Rusijos karas prieš Ukrainą smarkiai pakenkė visos Europos ekonomikai: blogesnės pasekmės dar laukia
Rusijos karas prieš Ukrainą sumažino ekonomikos augimą ir gerokai padidino infliaciją visoje Europoje, o blogiausios pasekmės dar laukia.
„Ukrinform“ duomenimis, Šveicarijos nacionalinis bankas padrė tokias išvadas savo tyrime, pranešė „Reuters“.
Nuo Rusijos invazijos 2022 m. Europoje smarkiai išaugo energijos kainos, buvo sukrėstos finansų rinkos, o Rusijos ir Ukrainos ekonomikos smarkiai smuko.
Tyrimas: kiek uždirba papildomai uždarbiaujantys lietuviai?
6
(6)
Papildomai uždarbiaujantys šalies gyventojai dažniausiai užsidirba iki 50 eurų per mėnesį siekiančią sumą, atskleidė „Swedbank“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa.
Apklausos duomenimis, papildomai uždirbantys iki 50 eurų per mėnesį nurodo 29 proc. gyventojų, 17 proc. sako, kad papildomos jų pajamos sudaro 51–100 eurų per mėnesį. Didesnę – 101–200 eurų per mėnesį siekiančią papildomo uždarbio sumą nurodo sako gaunantys 15 proc. respondentų.
Supirkėjai: „Lietuvoje žmonėms geriau gauti išmokas iš valstybės, o ne patiems užsidirbti grybaujant ar uogaujant“
Dzūkijoje grybų supirkimo punktų – vienas kitas, nes dėl sausros miškai tušti, tuo metu rytų Lietuvoje punktų galėtų būti ir daugiau – miškai pilni voveraičių, baravykų, raudonikių ir kitų grybų, tačiau nėra surinkėjų.
Didieji supirkėjai sako, kad lietuviškų grybų kasmet prirenkama vis mažiau, todėl didžiąją dalį jie atsiveža iš Rytų.
40 eurų per mėnesį – tiek jums pabrango automobilis: atsakė, kaip sutaupyti
Įsigyti automobilį iš savo lėšų gali tikrai ne kiekvienas – vien naudotus kas dešimtas perka išsimokėtinai. Tokiu atveju svarbu tik tinkamai pasirinkti: lizingas ar paskola?
Specialistų teigimu, perkantiems automobilį lizingu vidutiniškai finansuojama 23 tūkst. eurų, su paskola – 8,8 tūkst. eurų. O įmokos gali siekti ir 350 eurų per mėnesį.
Tačiau išlaidų gali būti ir daugiau.
Kaune ruošiamasi statyti naują pėsčiųjų tiltą: preliminari projekto vertė – 13 mln. eurų
Kaune ruošiamasi statyti naują pėsčiųjų tiltą per upę nuo Aleksoto iki Nemuno salos – miesto savivaldybė paskelbė rangovo konkursą, o preliminari projekto vertė siekia 13 mln. eurų.
Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Gedeminas Barčauskas sako, kad tiltas sujungs svarbius objektus su miesto centru.
„Tiltas suplanuotas, kadangi Kauno centro sąvoka jau senokai plečiasi, čia atsiranda vis daugiau traukos taškų“, – BNS teigė G. Barčauskas.
Lietuvos paštas kviečia sukurti aštuonis pašto ženklus
Lietuvos paštas kviečia menininkus ir mėgstančius kurti dalyvauti kūrybiniame pašto ženklų konkurse, siūlyti savo idėjas aštuoniems kitąmet pasirodysiantiems pašto ženklams.
Kaip skelbia bendrovė, visi jie atspindės įvairius Lietuvai svarbius įvykius, jos tradicijas, žmones ir vietoves.
Kūrybinių sprendimų dabar yra ieškoma pašto ženklams, kuriuose bus įamžintos temos „Baltų gentys. Aukštaičiai“, „Lietuvos raudonoji knyga“, „Europa.
Kiek šiuo metu kainuoja dienos pietūs Lietuvoje: 7 eurų gali ir neužtekti?
Mėgstantys pietų į darbą nesinešti, o valgyti kavinėse ar valgyklose, ieško, kur būtų ir skanu, ir ne per daug brangu. Maitinimo įstaigose kainos šiemet nekilo taip ženkliai kaip pernai, tačiau pietums vis tiek tenka išleisti daugiau.
Daug kur Lietuvoje sriubų kainos dažnai dar nesiekia 2 eurų, tačiau antras patiekalas gali kainuoti ir 7 eurus. Perkant abu, vienur galima išleisti ne daugiau kaip 3 eurus, kitur – 7 ar daugiau.
Maitinimo įstaigų atstovai neslėpė, kad kainos kilo 8–13 proc.
Vilniaus kogeneracinė jėgainė: esame užsitikrinę apie 30 proc. reikiamo biokuro kiekio
Vilniaus kogeneracinė jėgainė (VKJ) šiuo metu yra užsitikrinusi apie 30 proc. reikiamo biokuro tvirtina „Ignitis grupės“ Korporatyvinės komunikacijos vadovas Artūras Ketlerius. Pasak jo, šaltinių diversifikavimui vasarą buvo išbandytas tiekimas geležinkeliu iš Latvijos.
„Biokurą įsigyjame ilgalaikėmis ir trumpalaikėmis sutartimis „Baltpool“ biokuro biržoje. Šiuo metu esame užsitikrinę apie 30 proc. reikiamo biokuro kiekio.
Ūkininkus įspėja – neatsiklausus gyventojų, už tai skirs 1,1 tūkst. eurų baudą
Prasidėjus rudeniui suintensyvėjo laukų tręšimas mėšlu ir srutomis. Netinkamai naudojamos ūkinių gyvulių srutos ir mėšlas gali užteršti gruntą, požeminius, paviršinius vandenis ir net nukeliauti iki gyventojų šulinių, todėl svarbu laikytis reikalavimų. Aplinkosaugininkai primena kaip teisingai kaupti, laikyti, transportuoti, naudoti mėšlą ir srutas laukams tręšti, kad nebūtų daroma žala aplinkai.
„NordBalt“ elektros jungtis su Švedija įjungta po remonto
Beveik tris savaites neveikusi Lietuvos ir Švedijos elektros jungtis „NordBalt“ šeštadienį 1.51 val. įjungta po remonto ir tapo prieinama elektros prekybai, pranešė elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.
Kaip anksčiau skelbta „Nord Pool“ elektros biržoje, elektros prekyba diena prieš rinkoje prasidės sekmadienio naktį, 1 val. Lietuvos laiku.
Palygino miesto visureigį „Mazda CX-5“ su „Mazda 6“ sedanu: nugalėtoją išrinko nesunkiai
Per trumpą laiką vienu geidžiamiausių vidutinio dydžio miesto visureigių tapęs „Mazda CX-5“ modelis 2022-uosius pasitiko atsinaujinęs. Atlikti patobulinimai apima visus šiam modeliui pripažinimą jau pelniusius aspektus – automobilio dizainas tapo solidesnis, išaugo komforto lygis, pagerėjo valdymo savybės ir naudojimo patogumas. Daugiau apie šį automobilį domėjosi TV6 laida „Autopilotas“.
„Mazda CX-5“ krosoveris laidos metu buvo lyginamas su „Mazda 6“ sedanu.
Užliejo butą, o draudimo nėra: štai, ką reikia daryti, kad gautumėte pinigų
Neretai pasitaiko atvejų, kuomet butą užlieja kaimynas arba trūksta daugiabučio vamzdžiai ir tai pridaro daug žalos. Neapsidraudusiems būsto gali atrodyti, kad viską teks renovuoti iš savo kišenės. Vis dėlto tai – ne tiesa, nes ir tokiu atveju galima prisiteisti nemenką sumą pinigų.
Teisininkai aiškina, kad dėl nuostolių atsakingas kaimynas žalą gali atlyginti geranoriškai, jeigu ne – jį galima paduoti į teismą.
„Grindos“ vadovas Griškevičius palieka pareigas
Vilniaus kelių ir gatvių, lietaus nuotekų tinklų priežiūros ir plėtros, viešųjų miesto teritorijų priežiūros įmonės „Grinda“ vadovas Andrius Griškevičius palieka įmonę.
Bendru šalių sutarimu jis iš pareigų pasitrauks nuo rugsėjo 25 dienos. Nuo 2022-ųjų sausio įmonei vadovavęs A. Griškevičius karjerą tęs už organizacijos ribų, pranešė įmonė.
Janulevičius: dabartinėje pramonės situacijoje yra kuo pasidžiaugti, bet yra ir nerimą keliančių pokyčių
Penktadienį Valstybės duomenų agentūrai paskelbus naujausius pramonės produkcijos pokyčių duomenis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad nors vasara baigėsi teigiamomis nuotaikomis, tai nereiškia, kad visos pramonės problemos jau yra išspręstos.
„Yra kuo pasidžiaugti, bet yra ir tikrai nerimą keliančių pokyčių“, – apibendrino jis.
Agentūros duomenimis, pramonės produkcija rugpjūtį, palyginus su liepa, padidėjo 3,8 proc.
Neradus tinkamo kandidato vėl ieškoma Žemės ūkio duomenų centro vadovo
Neradus tinkamo kandidato iš naujo skelbiamas Žemės ūkio duomenų centro vadovo konkursas.
„Pirmasis neįvyko, nes pretendentai neįveikė minimalaus kandidatų vertinimo komisijoje barjero“, – BNS nurodė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM).
Kaip skelbiama valstybės tarnybos portale, kandidatai turi turėti magistro išsilavinimą, bent vienerių metų vadovavimo patirtį ir bent dvejų metų patirtį žemės ūkio, maisto, kaimo plėtros, žemės tvarkymo arba informacinių technologijų srityje.
„Litgrid“: Švedijos ir Lietuvos jungties remontas baigtas, tačiau ji dar neįjungta
Lietuvą su Švedija jungiančio elektros kabelio „NordBalt“ remonto darbai baigti, tačiau jis dar neįjungtas. Kaip praneša šalies elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“, šiuo metu jungtis testuojama.
„NordBalt“ jungties remonto darbai baigti. Pirmiausia buvo rasta gedimo vieta, ji yra Švedijos pusės sausumos dalyje, vėliau buvo pakeista sugedusi kabelio atkarpa. Šiuo metu atliekamas 24 valandas trunkantis kabelio įsisotinimo testas.
Mindaugas Sinkevičius: Lietuvai reikia galvoti, kaip gyvens „užsukus europinių pinigų kranelį“
Į viešąją infrastruktūrą Europos Sąjungos (ES) lėšas gausiai investuojanti Lietuva turėtų pradėti galvoti, kaip ji tęs investicijas „užsukus europinių pinigų kranelį“, sako Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) vadovas Mindaugas Sinkevičius.
„Jei gyvensim šia diena ir negalvosim, kas laukia, kai Europos kraneliai pinigų užsisuks, turėsime ne tik stabtelėjimą, bet greit važiuojančios mašinos rankinio stabdžio užtraukimą. Tai atsilieps ir ekonomikai, ir socialiniam gerbūviui.