1889 m. milijonus sujaudino tragiška švedų karininko ir Danijos cirko princesės meilės istorija. Tačiau leitenantas Sparre'as, kaip tvirtina jo proanūkė, įvykdė tyčinę žmogžudystę. Pro žalią Tosingės salos lapiją prasiskverbiantys saulės spinduliai blizga it auksas. Gulėdami proskynoje Nioreskoveno miške, du įsimylėjėliai prisiglaudžia vienas prie kito.

Egiptiečiai alų gėrė ne tik norėdami nuspalvinti savo kasdienybę. Šis populiarus gėrimas buvo naudojamas medicinoje, suteikė moterims lygybę ir suvaidino svarbų vaidmenį statant piramides. Senoviniame Tėbų mieste savo virtuvėje stovi egiptietė namų šeimininkė. Saulės spinduliams prasiskverbus pro nedidelius šiaudinio stogo plyšelius ir apšvietus kambarį, moteris pasilenkia prie didelio molinio indo. Rankose ji laiko didelį kepalą plokščios duonos, kurią neseniai ištraukė iš akmeninės krosnies.

Šiaurės šalys ilgai laikėsi tvirtai, kai Europoje visu smarkumu įsisiautėjo raganų medžioklė. Tačiau 1668 m. ir švedai to ėmėsi. Visą isteriją pradėjo vaikai, kurie noriai įduodavo bet ką – net ir savo mamas. 1675 m. birželio 1 d. 71 mirties bausme nuteisti vyrai ir moterys priima paskutinę komuniją Turšokerio bažnyčioje šiaurinėje Švedijos provincijos Ongermanlando dalyje. Visi jie pripažinti kaltais dėl to, kad susidėjo su velniu.

Prancūzė Thérèse Humbert, 1881 m. įkeitusi neva paveldėtą 100 mln. frankų vertės turtą ir paėmusi net paskolą, galėjo gyventi Paryžiuje labai prašmatniai. Tačiau prabangus jos gyvenimas buvo paremtas melu. 1881 m. paryžietė Thérèse Humbert kreipiasi į savo banką, norėdama pasiimti didelę paskolą. Įtikinėdama banko tarnautoją, kad bankas gali saugiai jai paskolinti pinigų, ji papasakoja išgalvotą istoriją.

Prieš tūkstantį metų nekaltybę praradusios moters svajonės galėjo žlugti. Norėdamos ištekėti ir susilaukti vaikų, moterys griebdavosi įvairiausių priemonių – nuo dėlių iki kruvinų vidurių, kad apsimestų nekaltomis mergelėmis. XII a. gydytoja Trota de Salerno puolė skambinti pavojaus varpais. Ji išsiaiškino, kad jaunos, santuokinio amžiaus moterys geba nuslėpti savo didžiausią paslaptį: kad jos nebėra mergelės.

XX a. pradžioje diabeto diagnozė prilygo mirties nuosprendžiui, kol galop 1922 m. vos galą su galu suduriantis gydytojas Frederikas Bantingas suprato, kad vaistą galima rasti šuns kasoje. Blyškioje sausio šviesoje Toronto universiteto ligoninės palata yra apytamsė. Kanados gydytojas Edas Jeffrey įžengia į vidų ir tiesiu taikymu eina prie vienos iš lovų. Rankoje jis laiko švirkštą su 45 mm ilgio injekcine adata. Jis švelniai nutraukia antklodę nuo Leonardo Thompsono.

Per II pasaulinį karą nuo paslaptingų sprogimų skęsta vienas laivas po kito. Naciai sukūrė grėsmingą ginklą, kuris slepiasi gelmėse ir grasina sutriuškinti britų laivyną. Jūroje prie Orfordo kyšulio netoli Harvičo gyvenimas tiesiog verda. Palei rytinę Anglijos pakrantę laivai plaukia visai arti sausumos, nes tolėliau nuo jos smėlėtas jūros dugnas pernelyg seklus. Prieš devynias dienas prasidėjus II pasauliniam karui, eismas čia nė kiek nesumažėjo. Priešingai.

Masiniai moterų ir vaikų žudymai, LSD bandymai su homoseksualiais asmenimis ir priverstinė mažumų sterilizacija – dalis pasaulio blogybių teršia Šiaurės šalių sąžinę. Šiaurės šalių gyventojai pasisako už tokias vertybes kaip humanizmas, žmogaus teisės ir įtrauktis, tačiau atidžiau pažvelgus į pastarųjų 100 metų istoriją, kiekvienos Šiaurės šalies spintoje rastume po skeletą. Mažumos ir visuomenės normų neatitinkančios grupuotės buvo puolamos, kalinamos, prieš jas buvo taikoma prievarta.

Juodi dantys buvo grožio idealas Japonijoje iki XIX a., kuomet visi – nuo samurajų iki geišų – dažydavo emalį specialia mikstūra. Tradicija numirė perėmus Vakarų kultūrą. Kildavo baisi smarvė, kai smulkios geležies drožlės dubenyje būdavo maišomos su vyno actu ir metalas pamažu irdavo. Ji neišsisklaidydavo ir vėliau maišant tirpalą su arbatos lapeliais ir tamsiais plaukuotojo viršūklio vaisių milteliais. Viską sumaišius būdavo gaunama juoda masė.

1940 m. birželį tūkstančiai britų karių įlipo į ankštą „Lancastria“ laivą, kad būtų evakuoti iš Prancūzijos. Tačiau ėmus jį bombarduoti prasidėjo žūtbūtinė kova dėl išgyvenimo. Kareivis Henry Hardingas randa laisvą vietą tarp šimto kitų britų kareivių atvirame garlaivio „Lancastria“ denyje. Jis gula ant grindų, patogiai išsitiesia ir pasiima gelbėjimosi liemenę, kurią ketina panaudoti kaip pagalvę. Šią dieną, 1940 m. birželio 17 d., jį užlieja palengvėjimas.

1909 m. 10 Austrijos-Vengrijos karininkų gavo potenciją gerinančių piliulių, kurios, kaip buvo tikinama, didina ištvermę lovoje. Europą sukrėtė pasikėsinimai nužudyti. Kapitonas Richardas Maderis įsipila taurę gėrimo. 1909 m. lapkričio 17 d. popietę jis ką tik išsiuntė savo adjutantą parnešti sūrio ir dešros, nes jaunasis karininkas laukia ponios vizito. Maderis smalsiai patyrinėja voką, kurį paštininkas pristatė jo adresu Hainburgerstrasse Vienoje.

Kinas Xu Hongci 1956 m. išdrįso sukritikuoti Mao. Už bausmę jis pateko į darbo stovyklą, kurioje kaliniai būdavo marinami badu, patirdavo smurtą ir pažeminimą. Daugelį metų Xu laukė progos pabėgti. Po daugybės kančių Mao belaisvių stovyklose Xu Hongci pagaliau nusišypsojo laimė. Nutrūkus elektros tiekimui, priverstinio darbo stovykla, kurioje jis buvo laikomas, staiga paskendo tamsoje. Tokios progos nekaltai nuteistas medicinos studentas laukė visą amžinybę.

Po žiauraus liuftvafės išpuolio Bario uoste sužeistieji suserga nežinoma paslaptinga liga ir miršta. Jaunas gydytojas imasi tirti mirties priežastis ir galiausiai išgelbėja milijonus vėžiu sergančių pacientų visame pasaulyje. George'as Rogeris ir Willas Langas susėdo prie staliuko viešbučio „Albergo Oriente“ kavinėje. Du amerikiečių savaitraščio „LIFE“ žurnalistai į Barį Pietų Italijoje atvyko parengti reportažų.

1904 m. keleivinis laivas „S/S Norge“ atsitrenkė į rifą į vakarus nuo Škotijos. Netrukus paaiškėjo, kad daugiau nei 700 laive esančių danų, norvegų ir švedų atsidūrė kur kas didesniame pavojuje nei po kelerių metų į nelaimę patekę „Titanic“ keleiviai. 10 mazgų per valandą greičiu „S/S Norge“ skrodžia Atlantą. 105 metrų ilgio garlaivis plukdo į Ameriką 727 emigrantus. 1904 m. birželio 28 d., 7:45 val. ryto, „Norge“ korpusas netikėtai pradeda smarkiai drebėti.

Per visą istoriją Europą ne kartą keitė gamtos reiškiniai. Audros, potvyniai, sausros ir kumščio dydžio kruša iš žemėlapio ištrynė ištisus miestus. Daug kartų per žmonijos istoriją stichinės nelaimės sėjo mirtį ir nelaimes. Per pastaruosius 500 metų geriau supratome, kaip apsisaugoti nuo pavojingų gamtos reiškinių, tokių kaip audros, potvyniai ir žaibavimas, tačiau žmonių godumas ir drąsa ne kartą privedė prie naujų nelaimių, nusinešusių tūkstančius gyvybių.