Specialistai atkreipia dėmesį, kad skurdą lemia ne tik gaunamų išmokų dydis. Žmonėms sunkumų kelia nepakankamos pajamos, brangus ar prastos kokybės būstas, socialinių ir sveikatos paslaugų trūkumas, o regionuose – ir ribotos galimybės susirasti gerai apmokamą darbą.
Tad nors valstybė taiko įvairias paramos priemones ir kai kurie rodikliai gerėja, specialistai sako, kad vien išmokų didinimo nepakanka. Ypač svarbu, kad pagalba žmogų pasiektų tada, kai jos labiausiai reikia, ir kad kreiptis dėl jos būtų kuo paprasčiau.
Dabar šeimoms numatytas beveik 770 mln. eurų vertės priemonių paketas. Atrodytų, kuo daugiau pinigų skiriama šeimoms, tuo lengviau turėtų būti spręsti ir jų problemas. Tačiau žmonių patirtis rodo ne visai tai.
Šeimos neturi ko valgyti, žiemą šąla
Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklas (NSMOT) dalijasi, kad tokią situaciją atspindi ir realios žmonių istorijos.
Štai penkių vaikų mama Ernesta su NSMOT dalijosi, kaip laiku negavus paramos šeimai trūko net maisto.
„Abu su vyru esame dirbantys. Nesame tie, kurie pagalbos kreipiasi nuolat. Paprastai vasario mėnesį vyras išvykdavo dirbti, tačiau šįkart negalėjo to padaryti, taigi likome tik su mano atlyginimu. Vasario 14 d. kreipėmės pagalbos, tačiau pirmieji pinigai, tikiuosi, kad mus pasieks šiandien. Tai labai ilgas laikotarpis, kai pagalbos reikia čia ir dabar (…). Mano atlyginimo pakanka mokesčiams, nuomai, vaikų būreliams apmokėti. Niekam kitam nelieka (…).
Dviem dukroms turėjau paaiškinti, kad jos nebegalės eiti į būrelius, nes negaliu išleisti. Mano du sūnūs paaugliai dalijasi vienais sportiniais bateliais. Mažiausia dukra išaugo batus, ir du mėnesius šią šaltą žiemą į darželį ėjo su sportiniais bateliais, nes neturiu už ką nupirkti batų, o pardavėjai negaliu pasakyti, jog pinigus turėsiu balandžio 10-tą“, – patirtimi dalijosi penkių vaikų mama Ernesta (vardas pakeistas, saugant asmens privatumą).
Taip pat ji dalijosi, kad žiemą trūko pinigų maistui, neturėdavo ko įdėti į mokyklą vaikams ar pusryčiams, pavalgydavo tik tiek, kiek gaudavo nemokamą maitinimą mokykloje.
Tuo metu kita mama dalijosi, kaip situaciją apsunkina eilės dėl socialinio būsto.
„Vilniuje tragiškai gyventi sekasi. Eilėje socialiniam būstui stoviu nuo 2022 m., eilėje – devyni šimtai kažkiek. Ieškojome išsinuomoti, bet su vaikais – tai tragiškai sunku. Ir kainos kosminės“, – dalijosi moteris.
Ir tai – tik du iš daugelio tokių sunkumų, kuriuos patiria šeimos, pavyzdžių.
NSMOT dalijosi, kad labiausiai stebint šeimas matomas tėvų įgūdžių ribotumas, kuris tiesiogiai prisideda ir prie vaikų patiriamo nepritekliaus.
Pasak tinklo, Lietuvoje vis dar yra vaikų, kurie nelanko būrelių, kuriems per brangus ortodontinis gydymas, kurie vis dar maudosi kartą per savaitę „bliūde“ ir naudojasi lauko tualetais. Vaikai, kurie nešvenčia gimtadienių ir nežino, kad egzistuoja vaikų žaidimų kambariai.
Europoje dažniausiai skursta vaikai?
„Eurostat“ duomenys rodo, kad 2025 metais Europos Sąjungoje (ES) 92,7 mln. žmonių, arba 20,9 procento visos ES populiacijos gresė skurdas arba socialinė atskirtis, o tai yra 0,5 milijono mažiau nei 2024 metais.
Iš jų – 5,7 milijono gyventojų vienu metu susidūrė su visomis trimis minėtomis problemomis – skurdo rizika, materialiniu ir socialiniu nepritekliumi bei gyveno namų ūkiuose, kur dirbančiųjų dalis yra itin maža.
Visoje ES 2025 m. didžiausias skurdas buvo fiksuojamas tarp vaikų (24,3 proc.).
Praėjusiais metais didžiausia skurdo ir socialinės atskirties rizika vaikams grėsė maždaug pusėje ES valstybių. Didžiausi vaikų skurdo ar socialinės atskirties rizikos rodikliai buvo užfiksuoti Ispanijoje (33,8 proc.), Bulgarijoje (33,1 proc.) ir Rumunijoje (32,4 proc.). Tuo metu Lietuvoje šis rodiklis siekė 19,9 proc.
Tuo metu aukščiausia darbingo amžiaus žmonių skurdo ar socialinės atskirties rizika buvo užfiksuota Graikijoje (26,9 proc.), Ispanijoje (25,7 proc.) ir Rumunijoje (25,6 proc.). Lietuvoje į skurdo ir socialinės atskirties riziką pakliuvo 23,3 proc. 18–64 amžiaus gyventojų, o t. y. vienas aukščiausių rodiklių ES.
Didžiausia atskirtis kaimo vietovėse
2025 m. skurdo ar socialinės atskirties rizika ES buvo didžiausia kaimo vietovėse (21,4 proc.), šiek tiek mažesnė miestuose (21,0 proc.), o mažiausia – miesteliuose ir priemiesčiuose (20,5 proc.).
Praėjusiais metais buvo 9 ES šalys, kuriose skurdo ar socialinės atskirties rizikos skirtumai tarp šių trijų urbanizacijos lygių buvo didesni nei 10 proc.
Pavyzdžiui, didžiausi skirtumai buvo Rumunijoje (26,1 proc.), Bulgarijoje (19,9 proc.) ir Lietuvoje (18 proc.).
Šių šalių kaimo vietovėse gyvenantys žmonės patyrė didžiausią skurdo ar socialinės atskirties riziką, o miestuose gyvenantys – mažiausią.
Priešingai, 8 ES šalyse didžiausi skurdo rodikliai buvo užfiksuoti miestuose, o mažiausi – kaimo vietovėse. Tokie duomenys buvo užfiksuoti Austrijoje (13,5 proc.), Belgijoje (12,2 proc.) ir Prancūzijoje (9,3 proc.).
Sistema mažiausiai pasiekia neįgaliuosius
NSMOT direktorė Aistė Adomavičienė pažymėjo, kad didžiausia problema išlieka žmonės, kuriuos mažiausiai pasiekia sistema. Pasak jos, Lietuvoje, tai yra žmonės turintys negalią.
„Jų skurdo rizikos lygis 2025 m. pasiekė 43,5 proc. ir buvo aukščiausias per pastaruosius 20 metų. Eurostato duomenimis, tai blogiausias rodiklis visoje Europos Sąjungoje per pastaruosius 10 metų.
Kodėl taip yra? Žmonių, turinčių negalią, gaunamos išmokos yra labai mažos, palyginti su jų poreikiais. Taip pat trūksta įvairių socialinių paslaugų, pavyzdžiui, atokvėpio paslaugos artimiesiems, specializuotą pagalbą teikiančių dienos centrų (tiek vaikams ir jaunimui, tiek suaugusiems)“ – komentavo pašnekovė.
Pasak jos, kaip vienas iš pavyzdžių galėtų būti autistiškiems vaikams reikalingi dienos centrai, tačiau tokius ne visos savivaldybės turi, nes jų išlaikymas daug kainuoja.
Taip pat ji pabrėžia, kad itin opi problema – būstas.
„Labai daug turime prastos kokybės būsto, kurio išlaikymo kaštai dideli, o atnaujinimas reikalauja didelių investicijų, kurių pažeidžiami ar mažesnes pajamas turintys žmonės negali sau leisti. Tai čia tikimės, kad pokytį pavyks sukurti Socialinio klimato fondo lėšomis, kurias ketinama nukreipti į regionus ir socialiai pažeidžiamus gyventojus“, – pastebėjo NSMOT vadovė.
Itin svarbu sumažinti prašymo stigmą
A. Adomavičienė įvardijo, kad kita problema, kad Lietuvoje bijoma kreiptis pagalbos dėl neigiamo aplinkinių požiūrio ir stigmatizacijos. Todėl net kai nutinka nelaimė, žmonės susiduria su finansiniais ar kitais sunkumais, sunkiai verčiasi ir jiems reikalinga pagalba, jos nesikreipia.
„Tai galbūt galima šiek tiek sumažinti prašymo stigmą, supaprastinti kai kur sistemą.
Tarkime šiuo metu galiojanti paramos maistu sistema nėra pakankamai efektyvi, o taip pat prisideda prie prašymo ir skurdo stigmos formavimosi. Tokią paramą norintis gauti žmogus turi kreiptis į savivaldybę ir pateikti prašymą, kurio nagrinėjimas gali užtrukti net iki mėnesio, o parama bus suteikta dar vėliau. Tačiau maisto trūkumas dažnai yra skubi problema – pagalbos žmogui gali reikėti tą pačią dieną.
Taigi matome didžiulį poreikį ir siūlome sukurti paprastesnį bei greitesnį mechanizmą, kuris žmonėms paramą maistu leistų gauti nedelsiant“, – aiškino pašnekovė.
Pasak jos, šiuo metu siūloma sudaryti galimybę nevyriausybinėms organizacijoms, teikiančioms paramą maistu, realiu laiku patikrinti asmens teisę gauti šią paramą Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS).
„Tokiu atveju žmogus galėtų kreiptis tiesiogiai į paramą maistu teikiančią organizaciją, o pagalba teisę į ją turinčiam žmogui, būtų suteikiama nedelsiant“, – pridūrė NSMOT vadovė.
Ji dalijosi, kad dar viena problema, apie kurią dažnai girdi iš skurdo patirtį turinčių žmonių, tai kad jie susiduria su nepagarbiu, neetišku elgesiu, nesuprantamai pateikiama informacija, kai tenka kreiptis pagalbos.
„Tai juos atbaido ir jie nebesikreipia dar kartą. Ne visų raštingumas vienodas, tad daliai pažeidžiamų žmonių tikrai sudėtinga suprasti pateikiamą informaciją. Reikia pagalvoti apie supaprastintą informacijos tiek raštu, tiek žodžiu pateikimą pažeidžiamoms grupėms“, – komentavo A. Adomavičienė.
Regioninės atskirties vien socialinėmis išmokomis neįšpręs
Tuo metu kalbant apie miesto ir kaimiškų vietovių skirtumus, A. Adomavičienė pažymėjo, kad pagrindinė tokio atotrūkio priežastis yra pajamų skirtumas.
„Kaimiškose vietovėse nėra ar beveik nėra kokybiškų gerai apmokamų darbo vietų. Dažna situacija kaimiškose vietovėse, kai žmogus ilgą laiką neturėjo darbo, nes darbo rinka toli ar nepasiekiama, jis praranda viltį įsidarbinti, pasitikėjimą savimi ir aplinka, ir kyla pavojus, kad jis nebegalės integruotis į darbo rinką.
Didelė problema ir tai, kad regionuose nėra patogaus susisiekimo, ribotas sveikatos ir kitų viešųjų paslaugų prieinamumas, jos yra nutolusios. Taip pat kaimiškose vietovėse santykinai didelę gyventojų dalį sudaro vyresni žmonės, senjorai, kurių pajamos labai mažos“, – aiškino ji.
Tuo metu SADM atstovai pridėjo, kad regionuose skurdo rizika susijusi ne tik su socialinių išmokų dydžiais.
„Tai daug platesnis klausimas – su užimtumo galimybėmis, darbo užmokesčiu, gyventojų amžiaus struktūra, galimybe pasiekti paslaugas ir kitais veiksniais. Todėl regioninės atskirties negalima išspręsti vien socialinėmis išmokomis.
Socialinės apsaugos požiūriu svarbu, kad pagalba būtų prieinama žmogui nepriklausomai nuo jo gyvenamosios vietos. Ilgalaikis sprendimas turi būti kompleksinis: daugiau kokybiškų darbo vietų regionuose, geresnis susisiekimas, švietimo, sveikatos ir socialinių paslaugų prieinamumas bei aktyvesnis žmonių įtraukimas į darbo rinką. Kitaip tariant, socialinė apsauga turi apsaugoti žmogų tada, kai jam pagalbos reikia, bet kartu turi būti sprendžiamos priežastys, dėl kurių skurdo rizika konkrečiose teritorijose yra didesnė“, – komentavo jie.
Kokių priemonių imsis skurdui mažinti?
A. Adomavičienė pažymi, kad didžiosios problemos yra pajamos, paslaugos ir būstas.
Todėl, anot jos, pirmiausia būtina pasiekti, kad bet kokios išmokos ar pensijos būtų adekvačios ir bent jau ne mažesnės nei minimalaus vartojimo poreikių dydžio (MVPD).
„Parama ir valstybės pagalba šiuo metu labai tiksli ir teikiama tik itin sudėtingose situacijose esantiems žmonėms, tačiau kai kur vertėtų pakelti kartelę, kad pagalbą galėtų gauti didesnis skaičius žmonių, kol dar neatsidūrė skurde“, – aiškino ji.
Taip pat NSMOT direktorė pridėjo, kad būtina plėsti socialinių paslaugų pasiekiamumą.
„Tarkime, turime išvystytą vaikų dienos centrų tinklą, tačiau nerandame kelių milijonų, kad jų paslaugos būtų finansuojamos adekvačiai.
Štai ir dabar ruošiamas Šeimos paketas, jame siūlomas nemokamas maitinimas kiekvienam mokiniui ar parama pasiruošti mokyklai kiekvienam pradinukui. Tačiau yra šeimų, kurios tikrai gali sumokėti už savo vaikų pietus ir pasiruošimą mokyklai. Tai geriau nustatyti tam tikrą pajamų ribą, pavyzdžiui, iki vidutinio darbo užmokesčio, ir taikyti minėtas priemones tik šioms šeimoms, o sutaupytas lėšas skirti, kad ir tų pačių socialinių paslaugų vaikams plėtrai“, – atkreipė dėmesį pašnekovė.
Tuo metu SADM specialistai pažymi, kad skirtingos žmonių grupės į skurdą patenka dėl skirtingų priežasčių, todėl ir atsakas turi būti skirtingas.
„Senjorams itin svarbus adekvatus pensijų lygis, žmonėms su negalia – pakankamos pajamos ir galimybės dalyvauti darbo rinkoje, bedarbiams – ne tik pajamų palaikymas, bet ir realios galimybės grįžti į užimtumą, šeimoms su vaikais – išmokų ir paslaugų derinys“, – pabrėžė jie.
Taip pat svarbu žiūrėti ne tik į tai, kiek valstybė išleidžia socialinei apsaugai, bet ir į jos efektyvumą.
„Socialinės išmokos turi augti pakankamai sparčiai, kad neatsiliktų nuo bendro gyventojų pajamų ir skurdo rizikos ribos augimo. Būtent tai yra viena iš priežasčių, kodėl pakeista bazinių socialinių išmokų dydžių apskaičiavimo tvarka – siekiama, kad ji geriau atspindėtų kainų ir vidutinio darbo užmokesčio pokyčius“, – pabrėžė ministerija.
Kita kryptis – paramos taiklumas ir sistemos paprastumas.
„Turime vertinti ne tik kiekvieną išmoką atskirai, bet ir visą žmogui prieinamų išmokų bei paslaugų sistemą: ar žmonės žino, kas jiems priklauso, ar parama nėra pernelyg sudėtinga administruoti, ar skirtingos priemonės nedubliuoja viena kitos ir ar jos iš tiesų pasiekia tuos žmones, kurių pajamos mažiausios“, – aiškino SADM specialistai.
Pasak jų, duomenys gana aiškiai rodo, kad socialinės išmokos daro poveikį skurdui. Skurdo rizikos lygio iki socialinių išmokų ir po jų skirtumas rodo, kokią įtaką skurdo rizikos mažinimui turi socialinės išmokos.
„Iš disponuojamųjų pajamų atėmus socialines išmokas (išskyrus senatvės ir našlių pensijas), skurdo rizikos lygis 2025 m. padidėtų iki 31,1 proc. Socialinių išmokų įtaka skurdo rizikos lygiui, palyginti su ankstesniais metais, padidėjo nuo 7,5 iki 8,5 procentinio punkto. Socialinės išmokos didžiausią įtaką turėjo vieno suaugusio asmens su vaikais skurdo rizikos lygiui: atėmus socialines išmokas, šiuose namų ūkiuose skurdo rizikos lygis 2025 m. padidėtų nuo 33,2 iki 50,2 proc.“ – paaiškino ministerijos atstovai.
Ir dabar taiko įvairias priemones
SADM pažymi, kad priemonių yra daug ir jos orientuotos į skirtingas gyventojų grupes.
Pavyzdžiui, nuo 2026 m. padidinta vienkartinė išmoka gimus vaikui, išplėstas nedraudiminės išmokos vaiko priežiūrai gavėjų ratas – skiriama visiems socialinio draudimo stažo neturintiems tėvams, padidinta vaiko išlaikymo išmoka.
Taip pat įvyko pokyčiai ir teikiant piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams (socialinę pašalpą, būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas): patobulintos sąlygos teisei į šią paramą, padidintos paskatos dirbti, palankesnės sąlygos gauti paramą vienišiems tėvams, šalpos išmokos, mokamos vaikams su negalia, neįtraukiamos į šeimos pajamų testavimą.
Padidinti normatyvai turto vertinimui ir kt. Kartu auga MMA ir socialinio draudimo pensijos.
Ministerijos atstovai pažymi, kad po šių pokyčių pažangos požymiai matosi.
„Bene ryškiausias pavyzdys – vaikų skurdas. Dar prieš dešimtmetį vaikų skurdo rizikos lygis Lietuvoje siekė beveik 29 proc., o pagal naujausius faktinius rodiklius – 16,9 proc.
VDA išankstiniais įverčiais jis gali mažėti iki 13,4 proc. Tai rodo, kad nuoseklios investicijos į socialinę apsaugą gali duoti apčiuopiamą rezultatą“, – dalijosi SADM.
Pasak jos, matyti teigiamas pokytis ir bendrame išankstiniame skurdo rizikos vertinime.
„VDA prognozuoja, kad bendras santykinio skurdo rizikos lygis, vertinant 2025 m. pajamas, gali sumažėti nuo 22,6 iki 20 proc. Vienas svarbių veiksnių – reikšmingas bazinių socialinių išmokų dydžių padidinimas 2025 m.: didžioji dalis su šiais baziniais dydžiais susietų išmokų augo apie 25–26 proc., t. y. sparčiau nei darbo užmokestis ir skurdo rizikos riba“, – aiškino specialistai.
Visgi jie pažymėjo, kad šiuos duomenis vertina atsargiai – tai išankstiniai įverčiai, o ne galutinė statistika.
„Matydami skaičiais pagrįstas teigiamas tendencijas ir toliau nuosekliai investuosime į šeimų ir vaikų socialinį saugumą, geresnes sąlygas derinti darbo ir šeimos įsipareigojimus, įsigyti būstą, pasiruošti mokyklai, užtikrinti vaikų užimtumą – tai naujojo Šeimos paketo priemonės, kuriomis siekiame ne pavienių priemonių, o tarpusavyje derančių sprendimų, palydint šeimą visais vaikų auginimo etapais“, – paaiškino ministerijos atstovai.
Mažindami jauniausio amžiaus mokinių socialinę atskirtį ir diferenciaciją, netrukus Seimą pasieks įstatyminiai pakeitimai, kuriais įgyvendinsime visuotinį pradinukų nemokamą maitinimą – nemokamą maitinimą mokykloje gaus ne tik priešmokyklinukai, pirmokai ir antrokai, bet ir trečių bei ketvirtų klasių mokiniai.
