Saviapgaulė būdavo Vakarų mąstysenos apie Baltijos jūros regioną leitmotyvas. Nuo šio regiono atitolusių veikėjų indėlis buvo grindžiamas įsitikinimu, kad simboliniai priešakiniai daliniai apsaugotų jas nuo Rusijos agresijos. Jeigu tik šioms pajėgoms būtų sukeltas pavojus, iškart būtų atsiųsta pastiprinimų; prireikus prieš Rusiją galėtų būti nukreipta visa Vakarų aljanso galia, kad būtų išvaduotos užkariautos teritorijos.

Prasidėjus invazijai Ukrainoje vakarų pasaulis gana greitai sureagavo ir pritaikė Rusijai beprecedentes sankcijas. Tačiau einant trečiam karo mėnesiui, ekonominių spaudimo priemonių tempas sulėtėjo. Rublio kursas grįžo į vasario lygį, energijos produktų embargas stringa, todėl daug kam kyla klausimas, ar sankcijos veikia. Visuomenė dažnai yra linkusi vertinti ekonominį šalies pajėgumą ir sankcijų poveikį tiesiog pasižiūrėjus į valiutos kursą.

Ilgai buvusios neutralios valstybės Suomija ir Švedija pasirinko kolektyvinio saugumo sistemą – oficialiai kreipėsi į NATO su prašymu jas priimti. Toks Švedijos ir Suomijos pasirinkimas – tai Vladimiro Putino politikos rezultatas, kokio jis tikriausiai net ir baisiausiame sapne nesitikėjo, sako buvęs užsienio reikalų ministras, diplomatas Antanas Valionis. Pasak A. Valionio, visos politikos priemonės, kurių imasi V. Putinas, duoda priešingą rezultatą.

Pasirinkimas tarp naujo ekonominės klasės ir naudoto, bet prabangesnio automobilio gali neduoti ramybės dažnam automobilį įsigyti norinčiam vairuotojui. Ką reikėtų įvertinti renkantis ir kaip pasverti, kuris sprendimas būtų finansiškai naudingesnis? Kas sudaro galutinę automobilio kainą Svarstydami apie naują arba pirmąjį savo automobilį, neretai darome vieną klaidą – vertiname jo kainą pagal sumą, kurią išleistume įsigydami transporto priemonę.

Pokyčiai, susitelkimas ir nežinomybė – taip būtų galima apibūdinti Lietuvos vežėjų situaciją šiuo metu. Ir nors iššūkių nestinga, juos įveikus atsivers augimo perspektyvos. Rusijos karo Ukrainoje atgarsiai visur skirtingi: vieni ieško būdų padėti Ukrainai, kiti džiaugiasi darbo jėga, treti skaičiuoja nuostolius ir ieško naujų rinkų. Lietuvos vežėjai, ypač smulkieji, dėl užsiveriančių Rusijos, Baltarusijos ir Azijos šalių rinkų atsargiai skundžiasi, rodydami smunkančią apyvartą ir bankrotą.

Šiuo metu rengiama Nacionalinė darbotvarkė, kuri yra nukreipta į alkoholio tabako ir narkotikų vartojimo ir padaromos žalos mažinimui iki 2035 metų. Tai būtų rimtas įsipareigojimas, nes tikslai keliami net trylikai metų į priekį. Pristatymuose dominuoja tikslai, bet ne priemonės ar gairės, kaip tie tikslai bus pasiekiami. Tai panašėja į garsiai aidinčią patranką, kuri neturi taikymosi sistemos ir skirta daryti įspūdį, deja, ant popieriaus. Pagrindiniai tikslai yra 26 proc.

Šių metų pradžioje daugelis akcijų indeksų pasiekė rekordines aukštumas, tačiau pastaraisiais mėnesiais daugelis investuotojų stebėjo ilgai nematytą kainų korekciją. Kas ją lėmė ir kaip elgtis raudonuojančių rinkų aplinkoje? Būtų sunku rasti finansinių aktyvų klasę, kuri šiemet nebūtų nukritusi nuo uolos. Atpigo ne tik akcijos, bet ir saugiausi vertybiniai popieriai – valstybių ir įmonių obligacijos. JAV technologinių akcijų indeksas „Nasdaq“ nuo metų pradžios krito 25 proc.

Pirmas šių metų Lietuvos ekonomikos ketvirtis buvo neblogas, prekyba tarp Lietuvos ir Baltarusijos bei Rusijos taip greitai nenutrūko, gyventojų vartojimo tendencijos, nepaisant labai didelės infliacijos, staiga nepasikeitė, o Vyriausybė pristatė kovos su infliacijos pasekmėmis priemonių paketą, kuris darys teigiamą įtaką ekonomikai antrą pusmetį. Prognozuojame, kad Lietuvos BVP šiemet padidės 0,9 proc., o kitais metais – 1,8 procento.

Patyrę investuotojai tvirtina, kad nėra blogo meto investuoti. Tačiau toks patarimas nelabai palengvina užduotį pradedantiesiems, kai klausimai veja vienas kitą: nuo ko pradėti, į ką investuoti, kiek pinigų skirti, kaip dažnai tai daryti. Visgi pačioje investavimo kelionės pradžioje reikia sau pasakyti štai ką – investavimas neturi būti sudėtingas, žvelkime į tai paprasčiau.

Pragaras džiūgauja. Hitleris muistosi ir laimingas nenustygsta vietoje, o Stalinas ramiai papsėdamas papirosą raito ūsus iš pasitenkinimo. Jų įpėdinis Vladimiras Putinas dirba iš peties ne tik žudydamas tūkstančius nekaltų ukrainiečių, bet ir prikeldamas iš numirusių jų idėjas. O nekromantija rusų valdžia užsiiminėja jau daugiau nei dešimtmetį.

Prasidedant naujam žemės ūkio sezonui, lūkesčius dėl palankių oro sąlygų užgožia karas Ukrainoje. Rusijos invazija į kaimyninę šalį sukėlė sumaištį tarptautinėje grūdų rinkoje, nes Juodosios jūros regionas nuo seno vadinamas Europos duonos krepšeliu. Įtaką pajus ir Lietuva. Skaičiuojama, kad Ukrainai tenka 10 proc. pasaulinio kviečių eksporto, Rusijai – dar apie 16 procentų. Tad šių šalių derlius ir galimybės jį eksportuoti daro didelę įtaką pasaulinei rinkai.

Šįmet rekordinis biokuro, gamtinių dujų, elektros ir kitų energijos išteklių kainų augimas kasmetį galvosūkį dėl didelių sąskaitų už šildymą pavertė rimtu galvos skausmu. Maža to, šiandieninė situacija nesukuria prielaidų tikėtis mažesnių šildymo išlaidų ateityje. Tad nors pasibaigęs šildymo sezonas ir leis lengviau atsikvėpti finansiškai, yra veiksmų, kurių galime imtis jau dabar, kad ateityje sąskaitos keltų mažiau nerimo.