Verslas

Maltos ekonomikos augimas per metus fiksuojamas jau 11-ą metų ketvirtį iš eilės. Nacionalinės statistikos tarnybos antradienį paskelbti duomenys rodo, kad per trečiąjį šių metų ketvirtį sukurtas bendrasis vidaus produktas – palyginamosiomis kainomis 7,1 proc. solidesnis nei prieš metus. Namų ūkių vartojimas liepą-rugsėjį per metus didėjo 7,6 proc., valstybės išlaidos – 0,7 proc., tuo tarpu verslo investicijos nyko 26,8 procento. Eksportas plėtėsi 5,6 proc., importas traukėsi 0,7 procento.

Darbuotojų savitarnos ir verslo procesų automatizavimo platformą kuriantis Lietuvos startuolis „Vecticum“ pritraukė 100 tūkst. JAV dolerių (šios dienos kursu – 91,3 tūkst. eurų) investiciją iš „Google“, pranešė „Vecticum“. Įmonės technologijų direktorius ir vienas iš įmonės įkūrėjų Tomas Masiulis sako, kad „Vecticum“ savo produktą kuria integruojant „Google“ produktus, o finansavimą gavo dalyvaudama „Google for Startups Cloud“ programoje.

Vyriausybės nurodymu atsisakant sveikatos priežiūros Vilniaus socialinių paslaugų centras nuo kitų metų kovo atleis 35 slaugytojus, jų padėjėjus ir kineziterapeutus. Savivaldybė sako, jog jiems bus pasiūlytas kitas darbas, o gyventojams paslaugas teiks medicinos įstaigos.  Centro viešųjų ryšių specialistė Eglė Užkuraitė BNS nurodė, jog dalies paslaugų atsisakoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pakeitus socialinės globos darbuotojų laiko sąnaudų normatyvus.

Bankų skolinimas namų ūkiams euro zonoje spalį, palyginti su tuo pat mėnesiu pernai, padidėjo 0,6 proc. – prieaugis kukliausias nuo 2015-ųjų birželio, rodo Europos Centrinio Banko (ECB) antradienį paskelbti duomenys.

Naujų savininkų valdoma ir pertvarkoma vienintelė Baltijos šalyse šaldytuvų gamybos bendrovė „Snaigė“ atsikratyti skolų ir tęsti veiklą planuoja didindama naujų gaminių pardavimus, parduodama nekilnojamąjį turtą. Neatmetama galimybė, kad į gamyklą ateis naujas investuotojas, jei reikės, bus mažinamas darbuotojų skaičius, nurodoma kreditoriams teikiamame įmonės restruktūrizavimo plano projekte.

Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos vadovas siūlo gyventojams įvesti paviršinių nuotekų tvarkymo mokestį – tokios nuotekos susidaro ant šaligatvių ar gatvių lietui lyjant ar per polaidį. Kitaip, pasak Broniaus Miežutavičiaus, apsemtų gatvių problema tik dar labiau gilės.  „Paviršinių nuotekų valdymo ir tvarkymo problema pribręs. Tik laiko klausimas, todėl jau metas grįžti prie diskusijų, kaip turime tvarkyti paviršines nuotekas.

„Ar pastebėjote, kad kai verslininkai kalba apie darbuotojų trūkumą, dažnai jiems išsprūsta, jog darbuotojų ne iš principo nėra, bet nėra tų, kurie NORĖTŲ dirbti. Čia kalba neina apie tas unikalias profesijas, kurioms reikalingas išties specifinis parengimas, o apie tuos sektorius, kur trūksta vairuotojų, padavėjų, virėjų, kambarinių, valytojų“, – rašoma Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkės Ingos Ruginienės komentare.

Geriamojo vandens tiekimas ateityje brangs, nes greitai įmonės nebegaus europinio finansavimo, todėl investicijoms lėšų turės surinkti iš klientų, sako Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos vadovas.  Bronius Miežutavičius taip pat abejoja, ar mažas įmones perėmusios garantinio tiekimo bendrovės nekels įkainių.         „Dabar labai aišku, kad visos investicijos turės būti padarytos iš kainos. Lėšų iš Europos Komisijos daugiau jau nebegausime.

Lapkritį vystytojai įsipareigojo įrengti 1,191 gigavato (GW) bendros galios saulės, vėjo jėgainių ir kaupimo įrenginių (baterijų), antradienį pranešė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Anot jos, su 10 vystytojų sudaryti bankų garantijomis patvirtinti ketinimų protokolai kuriais prie perdavimo tinklo suplanuota prijungti 0,773 GW galios vėjo elektrinių, 0,26 GW – saulės ir 0,158 GW galios kaupimo įrenginių.

Neretai patekę į eismo įvykį ar tokį pastebėję, žmonės linkę manyti, jog tiesiog nepasisekė. Vairuotojai atsidūrė ne laiku ir ne vietoje, kelią perbėgo juoda katė, ar iš lovos kuris nors išlipo ne ta koja. Tiesa tokia, jog net ir tokios, atrodytų, smulkmenos kaip automobilio spalva gali padidinti eismo įvykio tikimybę.

Vidurio ir vakarų Lietuvoje neefektyvius biokuro katilus nori pakeisti 1661 gyventojas, jie prašo daugiau nei 6 mln. eurų paramos, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). LEA antradienį sustabdė spalio pradžioje pradėtą paraiškų priėmimą, nes prašoma parama viršija skirtą sumą. Agentūra žada, jog 2024 metais gyventojai vėl galės gauti paramą.

Mobiliosios įrangos rinkoje pastebėta tendencija, kad pastaraisiais metais lietuviai perka vis brangesnius ir geresnius įrenginius. Vidutinė išleidžiama suma yra išaugusi 15 procentų. Lietuviai pirmiausia renkasi savo mėgstamą operacinę sistemą – iOS arba Android. Kitas svarbus kriterijus paprastai būna kaina. „Šiuo metu populiariausi kainų segmentai tarp 200-350 eurų, taip pat ir brangesni – apie 600-700 eurų kainuojantys išmanieji.

Šiaulių bankas į valstybės biudžetą planuoja pervesti daugiau nei 2,6 mln. eurų antrojo šiemet solidarumo įnašo.  „Už trečiąjį šių metų ketvirtį mokėsime virš 2,6 mln. eurų“, – BNS antradienį nurodė banko Komunikacijos grupės vadovė Monika Rožytė. Bankas „Luminor“ anksčiau pranešė jau pervedęs 12,5 mln. eurų įnašą. Tuo metu „Swedbank“ įnašo sumą žada paskelbti, kai sumokės, SEB taip pat ketina informuoti vėliau. Antrąją įmoką bankai turi sumokėti iki lapkričio 30-osios.

Jungtinės Karalystės pigių skrydžių bendrovė „EasyJet“ antradienį paskelbė apie savo pirmąjį nuo COVID-19 pandemijos protrūkio metų pelną, tačiau perspėjo, kad Izraelio ir „Hamas“ karas turės įtakos jos veiklos rezultatams. Pasak pranešimo, pelnas atskaičius mokesčius per praėjusius jos finansinius metus, pasibaigusius rugsėjo pabaigoje, dėl didesnės skrydžių paklausos ir pakilusių bilietų kainų siekė 324 mln. svarų sterlingų, palyginti su 169 mln. svarų nuostoliu metais anksčiau.

„Luminor“ skolina 10,4 mln. eurų nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovei „Sirin Development“ logistikos parko „Rumbula“ Rygoje plėtrai, pranešė „Luminor“. Projektas buvo įgyvendinamas keliais etapais – ketvirtasis 28 tūkst. kv. metrų ploto sandėlių kompleksas jau baigtas ir yra visiškai išnuomotas. „Sirin Development“ direktorius Laurynas Kuzavas teigė, kad bendrovė planuoja naujus projektus tiek Lietuvoje., tiek Latvijoje. „Mūsų ateities planai taip pat ambicingi, pradėjome 120 tūkst. kv.

Per artimiausius vienerius–trejus metus nuosavą verslą steigti planuoja 19 proc. lietuvių – per pusmetį jų skaičius išaugo, rodo SEB banko atliktas tyrimas. Banko valdybos narė Eglė Dovbyšienė sako, kad pavasarį apie savo verslus galvojančių lietuvių buvo mažiau.  „Palyginti su analogišku tyrimu pavasarį, svarstančių apie savo verslo kūrimą Lietuvoje per pusmetį šiek tiek padaugėjo. Dar sudėtinga pasakyti, ar tai yra ilgalaikė teigiama tendencija“, – pranešime teigė E. Dovbyšienė.

Nyderlandų kapitalo grupės „Affidea diagnostics“ valdoma sveikatos priežiūros grupė „Affidea Lietuva“ į Klaipėdos klinikos plėtrą investavo 4,3 mln. eurų – ji pradeda teikti diagnostinių tyrimų bei chirurgijos paslaugas, pranešė grupė.  Pasak jos, „Affidea Klaipėdos“ klientams pradedamos teikti dienos chirurgijos, MRT tyrimų paslaugos, veiklą taip pat pradėjo „Express care“ priėmimo centras – jame bus teikiama skubi medicininė pagalba, nutikus nesudėtingai sportinei ar buitinei traumai.

Pastaruoju metu mažėjančios kainos ir defliacija yra grįžimas prie normalių kainų lygio, sako ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė. Pasak jos, gana ryškus kainų smukimas lapkritį iliustruoja jų grįžimą prie įprasto lygio.

Didžiausio kelionių organizatoriaus Baltijos šalyse „Novaturas“ pajamos šiemet sausį-rugsėjį siekė 166,8 mln. eurų – 7,4 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu (155,3 mln. eurų). „Novaturo“ grynasis pelnas šiemet augo daugiau nei 21 kartą iki 6,4 mln. eurų (pernai – 0,3 mln. eurų), per „Nasdaq“ Vilniaus biržą antradienį pranešė įmonė. „Novaturo“ grupės vadovas Vitalijus Rakovskis sako, kad gerus finansinius rezultatus lėmė ir kelionių krypčių diversifikavimas.