Pensijų naujienos

Vien sausį prašymus nutraukti kaupimą antroje pensijų pakopoje pateikus apie 21 proc. sistemos dalyvių, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tikėtina, jog iš sistemos atsiimant visas įmokėtas įmokas bei investicinę grąžą gali pasitraukti daugiau žmonių nei prognozuota. Tačiau ji pabrėžia, kad tai nereikštų pensijų kaupimo fondų griūties. „Šiaip prognozė buvo apie 40 proc.

Artėjant pensiniam amžiui žmonės skuba susitvarkyti visus reikiamus dokumentus ir pateikti prašymą pensijai gauti, siekdami išvengti bet kokių vėlavimų, kad pensija būtų pradėta mokėti kuo greičiau. Vis tik ne visų prašymus pensijai gauti „Sodra“ priima – per anksti pateikti prašymai būna atmetami ir vėliau juos tenka teikti dar kartą. Tiesa, tam tikrais atvejais taikoma išimtis. Panevėžietė Janina naujienų portalui tv3.lt pasiskundė, kad likus maždaug 4 mėn.

Gyventojai nuolat raginami prisidėti prie visuomenės gerovės – savanoriauti, finansiškai paremti nepasiturinčius ar paaukoti kraujo. Pastarasis poelgis tiesiogiai gelbėja gyvybes, todėl valstybė donorus skatina ir socialinėmis garantijomis – jiems žadama valstybinė II laipsnio donorų pensija. Vis tik dalis žmonių šios išmokos taip ir nesulaukia, o mirus donorui ji artimiesiems neatitenka.

Daugelis darbuotojų kiekvieną mėnesį dalį savo algos atiduoda pensijai. Kai kurie baiminasi, kad tos ilgai kauptos pensijos taip ir nesulauks, o pinigai tiesiog atiteks valstybei. Pasitaiko atvejų, kai iš tiesų taip ir nutinka. Todėl, kaupusiajam mirus, artimiesiems svarbu žinoti, kada šie pinigai priklauso jiems, ir kreiptis dėl to laiku.

Šiuo metu daug vaikų išauginusioms mamoms ir tėčiams mokama antrojo laipsnio valstybinė pensija. Tačiau Lietuvoje gimsta vis mažiau vaikų, tad ir tokias išmokas gauna mažiau gyventojų. O, kad gautų daugiau, esą reikia mažinti reikalavimą dėl išaugintų vaikų skaičiaus. Kaip tik tai numatančios įstatymo pataisos ir buvo registruotos Seime.

Pirmąjį reformos mėnesį prašymus nutraukti kaupimą pateikė daugiau kaip 300 tūkst. antrosios pensijų sistemos pakopos dalyvių. Didžioji jų dalis tai padarė pirmosiomis metų savaitėmis, vėliau prašymų skaičius mažėjo kelis kartus. Keturi iš penkių savo būsimai pensijai papildomai kaupiančių lietuvių ir toliau lieka antroje pakopoje, atsakingai planuodami savo finansinę ateitį, rašoma pranešime spaudai.

Prasidėjusi II pensijų pakopos reforma didelei daliai kaupiančiųjų tapo galvosūkiu: ką pasirinkti – malonumus čia ir dabar ar finansinę gerovę ateityje, sulaukus pensijos? Prieš priimant sprendimą, gyventojams rekomenduojama sau užduoti kelis esminius klausimus.

Kalbant apie senatvės pensiją, dažnai girdimas terminas – pensijų apskaitos vienetai. Nors jis gali atrodyti sudėtingas, jo reikšmė labai paprasta: būtent apskaitos vienetai parodo, kokio dydžio bus individualioji žmogaus pensijos dalis, rašoma „Sodros“ pranešime spaudai.  Pensijų apskaitos vienetai svarbūs ne tik tiems, kurie dar dirba ir planuoja savo finansinę ateitį pensijoje.

Nuo sausio įsigaliojus pensijų kaupimo reformai, dalis pensijų kaupimo dalyvių jau pasinaudojo įstatyme numatytomis lankstesnėmis galimybėmis tvarkyti sukauptą pensijų turtą. Ketvirtadienį „Sodra“ galiausiai atskleidė pirmus duomenis, apie nutraukusius kaupimą. Per pirmąjį reformos mėnesį dėl sunkios sveikatos būklės iš pensijų kaupimo buvo išregistruoti 4 868 dalyviai, rašoma jos pranešime žiniasklaidai.

Nacionalinis kraujo centras (NKC) skelbia pernai surinkęs didžiausią kraujo kiekį per visą savo veiklos istoriją – donorai kraujo aukojo daugiau nei 77 tūkst. kartų. Be to, gyventojams primenama, kad už kraujo donorystę taip pat gali būti suteikiamas Garbės donoro vardas. O tai reiškia, kad gyventojai turi galimybę pasididinti ir pensiją. NKC duomenimis, pernai kraujo dovanojusių žmonių iš viso buvo 40 tūkst., o atliktų donacijų – 77,1 tūkst.

Įsigaliojus II pensijų pakopos pokyčiams, jau fiksuojami pirmieji atvejai, kai sukčiai pasinaudojo situacija ir išviliojo gyventojų pinigus, rašoma SEB banko pranešime žiniasklaidai. Daiva Uosytė, SEB banko prevencijos departamento vadovė, analizuodama atvejį sako, kad ši sukčiavimo schema nėra nauja ar išskirtinė – sukčiai, kaip ir anksčiau, aktyviai ieško žmonių, turinčių didesnę pinigų sumą sąskaitose.

„Sodra“ į asmenines gyventojų paskyras išsiuntė pranešimus apie galimybę prisijungti prie pensijų kaupimo antroje pakopoje. Po šiemet įsigaliojusios pensijų kaupimo reformos nebeliko automatinio įtraukimo, todėl šie pranešimai yra tik informacinio pobūdžio. Sprendimą, ar prisijungti prie kaupimo, kiekvienas žmogus priima savarankiškai, rašoma „Sodros“ pranešime žiniasklaidai.

Vasarį ir toliau bus mokamos po indeksavimo padidintos pensijos. Vis dėlto dalis gavėjų gali pastebėti, kad vasarį į sąskaitą pervesta suma bus mažesnė nei sausį, skelbia „Sodra“ pranešime žiniasklaidai. Tai nereiškia, kad pensijos sumažėjo – skirtumas atsiranda dėl skirtingos pensijų ir priemokų mokėjimo tvarkos.

Kalbėdami apie pensijas Lietuvoje politikai ir valdininkai mini vidutinę senatvės pensiją visoje Lietuvoje. Tai yra apie visų šalies pensijų vidurkį. Tačiau, priklausomai nuo gyvenamosios vietos, ji gali gerokai skirtis. Juo labiau, kad „Sodros“ duomenys rodo: skirtingose šalies savivaldybėse vidutinė pensija skiriasi net 254 eurais per mėnesį.

Sukauptas lėšas iš II pensijų kaupimo pakopos atsiimti planuojantys šalies gyventojai daugiausia jas ketina panaudoti kasdienėms reikmėms, pavyzdžiui, sveikatos stiprinimui ar būsto atnaujinimui, taip pat alternatyviems investavimo būdams, rodo naujausia apklausa. Bendrovės „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ užsakymu „Spinter“ atlikta reprezentatyvi apklausa apie šalies gyventojų finansinius prioritetus, saugumą ir lėšų kaupimo pasirinkimus atskleidė, kad 17 proc.

Pastaruoju metu daug diskutuojama apie pasitraukimą iš II pensijų pakopos ir kiek pinigų atgaus tokį sprendimą pasirinkę gyventojai. Dažniausiai visas dėmesys nukreipiamas į sumą, kuri bus išmokėta į kaupusiojo banko sąskaitą.

Pastaruoju metu pensijų tema yra viena aktualiausių šalyje. Nepaisant to, kad aktyviausios diskusijos šiuo metu vyksta dėl II pensijų pakopos, paraštėse nelieka ir „Sodros“ mokamos pensijos, dėl kurių ateities kyla nerimas. Būtent todėl vis pasigirsta minčių apie pensinio amžiaus ilginimą. Po daugiau nei dešimtmetį trukusio proceso Lietuvoje susilygino vyrų ir moterų pensinis amžius – nuo šių metų jis siekia 65 metus.

Nuo šių metų pradžios gyventojai, kurie kaupė pensiją II pakopos fonduose, gali atsiimti dalį sukaupto turto arba jį visą. Vis dėlto ne visi žino, kad to paties žmogaus atsiimama suma gali būti gerokai didesnė arba mažesnė priklausomai nuo to, kada ir kokį prašymą jis pateiks kaupimo bendrovei.

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje daug dėmesio skiriama sprendimams dėl pensijų kaupimo. „Sodra“ primena pagrindinius dalykus, kuriuos verta žinoti liekantiems kaupti arba svarstantiems pradėti. Daugiau – pranešime spaudai. Jau kaupiu: ar reikia ką nors daryti? Nieko papildomai daryti nereikia. Jei dirbate pagal darbo sutartį, darbdavys ir toliau perveda 3 proc. nuo Jūsų atlyginimo į pensijų fondą, o valstybė papildomai prideda 1,5 proc. nuo praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio.

Nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigaliojo LR pensijų kaupimo įstatymo pakeitimai, didėja minimalaus pensijų anuiteto riba bei, kaip ir kasmet, auga valstybės skatinamoji įmoka. Apie tai, ką svarbiausia žinoti kaupiantiesiems, pasakoja „Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė. Plačiau – pranešime spaudai.  Didėja valstybės skatinamoji įmoka Kaip ir iki šiol, dalyvis į pensijų fondą moka 3 proc. nuo savo pajamų „ant popieriaus“, o valstybė papildomai prisideda 1,5 proc.

Nuo sausio įsigalėjusi antrosios pensijų pakopos reforma gali paskatinti iš kaupimo sistemos pasitraukti net tuos žmones, kurie anksčiau neturėjo jokio intereso ar motyvacijos ją palikti, sako Seimo narė, buvusi premjerė Ingrida Šimonytė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė ragina gyventojus išlikti budriems ir netikėti sukčių skambučiais apie pasitraukimą iš pensijų fondų. Ji pabrėžia, kad sprendimą gyventojai turi priimti savarankiškai. „Labai svarbu, kad žmonės nepasiduotų skambučiams.

Gyventojams, nusprendusiems nutraukti dalyvavimą antroje pensijų pakopoje, dažnai kyla klausimų, kodėl pateikus prašymą dar kurį laiką nuo atlyginimo toliau nuskaičiuojamos pensijų kaupimo įmokos, rašoma „Sodros“ pranešime spaudai. Svarbu žinoti, kad vien tik prašymo pateikimas kaupimo automatiškai nestabdo – nei darbdavys, nei „Sodra“ neturi informacijos apie pateiktą prašymą, kol nėra priimtas ir užregistruotas sprendimas.

Nuo sausio 1-osios leidžiant gyventojams atsiimti sukauptas visas ar dalį lėšų arba visiškai pasitraukti iš antrosios pakopos pensijų fondų, premjerė ragina gyventojus neskubėti priimti sprendimo. „Šiandien svarbiausia žinutė dėl antrosios pensijų pakopos paprasta – neskubėkite. Apsisprendimui yra pakankamai laiko, galima ramiai pergalvoti, pasitarti ir pasirinkti tai, kas tinka būtent jums“, – socialiniame tinkle „Facebook“ antradienį rašė Inga Ruginienė.

„Sodrai“ nuo sausio 2-osios sulaukus daugiau nei kelių šimtų tūkstančių įvairių užklausų iš pensijų kaupimo bendrovių, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas ir kiti rinkos dalyviai sako, kad kaupiantieji antros pakopos fonduose aktyviai domisi galimybėmis iš jų trauktis, pasiimti lėšų arba kaupti toliau, tačiau aiškių tendencijų kol kas įžvelgti negalima. „Kadangi kaupiančių yra 1,4 mln. gyventojų, tų situacijų yra daugybė.

Nuo penktadienio antrosios pensijų pakopos dalyviai oficialiai gali pradėti teikti paraiškas pasitraukti iš kaupimo arba atsiimti dalį sukauptų lėšų, pasiliekant sistemoje. Pasak Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) valdybos nario Pauliaus Kabelio, šių metų pradžioje pasitraukus iš kaupimo, lėšas gyventojai atgautų tik balandžio mėnesį. „Yra dvi pinigų atsiėmimo opcijos, apie kurias turime kalbėti. Visų pirma – visiškas pasitraukimas iš antrosios pakopos.

Nuo kitų metų pradedamos mokėti po indeksavimo padidintos pensijos. Svarbu žinoti, kad pensijos kasmet perskaičiuojamos ir didinamos pagal nustatytus rodiklius, bet didėjimas nėra vienodas visiems gavėjams. Jis priklauso nuo kiekvieno žmogaus individualios situacijos: stažo, per visą gyvenimą mokėtų pensijų socialinio draudimo įmokų ir kitų aplinkybių, rašoma „Sodros“pranešime spaudai.

Kiekvienais metais tūkstančiai lietuvių sulaukia pensinio amžiaus ir gali išeiti į pensiją. Tačiau svarbu prisiminti, kad 2026 m. gyventojai sulauks ne tik didesnių pensijų – ilgės tiek pensinis amžius, tiek būtinasis stažas. Be to, pensinis amžius nereiškia, kad žmogus privalo išeiti į pensiją – ją galima tiek atidėti, tiek paankstinti. Tačiau abiem atvejais tai gana reikšmingai pakoreguoja pensijos dydį.

Šią savaitę „Sodra“ kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pristatė naują skaičiuoklę. Joje įvedus kai kuriuos duomenis galima sužinoti, kokius bus tikėtina senatvės pensija sulaukus pensinio amžiaus. Pabandęs skaičiuoklę ne vienas gali nustebti: įvedus dabartinę algą eurais, gaunama pensija eurais yra daug didesnė. Skaičiuoklės sumanytojai sako, kad rodyti tokią didelę pensiją yra daug geriau nei mažesnę. Tačiau kai kurie specialistai kritikuoja tokį būsimų išmokų pateikimą.

Pinigų tema retai palieka žmones abejingus, o diskusijos apie pensijas dažnai sukelia dar stipresnių emocijų. Netrukus daugiau nei 1,4 mln. žmonių Lietuvoje turės priimti sprendimą dėl savo finansinės ateities – pasilikti II pakopoje ar pasitraukti.

Svarbiausi 2025 metų ekonominiai įvykiai – sprendimas dėl rekordinio gynybos finansavimo 2026 metais ir antros pakopos pensijų kaupimo reforma, mano BNS kalbinti ekonomistai. Naujienų agentūra BNS 24 ekonomistų ir ekspertų paprašė iš 14-kos svarbiausių, jos manymu, įvykių išrinkti iki trijų reikšmingiausių.  16 ekspertų mano, kad svarbiausias buvo valdančiųjų sutarimas kitų metų biudžete numatyti 5,38 proc.

„Swedbank“ šiomis dienomis pasiekia klientų pranešimai apie banko vardu vykdomus sukčių bandymus išvilioti gyventojų ar verslo įmonių bankininkystės duomenis. Apgaulinguose elektroniniuose laiškuose prašoma neva atnaujinti duomenis ir pateikiama nuoroda, kuri nukreipia į suklastotą svetainę. Joje prašoma suvesti internetinės bankininkystės duomenis, perspėja bankas. „Atkreipiame dėmesį į šį pavojų ir raginame būti itin budriais.

Nuo kitų metų gyventojams leidus pasitraukti iš antros kaupimo pensijai pakopos, „Sodra“ pristatė prognozuojamos senatvės pensijos skaičiuoklę, kuri turėtų padėti kaupiantiesiems apsispręsti, ar tęsti dalyvavimą antroje pakopoje, ar iš jos pasitraukti atsiimant įmokas ir investicinę grąžą.

Įgyvendindamos Pensijų kaupimo įstatymą, socialinės apsaugos ir darbo bei sveikatos apsaugos ministrės patvirtino sunkių ligų sąrašą, dėl kurių pensijų fondų dalyvių dalyvavimas pensijų kaupime tampa itin sunkus ar betikslis. Tai reiškia, kad sergantieji šiame sąraše įtrauktomis ligomis nuo 2026 metų pradžios įgis teisę be jokio apmokestinimo išsiimti visas sukauptas lėšas iš II pensijų pakopos, rašoma pranešime spaudai.

Nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigalioja II-osios pensijų pakopos reforma, kuri atneš reikšmingų pokyčių pensijų kaupimo sistemoje. Įgyvendindamos Pensijų kaupimo įstatymą, socialinės apsaugos ir darbo bei sveikatos apsaugos ministrės pirmadienį tvirtina sunkių ligų sąrašą, dėl kurių pensijų fondų dalyvių dalyvavimas pensijų kaupime tampa itin sunkus ar betikslis.

Jau netrukus gyventojai galės teikti prašymus atsiimti savo įmokėtus II pakopos pensijų pinigus ir jų prieaugį. Tą padarius į rankas gaunama alga paaugs 3 proc., tačiau dalis lietuvių neteks finansinės pagalbos iš savivaldybių, nes atsiimti pensijų pinigai bus prilyginti pajamos.

Nemažai gyventojų, kurie iki šiol kaupė pensiją II pakopos fonduose, sukauptą turtą planuoja atsiimti jau kitais metais. Tačiau daug kas gali nustebti, nes paprašę savo pinigų jų visai negaus arba gaus daug mažiau nei sumokėjo patys. Dabar antstoliai negali išieškoti skolų iš gyventojų turto pensijų fonde. Tačiau, vos tik žmogus paprašys jį išmokėti pinigais, visi jie gali būti pervesti ne į žmogaus, bet į antstolio sąskaitą.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje spręs dėl grupės parlamentarų siūlymo keisti senatvės pensijos, kuri buvo atidėta, apskaičiavimo tvarką.  Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo iš esmės pritarti siekiui mažinti galimus pensijų gavėjų praradimus, kurie pavėlavo kreiptis dėl jos skyrimo daugiau nei 12 mėnesių, taip pat nustatyti aiškesnį atidėtos pensijos apskaičiavimo reguliavimą, tačiau siūlo projektą tobulinti.

Vyriausybė ateityje turėtų atlikti analizę, kokią „Sodros“ biudžeto perviršio dalį galima naudoti pensijoms didinti. Tai numatyta šią savaitę paskelbtame Vyriausybės programos priemonių įgyvendinimo plane. Toks dokumentas yra tvirtinamas kiekvienos naujos Vyriausybės.

Pensija – virš 2 tūkst. eurų: štai kokie lietuviai ir kaip jas gauna

Nuo kitų metų pradžios įsigalioja Pensijų kaupimo įstatymo pataisos. Daugelis kaupiančiųjų galės atsiimti tik dalį sukauptų pinigų. Tačiau sunkiai sergantiems bus leista atsiimti absoliučiai visą sukauptą turtą – t. y. ir tą dalį, kuri už juos buvo mokėta iš valstybės lėšomis. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kaip tik registravo projektą įsakymo, kuriuo turėtų būti patvirtintas tokių sunkių ligų sąrašas.

Šiuo metu Seime, be kita ko, yra svarstomos Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisos, kuriomis siūloma keisti dabartinę atidėtų pensijų skyrimo ir perskaičiavimo tvarką. Tokioms pataisoms reikalinga Vyriausybės išvada. Jos projektą parengusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nesutinka, kad kai kurios pensijos būtų padidintos virš 40 proc. Artimiausiu metu Vyriausybė turėtų priimti nutarimą dėl išvados ir ją teikti Seimui.

Didelė dalis lietuvių vis dar nežino, ar verta pasinaudoti galimybe ir 2026–2027 m. atsiimti savo įmokėtus pinigus iš II pakopos pensijų fondų. Vieni nesupranta, kokią sumą tiksliai galės pasiimti, kiti bijo dėl ateities senatvėje. Tačiau daugeliui svarbiausias klausimas – kaip dėl pasitraukimo ar pasilikimo kaupime pasikeis gaunama alga.

Daugiau kaip 1 mln. gyventojų pensiją kaupia II pakopos pensijų fonduose. Daugelis girdėjo, kad nuo kitų metų pradžios sukauptus pinigus bus galima atsiimti. Tačiau toli gražu ne visi žino, kad vėliau tą padaryti bus galima sunkiau. Be to, reikės mokėti papildomą mokestį.

Lietuvoje žmonių pensija priklauso ne tik nuo legalaus atlyginio dydžio ir nuo jo sumokėtų įmokų „Sodrai“, bet ir pradirbtų metų. Pensinis amžius kasmet ilginamas dar nuo 2012-ųjų, o būtinasis stažas senatvės pensijai – nuo 2018-ųjų. Ne išimtis bus ir 2026 m. Tad kiek ilgiau dėl visos ar išankstinės pensijos teks dirbti kitais metais ir kaip nuo stažo priklauso pensijos dydis? Kaip didinamas pensinis amžius ir stažas 2011 m. Lietuvoje vyrų pensinis amžius buvo 62,5 metų, o moterų – 60 metų.

Nors žiniasklaida nuolat skelbia įspėjimus apie finansinius sukčius, jų atakos neslūgsta. Seimui pritarus II pensijų pakopos pakeitimams, šalyje ypač suaktyvėjo sukčiai, kurie taikosi į II pensijų pakopos dalyvius. Reforma įsigalios nuo 2026 m. sausio 1 dienos, tačiau sukčiai jau dabar aktyviai kalbina gyventojus, vaizdo skambučių metu kviečia „atsiimti“ II pensijų pakopos pinigus ir šias lėšas „investuoti“ atliekant mažus pavedimus į tariamai „investicines“ sąskaitas.

Artėjant 2026 m. pradžiai, kai bus leista atsiimti II-oje pensijų pakopoje sukauptus pinigus, Seime oficialiai registruotos naujos įstatymo pataisos. Jomis siūloma leisti atsiimti ne tik paties žmogaus mokėtus pinigus, bet ir tas sumas, kurias už jį buvo mokėtos iš valstybės biudžeto ar „Sodros“ (pagal dabartinę tvarką, ši dalis pinigų nebus grąžinta). Tiesa, tik tuo atveju, jeigu pinigus atsiims jaunas žmogus ir tik jeigu tuos pinigus jis panaudos pirmam būstui įsigyti.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) prognozuoja, kad nuo kitų metų žmonėms leidus pasitraukti iš antros pakopos pensijų fondų tai padarys apie 60 proc. žmonių, kuriems iki pensijos liko 4-5 metai, o iš viso pasitraukusiųjų per dvejus metus gali būti apie 40 proc.  „Prognozuojama, kad 60 proc. priešpensinio amžiaus pensijų kaupimo dalyvių nutrauks pensijų kaupimą“, – nurodoma Seimo antradienį priimtame svarstyti kitų metų Pensijų anuitetų fondo biudžeto projekte.

Ar pasitraukti iš II pakopos pensijų kaupimo ir kiek pinigų pavyks susigrąžinti? Tai – pastaruoju metu daugelį gyventojų kamuojantis klausimas. Nors informaciją apie įmokėtus ir sukauptus pensijų pinigus galima nesunkiai pasitikrinti, žmonės nesupranta, kodėl jiems rodomos skirtingos sumos.