Gimtadienio sveikinimas visai nepriminė puokštės ar torto. Baltarusiams minint savo trumpo valstybingumo periodo po Pirmojo pasaulinio karo 105-ąsias metines, Vladimiras Putinas paskelbė planus dislokuoti jų šalyje taktinių branduolinių ginklų. Apmokymas prasidės balandį, o saugyklos bus parengtos iki liepos 1-osios, sakė Rusijos lyderis. Tai atrodo neįtikima.

Apskaitininkas ar buhalteris nekuria verslo, tačiau prisideda prie jo vystymo atlikdamas savo kilnias funkcijas – informavimo, įspėjimo bei informacijos pateikimo. Šiemet staigiai pasirodęs mokesčių pakeitimų paketas atrodo kaip buhalterio pasiūlymai greitai pakeisti įmonės ar šiuo atveju šalies padėtį ir įvesti teisingumą bei padidinti pinigų biudžete. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad siekiai kilnūs, tačiau praėjus dešimčiai aptarimo dienų aiškėja, kad namų darbai neatlikti.

Ar jums pažįstama situacija, kai banko sąskaitos likutis pasibaigus mėnesiui yra mažesnis nei tikėjotės, o taupymui skirta sąskaita – visada tuščia? Visgi jei šiuo metu jūsų finansinė sveikata nelabai džiugina, į iššūkius galima pažiūrėti kaip į galimybę išsiugdyti naujus taupymo įpročius, rašoma pranešime spaudai. Šią savaitę minima Pasaulinė pinigų savaitė yra geras metas atkreipti dėmesį į tai, kas svarbiausia siekiant efektyvesnio finansų valdymo.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto atstovai pateikė Farmacijos įstatymo pataisas, kuriomis siūloma su tam tikromis išlygomis, leisti dirbti farmakotechnikams baigusiems studijas iki 2006 metų. Tai leistų išsaugoti vaistines regionuose ir darbo vietas farmakotechnikams. Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinė sąjunga, vienijanti vaistininkus ir farmakotechnikus, palaiko šias pataisas, skatina priimti racionalius sprendimus ir paneigia viešoje erdvėje pasirodančius mitus.

Buvęs Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Barakas Obama yra pasakęs „Pinigai nėra vienintelis atsakymas, tačiau jie kuria skirtumus“, pripažindamas, kad pinigai ir finansinė laisvė turi itin daug reikšmės kuriant gerovę visuomenėje. Kita vertus, nereikia pamiršti ir kitų itin svarbių veiksnių, kurie yra vienodai svarbūs siekiant taip trokštamos laimės ir gerovės.

Rusijos pavasario puolimas įstrigo. Netrukus ateis Ukrainos kontrpuolimo metas. Karinės nesėkmės padidins Kremliaus politinius sunkumus. Anksčiau ar vėliau Rusijos sistemos suinteresuotieji subjektai atsisakys Vladimiro Putino, apkaltins jį dėl karo ir skausmingų sąlygų, kuriomis jis baigsis, ir grįš prie savo pagrindinės veiklos – melo ir vagysčių.

  Medienos pramonė – svarbi ūkio dalis visose trijose Baltijos šalyse. Lietuvoje per metus šis pramonės sektorius sukuria apie 7 proc. BVP, o mediena ir jos dirbiniai sudaro apie 12 proc. (4,2 mlrd. eurų) šalies eksporto. Tačiau praėjusiais metais šios srities įmonėms teko laikyti ne vieną rimtą egzaminą, atskleidusį, ar namų darbai buvo tinkamai atliekami. Lietuvoje medienos pramonės sektorius kasmet sukuria 2 mlrd., Latvijoje – 1,5 mlrd., Estijoje – 1,2 mlrd.

  Pastarieji metai Rusijos ekonomikai buvo neįprasti, žinoma, blogąja prasme. Didelė dalis užsienio investuotojų paliko savo investicijas, statytus fabrikus, veikiančius restoranus ir greičiausiai į šią šalį niekada nebegrįš. Dešimtys sankcijų paketų bei prarasta didžiausia gamtinių dujų eksporto rinka – Europa. Demokratinėms šalims nusigręžus nuo režimo ir bandant įvairiomis priemonėmis paveikti karo finansavimo mašiną – Rusijos ekonomiką – rezultatas kol kas atrodo dvejopas.

Kokia kraujo, prakaito ir ašarų kaina? Daugiau kaip 200 tūkst. žmonių žuvo, milijonai buvo sužaloti ir traumuoti, o Ukrainos atstatymas gali atsieiti trilijoną. Net ir geriausiu atveju laukia dar keli mėnesiai kančių. Ukrainiečiams negaila aukotis. Jie matė, kaip Rusija elgiasi su žmonėmis „išlaisvintose“ teritorijose. Geriau rizikuoti mirtimi, nei taip gyventi. Dauguma Vakaruose irgi nepavydi ukrainiečių aukų.

Investuotojai vis labiau tikisi, kad centrinių bankų taikoma pinigų griežtinimo politika tęsis ilgesnį laikotarpį, o bazinės palūkanos gali nusistovėti aukštesniame lygyje. Šiuo metu remiantis rinkos konsensusu, galutinės palūkanų normos JAV turėtų pasiekti 5,40 proc., euro zonoje 3,75 proc., o Jungtinėje Karalystėje – 4,75 proc. lygius. Tai lemia vėl išaugusį investuotojų atsargumą akcijų rinkose.

Pastaruoju metu viešoje erdvėje neretai išsakomos nuomonės, esą Lietuvoje veikiantys pensijų fondai kaupiantiesiems neuždirbo pinigų. Tačiau statistika rodo priešingą situaciją − praktiškai kiekvienas gyventojas, kuris II pensijų pakopoje kaupia ilgesnį laikotarpį, savo pensijų sąskaitoje turi didesnę sumą nei yra pervedęs įmokų. Vertinant visą fondų veiklos laikotarpį, 3 eurai pensijų įmokų atnešė 1 eurą investicinės grąžos. Pensijų fondų uždarbis – 32 proc.

Išankstiniais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, metinė infliacija mažėjo penktą mėnesį iš eilės ir nukrito iki 17,2 procento. Nors šis skaičius nemažai kam vis dar gali atrodyti dramatiškas ir netoleruotinas, jis paslepia esmę – pastaraisiais mėnesiais daugelio prekių kainos pradėjo mažėti. Visų pirma, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad metinės infliacijos rodiklis rodo ne kiek kainos pasikeitė vasario mėnesį, o kiek jos padidėjo per metus – nuo 2022 metų vasario iki 2023 metų vasario.

Artėjant savivaldos rinkimams, noriu pakalbėti apie žmones, kurių pažeidžiamumas juos padaro lengvais rinkiminių manipuliacijų taikiniais. Vien penktadalį rinkėjų būtų galima paveikti dėl jų skurdo – būtent tokia Lietuvos gyventojų dalis gyvena nepritekliuje jau daugelį metų. Tai daugiausia senatvės pensininkai ir asmenys, kurių veikla dėl sveikatos sutrikimų buvo apribota, bedarbiai, vieniši žmonės, ypač vieniši tėvai.

Dirbtinio intelekto sąvoka jau skaičiuoja septintą dešimtmetį, o pats dirbtinis intelektas sėkmingai įdarbinamas įvairiose verslo ir pramogų srityse nuo praėjusio amžiaus pabaigos. Tad kodėl šiemet itin padidėjo susidomėjimas juo ir ar 2023-ieji bus lūžio metai? Pastarąjį dešimtmetį dirbtinio intelekto galimybes padidino sparčiai auganti kompiuterių skaičiavimo galia, kai per labai trumpą laiką galima apdoroti vis daugiau informacijos.

Neseniai dalyvavau vienoje iš Baltijos šalių vykusioje konferencijoje, kurioje buvo diskutuojama apie demokratiją ir žmogaus teises Rusijoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje. Joje kalbėjo žymus rusų išeivis, aršus Vladimiro Putino režimo priešininkas, padaręs puikią kultūrinę karjerą. Konferencija nebuvo vieša, todėl vadinsiu jį Andrejumi.

Skaičiuojama, kad karo Ukrainoje padariniai gali lemti 2 proc. lėtesnį pasaulio BVP augimą iki 2025 m. Kita vertus, tai taip pat skatina Vakarų šalis peržiūrėti savo tiekimo grandines ir nukreipti investicijas į vietos energetikos ir gamybinių pajėgumų vystymą.

Įvairūs tyrimai rodo, kad porų nesutarimai dėl finansų yra tarp pirmaujančių skyrybų priežasčių. Tuo metu „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktos reprezentatyvios apklausos duomenimis, 30 proc. gyventojų teigia, kad nerimas dėl finansų kenkia jų santykiams su artimaisiais.

Lietuvoje vyksta diskusijos dėl draudimo auginti kailinius žvėrelius. Tokios diskusijos vyksta kelis dešimtmečius Europoje ir yra labai daug praktikos, kai kur yra priimti sprendimai drausti, tačiau įgyvendinimo keliai yra skirtingi. Daugiausiai Lietuvoje tai aktualu audinių fermoms, kurios turi ilgametę praktiką ir yra retas verslas šalyje, kuris gali pasigirti geriausia produkcijos kokybe pasaulyje ir valdo apie 5–8 proc. pasaulio audinių rinkos.

Praėjusieji metai Lietuvos eksportuotojams buvo permainingi – jie prasidėjo itin sparčiu augimu bandant patenkinti nepasotinamą paklausą, vėliau netikėtas karas Ukrainoje sujaukė prekybos grandines, o kosminės energijos kainos vienu metu vertė svarstyti net ir gamybos stabdymo alternatyvą. Nepaisant visų sukrėtimų, Lietuvos eksporto apimtys pernai toliau reikšmingai augo, tačiau šiemet spartų prekybos augimą reikės primiršti.