Išrinktasis Čekijos prezidentas Petras Pavelas sekmadienį, praėjus dienai po pergalės rinkimuose, kalbėjosi su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu ir planuoja pokalbį su Taivano lydere Tsai Ing-wen, pranešė jo komanda. P. Pavelas, į atsargą išėjęs generolas, 2015–2018 metais ėjęs NATO karinio komiteto vadovo pareigas, antrajame prezidento rinkimų ture įveikė populistą milijardierių Andrejų Babišą.

Pasak analitikų, išrinktasis Čekijos prezidentas Petras Pavelas, buvęs NATO generolas, puoselės glaudžius ryšius su Europos Sąjunga ir tvirtai rems Ukrainą Rusijos invazijos akivaizdoje. 61 metų karo didvyris nugalėjo milijardierių populistą Andrejų Babišą ir laimėjo penktadienį ir šeštadienį vykusį antrą prezidento rinkimų ratą.

Vėjui stiprėjant Sergejus ir Maksimas nervingai žvelgė į vandenį. Praėjo penkios dienos, kai jie paliko savo gimtąjį miestą Sibiro pakrantėje ir išplaukė į Beringo jūrą mažyte žvejo valtimi, kuri buvo varoma tik nedideliu pakabinamu varikliu. Jų kelionė buvo pavojinga.

Vokietijos dienraščiui „Tagesspiegel“ šalies kancleris Olafas Scholzas patvirtino, kad Vokietija neplanuoja perduoti savo naikintuvų Ukrainai. Pasak O. Scholzo, pagrindinė priežastis, kodėl nenorima dar labiau paremti Ukrainos – baimė eskaluoti konfliktą su Rusjija.

Vakarų valstybių sprendimas drastiškai padidinti karinę pagalbą Ukrainai kilo iš nerimo, kad, užsitęsus karui, Ukraina praras galimybę įveikti Rusiją, rašo „Unian“, cituodama „The Wall Street Journal“. Teigiama, kad žurnalistų kalbinti Vakarų pareigūnai išreiškė nerimą, jog Rusija gali turėtu daugiau šansų laimėti, jeigu pradėtas alinantis karas ir toliau tęstųsi.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas sekmadienį atvyko į Egiptą, į pirmąją savo Artimuosiuose Rytuose vizito stotelę, kur, kaip tikimasi, jis aptars mirtinų smurto protrūkių Izraelyje ir Palestinoje bangą.  Prieš išvykdamas į Jeruzalę ir Ramalą pirmadienį ir antradienį A. Blinkenas susitiks su prezidentu ir aukščiausio rango diplomatais Egipte, kuris istoriškai atlieka tarpininkavimo vaidmenį Artimųjų Rytų konflikte.

Popiežius Pranciškus sekmadienį pasmerkė smurto proveržį Artimuosiuose Rytuose ir paragino abi Izraelio ir Palestinos konflikto puses imtis „nuoširdžių taikos paieškų“.  „Kasdien vis labiau įsisukanti mirties spiralė tik uždaro tas kelias pasitikėjimo tarp abiejų tautų prošvaistes“, – teigė pontifikas po tradicinės Viešpaties  angelo maldos Švento Petro aikštėje.

Izraelio pasieniečiai netoli gyvenvietės okupuotame Vakarų Krante nužudė palestinietį, sekmadienį pranešė palestiniečių Sveikatos apsaugos pareigūnai, o Izraelio kariuomenė teigia, kad jis buvo ginkluotas.

Rusijos propagandinei naujienų agentūrai „RIA Novosti“ Kremliaus atstovai teigė, kad šalies diktatorius Vladimiras Putinas pasirengęs kalbėti telefonu su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu, tačiau iki šiol joks telefoninis pokalbis dar nebuvo suplanuotas, rašo „The Guardian“. Tuo metu sekmadienį Berlyno dienraštis „Tagesspeigel“ paskelbė interviu su kancleriu.

Kinijos ambasada Tokijuje sekmadienį paskelbė, kad vėl pradės išdavinėti vizas Japonijos piliečiams.  Šis draudimas buvo tapęs atsakomuoju žingsniu dėl Japonijos sprendimo reikalauti, kad iš žemyninės Kinijos, kur užsikrėtusiųjų COVID-19 skaičius sparčiai didėja, atvykstantiems keliautojams būtų atliekamas privalomas koronaviruso testas.

„Reuters“ naujienų agentūra praneša, kad Vokietijos ginklų gamintojas „Rheinmetall“ pasiruošęs gerokai padidinti tankų ir artilerijos amunicijos gamybą tam, kad patenkintų atsiradusią didelę paklausą Ukrainoje, taip pat kitose Vakarų valstybėse. Be to, Vokietijos bendrovės vadovas Arminas Pappergeris užsimena, kad šalyje taip pat gali būti pradėtos gaminti HIMARS daugkartinio paleidimo raketų sistemos. „Per metus galime pagaminti 240 tūkst.

Vašingtono bandymai pažaboti Šiaurės Korėjos branduolines ambicijas atsidūrė aklavietėje. Ši šalis yra branduolinė valstybė. Jos arsenalas auga tiek dydžiu, tiek rafinuotumu. Nors Pchenjanas niekada nesugebės smogti Jungtinėms Amerikos Valstijoms pirmas, netrukus jis gali keršyti Vašingtonui už Pietų Korėjos gynimą, rašo „Foreign Policy“. Kintanti pusiausvyra sukėlė rimtas diskusijas dėl branduolinės politikos Jungtinėse Valstijose ir Pietų Korėjoje.

Teheranas sekmadienį pranešė, kad bepiločiai orlaiviai atakavo karinę gamyklą centriniame Irano mieste Isfahane, rašo CNN. Irano atstovai tvirtino, kad sprogimas įvyko viename iš karinių centrų, kuris priklauso šalies gynybos ministerijai.  „Ataka, įvykusi šeštadienį apie 23 val.30 min. vietos (22 val.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas sekmadienį atleido Konservatorių partijos pirmininką Nadhimą Zahawį po to, kai atlikus tyrimą dėl jo mokesčių reikalų buvo nustatyta, kad jis „rimtai pažeidė“ ministerijos taikomas taisykles, pranešė vyriausybė.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos iš visi nuo invazijos pradžios nukovė 126 160 rusų okupantus, rašo „Ukrinform“. Teigiama, kad per pastarąją parą Ukrainos karinėms pajėgoms pavyko nukauti 650 rusų karių. Iš viso nuo vasario 24 d. buvo sunaikinti 3 197 rusų kariuomenės tankai (8 per pastarąją parą), taip pat 2 195 artilerijos sistemos (7), 6 366 šarvuotosios transporto priemonės (22) ir kita karinė technika.

„Politico“ skelbia, kad Pentagonas tęsia diskusija dėl F-16 naikintuvų perdavimo Ukrainai, rašo „Ukrinform“. Teigiama, kad dalis kariuomenės atstovų atsargiai ragina Pentagoną pritarti, kad minėti naikintuvai būtų perduoti Ukrainai, siekiant apsiginti nuo Rusijos raketų, taip pat dronų atakų. Tai „Politico“ tvirtino trys asmenys, kurie turi tam tikros informacijos apie vykstančias diskusijas.

Dronai šeštadienį apšaudė karinį objektą Irano mieste Isfahane. Teheranas tvirtina, kad ataka nebuvo sėkminga. Isfahano valdžios atstovai teigia, kad sprogimai aidėjo viename Gynybos ministerijai priklausiančiame objekte, skelbia CNN. Pasak jų, sprogimai pridarė šiek tiek žalos, tačiau duomenų apie žuvusiuosius nėra. Valstybinė naujienų agentūra IRNA skelbia, kad sprogimus sukėlė maži dronai.

Rusija sekmadienį mažiausiai septynis kartus apšaudė Chersoną. Okupantų taikiniai – ligoninė, vaikų žaidimo aikštelė, autobusų stotis. Vietos atstovai jau skelbia apie žuvusiuosius. Svarbiausi įvykiai: 19:20 | Chersone per rusų apšaudymą žuvo trys žmonės Rusams sekmadienį apšaudžius Chersoną žuvo trys žmonės, dar šeši buvo sužeisti, pranešė pareigūnai.

Irano šiaurės vakaruose, netoli sienos su Turkija, vėlų šeštadienio vakarą įvyko 5,9 balo žemės drebėjimas, per kurį žuvo mažiausiai trys žmonės ir 816 buvo sužeisti, pranešė valstybinė žiniasklaida.  Teherano universiteto Seismologijos centras pranešė, kad negilus žemės drebėjimas įvyko Vakarų Azerbaidžano provincijos Chojaus mieste 21 val. 44 min. vietos (19 val. 44 min. Lietuvos) laiku.