Krašto apsaugos ministerijos kanclerė Kristina Deviatnikovaitė, kuri ministerijoje yra atsakinga už teisę, žmogiškuosius išteklius ir veiklos procesų valdymą, šių metų pradžioje dvi savaites už mokesčių mokėtojų pinigus dalyvavo NATO gynybos koledžo Moduliniuose trumpuosiuose kursuose, kad susipažintų su šiuolaikiniu NATO aljansu.

Netoli įėjimo į Kijyvo Pečersko lavrą – XI a. stačiatikių urvų vienuolyno kompleksą miesto centre – policija sustabdo kiekvieną automobilį trumpam patikrinimui. Trečiadienį baigėsi 1000 vienuolyno gyventojų, vienuolių laikas čia.

Seime kilusi iniciatyva stabdyti Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymus bei sprendimų priėmimus dėl Lietuvos pilietybės suteikimo itin nuvylė jau 8 metus Lietuvoje gyvenantį ir laisvai lietuviškai kalbantį Ivaną Trunovą. Jauno vyro šeima į Lietuvą atvyko Rusijai aneksavus Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį, rado čia saugų prieglobstį, integravosi, tačiau šiuo metu suabejojo, ar bent kas nors susimąsto apie jų situaciją.

Vladimiras Putinas paskelbė, kad Baltarusijoje dislokuos taktinį branduolinį ginklą. Garsus rusų kilmės amerikiečių istorikas Jurijus Felštinskis neabejoja, kad Rusija iš Baltarusijos „ne vėliau kaip iki šių metų rugsėjo“ branduoliniais ginklais smogs Lietuvai ir Lenkijai. Ar Lietuvai kyla reali grėsmė? Pasaulio įvykius ir procesus tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ analizuoja naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Andrius Jakimčuk ir Vilmantas Venckūnas.

Dalis konservatorių nori griežtinti bausmes už mišių ir pamaldų paniekinimą ir už tai į kalėjimą siųsti dviems metams. Projekto iniciatoriai beda pirštu į rezonansinius atvejus, kai šalies pramogų pasaulio atstovai mišias ir bažnyčias išnaudojo reklamos tikslams. Kiti politikai kraipo galva ir svarsto, ar toks pakeitimas nepriartins mūsų prie Putino Rusijos. Grupelė Seimo narių iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos registravo Baudžiamojo kodekso pataisas.

Seime kilus iniciatyvai uždrausti Lietuvoje gyvenantiems Rusijos ir Baltarusijos piliečiams gauti Lietuvos pilietybę į dvi stovyklas stojo ir patys valdantieji. Kol vieni kalba apie grėsmę nacionaliniam saugumui ir pajėgumų trūkumą patikrinti žmonių lojalumą Lietuvai, kiti kalba apie žmonių segregaciją ir net Konstitucijos pažeidimą. Seimas ketvirtadienį spręs, ar priimti Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo projektą.

Prezidentūra tikriausiai siekė tylaus ir ramaus Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus Žydrūno Bartkaus atleidimo iš pareigų, nes kaip tik pasibaigė šios už kovą su korupcija atsakingos institucijos vadovo kadencija. Bet parlamentarai įtaria, kad čia paslėpta kažkas daugiau. Ž. Bartkus praėjusią savaitę nepasirodė Seimo posėdyje, kuriame buvo svarstomas jo atleidimas.

Laivės partija pastaruoju metu bando nusikrapštyti „jaunųjų bebrų“ etiketę, bet pagal tai, kaip vyksta konkursai į laisvas pareigybes Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje, tai gali ir nepavykti. Šiuo metu Turto banke dirbantis Jonas Juodka pasidalijo istorija, kaip laimėjo konkursą į pareigas Aušrinės Armonaitės vadovaujamoje ministerijoje, tačiau po mėnesio gavo raštą, jog pareigybė naikinama.

Jungtinės Valstijos ir Ukraina nuo pat karo pradžios buvo itin artimos, o JAV prezidentas Joe Bidenas pažadėjo remti kariaujančią šalį „tiek, kiek reikės“. Tačiau praėjus daugiau nei metams nuo karo pradžios, užkulisiuose tarp Vašingtono ir Kijyvo atsiranda vis didesnių nesutarimų. Trintis kyla dėl karo tikslų ir to, kaip, kada baigsis konfliktas, rašo Politico.  „Administracija neturi aiškaus politinio tikslo ir aiškaus plano.

Pagal leidinio „Politico“ gautus prekybos ir muitinės duomenis, Kinijos įmonės, įskaitant vieną, susijusią su Pekino vyriausybe, išsiuntė Rusijos subjektams apie 1 000 automatinių šautuvų ir kitos įrangos, kuri gali būti naudojama kariniams tikslams, tarp kurių yra dronų dalių ir neperšaunamų liemenių. Pagal muitinės duomenų kaupimo įmonės „ImportGenius“ informaciją, šios siuntos buvo siunčiamos 2022 m. birželio-gruodžio mėnesiais.

Slaugytoja Kristina Skrockienė sako nesudvejojusi nė akimirką, kai pernai rugsėjį Kauno klinikų kieme išvydo staigios mirties ištiktą ir mėlynuoti jau pradėjusį vyrą. Prisimindama šį įvykį medikė sako pasijutusi tari išlaikiusi egzaminą, kai visa sukaupta patirtis ir žinios davė drąsos veikti ekstremalioje situacijoje. Už šį neabejingumą ir ryžtą veikti medikė buvo nominuota ir „Metų kaunietės“ konkurse.

Xi vizitas į Maskvą neatnešė jokio apreiškimo, o karo Ukrainoje tema viešuose pareiškimuose nuskambėjo tik Pekino pasiūlyto Kinijos „taikos plano“ kontekste. Šiame plane nėra jokios specifikos ir jis neprieštarauja Rusijos pozicijai.

Vykdant sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reformą pacientų laukia ir viena naujovė – pavėžėjimo į gydymo įstaigas ir iš jų sistema. Bandomasis jos modelis bus pradėtas dar šią vasarą, o kitais metais nuo liepos 1 d. pavėžėjimas neskubiais atvejais pradės veikti visoje Lietuvoje.

Sąjungininkai nerimauja dėl mažėjančių amunicijos ir ginkluotės atsargų ir visa tai vyksta tuo pat metu, kai NATO prisiima vis daugiau įsipareigojimų dėl naujų atsargų ir karių rytiniame flange.

Sergančiųjų nutukimu skaičiai pasaulyje drastiškai auga, o bene labiausiai medikus gąsdina būtent vaikų nutukimo skaičiai. Gydytojai nesibaigiantį vaiko norą valgyti net palygina su priklausomybe narkotikams ar alkoholiui, tačiau konstatuoja, kad noro nenustojamai valgyti priežastys dar nėra iki galo išaiškintos. Nutukimu sergančiųjų skaičiai didėja visame pasaulyje – Pasaulio nutukimo federacija prognozuoja, kad iki 2035 m. vienas iš 4 žmonių sirgs nutukimu.

Gydytojai stebi naują neramią tendenciją – stipriai išaugo vaikų sergamumas vėjaraupiais ir jų sukeltų komplikacijų mastas. Dėl to ne vienam net prireikė gydymo intensyviosios terapijos skyriuje. Situaciją dar labiau apsunkina tai, kad vienu metu susergama net keliomis infekcijomis.  LSMU Kauno ligoninės Vaikų priėmimo, skubios pagalbos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėjas Darius Varaškevičius patvirtino, kad dabar fiksuojami sergamumo vėjaraupiais skaičiai atrodo įspūdingai.

Lietuva labai daug laiko ir energijos išeikvoja skųsdamasi dėl Vokietijos nenoro dislokuoti šalyje visą brigadą, vietoje to, kad pati imtųsi atsakingų žingsnių gynybos ir atgrasymo stiprinimui. Pavyzdžiui, rezerve esantys kariai nėra treniruojami, trijų Baltijos šalių ginkluotė yra skirtinga, pirkimai visai nederinami, „Rail Baltica“ geležinkelis vis dar nepabaigtas, nors ši infrastruktūra yra būtina, jeigu sąjungininkai turėtų atgabenti didelius kiekius sunkiosios technikos.

Lietuvoje besilankantis buvęs JAV gynybos sekretorius Markas T. Esperas Vilniuje sveikindamas karinės konferencijos dalyvius prisiminė, kaip Lietuva skynėsi kelią į NATO ir kiek daug nutiko nuo tos dienos, kai tapome Šiaurės Atlanto Aljanso nariais.

Prieš sugrįždamas į Lietuvos socialdemokratų partiją prieštaringai vertinamas Seimo narys Artūras Skardžius kalbėjosi dėl stojimo į Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“, bet išgirdęs neigiamą atsakymą atsidūrė prie socialdemokratų pirmininkės Vilijos Blinkevičiūtės slenksčio, teigia portalo tv3.lt šaltiniai.  Socialdemokratų lyderė su A. Skardžiumi yra pažįstama dar nuo Naujosios sąjungos arba socialliberalų laikų.