Kauno „Žalgirio“ arenoje ketvirtadienį vyks visuotinis Architektų rūmų narių susirinkimais. Jo darbotvarkėje – naujo Architektų rūmų pirmininko, tarybos, profesinės etikos ir regioninių architektų tarybų, architektų profesinio atestavimo komisijos, apskričių ekspertų rinkimai, apdovanojimų – Lietuvos architektų žiedo – įteikimas.

Seimas ketvirtadienį svarstys Šilumos ūkio įstatymo pataisas, įteisinančias šilumos ūkio specialiuosius ir investicinius planus.   Siūloma įpareigoti savivaldybes nustatyti šilumos ūkio valdymo dešimčiai metų ar ilgiau planus, taip pat nurodyti priemones, kad 2030 metais jose tiekiama šiluma iš atsinaujinančių energijos išteklių sudarytų 90 proc., namų ūkiuose –  80 proc., o 2040 metais – 100 procentų.

Turkmėnija išleis beveik penkis milijardus dolerių (eurų), kad pastatytų miestą, pavadintą autokratinio šalies lyderio Gurbanguly Berdimuhamedowo garbei, trečiadienį pranešė pareigūnai. Prie Kaspijos jūros esančią uždarą Vidurinės Azijos šalį jau daugiau kaip 16 metų valdo Berdimuhamedowų šeima. Buvęs dantų gydytojas G. Berdimuhamedowas pernai oficialiai atsistatydino iš buvusios sovietinės valstybės prezidento posto. Jį pakeitė jo sūnus Serdaras.

Seimas svarstys Akcinių bendrovių įstatymo pataisas, numatančias nuo liepos liberalizuoti valstybinių įmonių, jų antrinių bendrovių ir jų grupių vadovų kadencijas.  Parlamentarai ketvirtadienį svarstys pakeitimus, leidžiančius bendrovėms, kurių daugiau kaip pusė akcijų priklauso valstybei ar savivaldybei, vadovauti tam pačiam žmogui neribotą kadencijų skaičių. Viena kadencija tęstųsi penkerius metus.

Seimas apsispręs, ar nuo 2024 metų gegužės Kibernetinio saugumo informaciniam tinklui pavesti tvarkyti duomenis apie privalomus nurodymus blokuoti domeno vardą, identifikuojantį interneto svetainę.  Jeigu Seimas pataisą priims, reikės modernizuoti Kibernetinio saugumo informacinį tinklą. Tam Krašto apsaugos ministerijai iš biudžeto papildomai reikėtų skirti po 100 tūkst. eurų kasmet.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketvirtadienį paskelbs 1,8 mlrd. eurų preliminarios vertės 700 megavatų (MW) galios pirmojo vėjo parko Baltijos jūroje vystymo be valstybės paramos konkursą. Pasak rinkos reguliuotojo pirmininko Renato Pociaus, tiek šis, tiek su valstybės pagalba planuojamas vystyti antrasis jūrinis vėjo parkas, kurio aukcioną numatoma skelbti rudenį, – kertiniai projektai siekiant Lietuvos energetinės nepriklausomybės.

Butus nuomojantys gyventojai skundžiasi, kad sunku rasti nuomininkus, kurie mokėtų laiku nuomą, naktimis netriukšmautų ir negadintų bute esančių daiktų. Tuo metu nuomininkai tikina, kad nuomotojai įkyriai landžioja į butą, vagia jų maistą ir bet kada panorėję kelia nuomą. Nekilnojamo turto (NT) specialistai tikina, kad nuomotojams ir nuomininkams sutarti padėtų aiški ir konkreti nuomos sutartis. Anot jų, pasirašius sutartį, dingsta dauguma su nuoma susijusių problemų.

Šiuo metu nedarbo draudimu yra draudžiami ir įmokas jam nuo savo algos moka tik dirbantys pagal darbo sutartis. Netekus darbo, jiems priklauso nedarbo išmoka. Tūkstančiai gyventojų, kurie dirba savarankiškai, tokio draudimo neturi. Tačiau kartu su naujais mokesčių pakeitimais šiuos asmenis siekiama įtraukti į nedarbo draudimo sistemą. Dėl to kas mėnesį jiems reikėtų mokėti atitinkamas įmokas „Sodrai“. Bet kartu jiems būtų suteikta teisė ir į nedarbo išmokas.

Netylant pranešimams apie eismo įvykius, kuriuose dalyvavo ar net nukentėjo paspirtukininkai, policija ėmėsi priemonių. Nuo kovo mėnesio bus rengiami specialūs reidai. Kaip primena naujienų portalas LRT.lt, dviračių ir elektrinių paspirtukų vairuotojai yra viešojo judėjimo dalyviai. Už eismo taisyklių nesilaikymą, kaip ir kitiems, jiems skiriamos baudos nuo 10 iki 230 eurų. Todėl nuo šio mėnesio pareigūnai tikrins, kaip paspirtukininkai laikosi kelių eismo taisyklių.

Aplinkos ministerijai anksčiau pavedus Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT) nebeišduoti naujų leidimų ir nepratęsti jau suteiktų leidimų ūkininkams laikinai naudotis valstybine žeme, aplinkos ministras Simonas Gentvilas tikina, kad leidimai jų turėtojams ir toliau galioja.  „Mes esame nutraukę laikinojo žemės naudojimo naujų sutarčių sudarymą, tačiau tie, kas turi šiandien laikinąsias žemės naudojimo sutartis, jie turės jas du metus dar papildomai, jos yra galiojančios.

Verslininko Vidmanto Kučinsko valdytą bankrutavusią bendrovę „Arvi ir ko“ už 2,4 mln. eurų įsigijo Marijampolės pašarų gyvuliams ir šalutinių produktų didmeninės prekybos įmonė „Bioprolit“, BNS patvirtino „Arvi ir ko“ nemokumo administratoriaus įgaliotas asmuo. „Sandoris įvyko, įmonė „Bioprolit“ sumokėjo“, – trečiadienį BNS sakė Gintautas Vaškelis. Portale evarzytynes.lt vasario 17 dieną paskelbta, kad už bendrovę aukcione pasiūlyta 2,404 mln. eurų – 100 tūkst. eurų daugiau nei pradinė kaina.

Vokietijos Federacinės Respublikos valstybės skola išaugo iki rekordinio lygio – 2022-ųjų  pabaigoje federalinio, federalinių žemių ir savivaldybių biudžetų bei socialinės draudimo fondo įsiskolinimų suma pasiekė 237 mlrd. eurų, skelbia „Deutsche Welle“, remdamasi nacionaline statistikos tarnyba „Destatis“. Per metus Vokietijos valstybės skola padidėjo 2 procentais.

Vokietijos „Belor Eurofert“ kontroliuojama Lietuvos trąšų prekybos bendrovė „Belor“ iš bankrutuojančios Marijampolės trąšų įmonės „Arvi fertis“ administratoriaus Aurimo Valaičio reikalauja atlyginti beveik 1,2 mln. eurų žalą, skelbia portalas „15 min“. Anot jo, tokį „Belor“ ieškinį pirmadienį gavo Kauno apygardos teismas.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, jog Finansų ministerijos ketinimai papildomai skolintis iki 1 mlrd. eurų iš Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo fondo verslo investicijoms yra sveikintinas. „Finansų ministerijos siūlymas numatyti papildomą iki 1 mlrd. eurų skolinimosi galimybę pažangiam gamybiniam į eksportą orientuotam verslui yra sveikintinas. Tai yra labai svarbi prielaida užtikrinant investicijų ir darbo vietų kūrimo tęstinumą mūsų šalyje“ – komentare BNS teigė prezidentas G. Nausėda.

Aplinkos ministerija neketina atsisakyti ribojimo vienam žemdirbiui įsigyti ir valdyti daugiau nei 500 hektarų žemės, tačiau toks ribojimas bus griežčiau kontroliuojamas, sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.  „Aplinkos ministerija buvo identifikavusi klausimą, kad žemės (įsigijimo – BNS) ribojimai ties 500 hektarų yra neveiksnūs ir netaiklūs. Buvome pagalvoję apie tai, kad atsisakytume  žemės įsigijimo ribojimo.

Vilniaus miesto taryba trečiadienį pritarė siūlymui dalį „Vilniaus viešojo transporto“ (VVT) maršrutų perduoti privatiems vežėjams. Jie bus atrinkti viešo konkurso būdu.  Pasak savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ vadovo Gintaro Macijausko, taip norima padidinti konkurenciją bei sudaryti galimybę VVT išspręsti problemas, susijusias su vairuotojų darbo organizavimu.

Teismas panaikino beveik 3 tūkst. eurų baudą alaus gamintojui „Kalnapilio-Tauro grupė“, skirtą už netiesiogiai skleidžiamą alkoholio reklamą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) trečiadienį panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą ir konstatavo, kad baudą alaus gamintojui skyręs Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas apsiribojo tik hipotetiniu teiginiu, kad reklamuojant nealkoholinį alų kartu buvo reklamuojamas ir alkoholinis alus.

Kinija per pastaruosius du dešimtmečius suteikė 240 mlrd. JAV dolerių  paskolų 22-iem besivystančioms šalims, kurių šios šalys gali būti nepajėgios grąžinti, o ši tendencija pastaraisiais metais stiprėja, sakoma neseniai paskelbto tyrimo išvadose.

Lietuvai ketinant prašyti iki 1,8 mlrd. eurų paskolos investicijoms iš Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo fondo, papildomą milijardą eurų skiriant paskoloms pramonės įmonių žalinimui, aukštos pridėtinės vertės produktų gamybai, saulės energetikos ir kitiems projektams, Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) vadovas siūlo iš šių lėšų apie 20-30 mln. eurų skirti triukšmo sienelėms su integruotomis saulės baterijomis.  „Būtų gerai pagalvoti apie 20-30 mln.