Pensijų naujienos

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad iš antros pakopos pensijų kaupimo sistemos pirmąjį šių metų ketvirtį pasitraukė daugiau žmonių nei prognozuoti.  Tikslius skaičius centrinis bankas žada pateikti maždaug po dviejų savaičių. „Darėme prielaidą, kad pasitrauks pirmais metais 20 proc., bet poveikio prasme tą viską sudėjome tarsi tai įvyktų pirmą ketvirtį.

Lietuvos antros pakopos pensijų fondų uždirbta investicinė grąža pirmąjį ketvirtį krito 1–3 proc., tačiau geopolitiniai įvykiai rezultatus veikia tik laikinai ir ilgalaikėje perspektyvoje sistema išlieka stabili, sako Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas.

Pirmieji 2026 metų mėnesiai atnešė reikšmingų pokyčių pensijų kaupimo sistemai ir joje kaupiantiems gyventojams – atsirado daugiau lankstumo ir sprendimo laisvės. Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenimis, nors dalis žmonių pasinaudojo naujomis galimybėmis, sistema išlieka stabili, o didžioji dalis gyventojų ir toliau renkasi kaupti. Plačiau – LIPFA pranešime.  Per visą pensijų kaupmo laikotarpį gyventojai iš investicijų jau uždirbo apie 4 mlrd.

Jauniausi pensijų kaupimo dalyviai šiandien elgiasi taip, lyg turėtų per daug laiko ir neįvertina, kad būtent laikas jų rankose yra didžiausias turtas. SEB duomenys rodo, kad pagal pateiktus II pensijų pakopos gyventojų prašymus labiausiai nutraukti II pakopos kaupimą buvo linkę jaunesni nei 35 metų dalyviai. Šioje amžiaus grupėje norinčių nutraukti kaupimą gyventojų dalis buvo daugiau nei dvigubai didesnė lyginant su vyresnių nei 55 metų dalyvių grupe. Plačiau – pranešime spaudai.

Daliai gyventojų pasinaudojus galimybe stabdyti kaupimą II pensijų pakopoje ir atsiimti dalį sukauptų lėšų, balandį prasidėjo kaupimo nutraukimo ir lėšų išmokėjimo laikotarpis. Nors lėšos bus išmokamos iki balandžio 15 d., „Artea“ bankas praneša – sukčiai į išmokas nusitaikė nuo pirmos termino dienos, rašoma pranešime spaudai.

Tęsiantis karui Artimuosiuose Rytuose, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Vaidotas Rūkas sako – rinkų svyravimas yra normalus procesas, o konfliktas neturėjo didelės įtakos pensijų fondų rezultatams ar gyventojų pasirinkimui nutraukti kaupimą. „Karo atgarsiai tikrai neturėjo didelės įtakos, nes žmogus, jeigu atsiverstų savo „Sodros“ tinklalapį ir patikrintų, kiek yra investavęs (…), nerastumėt turbūt nė vieno iš 1,4 mln.

Šimtai tūkstančių lietuvių, nusprendusių pasitraukti iš II pensijų pakopos, nekantriai laukia savo sukauptų pinigų. Tačiau dėl karo Irane krenta pasaulio investicinių fondų vertė, o kartu mažėja ir lietuvių turtas II pakopoje. Anot ekspertų, vien per kovą lietuviai jau prarado apie pusę milijardo eurų. Kiek galiausiai jie atgaus, gali lemti ir JAV prezidento sprendimai – atakuoti ar ne Irano energetikos objektus.

Nutraukus dalyvavimą pensijų kaupime mažėja bendras valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir pensijų kaupimo tarifas. Dalis anksčiau nuskaičiuotų įmokų į fondus gali nebepatekti dėl įmokų pervedimo tvarkaraščio. Tokiais atvejais susidaręs skirtumas nėra prarandamas – jis grąžinamas ir išmokamas darbuotojui per darbdavį. „Sodra“ paaiškina, ką apie įmokų perskaičiavimą svarbu žinoti apdraustiesiems ir draudėjams. Plačiau – pranešime spaudai.

Antradienis – paskutinė diena pateikti prašymus, jei norite atgauti pinigus iš antrosios pensijų pakopos iki balandžio 15 d. Tuo atveju, jei prašymą dėl pinigų atsiėmimo užpildysite rytoj, lėšas atgausite liepos 1–15 d. Tiesa, galioja tam tikros išimtys – specialiąsias sąlygas atitinkantiems asmenims sukaupti pinigai bus išmokami per 30 dienų nuo prašymo pateikimo.

Iš antrosios pensijų kaupimo pakopos jau nusprendusius visiškai pasitraukti gyventojus netrukus pasieks jų atsiimtos lėšos, tačiau ekonomistai įspėja, kad dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose kritus pensijų fondų vertei, tikėtina, jie atgaus mažiau pinigų. Vis dėlto Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas sako, kad trumpalaikiai rinkų svyravimai didelės įtakos investicinei grąžai neturės, o Vartotojų aljanso viceprezidentas pabrėžia, jog 3–4 proc.

Baigiantis pirmajam metų ketvirčiui nuo II pakopos pensijų reformos pradžios, nuogąstavimų netrūksta: ar nepabrangs fondų valdymo mokestis? Ar neblogės rezultatai? Ar sistema išliks stabili? Klausimų daug, tačiau didelė jų dalis paremta ne faktais, o neteisingomis prielaidomis. Pensijų fondai šiems pokyčiams ruošėsi iš anksto, todėl svarbu aiškiai atskirti, kas iš tiesų keičiasi, o kas – tik interpretacijos.

Seimas po svarstymo pritarė Socialinių reikalų ir darbo komitete patobulintoms Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma tiksliau reglamentuoti pensijų skyrimo tvarką, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Nuo šių metų pradžios gyventojai gali nutraukti pensijos kaupimą II pakopos pensijų fonduose. Atitinkami prašymai renkami ir apsvarstomi kas ketvirtį. Tad pasibaigus kovui toliau juos bus galima teikti iki birželio. Prašymai nutraukti kaupimą Pagal įstatymą, gyventojai turi teisę iki 2027 m. gruodžio 31 d. pensijų kaupimo bendrovei pateikti prašymą nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime.

Kiekvienas gyventojas norėtų, kad pensijos augtų sparčiau ir senatvėje užtektų pinigų oriam gyvenimui. Vis tik kai kurie ekonomistai prognozuoja liūdną scenarijų – socialinio draudimo fonde pinigų pensijoms ims trūkti jau po 8 metų. Lietuvoje pensininkus išlaiko dirbantieji, kas mėnesį mokantys socialinio draudimo įmokas į Valstybinio socialinio draudimo fondą (VSDF). Kad sistema būtų stabili ir atlaikytų krizes, kartu yra kaupiamas ir rezervinis fondas.

Antrosios pensijų pakopos kaupimas Lietuvoje vėl kelia diskusijų – dalis gyventojų svarsto, ar verta jame likti, o kiti domisi galimybėmis pasitraukti. Tačiau kyla ir praktinių klausimų: ar nutraukus kaupimą sprendimą dar galima jį pakeisti? Institucijos paaiškino, ar iš sistemos pasitraukę gyventojai gali persigalvoti ir kokios pasekmės jų laukia. Pensijų kaupimo tema aktyviai aptariama ir socialiniuose tinkluose.

Iš antrosios pakopos pensijų kaupimo pasitraukus jau 21 proc. kaupiančiųjų, Lietuva trijų mėnesių laikotarpiu lenkia anksčiau panašų sprendimą priėmusią Estiją, sako prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius. Anot jo, matant žmonių aktyvumą traukiantis iš kaupimo, institucijoms pats laikas pagalvoti apie geresnes sąlygas bei naujas paskatas žmonėms, kurie pasirenka papildomai kaupti senatvei. „Vien sausį pasitraukė 21 proc.

Vien sausį prašymus nutraukti kaupimą antroje pensijų pakopoje pateikus apie 21 proc. sistemos dalyvių, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tikėtina, jog iš sistemos atsiimant visas įmokėtas įmokas bei investicinę grąžą gali pasitraukti daugiau žmonių nei prognozuota. Tačiau ji pabrėžia, kad tai nereikštų pensijų kaupimo fondų griūties. „Šiaip prognozė buvo apie 40 proc.

Artėjant pensiniam amžiui žmonės skuba susitvarkyti visus reikiamus dokumentus ir pateikti prašymą pensijai gauti, siekdami išvengti bet kokių vėlavimų, kad pensija būtų pradėta mokėti kuo greičiau. Vis tik ne visų prašymus pensijai gauti „Sodra“ priima – per anksti pateikti prašymai būna atmetami ir vėliau juos tenka teikti dar kartą. Tiesa, tam tikrais atvejais taikoma išimtis. Panevėžietė Janina naujienų portalui tv3.lt pasiskundė, kad likus maždaug 4 mėn.

Gyventojai nuolat raginami prisidėti prie visuomenės gerovės – savanoriauti, finansiškai paremti nepasiturinčius ar paaukoti kraujo. Pastarasis poelgis tiesiogiai gelbėja gyvybes, todėl valstybė donorus skatina ir socialinėmis garantijomis – jiems žadama valstybinė II laipsnio donorų pensija. Vis tik dalis žmonių šios išmokos taip ir nesulaukia, o mirus donorui ji artimiesiems neatitenka.

Daugelis darbuotojų kiekvieną mėnesį dalį savo algos atiduoda pensijai. Kai kurie baiminasi, kad tos ilgai kauptos pensijos taip ir nesulauks, o pinigai tiesiog atiteks valstybei. Pasitaiko atvejų, kai iš tiesų taip ir nutinka. Todėl, kaupusiajam mirus, artimiesiems svarbu žinoti, kada šie pinigai priklauso jiems, ir kreiptis dėl to laiku.

Šiuo metu daug vaikų išauginusioms mamoms ir tėčiams mokama antrojo laipsnio valstybinė pensija. Tačiau Lietuvoje gimsta vis mažiau vaikų, tad ir tokias išmokas gauna mažiau gyventojų. O, kad gautų daugiau, esą reikia mažinti reikalavimą dėl išaugintų vaikų skaičiaus. Kaip tik tai numatančios įstatymo pataisos ir buvo registruotos Seime.

Pirmąjį reformos mėnesį prašymus nutraukti kaupimą pateikė daugiau kaip 300 tūkst. antrosios pensijų sistemos pakopos dalyvių. Didžioji jų dalis tai padarė pirmosiomis metų savaitėmis, vėliau prašymų skaičius mažėjo kelis kartus. Keturi iš penkių savo būsimai pensijai papildomai kaupiančių lietuvių ir toliau lieka antroje pakopoje, atsakingai planuodami savo finansinę ateitį, rašoma pranešime spaudai.

Prasidėjusi II pensijų pakopos reforma didelei daliai kaupiančiųjų tapo galvosūkiu: ką pasirinkti – malonumus čia ir dabar ar finansinę gerovę ateityje, sulaukus pensijos? Prieš priimant sprendimą, gyventojams rekomenduojama sau užduoti kelis esminius klausimus.

Kalbant apie senatvės pensiją, dažnai girdimas terminas – pensijų apskaitos vienetai. Nors jis gali atrodyti sudėtingas, jo reikšmė labai paprasta: būtent apskaitos vienetai parodo, kokio dydžio bus individualioji žmogaus pensijos dalis, rašoma „Sodros“ pranešime spaudai.  Pensijų apskaitos vienetai svarbūs ne tik tiems, kurie dar dirba ir planuoja savo finansinę ateitį pensijoje.

Nuo sausio įsigaliojus pensijų kaupimo reformai, dalis pensijų kaupimo dalyvių jau pasinaudojo įstatyme numatytomis lankstesnėmis galimybėmis tvarkyti sukauptą pensijų turtą. Ketvirtadienį „Sodra“ galiausiai atskleidė pirmus duomenis, apie nutraukusius kaupimą. Per pirmąjį reformos mėnesį dėl sunkios sveikatos būklės iš pensijų kaupimo buvo išregistruoti 4 868 dalyviai, rašoma jos pranešime žiniasklaidai.

Nacionalinis kraujo centras (NKC) skelbia pernai surinkęs didžiausią kraujo kiekį per visą savo veiklos istoriją – donorai kraujo aukojo daugiau nei 77 tūkst. kartų. Be to, gyventojams primenama, kad už kraujo donorystę taip pat gali būti suteikiamas Garbės donoro vardas. O tai reiškia, kad gyventojai turi galimybę pasididinti ir pensiją. NKC duomenimis, pernai kraujo dovanojusių žmonių iš viso buvo 40 tūkst., o atliktų donacijų – 77,1 tūkst.

Įsigaliojus II pensijų pakopos pokyčiams, jau fiksuojami pirmieji atvejai, kai sukčiai pasinaudojo situacija ir išviliojo gyventojų pinigus, rašoma SEB banko pranešime žiniasklaidai. Daiva Uosytė, SEB banko prevencijos departamento vadovė, analizuodama atvejį sako, kad ši sukčiavimo schema nėra nauja ar išskirtinė – sukčiai, kaip ir anksčiau, aktyviai ieško žmonių, turinčių didesnę pinigų sumą sąskaitose.

„Sodra“ į asmenines gyventojų paskyras išsiuntė pranešimus apie galimybę prisijungti prie pensijų kaupimo antroje pakopoje. Po šiemet įsigaliojusios pensijų kaupimo reformos nebeliko automatinio įtraukimo, todėl šie pranešimai yra tik informacinio pobūdžio. Sprendimą, ar prisijungti prie kaupimo, kiekvienas žmogus priima savarankiškai, rašoma „Sodros“ pranešime žiniasklaidai.

Vasarį ir toliau bus mokamos po indeksavimo padidintos pensijos. Vis dėlto dalis gavėjų gali pastebėti, kad vasarį į sąskaitą pervesta suma bus mažesnė nei sausį, skelbia „Sodra“ pranešime žiniasklaidai. Tai nereiškia, kad pensijos sumažėjo – skirtumas atsiranda dėl skirtingos pensijų ir priemokų mokėjimo tvarkos.

Kalbėdami apie pensijas Lietuvoje politikai ir valdininkai mini vidutinę senatvės pensiją visoje Lietuvoje. Tai yra apie visų šalies pensijų vidurkį. Tačiau, priklausomai nuo gyvenamosios vietos, ji gali gerokai skirtis. Juo labiau, kad „Sodros“ duomenys rodo: skirtingose šalies savivaldybėse vidutinė pensija skiriasi net 254 eurais per mėnesį.

Sukauptas lėšas iš II pensijų kaupimo pakopos atsiimti planuojantys šalies gyventojai daugiausia jas ketina panaudoti kasdienėms reikmėms, pavyzdžiui, sveikatos stiprinimui ar būsto atnaujinimui, taip pat alternatyviems investavimo būdams, rodo naujausia apklausa. Bendrovės „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ užsakymu „Spinter“ atlikta reprezentatyvi apklausa apie šalies gyventojų finansinius prioritetus, saugumą ir lėšų kaupimo pasirinkimus atskleidė, kad 17 proc.

Pastaruoju metu daug diskutuojama apie pasitraukimą iš II pensijų pakopos ir kiek pinigų atgaus tokį sprendimą pasirinkę gyventojai. Dažniausiai visas dėmesys nukreipiamas į sumą, kuri bus išmokėta į kaupusiojo banko sąskaitą.

Pastaruoju metu pensijų tema yra viena aktualiausių šalyje. Nepaisant to, kad aktyviausios diskusijos šiuo metu vyksta dėl II pensijų pakopos, paraštėse nelieka ir „Sodros“ mokamos pensijos, dėl kurių ateities kyla nerimas. Būtent todėl vis pasigirsta minčių apie pensinio amžiaus ilginimą. Po daugiau nei dešimtmetį trukusio proceso Lietuvoje susilygino vyrų ir moterų pensinis amžius – nuo šių metų jis siekia 65 metus.

Nuo šių metų pradžios gyventojai, kurie kaupė pensiją II pakopos fonduose, gali atsiimti dalį sukaupto turto arba jį visą. Vis dėlto ne visi žino, kad to paties žmogaus atsiimama suma gali būti gerokai didesnė arba mažesnė priklausomai nuo to, kada ir kokį prašymą jis pateiks kaupimo bendrovei.

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje daug dėmesio skiriama sprendimams dėl pensijų kaupimo. „Sodra“ primena pagrindinius dalykus, kuriuos verta žinoti liekantiems kaupti arba svarstantiems pradėti. Daugiau – pranešime spaudai. Jau kaupiu: ar reikia ką nors daryti? Nieko papildomai daryti nereikia. Jei dirbate pagal darbo sutartį, darbdavys ir toliau perveda 3 proc. nuo Jūsų atlyginimo į pensijų fondą, o valstybė papildomai prideda 1,5 proc. nuo praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio.

Nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigaliojo LR pensijų kaupimo įstatymo pakeitimai, didėja minimalaus pensijų anuiteto riba bei, kaip ir kasmet, auga valstybės skatinamoji įmoka. Apie tai, ką svarbiausia žinoti kaupiantiesiems, pasakoja „Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė. Plačiau – pranešime spaudai.  Didėja valstybės skatinamoji įmoka Kaip ir iki šiol, dalyvis į pensijų fondą moka 3 proc. nuo savo pajamų „ant popieriaus“, o valstybė papildomai prisideda 1,5 proc.

Nuo sausio įsigalėjusi antrosios pensijų pakopos reforma gali paskatinti iš kaupimo sistemos pasitraukti net tuos žmones, kurie anksčiau neturėjo jokio intereso ar motyvacijos ją palikti, sako Seimo narė, buvusi premjerė Ingrida Šimonytė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė ragina gyventojus išlikti budriems ir netikėti sukčių skambučiais apie pasitraukimą iš pensijų fondų. Ji pabrėžia, kad sprendimą gyventojai turi priimti savarankiškai. „Labai svarbu, kad žmonės nepasiduotų skambučiams.

Gyventojams, nusprendusiems nutraukti dalyvavimą antroje pensijų pakopoje, dažnai kyla klausimų, kodėl pateikus prašymą dar kurį laiką nuo atlyginimo toliau nuskaičiuojamos pensijų kaupimo įmokos, rašoma „Sodros“ pranešime spaudai. Svarbu žinoti, kad vien tik prašymo pateikimas kaupimo automatiškai nestabdo – nei darbdavys, nei „Sodra“ neturi informacijos apie pateiktą prašymą, kol nėra priimtas ir užregistruotas sprendimas.

Nuo sausio 1-osios leidžiant gyventojams atsiimti sukauptas visas ar dalį lėšų arba visiškai pasitraukti iš antrosios pakopos pensijų fondų, premjerė ragina gyventojus neskubėti priimti sprendimo. „Šiandien svarbiausia žinutė dėl antrosios pensijų pakopos paprasta – neskubėkite. Apsisprendimui yra pakankamai laiko, galima ramiai pergalvoti, pasitarti ir pasirinkti tai, kas tinka būtent jums“, – socialiniame tinkle „Facebook“ antradienį rašė Inga Ruginienė.

„Sodrai“ nuo sausio 2-osios sulaukus daugiau nei kelių šimtų tūkstančių įvairių užklausų iš pensijų kaupimo bendrovių, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas ir kiti rinkos dalyviai sako, kad kaupiantieji antros pakopos fonduose aktyviai domisi galimybėmis iš jų trauktis, pasiimti lėšų arba kaupti toliau, tačiau aiškių tendencijų kol kas įžvelgti negalima. „Kadangi kaupiančių yra 1,4 mln. gyventojų, tų situacijų yra daugybė.

Nuo penktadienio antrosios pensijų pakopos dalyviai oficialiai gali pradėti teikti paraiškas pasitraukti iš kaupimo arba atsiimti dalį sukauptų lėšų, pasiliekant sistemoje. Pasak Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) valdybos nario Pauliaus Kabelio, šių metų pradžioje pasitraukus iš kaupimo, lėšas gyventojai atgautų tik balandžio mėnesį. „Yra dvi pinigų atsiėmimo opcijos, apie kurias turime kalbėti. Visų pirma – visiškas pasitraukimas iš antrosios pakopos.

Nuo kitų metų pradedamos mokėti po indeksavimo padidintos pensijos. Svarbu žinoti, kad pensijos kasmet perskaičiuojamos ir didinamos pagal nustatytus rodiklius, bet didėjimas nėra vienodas visiems gavėjams. Jis priklauso nuo kiekvieno žmogaus individualios situacijos: stažo, per visą gyvenimą mokėtų pensijų socialinio draudimo įmokų ir kitų aplinkybių, rašoma „Sodros“pranešime spaudai.

Kiekvienais metais tūkstančiai lietuvių sulaukia pensinio amžiaus ir gali išeiti į pensiją. Tačiau svarbu prisiminti, kad 2026 m. gyventojai sulauks ne tik didesnių pensijų – ilgės tiek pensinis amžius, tiek būtinasis stažas. Be to, pensinis amžius nereiškia, kad žmogus privalo išeiti į pensiją – ją galima tiek atidėti, tiek paankstinti. Tačiau abiem atvejais tai gana reikšmingai pakoreguoja pensijos dydį.

Šią savaitę „Sodra“ kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pristatė naują skaičiuoklę. Joje įvedus kai kuriuos duomenis galima sužinoti, kokius bus tikėtina senatvės pensija sulaukus pensinio amžiaus. Pabandęs skaičiuoklę ne vienas gali nustebti: įvedus dabartinę algą eurais, gaunama pensija eurais yra daug didesnė. Skaičiuoklės sumanytojai sako, kad rodyti tokią didelę pensiją yra daug geriau nei mažesnę. Tačiau kai kurie specialistai kritikuoja tokį būsimų išmokų pateikimą.

Pinigų tema retai palieka žmones abejingus, o diskusijos apie pensijas dažnai sukelia dar stipresnių emocijų. Netrukus daugiau nei 1,4 mln. žmonių Lietuvoje turės priimti sprendimą dėl savo finansinės ateities – pasilikti II pakopoje ar pasitraukti.

Svarbiausi 2025 metų ekonominiai įvykiai – sprendimas dėl rekordinio gynybos finansavimo 2026 metais ir antros pakopos pensijų kaupimo reforma, mano BNS kalbinti ekonomistai. Naujienų agentūra BNS 24 ekonomistų ir ekspertų paprašė iš 14-kos svarbiausių, jos manymu, įvykių išrinkti iki trijų reikšmingiausių.  16 ekspertų mano, kad svarbiausias buvo valdančiųjų sutarimas kitų metų biudžete numatyti 5,38 proc.

„Swedbank“ šiomis dienomis pasiekia klientų pranešimai apie banko vardu vykdomus sukčių bandymus išvilioti gyventojų ar verslo įmonių bankininkystės duomenis. Apgaulinguose elektroniniuose laiškuose prašoma neva atnaujinti duomenis ir pateikiama nuoroda, kuri nukreipia į suklastotą svetainę. Joje prašoma suvesti internetinės bankininkystės duomenis, perspėja bankas. „Atkreipiame dėmesį į šį pavojų ir raginame būti itin budriais.

Nuo kitų metų gyventojams leidus pasitraukti iš antros kaupimo pensijai pakopos, „Sodra“ pristatė prognozuojamos senatvės pensijos skaičiuoklę, kuri turėtų padėti kaupiantiesiems apsispręsti, ar tęsti dalyvavimą antroje pakopoje, ar iš jos pasitraukti atsiimant įmokas ir investicinę grąžą.