek Ukraina, tiek Rusija stengiasi užimti kuo geresnes pozicijas. Abi pusės ruošiasi galimiems Amerikos politikos pokyčiams. D. Trumpas pastarosiomis dienomis sako, kad Maskva ir Kyjivas pasiektų paliaubas.

Irano vyriausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei dėl Basharo al-Assado režimo griūties Sirijoje apkaltino savo mirtinas priešes Jungtines Valstijas ir Izraelį. „Negali būti jokių abejonių, kad tai, kas įvyko Sirijoje, yra bendro Amerikos ir sionistų plano rezultatas“, – trečiadienį sostinėje Teherane pasakė A. Khamenei, kurio žodžius citavo valstybinis radijas. A. Khamenei teigimu, Iranas turi įrodymų šiems kaltinimams pagrįsti.

Kremlius trečiadienį pranešė, kad palaiko ryšius su naująja Sirijos vadovybe dėl Rusijos karinių bazių šioje šalyje likimo po to, kai buvo nuverstas Maskvos sąjungininkas Basharas al Assadas. „Palaikome ryšius su tais, kurie kontroliuoja padėtį Sirijoje“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. „Tai būtina, nes ten yra mūsų (karinės) bazės ir diplomatinė misija“, – teigė jis.

Oro linijų bendrovė „Ryanair“ kaltinama neįspėjusi keleivių apie atšauktą skrydį, kai gruodžio 7 dienos vakarą žmonės skrido į Palmą (Ispanija), tačiau lėktuvas grįžo atgal, nes dėl smarkaus vėjo nusileidimas buvo nukeltas, rašoma „Majorca Daily Bulletin“. Skrydis iš Santjago de Kompostelos miesto Galisijoje iš pradžių buvo nukreiptas į Valensiją, iš kurios išlipo maždaug pusė keleivių. Kaip pranešama, dalis keleivių nenorėjo rizikuoti skristi toliau.

JAV išrinktasis prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį paskelbtame interviu gynė savo sprendimą ambasadoriumi Prancūzijoje paskirti Charlesą Kushnerį – „šeimos narį ir didelę sėkmę pasiekusį žmogų“. „Tai puikus dalykas, nes jis priklauso mūsų šeimai“, – prancūzų žurnalui „Paris Match“ sakė D. Trumpas. Interviu jis davė šeštadienį. „Iš esmės mano šeimos narys vyksta į Prancūziją; nesu tikras, ar kur nors kitur taip yra. Turime daug ambasadorių funkcijų ir įgaliojimų“, – pridūrė jis.

Gazos Ruožo civilinės gynybos agentūra trečiadienį pranešė, kad per Izraelio oro antskrydį šiaurinėje palestiniečių teritorijos dalyje naktį žuvo mažiausiai 22 žmonės, įskaitant moteris ir vaikus. „Mažiausiai 22 žmonės žuvo per žudynes, kurias įvykdė okupacinė kariuomenė, subombardavusi Abu al Tarabisho šeimai priklausantį namą netoli Kamal Advano ligoninės Gazos šiaurėje“, – agentūrai AFP sakė agentūros atstovas Mahmudas Bassalas.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas penktadienį nuvyks į Turkiją aptarti įvykių Sirijoje po prezidento Basharo al Assado nuvertimo, trečiadienį sakė vienas turkų pareigūnas. „Jis Turkijoje lankysis penktadienį“, – sakė šaltinis ir pažadėjo, kad daugiau detalių bus pateikta jas suderinus. Vizitas įvyks praėjus vos penkioms dienoms po netikėto B. al  Assado nušalinimo.

Pietų Korėjos policija trečiadienį pranešė, kad apsaugos pareigūnai trukdė atlikti kratas prezidento Yoon Suk Yeolo biure, siekiant ištirti klausimus dėl jo trumpam įvestos karo padėties. Yoonui jau uždrausta išvykti į užsienį vykdant jo artimiausios aplinkos tyrimą dėl „maišto“, t. y. dėl dramatiškų gruodžio 3-4 dienos įvykių, kurie pribloškė Pietų Korėjos sąjungininkus.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasinaudojo pirmuoju susitikimu su Donaldu Trumpu po JAV prezidento rinkimų ir jo metu paaiškino, kad Ukrainai reikia saugumo garantijų bet kokiose derybose dėl karo su Rusija užbaigimo, rašo „Reuters“. Apie tai agentūra kalbėjosi su penkiais asmenimis, susipažinusiais su susitikimo turiniu. Susitikimas buvo privatus Susitikimą Paryžiuje surengė Prancūzijos Prezidentas Emmanuelis Macronas.

Tūkstančiai proeuropietiškų protestuotojų antradienį 13 dieną iš eilės mitingavo prieš Sakartvelo vyriausybę po to, kai Europos Sąjunga (ES) perspėjo, kad gali nubausti valdžią už susidorojimą su demonstrantais. Mojuodami ES ir Sakartvelo vėliavomis, garsiai pūsdami ragus ir švilpukus demonstrantai susirinko prie parlamento ir išreiškė pasipiktinimą vyriausybės sprendimu po ginčytinų rinkimų atidėti siekį įstoti į Bendriją.

Kanados bendruomenių rūmai patvirtino 764 mln. Kanados dolerių (maždaug 587 mln. JAV dolerių) vertės karinės pagalbos skyrimą Ukrainai. Kaip praneša „Ukrinform“, šis finansavimas yra dalis išsamaus biudžetinio dokumento, kuriuo vyriausybei suteikiamas leidimas panaudoti papildomą 21 mlrd. Kanados dolerių įvairioms iniciatyvoms, tarp jų ir šalies gynybai.

 Žemieji Rusijos parlamento rūmai antradienį suteikė pirminį pritarimą ilgai aptarinėtam projektui, kuris leistų Maskvai iš teroristinių organizacijų sąrašo pašalinti Afganistano Talibaną. Pagal įstatymo projektą, kurį priėmė Valstybės Dūma per pirmą iš trijų privalomų svarstymų, teismas gali laikinai suspenduoti oficialų grupuotės įtraukimą į teroristinių organizacijų sąrašą.

Prestižinis leidinys „Politico“ paskelbė įtakingiausią žmogų Europoje. Juo tapo Italijos premjerė Giorgia Meloni. „Kam skambinate, jei norite pasikalbėti su Europa? Jei esate Elonas Muskas – turtingiausias pasaulio žmogus ir pagrindinis išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo patarėjas – numeris, kurį renkate, priklauso Giorgiai Meloni“, – rašo leidinys.

Partizanų judėjimas ATESH užfiksavo kinų gamybos visureigių „Desertcross 1000-3“ kolonos judėjimą greitkeliu M-4 Kursko link. Pasak „Ukrinform“, ATESH apie tai pranešė per „Telegramą“. „Mūsų agentai užfiksavo karinių sunkvežimių kolonos su Kinijos gamybos visureigiais „Desertcross 1000-3“ judėjimą greitkeliu M-4 Kursko link. Transporto priemonės buvo pastebėtos ruože tarp Rostovo prie Dono ir Voronežo“, – sakoma pranešime.

Donaldas Trumpas pasakė, kad išspręsti krizę Ukrainoje bus jo svarbiausiu prioritetu po to, kai kitą mėnesį vėl atsisės į prezidento kėdę – jo teigimu, padėtis Vidurio Rytuose yra „ne tokia sudėtinga“. „Manau, turime išspręsti Ukrainos problemą su Rusija“, – Prancūzijos žurnalui „Paris Match“ sakė išrinktasis JAV prezidentas. Jo interviu buvo įrašytas šeštadienį ir pasirodė trečiadienį. „Abi šios šalys patiria neįtikėtinus nuostolius.

Pietų Korėjos pagrindinė opozicinė partija šį šeštadienį turi pateikti balsavimui pasiūlymą surengti apkaltą prezidentui Yoon Suk-yeolui dėl trumpam įvestos karo padėties, pranešė partijos atstovas. Balsavimas numatytas gruodžio 14-ąją 17 val. (10 val. Lietuvos laiku), trečiadienį naujienų agentūrai AFP sakė Jo Seung-lae, parlamentaras iš pagrindinės opozicinės Demokratų partijos.

Kancleris Olafas Scholzas trečiadienį Vokietijos parlamentui pateiks oficialų prašymą surengti balsavimą dėl pasitikėjimo jo vyriausybe, taip atverdamas kelią vasario mėnesį numatytiems rinkimams.

Zaporižioje antradienį per Rusijos smūgį šeši žmonės žuvo, o sužeistųjų skaičius išaugo iki 22. Taip teigiama Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos (VNST) pranešime „Telegrame“. „Šiuo metu patvirtinta, kad per smūgį Zaporižioje žuvo šeši civiliai gyventojai, dar 22 buvo sužeisti. Vyksta skubios gelbėjimo operacijos“, – nurodė tarnyba. Įvykio vietoje aktyviai dirba visos miesto gelbėjimo tarnybos, nukentėjusiems gyventojams pagalbą teikia VNST psichologai.

Rusijos Taganrogo ir Briansko miestuose naktį iš antradienio į trečiadienį nugriaudėjo sprogimai, rašo „Kanal 24“. Rusai iš pradžių skelbė apie dronų ataką Taganroge, vėliau ėmėsi raketos smūgio versijos. Anot leidinio, rusų kanalai pirmiausia pranešė, kad mieste įsijungė sirenos. Vėliau pasigirdo sprogimai, tikėtina, suveikė priešlėktuvinės gynybos sistemos. Miesto valdžia vėliau paskelbė, kad miestui smogė raketa, kuri apgadino įmonės pastatą. Taip pat sudegė 14 automobilių.

Sirijos sukilėliai, nuvertę prezidentą Basharą al Assadą), antradienį pranešė užėmę šalies rytuose esantį Deir az Zorą. Tuo metu karą šioje šalyje stebinti organizacija patvirtino, kad kurdų pajėgos pasitraukė. „Mūsų pajėgos užėmė visą Deir az Zoro miestą“, – teigiama sukilėlių pareiškime. Karą Sirijoje stebinti organizacija „Syrian Observatory for Human Rights“ (SOHR) nurodė, kad kurdų pajėgos pasitraukė į kitas vietoves.

Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį paskyrė teisininkę ir buvusią „Fox News“ laidų vedėją Kimberly Guilfoyle, kuri susitikinėjo su jo vyresniuoju sūnumi, savo būsimosios administracijos JAV ambasadore Graikijoje.

JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai atkreipia dėmesį į sustiprėjusį Rusijos ir Šiaurės Korėjos bendradarbiavimą, rašo „Ukrainska Pravda“. Anot analitikų, Rusija siunčia Šiaurės Korėjai naikintuvus MiG-29 ir Su-27 mainais į Šiaurės Korėjos karius. Tai rodo, kad abejų šalių bendradarbiavimas stiprėja.

Po to, kai Pietų Korėjos prezidentas Yoon Suk Yeolas buvo trumpam paskelbęs karo padėtį, šalyje tvyro „chaosas“, trečiadienį pirmą kartą komentuodama šią situaciją paskelbė Šiaurės Korėjos valstybinė žiniasklaida.

Rusija, nepaisant dar 2014 metais įvesto ES ginklų embargo, ir toliau gauna tūkstančius Vakarų kompanijų pagamintų snaiperinių šautuvų ir milijonus šovinių. Apie tai rašoma leidinio  „The Insider“ tyrime.