skurdas

589 tūkst. žmonių Lietuvoje gyvena žemiau skurdo rizikos ribos, teigia Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė . Anot jos, statistika iš esmės nesikeičia nuo metų, kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą, o skurdo rizikos riba pernai siekė 564 eurus. „Lietuvoje skursta kas penktas gyventojas. Ši statistika nelabai keičiasi nuo įstojimo į Europos Sąjungą. 20,6 proc.

Pajamų nelygybė yra įsisenėjusi Lietuvos problema. Ją mato ne tik gyventojai, bet ir Europos Komisija ar kitos tarptautinės institucijos. Būtų neteisinga sakyti, kad situacija per pastaruosius 10 metų visiškai nepagerėjo – atotrūkis tarp daugiausiai ir mažiausiai uždirbančiųjų sumažėjo nuo 7 iki 6 kartų. Tačiau specialistai pažymi, Lietuvoje nėra subalansuotos mokesčių sistemos. Anot jų, tik griežtesni mokesčiai ir didesnis turtingųjų apmokestinimas gali sumažinti pajamų nelygybę.

Jarunas Lawsas gyveno savo automobilyje restorano stovėjimo aikštelėje netoli Denverio (JAV) centro. Iki 2020 m. jis ten dirbo virėju, o sumokėjus sąskaitas ir vaiko išlaikymą jam likdavo tik 400 JAV dolerių (374 eurai) per mėnesį. To vos užteko automobilio įmokoms ir vaiko išlaikymui – ir nė iš tolo neprilygo sumai, kurios jam būtų reikėję nuomai. Tačiau jį išgelbėjo Denverio bazinių pajamų projektas.

Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas pareiškė, kad dauguma Rusijos piliečių uždirba 200 tūkst. rublių (2 144 tūkst. eurų) per mėnesį. Tačiau oficiali statistika rodo ką kita. „2,4 mln. rublių (25 734 eurų) per metus – tokios yra didžiosios dalies Rusijos piliečių pajamos“, – sakė V. Putinas antradienį per savo pirmąją per 10 metų kelionę į Jakutską. Pasak V. Putino, būtent todėl 2,4 mln.

Jau įprasta sakyti, kad lietuviai ir Lietuva dar niekada taip gerai negyveno, kaip šiuo metu. Tačiau šį džiaugsmą gali temdyti sausi duomenys. Tyrimai rodo, kad lietuviai vieni iš skurdžiausių Europoje – pagal turimą turtą nusileidžia ne tik ES senbuviams, bet ir latviams ar estams. Skaičiuojama, kad vidutinis lietuvis turi turto, kurio vertė viršija 66 tūkst. eurų.

Naujausios šalies gyventojų apklausos rodo, kad gegužę du trečdaliai žmonių padėtį Lietuvoje įvertino kaip blogėjančią. Pesimistiškai situaciją vertinančių gyventojų dalis lyginant su balandžio mėnesiu išliko identiška. Eltos užsakymu „Baltijos Tyrimų“ gegužės 16–25 dienomis atliktos apklausos respondentų buvo prašyta įvertinti, ar, jų manymu, pastaruoju metu reikalai Lietuvoje iš esmės krypsta į gerąją, ar į blogąją pusę.

Vilniaus apskritis tapo turtingiausiu regionu Baltijos šalyse ir aplenkė Talino regioną. Be to, neatsilieka ir Kaunas – šis Lietuvos miestas sparčiai vejasi Rygą. „Luminor“ banko ekonomistas Žygimintas Mauricas socialiniame tinkle rašė, kad ilgą laiką turtingiausiu Baltijos šalyse buvo laikomas Talino regionas – Harju apskritis.

Didžiųjų Lietuvos miestų šilumos tinklai teigia, kad pastaruoju metu įsiskolinimai už tiekiamą šildymą ir karštą vandenį sumažėjo. Visgi, vidutinės prasiskolinusiųjų skolos sumos siekia šimtais eurų, o ekspertai teigia, kad nemažai šalies gyventojų vis dar susiduria su finansiniais sunkumais, mėgindami sumokėti visus mokesčius. AB Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) centralizuotą šilumą ir vandenį tiekia daugiau nei 220 tūkst. klientų. O didesnių ar mažesnių įsiskolinimų turi apie 10 proc.

Samanta su dukra ir draugu Gintaru gyvena visiškame skurde. Moteris gauna 200 eurų per mėnesį, o vyras uždarbiauja užsienyje, tačiau dažnai grįžta sumuštas.  Porai kartu ir gera, ir sunku. Jauna šeima niekaip negali išsikapstyti iš skolų, pasitaiko savaičių, kai tenka badauti. Samanta buvo atvira – būtų visai kitaip, jei mylimuosius palaikytų artimieji.   „Visi mūsų atsisako, atstumia. – O kas tie visi? – Mama, giminės“, – kalbėjo ji.

Gyventojai, patiriantys finansinių sunkumų, gali kreiptis į savivaldybes dėl socialinių pašalpų. Jos vardija, kam ir kada išmokos skiriamos. Savivaldybių specialistai skaičiuoja, kad didžiausia pašalpa siekė 800 eurų, taip pat įvardija, kada pašalpa nemokama, nors ji ir buvo apskaičiuota. Vilniaus miesto savivaldybės duomenimis, 2023-ųjų gruodį socialinę pašalpą sostinėje gavo 6 215 pareiškėjai. Pernai socialinę pašalpą per mėnesį gavo vidutiniškai 6 067 asmenys, gyvenantys Vilniuje.

303,9 tūkst., arba 22,5 proc., Estijos gyventojų 2022-aisiais gyveno žemiau santykinės skurdo ribos. Palyginti su 2021 metais, santykinio skurdo lygis Estijoje sumažėjo 0,3 procentinio punkto. Tuo tarpu absoliutaus skurdo lygis šalyje dėl infliacijos šuolio pakilo nuo 1,4 proc. iki 3,5 proc., o žemiau šios ribos pernai buvo 48 tūkst. šalies gyventojų, pranešė Estijos statistikos departamentas.

Kas penktas lietuvis gyvena žemiau skurdo ribos, prestižinės profesijos atstovai algų kėlimo reikalauja gatvėse, o valdžia kalba apie naujus mokesčius, paliesiančius daugelį Lietuvos gyventojų. Tad dažnam kyla klausimas – kur ta prezidento žadėta gerovės valstybė? Apie tai šalies vadovas Gitanas Nausėda diskutuos TV3 televizijos laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“. Žodžių junginys „gerovės valstybė“ jau tapo tarsi prezidento Gitano Nausėdos vizitine kortele.

Gyventojai ir nevyriausybinės organizacijos piktinasi, kodėl Lietuvoje ilgiau nei 10 metų skursta tiek pat žmonių – maždaug kas penktas Lietuvos gyventojas. Į bėdą patekusiems žmonėms bando padėti Lietuvos Raudonasis Kryžius – atidarė naują humanitarinės pagalbos liniją 111. Neringa pasakojo savo istorija, kaip staiga liko be nieko ir bet kokia pagalba buvo labai reikalinga. Paskambinus šiuo numeriu skurstantys gali gauti būtiniausius daiktus: drabužius, higienos priemones.

Gėjų bendruomenė supyko ant Lietuvos policijos. Po to, kai gėjų lygos piketą Seimo pašonėje sutrukdė ir išvaikė Antanas Kandrotas-Celofanas kartu su bendražygiais, tiek gėjų lyga, tiek ir Tomas Vytautas Raskevičius pasipiktino, kad policijos pareigūnai leido Celofanui siautėti netrukdomam. Policijos vadovybė dabar atsiuntė Raskevičiui paaiškinimą, kad pareigūnų bent jau kol kas nebaus. Raskevičius sako likęs prIblokštas ir grasina nepalaikyti Seime stumiamos policijos reformos.

Skurdo rizikos lygis šiais metais turėtų mažėti 1 procentiniu punktu ir siekti 19,9 proc., skelbia Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas (NSMOT), remdamasis Valstybės duomenų agentūros eksperimentinės statistikos duomenimis.

Kaune antradienį vyks protesto mitingas ir eisena „Susitelkimas kovai prieš skurdą Lietuvoje“.  Jį organizuoja Lietuvos profesinių sąjungų federacija „Sandrauga“.  Spalio 17-ąją minima Tarptautinė kovos su skurdu diena. Anot federacijos, absoliučiame skurde gyvena 77 tūkst. Lietuvos žmonių.

Vyriausybė dar nepristatė kitų metų valstybės ir „Sodros“ biudžetų, kuriuose numatomos lėšos pensijoms ir kitoms išmokoms. Tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jau paskelbė, kiek pinigų nuo 2024 m. pradžios pridės pensininkams ir kitų išmokų gavėjams.  Apie tai, kiek kitais metais augs pensijos, kokios išmokos didės, atsako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Nekilnojamo turto (NT)  bendrovė siūlo naujovę – daugiabutį pensinio amžiaus žmonėms, kuriame jie galėtų ne tik gyventi, bet ir gauti medicinines paslaugas ar įvairias pramogas. Nuoma tokiame daugiabutyje atsieitų 1,2 tūkst. eurų, todėl patys pensininkai naujovę vertina skeptiškai. Anot jų, gal ir būtų įdomu ten gyventi, bet nebūtų iš ko susimokėti nuomą, kai pensija siekia vos 500 eurų.

Popiežius Pranciškus ketvirtadienį paragino pasaulio jaunimą sutelkti dėmesį į rūpinimąsi planeta ir kovą su klimato kaita, kviesdamas kurti integralią ekologiją, aplinkosaugą sujungiančią su skurdo ir kitų socialinių problemų pažabojimu. 86-erių Pranciškus aplinkos apsaugą laiko vienu iš savo popiežiavimo prioritetų.

Lietuvoje per metus sumažėjo žmonių, gyvenančių žemiau absoliutaus skurdo ribos, skaičius, penktadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. Žemiau šios ribos dabar gyvena 2,7 proc. visų šalies gyventojų – iš viso per 77 tūkst. žmonių. 2022 metais tokių žmonių buvo daugiau nei 106 tūkst., arba 3,8 proc. visų gyventojų. Tai reiškia, jog per metus gyvenančių žemiau absoliutaus skurdo ribos mažėjo 1,1 procento.

Valstybės duomenų agentūra penktadienį pristatys naujausią skurdo statistiką. Kaip pranešė agentūra, bus paskelbtas skurdo lygis Lietuvoje, skurdo rizikos riba, absoliutaus skurdo lygis, naujausi duomenys pagal savivaldybes.  Pristatymo metu bus paviešinta, kokią įtaką socialinės išmokos turi skurdo rizikos lygiui ir kas labiausiai skursta. Taip pat bus nurodyti skurdo rizikos lygio rodikliai miestuose ir kaimuose.  Praėjusiais metais absoliučiame skurde gyveno 106 tūkst.

Geriausias gyvenimo sąlygų rodiklis 2021 metais Lietuvoje buvo Vilniaus mieste, Kaune ir jo rajone. Beveik per dešimtmetį – nuo 2013 metų rodiklis gerėjo visose savivaldybėse, tačiau labiausiai – kaimiškose, skelbia Finansų ministerija.

Lietuvoje dalis vyresnių žmonių gyvena skurde. Kai kuriems padeda jau suaugę vaikai. O tie, kurie pagalbos iš vaikų nesulaukia, gali kreiptis į teismą ir prisiteisti išlaikymą. Advokatai pažymi, kad pilnamečiai vaikai privalo rūpintis tėvais ir vardija sumas, kurias pavyksta jiems prisiteisti. Tačiau vienišos mamos stengiasi vaikus apsaugoti nuo prievolės rūpintis tėvu. Kartais jos nesiteisia alimentų, kad vaikams suaugus tėvas neprisiteistų iš jų išlaikymo.

Antradienio „TV Pagalboje“ – vyro ryžtingas sprendimas išsaugoti šeimą, 13 metų kartu gyvenančių meilužių santykių krizė ir 9 našlaičius vaikus užauginusio vyro gyvenimas skurde.  Darius verkia, nes jo šeima dūžta į šipulius. „Vieną šeimą praradau per alkoholį, antros nenoriu prarasti“, – sako vyras, tik dabar atsikvošėjęs, kad pats yra dėl visko kaltas. Šiuo metu vyras sugyventinės Sandros išvarytas iš namų, jei niekas nesikeis, ji ieškos kito.

Materialinio ir socialinio nepritekliaus lygis pernai Lietuvoje siekė 12,7 proc. ir sumažėjo 0,9 proc. punkto. Nepriteklių patyrė apie 355 tūkst. gyventojų. Didelio nepritekliaus lygis pernai siekė 6 proc. ir, palyginti su 2021 metais, sumažėjo 0,4 punkto, su tuo susidūrė apie 168 tūkst. gyventojų, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Gyventojų, patiriančių didelį nepriteklių, dalis mieste buvo 5,3 proc., kaime – 7,5 proc. Rodiklis mieste nepasikeitė, kaime – sumažėjo 1,2 punkto.

Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai Lietuvoje gyveno 3,8 proc. visų šalies gyventojų – apie 107 tūkst. žmonių, arba 0,1 proc. mažiau nei 2021 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. Absoliutaus skurdo riba pernai siekė 267 eurus per mėnesį vienam gyventojui ir 561 eurą dviejų suaugusiųjų bei dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus šeimai. Pajamas, mažesnes už absoliutaus skurdo ribą, mieste gavo 3,3 proc. gyventojų (penkiuose didžiuosiuose miestuose – 2,6 proc.

Rasai likimas smūgių nepagailėjo – prieš 10 metų moteris prarado mylimą vyrą ir tuo pat metu susirgo sunkia, nepagydoma liga. Paskambinusi į TV3 laidą „TV Pagalba“ moteris prašė tik vieno – batukų savo sūnui. Laidos studijoje Rasa pasakojo, kad ji serga reumatoidiniu artritu, kuris gadina sąnarius ir kremzles. Ši liga negydoma, ją gali tik pristabdyti, kad sergančiajam visą laiką neskaudėtų, bet – tik tiek. „Ji nuolat progresuoja, aš ir dabar sėdžiu, o kojas man skauda.

Skurdas Lietuvoje matomas ne tik kaimeliuose, bet ir didmiesčiuose. Nors vilniečiams badauti netenka, o darbų yra, tačiau kainoms šovus į kosmines aukštumas, jie taip pat priversti susiveržti diržus. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Beveik 2 metų Rokas ir penkiametis Arijus – brangiausia, ką turi netoli Vilniaus, Riešėje gyvenančios Julijos Janušienės šeima. Daugiausia šeimos išlaidų taip pat skiriama jiems, tiksliau – jų privačiam darželiui.

Provincijoje skurdas dažniausiai didesnis nei sostinėje ar kituose Lietuvos miestuose, tad kaimelių ir miestelių žmonės priversti išgyventi už itin mažas sumas. Viena tokių – Širvintų rajone gyvenanti Vilma, turinti išlaikyti dvi dukras iš 270 eurų socialinės pašalpos. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Širvintų rajone gyvenanti dviejų vaikų mama Vilma sunkiai tramdo ašaras.

Dažnas iš mūsų nežinome, tačiau skaičiuojama, kad Lietuvoje kas 5 žmogus gyvena ant skurdo ribos. O kainoms šovus į viršų, didelė dalis lietuvių vos suduria galą su galu – net 300 tūkst. gyventojų trūksta maisto.

Dažnas iš mūsų nežinome, tačiau skaičiuojama, kad Lietuvoje kas 5 žmogus gyvena ant skurdo ribos. O kainoms šovus į viršų, didelė dalis lietuvių vos suduria galą su galu – net 300 tūkst. gyventojų trūksta maisto.

Belgorode (Rusija) vaizdo kamera mašinoje, kuri stovėjo šalia parduotuvės, užfiksavo neįprastą situaciją. Prie parduotuvės su ištiesta ranka stovėjusi močiutė jai duotą bandelę tiesiog išmetė į šiukšlių dėžę, net neparagavusi. Vaizdo įraše matyti, kad šalia parduotuvės stovinti močiutė prašo iš praeivių pagalbos. Iš kepinių krautuvės išėjusi mergina nusprendžia duoti močiutei bandelę ir skubiai nueina kalbėdama telefonu.

Savaitgalį vykusios pavasarinės „Maisto banko“ akcijos metu buvo surinkta maisto produktų už daugiau nei 384 tūkst. eurų. Kaip pirmadienį pranešė „Maisto bankas“, akcijoje dalyvavo 320 skirtingų nevyriausybinių organizacijų.

Jauna moteris jau sukūrė, kaip tikėjosi, gražią šeimą – su vyru susilaukė dviejų mergaičių. Antrąją dukrelę mergina pagimdė vos prieš kelis mėnesius, tačiau džiaugtis motinyste ji neturi kada, todėl kreipėsi į TV3 laidą „TV Pagalba“.  Jauna šeima gyvena sudėtingomis sąlygomis – pas juos nėra net vandens, kuris būtinas kiekvienai šeimai, o ypač tai, kuri turi naujagimį. „Vandentiekis yra, nes šalia yra ligoninė, vaistinė, kaimynai turi vandenį.

Anglijoje neturinčių kur prisiglausti nakčiai benamių skaičius skaičius pernai išaugo daugiau nei ketvirtadaliu dėl pragyvenimo išlaidų krizės, kurią sukėlė sparčiai auganti infliacija, rodo antradienį paskelbti oficialūs duomenys. Remiantis vietos institucijų ir vyriausybės paskelbtu metiniu įverčiu, 2022 metų rudenį vienu metu nakvynės vietos neturėjo ir buvo priversti nakvoti lauke bent 3 069 asmenys.

Skurdas Lietuvoje ir toliau bado akis. O prašančiųjų paramos maisto produktais skaičius išaugo beveik 30 tūkstančių, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Žmonės atvirai pasakoja, kad rekordiškai pakilus maisto, komunalinių paslaugų kainoms nieko kito nelieka, kaip tik gelbėtis nemokamai dalijamais maisto daviniais. O skurstantys sako labiausiai laukiantys cukraus, aliejaus – tiesa, šių produktų ne visada būna. Seniūnijos darbuotojos į dėžes pakuoja pieną, kruopas ir kitus produktus.

Ketvirtadienio vakarą girtas vairuotojas Panevėžio rajone pražudė vyrą ir trejų metų berniuką. Išgyveno tik kartu važiavusi mama. O girtas kaltininkas sužalojimų išvengė. Tuo metu ukrainiečiai Rusų invazijos metinių proga iš lenkų sulaukė pirmųjų vokiškų „Leopard“ tankų. O Maskvoje ir Sankt Peterburge rėžimas saikė pagerbiančius žuvusius ukrainiečius Daugiau aktualiausių Lietuvos ir pasaulio naujienų – TV3 Žiniose arba transliacijoje.

Prasidėjo pirmasis šiais metais paramos maisto produktais dalijimas, kuris tęsis skirtingose savivaldybėse iki kovo mėnesio vidurio. Parama nepasiturinčius gyventojus šiemet iš viso pasieks šešis kartus, be šio dalijimo – dar balandžio, birželio, rugpjūčio, spalio ir gruodžio mėnesiais. Kartu su birželio ir gruodžio mėnesių maisto produktų dalijimais gyventojai sulauks ir paramos higienos priemonėmis, praneša naujienų portalas jp.lt.

Skurdo lygis auga ir kenčia ne tik vyresnio amžiaus žmonės, bet ir vaikai. Gaunantys mažas pajamas gyventojai beveik viską atiduoda mokėdami mokesčius, o maistui nelabai kas lieka. Anot Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijos tinklo direktorės Aistės Adomavičienės, vieni bijo skolų, kitų jų turi, nes nori valgyti. Tačiau apie patiriamus sunkumus žmonės Lietuvoje nėra linkę kalbėti, neprašo ir pagalbos.

Artėjant Lietuvos Respublikos savivaldybių rinkimams, Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas (NSMOT) internete paskelbė išplatinęs kreipimąsi kandidatams į merus su siūlymais, kaip mažinti skurdą ir socialinę atskirtį savivaldybių lygmeniu. „Deja per rinkimus didžiausi prioritetai ir pažadai yra keliami infrastruktūrai: gatvių  kelių siaurinimui arba plėtimui, naujų objektų statybai ar kelio asfaltavimui.

Žvilgsnis į benamių gyvenimą – jie dažniausiai glaudžiasi pačių suręstose lūšnelėse, nuo lietaus saugosi celofanu, o nuo speigo ginasi keliais apklotais ir velnio lašais. Socialiniai darbuotojai dažnai lanko Kauno benamius, deja, įtikinti juos pakeisti gyvenimo būdą sudėtinga. Vis dėlto, pernai pavyko laikino apgyvendinimo vietoje įkurdinti apie dvidešimt benamių, dalis sutiko gydytis priklausomybes. Savo namus skuba tvarkyti Algirdas.

Vis daugiau tautiečių praveria labdaros valgyklų duris, kad gautų bent šiltos sriubos dubenį. Panevėžio labdaros valgyklos pastebi, kad alkstančiųjų būrys padidėjo išaugus maisto, komunalinių paslaugų kainoms. Žmonės atviri – gaunamų pajamų nebeužtenka net būtiniausiems poreikiams patenkinti. Panevėžietė Kristina laukia šilto davinio prie labdaros valgyklos. Iš neįgalumo pensijos gyvenanti moteris prisipažįsta, šiltų pietų ateina kasdien.

2021-aisiais 22,5 proc. Latvijos gyventojų pajamos buvo mažesnės skurdo rizikos ribos. Palyginti su ankstesniais metais, šis rodiklis nukrito 0,9 procentinio punkto, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi šiemet atliktų šalies gyventojų apklausų rezultais. Pernai skurdo rizikos riba Latvijoje pakilo iki 513 eurų nuo 472 eurų užpernai vienam namų ūkio nariui per mėnesį.

Šūkį „Lietuvoje gyventi gera“ gaubia negailestinga statistika. Siaučianti infliacija ir didėjančios kainos smarkiai „nuskausmina“ kas penktą ant skurdo ribos arba visiškame skurde atsidūrusį tautietį. Kas devintam Lietuvoje trūksta maisto – paramą maistu teikiančios organizacijos skaičiuoja sparčiai išaugusį pagalbos poreikį. „Dažnu atveju žmogaus portretas, kuriam reikalinga pagalba, nėra stereotipinis“, – naujienų portalui tv3.lt teigia „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.

Maisto kainoms augant it ant mielių norinčiųjų dalytis produktais su skurstančiais šiemet – mažiau. Tad kai kurie, pavyzdžiui, prie maldos namų esantys socialiniai centrai skundžiasi per „Maisto banko“ akcijas surinkę negendančių maisto produktų ar higienos priemonių perpus mažiau nei pernai. O ir paaukoti žmonės gali kur kas pigesnius produktus nei aukodavę ankstesniais metais. Tad apie kavą ar gardesnę arbatą skurstantieji, pavyzdžiui, senjorai, gali tik pasvajoti.

Per metus dešimt tūkstančių daugiau tautiečių, prašančių maisto. Tokią liūdną statistiką skelbia paramos organizacijos. Dėl išaugusių energijos kainų, pabrangusių maisto produktų, senjorai prašo į namus atnešti net duonos kepaliuką. Daugėja ir vaikų dienos centruose, kuriuose mažieji gali ir nemokamai pavalgyti, gauti šiltus, dar garuojančius pietus, ir užsiimti popamokine veikla, kuriai skirti lėšų vargstančios šeimos tiesiog neišgali.

Ne tik statistika, bet ir Caritas savanorių bei darbuotojų patirtys rodo, kad vargo Lietuvoje daug, atskirtį patiria 24,5 proc. Lietuvos žmonių. Be to, ne visada paprasta atpažinti labiausiai vargstančiuosius, rašoma organizacijos pranešime spaudai. Kaip sako Lietuvos Caritas generalinė sekretorė Deimantė Bukeikaitė, senoliams iššūkis – kasdienybėje įsigalinčios technologijos, tad jauni Caritas savanoriai ėmėsi padėti vyresniems išmokti būtinus dalykus.

Daugiau alkanų vaikų dienos centruose, išaugęs paramos duona ir maisto produktais poreikis – tai fiksuoja vargstantiems gelbstinčios nevyriausybinės organizacijos (NVO). Jos prognozuoja, kad artimiausiu metu dėl didėjančių maisto produktų ir energetikos kainų paramos prašytojų gretos dar plėsis. Pagrindinės paramą teikiančios Lietuvos organizacijos – „Caritas“, „Maltiečiai“, „Maisto bankas“ – teigia šiemet paramos Lietuvos gyventojams suteikę daugiau nei ankstesniais metais.

Kurie maisto produktai pabrango daugiausiai? Kaip maisto kainų brangimas atsiliepia labiausiai skurstantiems gyventojams? Ar artimiausiu metu sulauksime maisto kainų kritimo ar dar vieno šuolio? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja kainų lyginimo portalo Pricer.lt maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas ir Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.