Anot ekonomistų, skurdą liudija ir kone rekordiškai smukęs išbrangusio maisto vartojimas, kol kiti prekybos segmentai kaip tik skaičiuoja rekordinius pardavimus. Tokie ekonomikos paradoksai, pasak ekonomistų – didėjančios socialinės atskirties šalyje ženklas.
Skurstančių, neturinčių pakankamai maisto tautiečių eilė susibūrė vienoje Marijampolės maisto atiduotuvių. Žmonės laukia, kol jiems savanoriai sudės maisto krepšelius. Gavę būtiniausių prekių – kruopų, duonos, taip pat ir trumpiau galiojančių pieno produktų bei mėsos, jie tempia laiką iki pensijų ir pašalpų.
Padeda vaikai
Daugiausia ten, žinoma, senjorų. Gaunančių tokias mažas pensijas, kad atsiliepiantys apie Lietuvą, kaip apie naująją Skandinaviją, veikiausiai savo ausimis nepatikėtų.
„Viena gyvenu, našlė. Reikia ir už butą, ir elektra brangi. Dar po 100 duoda. Kas 3 mėnesiai po 25“, – pasakojo marijampolietė Roma.
„450 eurų. Ta valdžia nuo mūsų skūrą lupa paskutinę, ne? Bet nenulupa. Aš turiu vaikų, man vaikučiai padeda. Karoliukas, Agnytė. Aš pageriu, ne paslaptis“, – atviravo marijampolietis Vytas.
„Pagal pragyvenimo lygį mums dar labai toli iki Skandinavijos“, – įsitikinęs ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Pasak ekonomisto, Lietuvoje kritęs prekių vartojimas maisto segmente, tuo metu kai perkamoji galia ne maisto segmente muša rekordus.
„Tas faktas, kad maisto vartojimas krito gerokai sparčiau negu ne maistas, parodo, kad Lietuvos gyventojų perkamoji galia ir jos atsigavimas – labai nevienodai paskirstytas“, – pabrėžė A. Izgorodinas.
O esą tai reiškia, kad dirbantieji didmiesčiuose uždirba vis daugiau, tačiau yra daug ir tų, kurių pajamos mažos. Socialinės atskirties duobė gilėja.
„Yra nemaža dalis gyventojų, kurie gali sau leisti pirkti tiek maisto, kiek jie nori ir jo nesuvartoti. Bet yra dalis gyventojų, kurie gali sau leisti nusipirkti tiek prekių, kiek suvartos, nes negali sau leisti perteklinių finansų“, – teigė ekonomistas.
Valdantieji esą padarė klaidą
Kad puikiai besiverčiančių vidurinės ir aukštesnės klasės lietuvių gyvenimas per pastaruosius metus gerėjo, o gyvenančių skurdžiau – prastėjo, liudija skurdo mažinimo tinklo tyrimas. Pagal jį, prieš 5 metus pilnaverčio maisto negalėjo įpirkti kas 9-as lietuvis, o dabar negali – kas septintas.
„Bėda su tais pačiais skurdžiausiais. Vienišais senjorais, mamom, ir tais žmonėmis, kurie turi kažką su negalia šeimoje“, – vardijo „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.
Anot S. Gurevičiaus, maistu neapsirūpina maždaug 400 tūkst. gyventojų. Toks pat skaičius maisto tonomis šalyje iššvaistomas per metus. Tai reiškia, kad vienam skurstančiam žmogui tenka viena tona maisto, kuris tiesiog nukeliauja į šiukšlyną, užuot tą žmogų pasotinęs.
„60 proc. išmetama namų ūkiuose. Tai milžiniškas skaičius – 240 tūkst. Bet be jų lieka dar 160 tūkst. tonų, kurie išmetami po to, kadi prekybininkas nutarė laikyti prekę iki pat galo“, – pabrėžė „Maisto banko“ vadovas.
Įstatymą, pagal kurį prekybininkai gali prekiauti pasibaigusio galiojimo maistu, laisviečių iniciatyva priėmė Seimas. Aušrinės Armonaitės ministerija šia pataisa žadėjo maisto švaistymą sumažinti, tačiau anot S. Gurevičiaus, viskas išėjo atvirkščiai.
„Maisto bankas galėtų padėti žymiai didesniam kiekiu įmonių, jei tas, kas maistą turi, pasirinktų ne jo utilizavimą, ne laikymą iki pat paskutinės minutės, o atidavimą labdarai“, – tikino S. Gurevičius.
Esą organizacija praėjusiais metais surinko iš prekybos 7 tūkst. tonų maisto. O šiemet, metams einant į pabaigą, kol kas surinko tik 4 tūkst. tonų.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
Įstatymu įpareigoti likus porai dienų iki galiojimo pabaigos taikyti 60 proc nuolaidas,o pasibaigusio galiojimo kruopas,makaronus ir t.t. pardavinėti su 80 proc nuolaida. Ir atimti iš prekybininkų visas kompensacijas už prekių utilizavimą,kad jiems nebeliktų akstino verčiau utilizuoti - nei,kad nuleisti kainą ir parduoti.
Dabar leido prekiauti atliekomis už gerų prekių kainą - nieko tas nekeičia.
