Vidmantas Janulevičius. Vienintelis kelias nugalėti Rusiją

Vakar Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė, kiek ukrainiečių gyvybių nusinešė jau 2 metus trunkantis plataus masto karas su Rusija. 31 tūkst. žmonių aukų. Kiek prarado per tą laiką Rusija? Manau, tiksliai niekada nesužinosime, ir Rusijos gyventojai taip pat nesužinos, kiek gi kainuoja šis „pergalingas“ Vladimiro Putino žygis. Kiek Rusija jau metė savo žmonių į kruviną mėsmalę? Per 400 tūkst.

Marius Dubnikovas. Vandenilis ir e. metanolis: kas iš tiesų gaus naudos iš Lietuvos žaliosios transformacijos?

Lietuva iki 2050 m. siekia naudoti 100 proc. atsinaujinančiąją energiją, o šalies prioritetas – mažinti priklausomybę nuo Rusijos energijos šaltinių. Kai šalis agresorė pradėjo karą Ukrainoje, susidurta su energetikos krize ir ES šalių šantažu. Tad tapo akivaizdu, kad būtina plėsti Lietuvos nuosavą elektros energijos infrastruktūrą ir skirti dėmesio žaliųjų degalų gamybai.

Mentorius Gintautas Strolys. Painus kelias link pripažinimo – disleksijos fenomenas

Kodėl žinant, kad kiekvieno mūsų smegenys yra tokios pat unikalios kaip pirštų atspaudai, mokykloje vis dar diktatoriškai taikomas vienodas mokymo(si) modelis? Tas pats vadovėlis, tos pačios užduotys – visiems. Tai primena bandymą įspausti visų formų pėdas į vienodo dydžio batus ir tikėtis, kad jie tiks visiems. Akivaizdu, kad tai neįmanoma, nes kiekvieno žmogaus mokymosi poreikiai ir gebėjimai skiriasi.

Lukas Savickas. Kodėl elektros vartotojai turi apmokėti sąskaitas už ministro Kreivio padarytas klaidas?

Kaip manote, ar sutartyse gali būti įtrauktos nuostatos, prieštaraujančios galiojantiems įstatymams? Atrodytų, klausimas į kurį akimirksniu galėtų atsakyti net pirmokas. Tačiau energetikos ministrui D. Kreiviui, jo vadovaujamai ministerijai ir Valstybinei energetikos reguliavimo tarnybai (VERT) rasti atsakymą į šį klausimą ne tik kad užtruko 3 mėnesius, bet taip pat prireikė ir Europos Komisijos pagalbos. Bet apie viską iš pradžių.

Vidmantas Janulevičius. Pradėkime nuo vis dar neišnaudotų galimybių didinti gynybai skiriamų pinigų kiekį

Toliau ieškome sprendimų, kaip greitai ir efektyviai padidinti gynybos finansavimą. Visos verslo organizacijos šiuo klausimu vieningos – didinti reikia, ir kuo greičiau. Tačiau mano akcentas, kad bedidindami turime nepakenti Lietuvos ekonomikai, kurios bene sparčiausiu augimu Europoje džiaugiamės ne vienus metus. Tam pagrįsti turiu du svarius argumentus. Pirmas: kai per pandemiją Lietuvos ekonomikai gaivinti buvo investuoti 6 mlrd.

Mentorius Gintautas Strolys. Kas iš tiesų yra žmogus?

Šiame pasaulyje, kuriame gyvename, kiekviena gyvybės forma atlieka savitą vaidmenį, sukdama gamtos ratą, nesibaigiantį ir amžinai kintantį. Tačiau žmogus – šios ekosistemos dalis, kurios egzistencija visuomet kėlė daug klausimų ir prieštaringų nuomonių. Žmogus – gyvūnas, tačiau vienu metu siekia išsiskirti, lyg būtų kažkas daugiau. Taip prasideda trumpa pažintis su žmogaus esme, išrškinant jo gyvūniškumą, unikalumą bei amžiną konfliktą tarp gamtos ir kultūros.

Nerijus Mačiulis pripažino: kainos sumažėjo, bet švęsti nėra ko

Valstybės duomenų agentūros skaičiavimu, šių metų sausį vidutinės prekių ir paslaugų kainos buvo tik 0,7 proc. didesnės nei prieš metus. Įdomiau tai, kad vien prekių kainos pastaruoju metu mažėjo ir šiuo metu yra 1,5 proc. mažesnės nei prieš metus. Kodėl kai kurios prekės atpigo ir ar ši tendencija galėtų tęstis ir šiemet? Labai tikėtina, kad jau pavasarį metinė infliacija bus artima nuliui – vidutinės kainos bus tokios pačios, kokios buvo prieš metus.

Jurgita Kveselaitė. Pirmojo būsto įsigijimas – į ką pirkėjas turėtų atkreipti dėmesį

Pirmojo būsto įsigijimas – dažnai labai maloni, bet ir varginanti patirtis. Jei būstas perkamas su paskola, tai tampa kur kas ilgesniu ir sudėtingesniu procesu. Kadangi namai – nepigus pirkinys, labai svarbu žinoti keletą taisyklių, kurių laikantis mažėja tikimybė nusipirkti ne tai, ko iš tikrųjų norisi ir išleisti daugiau pinigų, nei būtina.

Viktorija Kašalynaitė. Dirbančio savarankiškai atmintinė – viskas, ką turite žinoti apie mokesčių mokėjimą

Pradėjus ar jau vystant individualią veiklą tenka įvertinti, kad su laisve kurti ir valdyti savo laiką atkeliauja didesnė atsakomybė. Dažnai pasineriama į veiklą, jos vystymą, paslaugų kokybės gerinimą, bet finansų valdymo sritis būna neliečiama keletą metų, kol išaušta diena, kai veikla nebegeneruoja užsibrėžtų pajamų.

Valdas Benkunskas. 10 svarbiausių atsakymų apie daugiafunkcį kompleksą

Daugiafunkcio komplekso statybų projektas – itin kompleksiškas ir sudėtingas, todėl siekiant suteikti kuo daugiau aiškumo apie sostinei ir visai Lietuvai reikšmingą daugiafunkcį kompleksą, Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas atsako į 10 svarbiausių klausimų apie projektą, kurio dalis yra ir nacionalinis stadionas.

Mentorius Gintautas Strolys. Greiti, paviršutiniški žmonės ir gyvenimas antraščių ritmu

Įsivaizduokite pasaulį, kuriame gyvenimas yra tarsi „gliancinis“ žurnalas, o kiekvienas puslapis – tai diena iš gyvenimo. Čia, paviršutiniškų žmonių karalystėje, gyvenimas tvyro tarp spalvingų, bet trumpalaikių antraščių ir nuolat keičiamų socialinių medijų statusų.

Marius Dubnikovas. Saugumo poreikis didins mokesčius, tačiau ar sugebėsime juos balansuoti

Netylant diskusijoms dėl gynybos finansavimo diskutuojama apie mokesčių didinimą. Daugiausiai dėmesio skiriama ko gero neišvengiamam PVM didinimui, pelno mokesčiui ir gyventojų pajamų mokesčiui. Tai natūralu, nes valstybės biudžeto pajamos realiai ir yra generuojamos iš šių mokesčių. 2023 metais biudžeto pajamos iš mokesčių pasiskirstė taip: PVM surinkta 5,5 mlrd. eurų arba 35,5 proc. pajamų krepšelio, pelno mokestis ir gyventojų pajamų mokestis generavo 4,2 mlrd. arba 26,7 proc. pajamų.

Vidmantas Janulevičius. Kas atsitiko su Estija ir kokias pamokas turėtų išmokti Lietuva?

Europos Komisija kas mėnesį skelbia įvairių išankstinių ekonominių indikatorių sąrašą. Šie indikatoriai leidžia daryti išvadas apie esamą situaciją ekonomikoje ir jos perspektyvas. Siūlau atkreipti ypatingą dėmesį į tai, kokioje keblioje situacijoje atsidūrė mūsų kaimynės Estijos ekonomika. Estijos, kurią, neslėpsiu, dar visai neseniai laikiau aiškios ir suprantamos mokesčių sistemos pavyzdžiu. Ir ne kartą siūliau jos keliu eiti mūsų politikams, svarstant naujas mokestines reformas.

Mentorius Gintautas Strolys. Vargšai loterijų milijonieriai. Kodėl laimėtojai neišlaiko laimėtų pinigų?

Įsivaizduokite sceną: esate sporto salėje, apsupti raumeningų atletų. Jūsų akys nukreiptos į pakeltą 300 kg štangą, po kuria reikia atsigulti ir pasistengti tik išlaikyti – ir tu čempionas. Jūs gyvenime nesate kėlę 20 kg, bet šiandien, impulso pagauti, nusprendėte, kad pats metas išbandyti. Pajudinote… ir jus ji prispaudė amžiams. Šis momentas, tarsi gyvenimo loterijos bilietas, kur tikėjotės, kad jis atneš laimę, bet neįvertinote tikrosios šio laimėjimo svorio reikšmės.

Lucasas: konfiskuoti Rusijos centrinio banko atsargas būtų teisingas žingsnis

Minėdami antrąsias plataus masto invazijos į Ukrainą metines, Vakarai turėtų konfiskuoti Rusijos centrinio banko 350 mlrd. dolerių užsienio aktyvų. Tai turėtų didžiulę simbolinę ir praktinę naudą, nes pakeltų Ukrainos kovinę dvasią, pademonstruotų vienybę, nubaustų Rusiją ir papildytų sparčiai tuštėjantį Kyjivo iždą. Vienas iš argumentų prieš tokį žingsnį yra tas, kad tarptautinė finansų sistema priklauso nuo pasitikėjimo. Ji neturėtų priklausyti nuo politinių užgaidų.

Mindaugas Sinkevičius. Lietuvos regionų ateitis: prielaidos renesansui yra, tik ar jomis pasinaudosime?

Ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje didieji miestai traukia jaunus, ekonomiškai aktyvius, karjeros galimybių ieškančius žmones. Tačiau tokios tendencijos sukelia ir problemas: didmiesčiuose brangsta būstas, ima trūkti ugdymo įstaigų, vis daugiau laiko žmonės gaišta spūstyse – gyvenimo kokybė prastėja, o tuštėjančiuose regionuose infrastruktūros išlaikymas tampa itin brangus, o optimizuojant paslaugas – nukenčia vietos gyventojai.

Giedrimas Jeglinskas: grąžinkime lietuvius Lietuvai

Artėjantis referendumas dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo yra galimybė užbaigti savo piliečių atstūmimą. Referendumo kartelė kaip visada – drastiškai aukšta.

Mentorius Gintautas Strolys. Technologijų „patobulintas“ bendravimas

Šiandien skelbiamas tekstas, kurį ilgai atidėliojau, ir kuris ilgą laiką buvo nepabaigtas. Tai yra tekstas, kuris, nors ir ilgai atidėliotas, visada užėmė ypatingą vietą mano mintyse. Jis laukė tinkamo momento, kada galiausiai būtų imtas ir tinkamai papildytas bei ištobulintas. Tačiau šią savaitę nusprendžiau, kad pakanka delsti, ir štai jis čia… Ši tikra istorija įvyko 2022 m. vasarą Kaune. Ir tekstą parašiau tuo metu, tik tada dar nežinojau, kaip jį pavadinti.

Lucasas: Baltijos šalys jaučiasi išgirstos dėl Rusijos grėsmės, tačiau yra pažeidžiamos

Kai praėjusią savaitę kartu su tūkstančiais lietuvių apsnigtame Vilniuje sveikinau Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį jo kelionės po Baltijos šalis pirmojoje stotelėje, ore tvyrojo nebylus klausimas: ar mes būsime kiti? Kontrastas tarp gražiai papuoštų, ramių Lietuvos sostinės gatvių ir nuniokotų miestų ir miestelių, į kuriuos grįš Ukrainos delegacija, buvo ryškus. Dėl Ukrainos padėties Baltijos šalyse, kurios per savo istoriją patyrė panašių kančių, labai išgyvenama.

Giedrimas Jeglinskas. Misija: Suvalkų koridorius – saugiausia vieta žemėje

Lygiai prieš metus naujienų portalas „Politico“ pavadino Suvalkų koridorių, pasienio teritoriją tarp Lietuvos ir Lenkijos, pačia pavojingiausia vieta žemėje. Norėdami išsaugoti Lietuvos nepriklausomybę ir demokratinę santvarką, neturime kito pasirinkimo, kaip tik užtikrinti, kad Suvalkų koridorius taptų ne pavojingiausia, o saugiausia vieta žemėje.
Į viršų