Pensijų naujienos

Antradienį įsigaliojo Seimo balandžio mėnesį priimtos Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisos, leisiančios gyventojams gauti pensiją už ilgesnį praleistą laikotarpį.  Parlamentarai, tiksliau reglamentuodami pensijų skyrimo tvarką, išsprendė praktikoje pasitaikančią situaciją, kai dėl senatvės pensijos skyrimo žmogus kreipėsi pavėluotai, t. y. praėjus daugiau kaip 12 mėnesių nuo teisės į pensiją atsiradimo.

Mindaugo Sinkevičiaus Vyriausybei žadant, kad pensijos kitąmet bus indeksuojamos mažiausiai 10 proc., prezidentasGitanas Nausėda džiaugiasi, kad tai išlieka vienu pagrindinių valdžios prioritetų. Jis teigia, jog, jam užimant valstybės vadovo pareigas, pensijos nuosekliai augo sparčiau nei vidutinis darbo užmokestis (VDU). „Mano tikslas, kad pensijos Lietuvoje augtų sparčiau nei VDU. Nuo pat pirmųjų savo prezidentavimo metų aš siekiau, kad tai taptų realybe.

Šiuo metu gyventojai Lietuvoje pensiją gali gauti nuo 65-erių metų, tačiau norintys gali pateikti prašymą dėl išankstinės pensijos ir ją gauti anksčiau. Visgi pensiją anksčiau gauti pasirinkusiems gyventojams ateityje yra sumažinama įprastinė senatvės pensija. Tačiau netrukus ši tvarka gali pasikeisti. Praėjusią savaitę buvo įregistruotas įstatymo projektas, kuriuo planuojama keisti išankstinės senatvės pensijos gavėjams taikomą tvarką.

Daugelis gyventojų tikisi, kad skaičiuodama pensiją „Sodra“ įvertins visą sukauptą darbo stažą bei sumokėtas įmokas ir pensiją apskaičiuos teisingai. Visgi pasitaiko atvejų, kai pirmosios pensijos sulaukę gyventojai būna nemaloniai nutebinti. Pasirodo, kartais pasitaiko klaidų, pavyzdžiui, dalis įgyto stažo nebūna įvertinta, todėl gyventojas sulaukia mažesnės pensijos, nei ji turėtų būti. Taigi, kaip elgtis tokioje situacijoje.

Artėjant savivaldos rinkimams, socialdemokratai ruošia pensininkams dovanų – dešimtadaliu didesnes pensijas, kurioms lėšų esą būtų galima paimti iš būsimųjų pensininkų kišenės, pinigų keliaujančių į „Sodros“ rezervą. Skaičiuojama, kad vidutiniškai pensija padidėtų apie 70 eurų priklausomai nuo stažo. Lietuva laisvų pinigų spartesniam pensijų indeksavimui neturi, jau dabar valstybė sparčiai didina savo skolą, ir taip vejasi labiausiai įsiskolinusias valstybes.

Valdžia žada netrukus didinti pensijas, kurioms lėšas greičiausiai imtų iš būsimųjų pensininkų kišenės – pinigų, kurie keliauja į „Sodros“ rezervą. Ką tai reiškia? Ar dėl tokių dabartinės valdžios sprendimų ateityje neišvengiamai didinsime pensinį amžių? Apie tai, naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja VU profesorius, ekonomistas Romas Lazutka ir socialinių ir ekonomikos mokslų daktaras Boguslavas Gruževskis. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

 Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė sako, kad Lietuva šiuo metu yra nepasiruošusi pensinio amžiaus didinimui. „Aš manau, kad Lietuva dar nepasiruošusi tam (pensinio amžiaus didinimui – BNS)“, – Žinių radijui antradienį sakė I. Ruginienė. „Jau 50-ies metų (žmogus – BNS) dažnai praranda sveikatą, negali dirbti savo įprastinio darbo, turi ieškotis kažko tai lengvesnio arba dėl sveikatos praradimo nedarbo spąstai yra.

Per antrąjį pensijų reformos ketvirtį iš kaupimo pasitraukus penkis kartus mažiau žmonių nei per pirmąjį, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Vaidotas Rūkas prognozuoja, kad pasitraukiančiųjų srautai toliau mažės, augti turėtų naujų sutarčių skaičius. „Žinoma, (kaupiančiųjų – ELTA) mažės, juk tai matėme antrame ketvirtyje, kada (pasitraukimo – ELTA) tempas sumažėjo penkis kartus.

Naujasis premjeras Mindaugas Sinkevičius neslepia, kad kitąmet didins senatvės pensijas. Ir nors jis dar neatskleidžia tikslių sumų, Valstybės kontrolė ir Lietuvos bankas jau nerimauja, kad kitais, rinkimų metais, politikai neperlenktų lazdos neatsakingai leisdami „Sodros“ rezervą. Plačiau apie tai, ar pensijos tikrai didės ir ką tai reiškia valstybei, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Teodoras Medaiskis ir „Swedbank“ vyr.



Po galimybės pasitraukti iš II pensijų pakopos tūkstančiai gyventojų jau atgavo savo sukauptus pinigus. Tačiau dalis jų dabar pripažįsta, kad sprendimas luktelėti atsipirko – per kelis mėnesius sukauptos sumos išaugo net keliais tūkstančiais eurų. Pensijų fondų atstovai aiškina, kas lėmė tokį šuolį. Dauguma iš II pensijos pakopos pasitraukusių gyventojų jau sulaukė savo sukauptų lėšų.

Lietuviai toliau traukiasi iš antrosios pensijų pakopos, o daugumą atsiimtų pinigų laiko tiesiog bankų sąskaitose, kur jie vien dėl infliacijos praranda vertę. Sunerimę, kad taip lietuviai vėjais paleis senatvei taupytus pinigus, valdantieji tariasi, kaip išmokyti lietuvius investuoti ir įveikti investavimo fobijas. O naujasis finansų ministras jau žada lietuviams sukurti kone investavimo rojų ir pamokyti, kaip tai daryti. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Antroji pensijų pakopa toliau traukiasi. SEB bankas skelbia, kad iš jų fondų pasitraukė dar apie dešimtadalis dalyvių. Seimo narys Algirdas Sysas prognozuoja, iš viso iš antros pakopos šįkart pasitraukusių bus apie 100 tūkst., taigi antroji pakopa per pusmetį neteks apie pusės dalyvių. Aiškėja ir kurie gyventojai pralošė, kurie laimėjo.

Kandidatas tapti finansų ministru, dabar užsienio reikalų viceministro pareigas einantis Taurimas Valys mano, kad tiek „Sodros“ rezervo naudojimas pensijų indeksavimui, tiek privalomojo pensijų anuiteto atsisakymas galėtų būti svarstomas, tačiau tam dar reikia diskusijų. „Manau, kad susitiksime tiek su partijos atstovais, tiek su koalicijos partneriais, tiek Prezidentūra bei kitais kolegomis ir turėsime atskirą diskusiją tuo klausimu.

Europoje bręsta rimti pensijų sistemos pokyčiai – senstanti visuomenė verčia valstybes svarstyti vis drastiškesnius sprendimus. Vienas jų – galimas pensinio amžiaus ilginimas iki 70 metų, susietas su gyvenimo trukme. Pavyzdžiui, Vokietija svarsto planą, kuris galėtų pakelti valstybinį pensinį amžių iki 70 metų. Tai siūlo vyriausybės sudaryta pensijų komisija. Jos planuose numatoma, kad pensinis amžius būtų didinamas palaipsniui – maždaug kas dešimtmetį, o pokyčiai galėtų tęstis iki 2092 metų.

Aplink Lietuvą esant neapibrėžtai geopolitinei situacijai finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas abejoja, ar „Sodros“ rezervą reikia naudoti pensijų didinimui. „Rezervą vis dėlto siūlyčiau palaikyti kaip rezervą ir žinant, kokia geopolitinė situacija aplink mus yra, vis dėlto nereikėtų galbūt piktnaudžiauti jo naudojimu. Pensijų augimas, manau, kad tikrai bus ganėtinai spartus ir to pakaks“, – ketvirtadienį Seime per Vyriausybės valandą teigė K. Vaitiekūnas.

Nuo šių metų pradžios nemažai daliai gyventojų pasitraukus iš antros pensijų kaupimo pakopos, balandį–birželį valstybės įmokos bendra suma likusiems kaupti žmonėms sumažėjo 40–45 proc., sako „Sodros“ atstovė. Fondo Pensijų anuitetų skyriaus vedėjos Daivos Gerulytės teigimu, nuo balandžio įmokų suma svyruoja apie 13–19 mln. eurų, tuo metu anksčiau būdavo mokama apie 23–25 mln. eurų per mėnesį. „Jeigu kas mėnesį maždaug būdavo mokama apie 23–25 mln.

„Sodra“ kasmet perskaičiuoja gyventojų pensijas ir dalį kitų išmokų. Perskaičiavimo metu yra įvertinamas dirbančiųjų skaičius, jų gaunamos pajamos bei sumokėtos socialinio draudimo įmokos. Paprastai tariant, kiekvienais metais „Sodra“ atsižvelgia į ankstesnių bei prognozuojamų metų darbo užmokesčio fondo augimą ir pagal tai atitinkamai padidina pensijas bei išmokas.

Iš antrosios pensijų pakopos pasitraukę ar tai planuojantys gyventojai sukauptas lėšas dažniausiai skirtų baldams, buitinei technikai bei kitiems stambiems pirkiniams, rodo portalo LRT.lt inicijuota visuomenės apklausa. Tyrimo duomenimis, 29 proc. asmenų nurodė atsiimtas lėšas jau išleidę ar planuojantys išleisti stambiems pirkiniams, o 22 proc. jomis ketina arba jau padengė turimus finansinius įsipareigojimus.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkui Algirdui Sysui siūlysiant atsisakyti 1,5 proc. valstybės skatinamosios įmokos kaupiantiesiems antrojoje pensijų pakopoje, jis sako, kad reikėtų svarstyti ir anuitetų prievolės panaikinimą. „Reikėtų grįžti ir prie to, kad ne „Sodros“ reikalas mokėti anuitetus, nes „Sodra“ niekaip nesusijusi su privačia pensijų sistema“, – LRT radijui trečiadienį sakė A. Sysas.

Pensijų priemokos gyventojams bus mokamos už einamąjį mėnesį, ne praėjusį. O žmonės, kol „Sodra“ laukia jų stažų patvirtinimo iš užsienio pensijai skirti, galės gauti šalpos senatvės, šalpos negalios arba šalpos našlaičių pensiją. Tokie pakeitimai įtvirtinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtuose Šalpos pensijų įstatymo pakeitimuose, kuriems trečiadienį pritarė Vyriausybė. Projektui dar turės pritarti Seimas. Plačiau – pranešime spaudai.

Tik nedidelė dalis žmonių, jau atsiėmusių ar dar tik planuojančių atsiimti lėšas iš antrosios pakopos pensijų fondų, ketina jas investuoti į nekilnojamąjį turtą (NT), rodo bendrovės „EIKA Development“ užsakymu atlikta visuomenės apklausa. Tyrimo duomenimis, iš visų respondentų daugiau nei 77 proc. teigė kaupę lėšas antrosios pensijų pakopos fonduose, iš kurių 28 proc. sukauptas lėšas jau atsiėmė, o 32 proc. žmonių dar svarsto tai padaryti ateityje.

SEB bankui nekeičiant šių ir kitų metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) prognozių, banko ekonomistas sako, kad tokį sprendimą lėmė didesnė nei tikėtasi iš antrosios pensijų pakopos fondų atsiimtų lėšų apimtis.  „Mūsų pagrindinių eksporto partnerių prognozės yra šiek tiek sumažintos, bet pokyčiai nėra dideli, iš esmės per kelis procentinius punktus.

Dabar vieną senatvės pensininką savo mokesčiais išlaiko du šalies dirbantieji, tačiau ateityje situacija keisis į blogą – pensijoms pinigų gali pritrūkti, nes dirbančiųjų mažės. Tautiečiai kaltina jaunimą, kad šis nebenori gimdyti vaikų, o specialistai aiškina, kad situaciją gali išgelbėti tik į Lietuvą atvykstantys dirbti užsieniečiai. O kai kurie sako, kad lietuviai tiesiog zombių tauta, todėl jų išrinkti politikai dar ilgai ignoruos didėjančią problemą.

Ieškant būdų sparčiau didinti pensijas, o prezidentui siūlant tam panaudoti didesnę „Sodros“ biudžeto perviršio dalį, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė sako, kad pats rezervas yra skirtas krizinėms situacijoms ir naudojamas nebus, svarstoma tik jį pildyti lėčiau. „Rezervo jokiu būdu neplanuojame nei judinti, nei liesti, nes turime galvoti apie tuos pačius pensininkus ir apie visus, kurie gauna išmokas.

Pensininkams – didesnių pensijų viltis. Valdžia nori dalį „Sodros“ perviršio ne pervesti į „Sodros“ rezervą, ne kaupti ateičiai, o panaudoti dabartinių pensijų didinimui. To nori tiek prezidentas Gitanas Nausėda, tiek dalis valdančiųjų, opozicijos. Tiesa, ekonomistai ragina valdžią atsispirti pagundai leisti pinigus šiandien ir taupyti ateičiai, kai Lietuvai reikės išlaikyti vis didesnę dalį pensininkų. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Seimo konservatoriai pliekia socialinės apsaugos ir darbo ministrę Jūratę Zailskienę, kad ši neperspėjo gyventojų, kad atsiėmę antrosios pensijų pakopos santaupas gali netekti socialinės paramos: šildymo kompensacijų, nemokamo vaikų maitinimo. Esą žmonės nukenčia dvigubai – senatvėje negaus priedo prie pensijos ir dar dabar netenka socialinės paramos. Ministrė teisinasi, kad prieš atsiimdami pinigus žmonės turėjo patys pasidomėti ir pasiskaičiuoti, kas jiems labiau apsimoka.

Nuo šių metų liberalizavus antros pakopos pensijų kaupimo sistemą ir leidus iš jos pasitraukti per pirmąjį „lango“ etapą – sausio–kovo mėnesiais – iš jos pasitraukė daugiau aktyvių maždaug 30-40 metų dalyvių, sako „Sodros“ vyriausiasis aktuaras.

Lėšų atsiėmimas iš antros pensijų pakopos gali turėti įtakos skiriant socialinę paramą gyventojams, teigia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos grupės vadovė Svetlana Kulpina.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas trečiadienį aptars pensijų kaupimo antroje pakopoje reformą,  per ketvirtį apie 40 proc. dalyvių pasitraukus iš sistemos.  Kaip BNS sakė komiteto narys demokratas Linas Kukuraitis, norima ne tik susipažinti su situacija, bet ir išgirsti apie ateities planus.

Vykstant pokyčiams antrojoje pensijų kaupimo pakopoje, Pensijų anuitetų fondas išlieka finansiškai tvarus, o jo rezultatai viršija planuotus rodiklius, rašoma pranešime žiniasklaidai. Tai sudaro prielaidas ateityje dar sparčiau indeksuoti pensijų anuitetų išmokas. Pasibaigus pirmajam šių metų ketvirčiui matyti, kad Pensijų anuitetų fondo rezultatai geresni nei planuota. Nors naujų pensijų anuitetų įsigyjama mažiau nei 2023–2024 metais, taip yra todėl, kad 55 proc.

Premjerė Inga Ruginienė sako, kad atsisakius įpareigojimo įsigyti pensijų anuitetą papildomas kaupimas antroje pakopoje taptų išskirtinių bruožų nebeturinčiu taupymo būdu. „Turime suprasti vieną dalyką – jei kalbame apie anuitetų nebuvimą, tada tai reikštų, kad tiek antra, tiek trečia pakopa nebebūtų pensijų sistemos dalis.

Prezidentui Gitanui Nausėdai palaikant idėją panaikinti prievolę įsigyti pensijų anuitetą ir tikintis, kad tokią iniciatyvą pareikš Lietuvos bankas (LB), jo vadovas sako, kad tokius įstatymų pokyčiusi turėtų inicijuot Socialinės apsaugos ir darbo arba Finansų ministerijos. Anot jo, centrinis bankas prisidėtų prie tokios iniciatyvos. „Tai yra labai svarbūs ir sudėtingi įstatymo pakeitimai.

Prezidentui Gitanui Nausėdai remiant idėją atsisakyti privalomų pensijų anuitetų, finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas akcentuoja, kad šiuo klausimu nereikėtų skubėti. Anot jo, dabar svarbu įvertinti nuo sausio įsigaliojusios antros pakopos pensijų reformos rezultatus. „Aš manau, kad tikrai nereikia skubėti. Dabar vyksta tas pinigų atsiėmimas, pasižiūrėsime, kiek žmonių pinigus atsiims, kiek žmonių liks, galbūt kažkas grįš kaupti. Tikrai reikia pasižiūrėti neskubant šitą klausimą.

Dėl anuiteto klausimo daugelis gyventojų kaupimą antroje pensijų pakopoje laiko mažiau patrauklia investavimo priemone nei ji galėtų būti, sako finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.  „Daug kam kyla klausimas, kaip anuitetai veiks, jeigu pasitrauks daug žmonių, ar jie bus tvarūs. Šitą turbūt reikės persvarstyti. Vis dėlto, turbūt skubėti nereikia. Reikia pasižiūrėti, kiek tų žmonių pasitrauks, ir tada priimti sprendimus.

Iš antros pensijų pakopos jau pasitraukus beveik pusei dalyvių, valdantieji su prezidentu svarsto, kaip sulaikyti joje dar likusius. Prezidentas sako, kad pakopą reikia padaryti dar lankstesnę ir panaikinti privalomą pensijų anuitetą. Tai reiškia, kad dalyviai, sulaukę pensijos, sukauptą sumą galėtų atsiimti ne kasmėnesinėmis išmokomis, o didesnėmis dalimis ar net iš karto visą. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Konfliktas tarp Jungtinių Valstijų ir Irano nesibaigė, tačiau akcijų indeksai išsikapstė iš duobės ir grįžo į prieškarinį lygį. Pasak ekonomistų, rinkos tikisi, kad abi konfliktuojančios pusės greitai susitars. Tačiau išlošia ne visi, dalis iš antros pakopos pasitraukusių gyventojų galėjo prarasti iki 5-ių procentų finansinio turto vertės, nes fondai jų sukauptą turtą galėjo parduoti per anksti, prieš pat akcijų indeksams pakylant.  Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Pensijų fondus valdančioms bendrovėms išmokėjus pinigus iš kaupimo pasitraukusiems gyventojams ir vėl kilo įvairių neaiškumų. Šį kartą gyventojai skundėsi „Sodros“ darbu. Tiksliau jos teikiama informacija apie pensijos papildomą dalį, kuri turėjo padidėti dėl nutraukto kaupimo ir į „Sodrą“ pervestų pinigų. Oficialūs duomenys rodo, kad pensijų kaupimą nutraukė daugiau kaip 515 tūkst. gyventojų. Jiems buvo išmokėta apie 3 mlrd. eurų.  Tuo metu 1,3 mlrd.

 Žmonėms nuo šių metų leidus pasitraukti iš antros pakopos pensijų fondų atsiimant dalį ar visas sukauptas lėšas tai suskubo daryti jauni žmonės, tuo metu tarp vyresnių gyventojų tokių buvo mažiau, sako viena „Sodros“ vadovių.   Tuo metu Lietuvos banko atstovas sako, jog daug žmonių išsigryninant atsiimtus pensijų pinigus grynųjų poreikis balandžio pradžioje išaugo kartais, be to, labai padaugėjo naujų investicinio gyvybės draudimo sutarčių.

Gyventojams atsiėmus antrospakopos pensijų fonduose sukauptas lėšas ir dėl to smarkiai išaugus prekybininkų pardavimams, verslo atstovai sako pastebintys, kad didelius pirkinius žmonės planavo iš anksto, tai nebuvo spontaniški sprendimai. Pasak internetinės parduotuvės „Pigu.lt“ atstovo Nerijaus Mikalajūno, pardavimai jų platformoje praėjusį savaitgalį buvo 3,5 karto didesni nei savaite anksčiau. „Pas mus intensyvumas tikrai buvo įspūdingas.

Siekiant daugiau aiškumo ir teisingumo šalpos pensijų ir pensijų priemokų sistemoje, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo pakeisti pensijų priemokų išmokėjimo tvarką, nustatant, kad šios priemokos mokamos už einamąjį mėnesį, o ne už praėjusį, taip pat nustatyti galimybę asmenims tuo laikotarpiu, kol „Sodra“ laukia jų stažų patvirtinimo iš užsienio valstybės socialinio draudimo pensijai skirti, gauti šalpos senatvės, šalpos negalios arba šalpos našlaičių pensiją.

Iš privataus kaupimo pensijai šiemet pasitraukus beveik 0,6 mln. žmonių, arba 40 proc. antros pakopos sistemos dalyvių, Seimo pirmininkas Juozas Olekas sako, kad didžioji dalis pinigų išleidžiama Lietuvoje, o tai teigiamai veikia šalies ekonomiką. „Didžioji dalis tų investicijų, arba pinigų išleidimas bus Lietuvoje.

Gyventojams šiemet jau atsiėmus daugiau nei 3 mlrd. eurų iš antros pakopos pensijų fondų Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį aiškinsis padėtį, taip pat vertins gyventojų elgseną atsiimant sukauptas lėšas.  „Kad žinotume, ką reikia komentuoti. Kiekvienas ten svaičioja: 30 proc. išėjo, 20 proc. ar 10 proc.  atsiėmė. Apgavo (sukčiai – BNS) penkis ar dešimt? Kad pristatytų, kad matytume.

Gyventojams, pirmąjį šių metų ketvirtį nusprendusiems pasitraukti iš antros pensijų pakopos fondų, penktadienį pradėtos mokėti jų įmokėtos lėšos kartu su investicine grąža, BNS pranešė Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas. „Tas žodis ir būtų tiksliausias – pradėtos mokėti“, – BNS sakė Vaidotas Rūkas. „Sakyčiau, kad dauguma (antros pensijų pakopos fondų valdytojų – BNS) turėjo pradėti mokėti“, – pridūrė jis.

Didžiajai daliai „Swedbank“ antros pakopos pensijų fondų klientų, pirmąjį šių metų ketvirtį nusprendusių iš jų pasitraukti, jau pervestos jų įmokėtos lėšos kartu su investicine grąža, BNS informavo bendrovės „Swedbank investicijų valdymas“ vadovas. „Procesas vyksta sklandžiai – didžiosios daugumos klientų sąskaitas lėšos jau pasiekė penktadienį“, – komentare BNS sakė Valdas Sejavičius.

Ketvirtadienį Seimas priėmė Socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimus, kuriais išsprendė praktikoje pasitaikančią situaciją, kai dėl senatvės pensijos skyrimo žmogus kreipėsi pavėluotai, t. y. praėjus daugiau kaip 12 mėnesių nuo teisės į pensiją atsiradimo.  Pagal priimtus įstatymo pakeitimus, jei dėl senatvės pensijos žmogus nesikreipė ir jos negavo, būtų laikoma, kad senatvės pensijos skyrimas atidėtas.

Ketvirtadienį Seimas galutinai pritarė Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisoms, kuriomis iš dalies keičiama senatvės pensijų skyrimo tvarką.  Priimtame projekte įtvirtinta, kad jei asmuo dėl pensijos skyrimo kreipiasi praėjus 12 ar daugiau mėnesių nuo teisės gauti senatvės pensiją atsiradimo dienos, laikoma, kad senatvės pensijos skyrimas atidėtas.

Prasideda didysis lietuvių sąskaitų papildymas iš antrosios pensijų pakopos. Lietuvos bankas prognozuoja, kad tautiečių sąskaitos pasipildys daugiau kaip milijardu eurų. Pinigus atgauna jau ir Seimo nariai. Štai valstietė Ligita Girskienė jau džiaugiasi papilnėjusia banko sąskaita, tačiau išvydusi, kiek pinigų gavo, liko nusivylusi, mat tikėjosi gauti kone 2 tūkst. eurų daugiau.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Artėjant II pensijų pakopos lėšų išmokėjimui, gyventojams, pateikusiems prašymus nutraukti kaupimą, svarbu žinoti kelis esminius dalykus, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Swedbank investicijų valdymo“ laikinasis vadovas Valdas Sejavičius įvardija, kas vyks šiuo laikotarpiu.