SEB banko užsakymu atliktos apklausos duomenimis, pastarieji mano, kad jiems nereikia papildomai kaupti pensijai. Tačiau apklausa parodė, kad beveik du iš trijų gyventojų nekaupia senatvei.
Tyrimas: 9 iš 10 žmonių mano, kad valstybės pensijos nepakaks, bet du iš trijų jos nekaupia
Pasak tyrimo, papildomai pensijai nekaupia 71 proc. respondentų, kurių mėnesio pajamos nesiekia 750 eurų, 69 proc. žemesnio ar vidutinio išsilavinimo gyventojų bei 68 proc. 18–29 metų amžiaus žmonių.
„Apklausos rezultatai iš tiesų yra labai neraminantys. Nes šiai dienai nuo pensijų reformos pradžios nekaupiančių yra padvigubėję. Beveik du iš trijų gyventojų nekaupia nei antroje, nei trečiojoje pensijų pakopoje. Iš tiesų kaupimo lygis yra labai žemas, ypač jautresniuose segmentuose“, – tyrimo pristatyme ketvirtadienį sakė SEB grupės įmonės „SEB Life and Pension Baltic“ Lietuvos filialo vadovė Iveta Pigagienė.
Pasak I. Pigagienės, du iš trijų gyventojų pasitraukė iš antrosios pensijų pakopos nesuprasdami, kaip veikia sistema: „Tai reiškia, kad mes į finansinio raštingumo egzaminą esame atėję nepasiruošę. Tie, kas pasitraukė, priėmė sprendimą nežinodami, kokią tai įtaką turės jų finansinei ateičiai.“
Banko duomenimis, nuo šių metų liberalizavus antros pakopos pensijų kaupimo sistemą iš jos per pusmetį pasitraukė apie 45 proc. visų dalyvių. Apie pusę jų lėšas išleido vartojimui arba išsigrynino ir tik mažiau nei 5 proc. jas įdarbino.
Pasak I. Pigagienės, trečiąjį metų ketvirtį iš sistemos norinčių pasitraukti yra du kartus mažiau nei antrąjį ir 10 kartų – nei pirmąjį ketvirtį.
„Pati didžiausia pasitraukimo banga buvo per pirmo ketvirčio pirmas kelias savaites. Per antrą pasitraukimo langą pasitraukiančiųjų buvo penkis kartus mažiau. Ir ką matome dabar, pagal pateiktas paraiškas, – trečią ketvirtį pateiktų paraiškų pasitraukimo yra du kartus mažiau negu buvo antrąjį ketvirtį“, – sakė banko įmonės vadovė.
„Lygiai prieš metus dalinomės kito tyrimo duomenimis. Tuo metu, prieš pensijų reformą, klausėme, kaip gyventojai planuoja elgtis pensijų reformos kontekste. Ir šiandien matome, kad tuo metu į situaciją visuomenė žiūrėjo pro rožinius akinius“, – pridūrė I. Pigagienė.
Apklausos duomenimis, tik kas ketvirtas (24 proc.) tyrimo dalyvis mano, kad pasitraukusieji iš antros pakopos pradės nuolat kaupti patys. Mažiau nei penktadalis (18 proc. ) gyventojų patvirtino, kad reforma sukūrė daugiau lankstumo.
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad vis pamirštamos Lietuvos demografinės tendencijos, kurios jau daug metų aiškiai rodo, kad vyresnių negu 64 metų asmenų dalis visuomenėje auga ir ateityje tik didės.
„Bent jau Vakarų pasaulyje valstybės galvoja, kaip atrasti tvarų finansavimą šitoms visoms demografinėms problemoms, nes nieko nedarant mums kaip visuomenei ateity bus tik sudėtingiau“, – aiškino T. Povilauskas.
Anot jo, žmonėms atsiėmus pinigus iš fondų ir padidėjus namų ūkių vartojimui tai turi trumpalaikį teigiamą poveikį ekonomikai, tačiau nėra tvarus ir nekuria stipresnio pamato ateičiai.
Reprezentatyvią gyventojų apklausą rugpjūtį atliko bendrovė „Norstat“, apklaususi 1 tūkst. respondentų.
