Komentarai ir analizė

Lietuvos mokyklos turi būti viena koja priekyje pasaulinių pokyčių, įsitikinęs Vaidas Bacys, vadovaujantis pirmajai šalyje jungtinei Dubysos aukštupio mokyklai. Ko Lietuvos visuomenei reikės po 20 metų ir kokie pokyčiai laukia tradicinių klasių – tik vieni iš daugelio klausimų, kurie nuolat sukasi švietimo lyderio galvoje. Nors V. Bacys neturėjo vaikystės svajonės dirbti mokytoju, įžengus į šią sritį jį ilgam sužavėjo ypatinga sektoriaus dinamika.

Praėjusią savaitę paskelbtas pasaulinis konkurencingumo reitingas Lietuvai atnešė įspūdingą naujieną – pakilome per 9 pozicijas ir pasiekėme 21-ą vietą – aukščiausią savo istorijoje. Tarp ES šalių esame net devinti. Tačiau ar sugebėsime kilti aukščiau? O ar pavyks išvis išsilaikyti šioje pozicijoje? Šalies konkurencingumą lemia keturi pagrindiniai varikliai.

Bailumas nedera kariniam aljansui. Tačiau vakar Hagoje vykusiame NATO viršūnių susitikime jis dominavo. Nyderlandų sostinėje susirinkę Aljanso lyderiai parodė, kad jie labiau bijo Donaldo Trumpo nei Vladimiro Putino. Siekdami nuraminti JAV prezidentą, jie sutrumpino darbotvarkę, nustūmė į šalį Ukrainą, sumenkino Rusijos keliamą grėsmę, dalijo tuščius pažadus ir vengė skubių sprendimų. Tai pasiteisino – kol kas. Kunigaikštis Grigorijus Potiomkinas būtų tam pritaręs.

Ilgą laiką Lietuvoje visą fintech sektorių reguliavome vienodai, neatsižvelgiant į įmonių veiklos pobūdį ar rizikų lygį. Tai stabdė tiek reikšmingesnes produktų ar paslaugų inovacijas, tiek įmonių ir sektoriaus konkurencingumą.

Įsivaizduokite, kad esate parduotuvės vadovas: užsakote prekes, bet nežinote, kiek jų buvo parduota, o kiek vis dar guli lentynose. Ar turėtumėte sėkmingą verslą? Vargu, tačiau Lietuvos švietimas, nepaisant technologinių galimybių, vis dar dirba su skaičiais, kurie mažai ką sako arba yra itin netikslūs. Reikia pripažinti, kad švietime operuojame nekokybiškais duomenimis, o geriausias to pavyzdys – naujausia Valstybės kontrolės (VK) ataskaita apie mokyklų skaitmeninę transformaciją.

Situacija Kalifornijoje eskaluojasi. Trumpo administracijos konfliktas su valstijos demokratais aštrėja.  Ir tai JAV prezidentui yra naudinga. Pastarieji mėnesiai Trumpui nebuvo sėkmingi. Jo muitų tarifai pasauliui sulaukė plataus nepasitenkinimo ir prezidentas atsitraukė. Gegužę federaliniuose teismuose Trumpo administracija nepalankaus sprendimo sulaukė net 26-iose iš 27 bylų. Galiausiai įvyko konfliktas su buvusiu bendražygiu Elonu Musku.

 „Vakaruose per daug kapitalo – intelektualinio ir finansinio – pasitelkta tenkinti kaprizingus, trumpalaikius vėlyvojo kapitalizmo poreikius“, – teigia Alexas Karpas savo knygoje Technologinė Respublika.  Tai – manifestas, raginantis Vakarus išnaudoti technologijas galios didinimui, o ne maisto pristatymo programėlių vystymui. Karpas ragina sugrąžinti technologijų sektorių į nacionalinio saugumo politikos centrą.

Japonijos bendrovei nepavyko surengti „minkšto“ nusileidimo Mėnulyje, penktadienį atšaukus misiją po, manoma, nepavykusio aparato nusileidimo, pranešė startuolis. Tokijuje įsikūrusi „ispace“ tikėjosi įeiti į istoriją kaip vos trečia privati įmonė ir pirmoji už JAV ribų, kuriai pavyks kontroliuojamai nusileisti ant Mėnulio paviršiaus. Tačiau „remiantis šiuo metu turimais duomenimis (...), šiuo metu daroma prielaida, kad nusileidimo modulis greičiausiai nusileido kietai“, teigė startuolis.

Remigijus Žemaitaitis netaps Lietuvos prezidentu. Geras ateities rezultatas būtų patekti į kitos kadencijos Seimą.  Pastaraisiais mėnesiais stebėdamas Žemaitaičio viražus prisiminiau Eligijų Masiulį. Ne dėl ideologijos ar retorikos. Dėl plika akimi matomo įsitikinimo – kad ir ką darytų ar šnekėtų, pasekmių išvengti pavyks. Kuo čia dėtas vargšas buvęs liberalų vadovas? Prisiminkime, kad kyšio pinigus jis paėmė dienos šviesoje, prie pat Seimo.

Viceprezidentas JD Vance’as – ryškus Donaldo Trumpo administracijos veikėjas. Ir vienas kertinių užsienio politikos ideologų – jo įtaką prieš kurį laiką pavadinau „Vance‘izacija“. Savaitgalį matėme to simbolinę iliustraciją. Trumpas sveikino Vestpointo karo akademijos absolventus ir pasakė kalbą, tipišką jam – improvizuotą ir negausią politiniu turiniu. Tuo metu Vance‘as vyko į karinio jūrų laivyno akademiją – ir brėžė administracijos ideologines gaires.

„Tai – ne mano karas.“ Ši po pokalbio su Vladimiru Putinu pasakyta Donaldo Trumpo tezė iliustruoja pastarųjų mėnesių įvykius.  Jungtinės Valstijos vienoje pusėje, Europa / Ukraina – kitoje. Jos sprendžia skirtingas problemas. Vašingtonui svarbu procesas. Tą pirmasis anonsavo viceprezidentas JD Vance’as, kurio įtaką užsienio politikai esu pavadinęs „Vance’izacija“. Anksčiau amerikiečiai akcentavo būtinybę kuo greičiau skelbti paliaubas. Tai nebėra kertinis prioritetas.

Pastarąjį mėnesį kilus keliems gaisrams atliekų perdirbimo vietose, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) vadovas Renatas Požėla sako, kad jų priežastis aiškinsis prokuratūros inicijuojama tyrėjų komanda. Kaip BNS pirmadienį nurodė R. Požėla, šią komandą inicijuoja Vilniaus apygardos prokuratūra.

Krovininė laivyba sutvarkius Nemuno atkarpą tarp Kauno ir Klaipėdos jau pradeda rodyti pirmuosius rezultatus. Remiantis Vidaus vandenų kelių direkcijos tvarumo ataskaita, per praėjusius metus vandens keliais buvo pervežta 43,5 tūkst. tonų krovinių, kas atitinka daugiau nei 1800 vilkikų su puspriekabėmis. Europos investicijų banko atlikta studija nurodo, kad visas Lietuvos vidaus kelių krovinių pervežimo potencialas yra net 2 mln. tonų krovinių kasmet, kas yra virš 83 000 sunkvežimių.

Daugelis politikos ekspertų kritikuoja Ukrainos ir Rusijos taikos derybas, o šią savaitę JAV valstybės sekretoriaus Marco Rubio pareiškė, kad iki taikos susitarimo dar yra labai toli. Apie tai, kokioje iš tiesų stadijoje šiuo metu yra taikos derybos tarp Rusijos ir Ukrainos, TV3 „Dienos komentare“ diskutavo Vladimiras Laučius ir politologas Linas Kojala.

Remiantis analitiniais tyrimais iš „Grand view research“, Europos pramoginės laivybos rinka iki 2030 metų turėtų pasiekti 27 mlrd. eurų pajamų lygį. Tai būtų daugiau nei visas Lietuvos metinis biudžetas, kurio išlaidos 2025 metais turi siekti apie 23 mlrd. eurų. Šiuo metu šis skaičius svyruoja apie 18 mlrd. eurų. Jau dabar pramoginė laivyba Lietuvoje generuoja neapčiuopiamus dydžius, tačiau gali daugiau – kiek daugiau? Įdomūs skaičiai.

Šiandien Lietuvai, kaip niekada anksčiau, reikia finansinių resursų savo saugumui užtikrinti. Karas Ukrainoje, didėjantis geopolitinis nestabilumas verčia mus būti pasirengusius didesnėms gynybos išlaidoms. Tam būtinas tvarus valstybės biudžeto augimas – ir kartu stabilumo jausmas verslui, investuotojams ir visuomenei. Šiame kontekste mokesčių politika turi tapti ne rizikos šaltiniu, o saugumo pamatu. Deja, šiandien matome visai ką kitą.

Šiandienos pasaulis, kupinas geopolitinių įtampų ir ekonominio neapibrėžtumo, gali priminti sūpynes tarp realybės, lūkesčių, rizikų ir nežinios dėl ateities. Vis dėlto, kaip ir gamta, ekonomika vystosi cikliškai. Per pastaruosius dešimtmečius ne kartą neapibrėžtumą patyrusios Baltijos šalys įrodė, kad tvirtas ekonominis atsparumas gali padėti įveikti ne vieną iššūkį. Nuo nepriklausomybės atgavimo Baltijos šalys išgyveno ne vieną struktūrinį, ekonominį bei geopolitinį sukrėtimą.

Dar prieš kelis mėnesius atrodė, kad Kanadą valdantys liberalai yra pasmerkti pralaimėti kitus rinkimus. Tačiau tada Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentu tapo Donaldas Trumpas. Ir išgelbėjo ideologinių priešininkų Kanadoje reitingus. Liberalų partija valdė Kanadą nuo 2015 metų. Dešimtmetį premjero pareigas ėjęs Justinas Trudeau savo pokyčių retorika ir progresyviomis pažiūromis priminė Baracką Obamą. Subalansavo savo vyriausybę pagal lytis. Kvietė pabėgėlius į Kanadą.

Šiuo metu Lietuvoje yra eksploatuojami apie 500 kilometrų valstybinės reikšmės vandens kelių, kurie susidaro sujungiant Kauną su Klaipėdos uostu bei Kauną aukščiau hidroelektrinės su Birštonu. Dar yra smulkesnių kelių Druskininkuose, Vilniuje ir Kuršių mariose. Europoje tokie keliai intensyviai naudojami tiek pramonei, tiek ir pramogoms. Klausimas, ar mes esame tam pasirengę, nes pastaruoju metu daugiau ribojame nei naudojame vandens kelius Lietuvos ekonomikos reikmėms.

Pirmadienį Vatikanas pranešė popiežiaus Pranciškaus mirties priežastį. Be to, įvardyti ir paskutiniai popiežiaus pageidavimai, kurie minimi testamente. Popiežius Pranciškus mirė nuo insulto, sukėlusio komą ir negrįžtamą širdies ir kraujotakos nepakankamumą, sakoma pirmadienį Vatikano paskelbtame mirties liudijime.

Vatikanas pirmadienį pranešė, dėl kokios priežasties užgeso popiežiaus Pranciškaus gyvybė. Kaip skelbiama oficialiame Vatikano pranešime, popiežius Pranciškus mirė nuo insulto, sukėlusio komą ir negrįžtamą širdies nepakankamumą.  Šią mirties priežastį kiek anksčiau pirmadienį rašė ir keli skirtingi leidiniai. Tiesa, tąkart nebuvo oficialaus Vatikano patvirtinimo. Romos Švč. Mergelės Marijos bazilika – Pranciškaus amžinojo poilsio vieta Švč.

Prezidentas Gitanas Nausėda į valstybės kontrolieriaus poziciją siūlo savo patarėją Ireną Segalovičienę. Šis veiksmas sulaukė įvairių reakcijų. Vieni nesureikšmina. Kiti įspėja apie pavojus demokratijai: kur paties G. Nausėdos kontrolė?  Kol kas spėjimai apie Lietuvos orbanizaciją, kuri galimai prasideda nuo Prezidentūros, yra tolokai nuo realybės.  Dangus pas mus negriūva – prezidentas neturi savo partijos, nerodo intencijos ir sunkiai galėtų užvaldyti teismus.

Šiandien Europos Centrinis Bankas (ECB) sumažins bazines palūkanų normas iki 2,25 procento ir, labai tikėtina, čia nesustos, o palūkanų normos greitai nukris žemiau 2 procentų kartelės. Kovą euro zonoje infliacija nukrito iki 2,2 procento, o tai leidžia ECB dar šiek tiek atlaisvinti monetarinės politikos pančius ir paskatinti gyventojų bei verslo investicijas.

Pasaulinė prekyba tampa vis mažiau prognozuojama – ją formuoja nebe tik ekonominiai dėsniai, o didžiųjų valstybių politiniai sprendimai ir galios žaidimai. JAV prezidento Donaldo Trumpo paskelbti, galima sakyti, kosminiai muitai importui iš Kinijos – tai ne tik bandymas apsaugoti vidaus rinką. Tai strateginė deklaracija, kad pasaulio ekonomika vėl grįžta į derybinių karų ir nacionalinių interesų erą, kurioje rinka tampa įrankiu žaisti įvairius tiek politinius, tiek ekonominius žaidimus.

Pokario pasaulio tvarkos ekonominiai, kariniai ir filosofiniai ramsčiai sugriuvo. Tačiau pro dūmus, kylančius virš griuvėsių, vis dar matyti geopolitinis imperatyvas: konkuruoti arba nusileisti. Taip yra abiejose Atlanto pusėse, nors interpretacijos labai skiriasi. Žvelgiant iš Jungtinių Valstijų, subsidijuojamos hegemonijos era baigėsi. Amerikos mokesčių mokėtojai daugiau nebepatirs išlaidų ir rizikos ginti nedėkingus, veltėdžiaujančius sąjungininkus.

Kiekvieną rytą klausant naujienų galima išgirsti, kaip transliuojama netiesa apie naujus mokesčius. Politikų pasisakymuose byloja keli naratyvai – nebijokite mokesčių padidinimo nes tai nepalies mažas pajamas gaunančių žmonių, gal nepalies vidurinės klasės, mokesčius mokės tik tas geriau gyvenantis kaimynas, kurio ir šiaip nemėgstat. Tad pasvarstykime kas mokės šios Vyriausybės teiktus padidintus mokesčius. Pradėkime nuo jautriausio – nekilnojamo turto (NT) mokesčio.

Šalies vadovo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Marius Česnulevičius teigia, kad Prezidentūra pasisako už diplomatinių santykių su Kinija atnaujinimą. Pasak jo, šiuo metu jau vyksta diskusijos dėl galimo santykių normalizavimo. „Atstatyti normalius diplomatinius santykius būtų siekiamybė. Ar mes dėl to turime nusižengti savo principams ir savo vertybėms? Na, ne. Tačiau diskusija turi vykti.

Berlyno policija ketvirtadienį vakare sustabdė vairuotoją, ant kurio automobilio keleivio sėdynės buvo rastas negyvos moters kūnas. Vyriškiui pareikšti įtarimai dėl žmogžudystės. Policijos pareigūnai pranešė vėlyvą ketvirtadienio vakarą miesto centre esančiame Moabito rajone pastebėję labai lėtai judantį automobilį ir jį sustabdė. Pareigūnai bergždžiai mėgino atgaivinti 57-erių moterį. Iškviesti greitosios pagalbos medikai moterį išvežė į ligoninę, kur ir buvo konstatuota jos mirtis.

Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen ketvirtadienį pareiškė, kad po JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimo stabdyti didžiulius muitus, blokas irgi sustabdys planuotą muitų amerikietiškoms prekėms paketą, kad „suteiktų galimybę deryboms“. Trečiadienį 27 šalių Europos Sąjunga (ES), atsakydama į muitus plieno ir aliuminio eksportui, patvirtino pirmąsias priemones, taikytinas JAV produktams.

Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis klysta teigdamas, kad Rusija įtraukė Kiniją į karą Ukrainoje. Trečiadienį V. Zelenskis pareiškė, kad Kyjivas turi duomenų apie 155 Kinijos piliečius, kurie buvo pasiųsti padėti Maskvos invazijai. Anksčiau šią savaitę jis pranešė, kad Ukrainos kariuomenė rytiniame Donecko regione paėmė į nelaisvę du Kinijos karius. „Partnerė, draugė ir bendražygė.

Lietuvos gynybai reikia bent 600 mln. eurų – turime kuo skubiau auginti ir stiprinti savo ekonomiką, o ne stabdyti šalies progresą, sako verslininkas ir investuotojas, „Vinted“ kūrėjas ir asociacijos „Unicorns Lithuania“ valdybos narys Mantas Mikuckas. Anot jo, valdantieji, prašantys papildomai prisidėti mokesčių mokėtojų – tarp jų ir verslo, visų pirma, turi patys įrodyti, kad mažina išlaidas ir efektyvina veiklą.

 Donaldas Trumpas sugebėjo įtikinti dalį Amerikos, kad visas pasaulis juos išdūrinėja. Tikrai ne visi amerikiečiai šiandien gyvena geriau nei prieš kelis dešimtmečius. Globalizacija lėmė dalies gamyklų persikėlimą į Aziją. Senosios pramonės šakos prarado konkurencingumą. Darbo rinkoje prireikė naujų kvalifikacijų. Visgi realiosios amerikiečių pajamos nuo 2007 metų išaugo 13 proc.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį išvadino Kiniją „didžiausia piktnaudžiautoja“ tarifais po to, kai Pekinas praėjusią savaitę ėmėsi atsakomųjų veiksmų prieš jo įvestus muitus aštrėjančiame prekybos kare. D. Trumpas užsipuolė Kiniją, kuri, reaguodama į Vašingtono įvestą 34 proc.

Kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apie 20 proc. muitus Europos Sąjungos (ES) prekėms, natūraliai kilo nerimas: ar tai nepakenks Lietuvos eksportui? Ar nenukentės mūsų farmacijos, puslaidininkių ar chemijos sektoriai, kurie kasmet į JAV išveža produkcijos už beveik 2 mlrd. eurų? Tačiau tikrasis pavojus slypi ne čia. Tai, ką šiandien matome, yra globalių jėgų persitvarkymo simptomas. Muitai – tai tik pradžia.

Šis tekstas – atsakymas į neseniai viešai publikuotą komentarą, kuriame verslo atstovai vadinami oligarchais, kaltinami slaptais susitarimais, noru permesti naštą ant silpniausiųjų pečių, o kai kurie mokesčių pasiūlymai – esą palaikomi ir stumiami paties verslo. Tokia pozicija ne tik absurdiška – ji sąmoningai klaidinanti. Tad atsakymas būtinas.

Tai, kad valstybė planuoja ir toliau kaupiantiems 2-oje pensijų pakopoje skirti 1,5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio, yra reikšminga paskata kiekvienam kaupiančiajam ilguoju laikotarpiu. Mūsų skaičiavimais, minimalų atlyginimą gaunantis gyventojas dėl valstybės paskatos gali sukaupti net dvigubai daugiau, o vidutinį atlyginimą gaunančio dalyvio turtą valstybės paskata gali padidinti net trečdaliu.

Lietuvoje nuvilnijo diskusijos paaiškėjus, kad jūroje būsiantis vėjo energijos parkas, kurio galia siektų 700 MW, gali būti įrengtas ne 2030 metais, o 5 metais vėliau. Anot „Ignitis grupės“, toks 3 mlrd. eurų vertės projekto vėlavimas susijęs su lėtesniu elektrolizės arba žaliojo vandenilio plėtros tempu Baltijos jūros valstybėse. Susidaro rizika, kad dalis energijos gamybos pajėgumų gali būti neįdiegti laiku.

Šiais metais JAV buvo užregistruotas pirmas per dešimtmetį mirties nuo tymų atvejis. Teksaso valstijoje mirė nuo šios virusinės infekcijos neskiepytas vaikas.  Per pastarąjį dešimtmetį JAV įvyko nemažai pokyčių. Vienas jų – didėjantis skaičius žmonių, kurie tiki skiepų pavojingumu. Mokslo tyrimai nerodo, kad skiepai sukeltų autizmą. Tačiau, dalis žmonių tuo kažkodėl tiki.  Anksčiau ši dalis būdavo maža.

Toliau stumiantis naujų mokesčių iniciatyvoms ir nekylant diskusijoms, kodėl vienas ar kitas mokestis reikalingas, reikia pažvelgti į tarptautinę praktiką. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) šių metų kovo 23 dieną publikavo tyrimą, kuriame buvo vertinama kokios priemonės leidžia greitai (iki 5 metų) sumažinti cukraus, druskos ir riebalų suvartojimą.

Įsivaizduokime, kad rytą išgirstame sirenas. Ne treniruotė, ne repeticija. Karas. Ką darome? Skambiname sąjungininkams? Taip. Laukiame pagalbos? Taip. O ar turime pakankamai to, ką reikėtų ginti ne tik žodžiais, bet ir plienu, paraku, technologijomis? Šiandien džiaugiamės, kad Europa lyg ir atsibudo. Ir pirmą kartą per dešimtmečius pradėjo ne tik reikšti susirūpinimą, bet ir realiai planuoti savo gynybą. Realią, praktišką gynybą, paremtą Europoje gaminama amunicija.

JAV administracijos atstovai privačiai siunčia žinią – įsipareigojimai NATO nesikeičia. Tą praėjusią savaitę man patvirtino keli tarpusavyje nesusiję šaltiniai Europos sostinėse. Šie patikinimai aprėpia NATO kolektyvinės gynybos V straipsnį, branduolinį atgrasymą ir amerikiečių pajėgas Europoje. Net jei bendras karių skaičius, šiuo metu siekiantis apie 90 tūkst., gali būti peržiūrėtas, kol kas jų išvesti iš Aljanso rytinio sparno neketinama.

Lietuvos valdžia ieško pinigų gynybai. Retas politikas bando ginčyti akivaizdų faktą – nesaugiame pasaulyje išlaidos saugumui turi augti. Kito pasirinkimo nėra.

2013 m. jaunas politikas iš Angelos Merkel partijos inicijavo Vokietijos aukso sugrąžinimą iš JAV. Bundesbankas (Vokietijos centrinis bankas, – red. past.) iš Niujorko ir Paryžiaus susigrąžino 37 tonas aukso, kurio rinkos vertė siekė maždaug 1,1 mlrd. eurų, skelbė naujienų žurnalas „Spiegel“. Kitos Vakarų šalys pasekė Vokietijos pavyzdžiu. Nepasitikėjimas tarp Europos ir JAV atsirado dar beprasmio karo Irake metu ir pasiekė piką mūsų laikais.

Prancūzijos prezidento iškelta branduolinio skėčio idėja yra strateginė žinutė, jog Europa planuoja būti aktyvi gynyboje, sako krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė. Vis dėlto, pažymi politikė, koalicijos partnerių diskusijas sukėlusi idėja šiuo metu nėra labai reali. „Kiek šiuo metu yra reali idėja kalbant apie Prancūzijos saugumo garantijų išplėtimą, susijusį su branduoliniu ginklu, tai to realumo šiuo metu yra nedaug. Tai yra daugiau, kaip ir sakiau, politinės idėjos lygmenyje.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) rudenį paskelbė, kad Lietuvoje viduriniajai klasei priskiriami 930-2200 eurų „į rankas“ uždirbantys asmenys arba maždaug pusė šalies gyventojų. Šių sumų sukeltą diskusijų audrą paaiškina kitas tyrimas: pasirodo, tik 11 proc. lietuvių jaučiasi finansiškai saugūs. Būtent finansinis saugumas turėtų būti gyventojų ir visos šalies siekiamybė, o jis priklauso ne vien nuo pajamų. Daug plėstis apie EBPO skaičius pernelyg neverta: 930 Eur/mėn.

Pastaruoju metu pasaulio finansų rinkose tvyro įtampa dėl galimos JAV ekonomikos recesijos. Amerikos akcijų indeksų svyravimai, augantis neapibrėžtumas tarp investuotojų ir vis dažniau viešojoje erdvėje girdimas žodis „recesija“ kelia klausimą – kaip tai gali paveikti Baltijos valstybes? Jau beveik mėnesį JAV finansų rinkos gyvena neapibrėžtumo ir, netgi galima pasakyti, panikos režime, kurį kursto nerimas dėl JAV ekonomikos recesijos, nuolat besikeičianti tarifų politika bei JAV infliacijos pa...

Europos ateitis priklauso nuo Vokietijos. Ilgus metus pasyvų vaidmenį žemyno saugumo architektūroje atlikusi šalis permąsto save. Jungtinėms Valstijoms keliant kitus prioritetus, jos vietos nepajėgs užimti viena konkreti valstybė. Bet lyderystės teks imtis vokiečiams. Kitos išeities nėra. Beveik kas penktas Europos Sąjungos (ES) gyventojas – vokietis. Vokietijos ekonomika – didžiausia žemyne.

Buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Gediminas Grina svarsto, kad parduotuvės „Ikea“ sostinėje padegimu galėjo būti siekiama sukelti chaosą visuomenėje. Tiesa, buvęs žvalgybos vadovas mano, jog, jei tai buvo Rusijos organizuotas išpuolis, jį vadinti terorizmu negalima, tai greičiau vykdomo karo dalis. „Terorizmas yra tada, kai kažkoks žmogus imasi tam tikrų veiksmų dėl savo įsitikinimų.

Baltijos šalių paskolų rinka 2025 metus pradėjo su teigiamais pokyčiais: tiek būsto, tiek verslo paskolų segmentuose matome augimą, kurį skatina Europos Centrinio Banko (ECB) bazinių palūkanų mažinimo politika. Nors skolinimosi apimtys auga, išlieka svarbios rizikos, kurios gali lemti ateities tendencijas. Būsto paskolų rinka įsibėgėja Viena ryškiausių teigiamų tendencijų – spartus naujų būsto paskolų augimas visose trijose Baltijos šalyse.