ALKOHOLIS
Degtinė svaigino gyventojus
Sovietų darbininkai degtinei vidutiniškai išleisdavo pusę mėnesinio atlyginimo. Jie gerdavo iš esmės norėdami pamiršti savo apgailėtinas gyvenimo sąlygas ir priespaudą. Pajamos iš alkoholio pardavimo sudarė 1/4 Sovietų Sąjungos valstybės biudžeto, tačiau šalyje buvo plačiai paplitęs naminės varymas ir dėl to valstybė prarasdavo dideles sumas. Nelegaliai degtinei gaminti reikėjo daug cukraus, todėl jo nuolat trūko.
KYŠIAI
Sovietų Sąjungoje reikėjo visus „patepti“
Norite anksčiau gauti būstą, paskatinti mokytoją įvertinti vaiką geresniu pažymiu arba gauti gydytojo pažymą dėl ligos? Už kyšį Sovietų Sąjungoje buvo galima padaryti viską. Visi – nuo paprastų žmogelių iki aukšto lygio valdininkų, įskaitant svarbiausias pareigas einančius partijos narius, ėmė pinigus, daiktus ir paslaugas. Milijonai neturinčių ko pasiūlyti piliečių visada atsidurdavo eilės gale.
CENZŪRA
Kritika būdavo slopinama
Nė vienas laikraščio straipsnis, knyga ar televizijos laida negalėjo būti skelbiami viešai tol, kol vyriausybės cenzoriai nepatikrindavo turinio. Tam tikrus žodžius ir frazes buvo uždrausta vartoti, nes cenzūros tikslas buvo pasirūpinti, kad niekas viešai nekritikuotų komunistinio režimo.
Nuotraukos taip pat buvo cenzūruojamos. Nemalonę užsitraukę partijos nariai būdavo pašalinami iš oficialių spaudos nuotraukų.
„DOLERINĖS“ PARDUOTUVĖS
Prabangių prekių buvo galima nusipirkti už dolerius
Ikrai, brangenybės ir deficitinės rusiškos prekės – tai buvo vos keli dalykai, kurių buvo galima įsigyti „dolerinėse“ parduotuvės. Parduotuvės „Beriozka“ viliojo vakarietišką valiutą iš turistų ir sovietų piliečių, kurie turėdavo užsieninių pinigų: diplomatų, aukšto meistriškumo sportininkų ir partijos valdininkų. Vitrinos buvo perpildytos prabangių prekių, į kurias rusai žiūrėdavo su pavydu, todėl laikui bėgant parduotuvės buvo perkeltos atokiau, o jų langai – užtamsinti.
LENKTYNIAVIMAS
Konkurencija didinamas produktyvumas
Sovietų Sąjunga uoliai dalijo medalius. Viename anekdote pasakojama, kad 1964–1982 m. šaliai vadovavusiam Leonidui Brežnevui buvo išoperuota ir paplatinta krūtinė, kad būtų daugiau vietos medaliams. Darbuotojai, kurie pagamindavo daugiau prekių nei jų kolegos, būdavo apdovanojami medaliu „Socialistinio lenktyniavimo nugalėtojas“. Tokia konkurencija buvo siekiama padidinti gamybą. Finansinių paskatų nebuvo, nes visiems buvo mokama iš esmės vienodai – nepaisant pastangų.
PENKIAMETIS PLANAS
Planinė ekonomika žlugo
Pramonė priklausė valstybei, ir režimas diktavo, kokias prekes turi gaminti gamyklos, kad patenkintų gyventojų poreikius. Pirmasis penkerių metų planas buvo pradėtas įgyvendinti 1928 m. Tačiau nė viename plane nebuvo atsižvelgta į tai, kad, pavyzdžiui, plieno poreikis gali greitai pasikeisti ir tuomet atsirasti trūkumas. Dažnai gamyklos pagražindavo savo gamybos rodiklius.
GULAGAS
Kritikai buvo siunčiami į Sibiro šaltį
Nuo 1930 iki 1953 m. apie 20 milijonų kalinių triūsė Sovietų Sąjungos pataisos darbų stovyklose. Milijonai jų buvo politiniai kaliniai. Dauguma gulagų buvo įkurti vakarinėje Sovietų Sąjungos dalyje, tačiau Sibiro stovyklose buvo griežčausias režimas ir didžiausias mirtingumas. Maždaug 5 milijonai sovietų piliečių mirė nuo bado, šalčio ir fiziškai sunkaus vergiško darbo, kurį buvo priversti atlikti.
BALTAS MELAS
Melas dėl šventos ramybės
Visuomenėje, kurioje tiesa buvo niekinama, o už ją buvo tremiama į Sibiro lagerius, susiformavo ypatinga bendravimo forma – „vranjo“. Šiuo žodžiu rusai vadino ir tebevadina baltą melą, kuriuo netiki nei tas, kuris meluoja, nei tas, kuriam meluojama. Tokio melo tikslas – sumenkinti nemalonumus ir vengti prisiimti atsakomybę.
INTERNACIONALIZMAS
Komunistai norėjo užkariauti pasaulį
Sovietų Sąjungos deklaruojamas tikslas buvo paskleisti komunizmą visose pasaulio šalyse, kad darbininkai, kaip buvo sakoma, išvengtų piktųjų kapitalistų išnaudojimo. Todėl šalis rėmė Kubą ir Angolą ir siuntė milijonus dolerių Vakarų komunistinėms partijoms.
ŽYDŲ PERSEKIOJIMAS
Atpirkimo ožių reikėjo visada
Vadovaujant Stalinui (1922–1953 m.), Sovietų Sąjungai reikėjo atpirkimo ožių, kuriuos pasitelkus būtų galima pagrįsti žlungančią ekonomiką. Žydai priklausė didžiausiam ideologiniam priešui – kapitalistams, todėl buvo teisiami parodomuosiuose teismuose, baudžiami mirties bausme arba siunčiami į lagerius.
KREMLIUS
Valdžios vyrai slėpėsi už storų mūrų
Raudonoji aikštė ir Kremlius greitai tapo Sovietų Sąjungos valstybės simboliais. Viduramžiais pastatytoje Kremliaus tvirtovėje Stalinas turėjo būstą. Už tvirtovės sienų komunistų partijos vadovybė priimdavo sprendimus, kurie turėjo įtakos beveik 300 milijonų Sovietų Sąjungos gyventojų.
LENINAS
Rusijos revoliucijos sumanytojas
Vladimiras Iljičius Leninas (1870–1924 m.) buvo bolševikų (komunistų) vadas, 1917 m. perėmęs valdžią šalyje. Valdant Leninui buvo nacionalizuoti fabrikai, bankai ir nusavinta stambių ūkininkų žemė.
REZGINĖLĖ
Pirkinių krepšelis, be kurio niekas neapsiėjo
Tuščios lentynos buvo didžiulė problema, todėl niekas neidavo iš namų be tinklelio – pirkinių krepšelio – kišenėje. Jei gyventojas eitų pro parduotuvę ir netikėtai pastebėtų, kad yra, pavyzdžiui, juodų batų ar dešros, rezginėlė būtų panaudojama grobiui namo parsinešti. Rusiškai rezginėlė buvo vadinama aвоська – šis žodis kilęs nuo žodžio „galbūt“, mat niekada negalėjai būti tikras, kad atstovėjęs eilę gausi ko nusipirkti.
NKVD
Komunistų įtaka įtvirtinta teroru
Baimė buvo geriausias Komunistų partijos ginklas gyventojams engti. Pirmaisiais Sovietų Sąjungos gyvavimo metais saugumo tarnyba NKVD buvo atsakinga už visų, išdrįsusių pasipriešinti revoliucijai, suėmimą, kankinimą ir mirties bausmės vykdymą. Po II pasaulinio karo organizacija pakeitė pavadinimą į KGB, joje dirbo apie 480 tūkst. darbuotojų.
SPALIO REVOLIUCIJA
Kruvinas komunistų valdžios perėmimas
1917 m. lapkritį ginkluoti bolševikai šturmavo Petrogrado Žiemos rūmus, kuriuose posėdžiavo Laikinoji vyriausybė. Po revoliucijos buvo surengti laisvi rinkimai, kuriuose bolševikai negavo daugumos, tačiau jie užgrobė valdžią. Perversmas sukėlė kruviną pilietinį karą, jį laimėjo bolševikai. Po karo susikūrė Sovietų Sąjunga – komunistinė valstybė, apėmusi senąją Rusijos caro imperiją.
Revoliucija vadinama Spalio revoliucija, nes rusai naudojo Julijaus kalendorių, kuris keliomis savaitėmis atsilieka nuo mūsų – Grigaliaus.
PARTIJA
Nieko nėra aukščiau už partiją
Po 1917 m. bolševikų perversmo visos kitos partijos buvo uždraustos, o komunistai užėmė visas vadovaujančias pareigas. Ministrai pasivadino liaudies komisarais, o vyriausybė – Liaudies komisarų taryba, kurios pirmininku buvo Leninas. Visus svarbius sprendimus galiausiai priimdavo Komunistų partijos vadovybė – vadinamajame politbiure. Partijos generalinis sekretorius buvo politbiuro pirmininkas, taigi ir šalies vadovas.
KELIONĖS Į KOSMOSĄ
Ginklavimosi varžybos tęsėsi kosmose
Kosmose Sovietų Sąjunga triumfavo. 1957 m. Rusijos mokslininkai pirmieji į orbitą aplink Žemę išsiuntė palydovą „Sputnik 1“. Šis skrydis buvo puiki propagandinė pergalė prieš pagrindinį priešą JAV. Vos po mėnesio rusų šuo Laika tapo pirmuoju pasaulyje gyvu padaru, skriejusiu orbitoje aplink Žemę. 1961 m. kosmonautas Jurijus Gagarinas tapo pirmuoju žmogumi kosmose. Sovietų Sąjunga buvo aplenkta tik 1969 m., kai JAV išsilaipino Mėnulyje.
JUODOJI RINKA
Prabangos prekėmis buvo prekiaujama slapta
Prekių trūkumas buvo lėtinė problema ir skatino prekybą juodojoje rinkoje. Tie, kurie galėjo keliauti į užsienį, t. y. diplomatai, aukščiausio rango valdininkai ir karininkai, Vakaruose pirko tokias prabangos prekes, kaip tranzistoriniai radijo imtuvai ir stereogrotuvai. Pardavus du olandiškus stereogrotuvus, Maskvoje buvo galima nusipirkti 2 kambarių butą kooperatinėje namų bendrijoje.
ČERNOBYLIS
Branduolinės elektrinės avarija
1986 m. balandžio 26 d. dėl konstrukcinių defektų ir netinkamos eksploatacijos įvyko rimčiausia iki šiol pasaulyje branduolinė avarija. Sovietų atominėje elektrinėje netoli Ukrainos miesto Černobylio sprogo reaktorius. Naktį gamyklos technikai bandė patikrinti saugumą, bet vadinamieji valdymo strypai įstrigo ir apsilydė. Dėl sprogimo virš Sovietų Sąjungos ir Europos pakilo radioaktyvus debesis. Sovietų vadovybė tik po kelių dienų pripažino, kad įvyko nelaimė.
VENGRIJA
Tankai užgniaužė Vengrijos sukilimą
1956 m. spalio 23 d. tūkstančiai žmonių išėjo į gatves Vengrijos sostinėje Budapešte reikalaudami demokratijos. „Mes nebebūsime vergai“, – šaukė demonstrantai. Policijai šaudant į minią, gatvėse prasidėjo kautynės, o kitą dieną sovietų remiama komunistinė valdžia buvo nuversta. Sovietų Sąjunga įvedė į Vengriją kariuomenę ir jos tankai sužlugdė visas demokratijos viltis. Žuvo apie 2 tūkst. civilių.
GINKLAVIMOSI VARŽYBOS
Tūkstančiai branduolinių bombų
Šaltojo karo metu (1947–1991 m.) Sovietų Sąjunga sukūrė ir pagamino tūkstančius branduolinių ginklų. Šalis konkuravo su JAV, kuri įgys kuo didesnį ir labiau atgrasantį ginklų arsenalą. 1982 m. JAV iš viso turėjo 11 tūkst. branduolinių galvučių, o Sovietų Sąjunga – apie 10 tūkst.
VARŠUVOS SUTARTIS
Sovietų Sąjunga sprendė už geležinės uždangos
Reaguodama į Vakarų bendradarbiavimą gynybos srityje, NATO, Sovietų Sąjunga 1955 m. inicijavo vadinamąjį Varšuvos paktą. Visos sutarties šalys buvo Rytų Europos valstybės, kurios nuo II pasaulinio karo pabaigos buvo Sovietų Sąjungos įtakos zonoje. 1945 m. Jaltos konferencijos metu Stalinas užsitikrino, kad Rytų Vokietija (VDR), Lenkija, Čekoslovakija, Vengrija, Bulgarija, Rumunija ir Albanija galėtų taptų vasalinėmis valstybėmis.
Po II pasaulinio karo Stalinas taip pat sukūrė Ekonominės savitarpio pagalbos tarybą, ESPT, kuri turėjo padėti Rytų Europos valstybėms, mat šios buvo atkirstos nuo pagalbos pagal Maršalo planą.
ZILAS
Atskira eismo juosta prabangiems automobiliams
Eiliniai Sovietų Sąjungos piliečiai praleisdavo ištisas valandas Maskvos gatvių spūstyse, o partijos lyderiai galėjo važiuoti per miestą tik jiems skirtomis eismo juostomis, kurios buvo vadinamos „ZILŲ juostos“. Eismo juostos pavadintos sovietinio limuzino „ZIL“ vardu, kuris nuo 1936 metų buvo gaminamas sunkvežimių gamykloje netoli Maskvos. Iki 2006 metų „ZIL“ iš viso pagamino 12 145 limuzinus partijų lyderiams ir 7,6 mln. sunkvežimių.
Daugiau intriguojančių faktų ir istorijų rasite žurnale „Iliustruotoji istorija“. Prenumeruokite arba ieškokite žurnalo visose prekybos vietose!
