Iš JAV – raudonas signalas Lietuvai ir Baltijos šalims: ekspertas išklojo, ką tai reiškia

L. Kojala pabrėžė, jog, pirmiausia, svarbu yra suprasti, kad šis sprendimas dar nėra galutinai priimtas.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Geriau vanduo iš čiaupo ar buteliuko? Įspėjo dėl didžiulės grėsmės, apie kurią daug kas nenutuokia

Išgėręs šalto vandens vyras prarado sąmonę: perspėja saugotis

Išgirdusi, kiek laiko bus atjungtas karštas vanduo, vilnietė įsiuto: „Toliau prausimės su bliūdukais“

„Tai tėra administracijos intencijos, teikiamos Kongresui patvirtinti finansavimą. Net jei administracija ir prašys nutraukti finansavimą, galutinį sprendimą priims Kongresas.

Svarbu pažymėti, kad neseniai, liepos 31 d., Senato komitetas didele balsų dauguma išreiškė palaikymą tolesniam Baltijos saugumo iniciatyvos finansavimui.

Nors politinis signalas yra nepalankus, sprendimas dar nėra priimtas, o diskusijos, tikėtina, tęsis, ypatingai dabar, kai tai tapo viešų diskusijų objektu“, – teigė jis.

Prakalbo apie pasekmes Lietuvai

Pasak politologo, JAV finansavimo nutraukimas Baltijos šalims reikšmingai susilpnintų NATO rytinį sparną, transatlantinius ryšius. Tai turėtų neigiamą poveikį JAV kompanijų investicijoms regione, nepaisant to, kad pačios Baltijos šalys prisidėjo prie šios iniciatyvos.

„Jei sprendimas nutraukti finansavimą vis dėlto būtų priimtas, tai turėtų reikšmingų pasekmių. Ši finansavimo iniciatyva buvo svarbi stiprinant NATO rytinį flangą ir transatlantinius ryšius.

Baltijos šalys pačios prisidėjo prie šio finansavimo, o lėšos buvo naudojamos būtent Baltijos šalyse, be to, jos buvo susietos su JAV kompanijų investicijomis“, – kalbėjo GSSC direktorius.

L. Kojala pastebi, kad toks sprendimas susilpnintų bendradarbiavimą ir siųstų nepalankų signalą Rusijai, atsižvelgiant į vykdomą agresiją ir NATO rytinio flango jautrumą.

Nors, eksperto nuomone, šis sprendimas atspindi D. Trumpo administracijos ideologinę poziciją (kad amerikiečiai neturėtų finansuoti projektų toli nuo savo namų), dabartinėje geopolitinėje situacijoje jis yra itin jautrus ir sukėlė nemažą nuostabą.

Šis sprendimas nėra susijęs su Putino įtaka Trumpui

Politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius, kalbėdamas apie gynybos finansavimo nutraukimą Baltijos šalims, teigė, kad tai nėra susiję su kokiu nors susitarimu su Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu. Tai kyla iš JAV biudžeto problemų ir įsitikinimo, kad europiečiai patys turi labiau rūpintis savo gynyba.

„Čia jokio susitarimo su V. Putinu tikrai nėra. Tai labai siauras požiūris manyti kitaip. Net jei D. Trumpas jaučia kažkiek simpatijos V. Putinui, jis nenori būti laikomas V. Putino „pavaldiniu“. Tai neįmanoma.

JAV jau kurį laiką galvoja, kad Europa turi labiau rūpintis savo gynyba, ir svarsto apie karių atitraukimą iš Europos.

Galbūt ne iš Baltijos šalių pirmiausia, o labiau iš Vokietijos ir kitur. Čia veikia du pagrindiniai dalykai: biudžeto klausimai, nes JAV biudžeto deficitas yra beveik nesuvaldomas, ir įsitikinimas, kad patys europiečiai turi prisiimti atsakomybę už savo gynybą.

Kol jie nėra atsidūrę itin sudėtingoje padėtyje, jie, tikėtina, rimtai nieko nedarys“, – komentavo jis.

Finansavimo nutraukimas signalizuoja, jog pačios šalys turi apsiginti

Pašnekovo nuomone, JAV paramos sumažinimas Baltijos šalims neturėtų sukelti rimtų pasekmių, nes tai labiau susiję su finansiniais motyvais ir nuostata, jog pačios šalys turi rūpintis savo gynyba.

„Kita vertus, Baltijos šalys skiria krašto apsaugai net labai daug lėšų, gal net daugiau nei kai kurios kitos Europos valstybės. Todėl įdomu, kokios galėtų būti pasekmės, jei finansavimas būtų mažinamas ar parama stabdoma.

Vis dėlto nemanau, kad pasekmės būtų labai didelės. Tai nėra taip, kad amerikiečiai staiga pasitrauktų, pareikšdami, jog Baltijos šalys jiems nebedraugiškos, ir paliktų jas Rusijai.

Labiau atrodo, jog tai susiję su finansiniais sumetimais ir su požiūriu, kad regiono valstybės turi pačios rūpintis savo saugumu“, – kalbėjo politologas.

Lietuva turi Vokietijos brigadą

Pasak K. Girniaus, pasitraukimas iš Lietuvos nebūtų tragiškas, nes jau turime Vokietijos brigadą, taip pat pakankamai daug kitų Vakarų pajėgų. Mūsų saugumo neužtikrina vien amerikiečių pėstininkų buvimas Lietuvoje.

O kaip akcentavo ekspertas, kartais atrodo, kad mes esame per daug įsikibę į JAV, tarsi tik jie galėtų garantuoti mūsų saugumą. Tačiau realybėje yra ir kitų dalykų bei sąjungininkų, kurie stiprintų mūsų gynybą.

Pukšto apie Trumpo ir Nawrockio susitikimą: „nebuvo labai didelis siurprizas“

Pasak politologo, Vytauto Didžiojo universiteto doc. dr. Andžej Pukšto, K. Nawrockio ryšiai su D. Trumpu ir Lenkijos prezidento viešas palaikymas jo kandidatūrai nebuvo netikėtas ir tai yra gana retas politinis reiškinys.

„Tai nebuvo labai didelių siurprizų, nes per visą savo rinkiminę kampaniją K. Nawrockis akcentavo savo susižavėjimą ir savo ryšius su D. Trumpu.

Be to, atsiminkime, kad D. Trumpas su savo pareiškimu labai aiškiai parėmė K. Nawrockio kandidatūrą per prezidento rinkimus, kas yra nelabai dažnas dalykas.

Tai buvo fenomenas, kad D. Trumpas parėmė K. Nawrockio kandidatūrą visuotiniuose prezidento rinkimuose. Čia yra vienas dalykas“, – kalbėjo jis.

Lenkijos partijos „Teisė ir teisingumas“ ryšius su Trumpu

Pasak politologo, Lenkijos partija „Teisė ir teisingumas“ palaiko ryšius su D. Trumpu ir MAGA („Make America Great Again“, liet. „padarykime Ameriką vėl didžią“) judėjimu, juos viešai akcentuoja, o šie ryšiai buvo puoselėjami jau anksčiau.

„Kitas dalykas – Teisė ir teisingumas, viena iš pagrindinių Lenkijos politinių partijų, jungianti konservatyviąsias ir dešiniąsias jėgas. Ji ne kartą akcentavo susižavėjimą D. Trumpu ir visu MAGA judėjimu.

Net buvo surengtas Lenkijoje prieš prezidento rinkimus MAGA kongresas, kas rodo, kad ryšių tarp D. Trumpo aplinkos ir Teisės ir teisingumo tikrai buvo ir yra nemažai. Tie ryšiai jau buvo anksčiau puoselėjami“, – sakė Vytauto Didžiojo universiteto docentas.

Kas sustiprino Lenkijos ir JAV santykius?

Pasak A. Pukšto, per pirmą D. Trumpo kadenciją jo vizitas į Varšuvą ir Trijų jūrų iniciatyvos susitikimas parodė Lenkijai ypatingą vaidmenį ir sustiprino santykius su JAV.

„Be to, turėkime omenyje, kad per pirmą D. Trumpo kadenciją, kai prezidentu buvo Andžėjus Dūda ir valdė Teisė ir teisingumas partiją, D. Trumpas buvo atvykęs į Varšuvą su oficialiuoju vizitu. Tokiu būdu buvo parodytas Lenkijai ypatingas vaidmuo.

Tuomet Varšuvoje buvo surengta ir Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikimas, jungiantis Vidurio ir Rytų Europos šalis. Tai buvo reikšmingas įvykis, žiūrint santykių su JAV kontekste“, – komentavo ekspertas.

Nėra paslaptis, kad kartais už D. Trumpo žodžių neina veiksmai, bet kartais eina. Pašnekovas akcentavo, kad svarbiausias dalykas, kurį vakar išgirdo žurnalistai per spaudos konferenciją, buvo tai, ko lenkai labai laukė ir nerimavo – kad Amerikos [JAV – red. pastaba] karinis kontingentas lieka Lenkijoje, o gal net tas buvimas bus padidintas: „Jei visiškai cituoti D. Trumpo žodžius: „kariai lieka, o gal net jų bus ir daugiau“. Šis dalykas lenkams labai patiko. Jie labai laukė, kad Amerikos karių Lenkijoje nesumažėtų.“

Galimas karinis bendradarbiavimas tarp Lenkijos ir JAV

Politologo nuomone, Lenkijos prezidento vizito metu buvo pabrėžtas Lenkijos ir JAV karinis bendradarbiavimas bei atnaujinta sena energetinio saugumo iniciatyva dėl Lenkijos suskystintų dujų pirkimo iš JAV.

„Antras dalykas, kuris buvo girdimas, – gilės Lenkijos ir JAV karinis bendradarbiavimas. Trečias – sugrįžtama prie energetinio saugumo projektų, kad lenkai pirks suskystintas dujas Amerikoje. Tai sena iniciatyva, kurią D. Trumpas dar per pirmą kadenciją bandė išrutulioti.

Tada nepavyko, bet idėja buvo, kad per Lenkijos terminalą Amerika galėtų pardavinėti suskystintas dujas Europai“, – komentavo jis.

Lietuvai, greičiausiai, nepavyktų atkartoti tokio susitikimo su Trumpu

Anot A. Pukšto, Lietuvai, greičiausiai. nepavyktų surengti atskiro susitikimo su D. Trumpu, tad norint užtikrinti derybų galimybes reikėtų platesnio, daugiašalio formato, pavyzdžiui, su Baltijos šalių ar trijų jūrų iniciatyvos lyderiais.

„Kalbant apie Lietuvos perspektyvas – ar išvis įmanoma Lietuvai tokį pat žingsnį žengti ir atlikti tai, kaip naujajam Lenkijos prezidentui pavyko susitikti su D. Trumpu? Reikia būti atviriems: ko gero, D. Trumpas atskirai Lietuvos vadovo nepriims.

Greičiausiai reikėtų platesnio formato. Galbūt Baltijos šalių vadovai, nors per pirmą kadenciją buvo įvykęs Baltijos šalių vadovų susitikimas su D. Trumpu. Vis dėlto manyčiau, kad reikalingas didesnis formatas“, – dalinosi įžvalgomis Vytauto Didžiojo universiteti docentas.

Kaip teigė politologas, daugiašalis susitikimas su Šiaurės ir Baltijos šalių arba Trijų jūrų iniciatyvos lyderiais būtų labiau tikėtinas ir efektyvesnis nei atskiras Lietuvos vadovo susitikimas su D. Trumpu.

„Galėtų būti Šiaurės ir Baltijos šalių grupė arba Trijų jūrų iniciatyvos šalys, kaip tai buvo Varšuvoje, kai Trampas susitiko su Vidurio ir Rytų Europos lyderiais ir tada dalyvavo Dalia Grybauskaitė. Tokia daugiašalė forma būtų realesnė“, – atkreipė dėmesį A. Pukšto.