Verslas

Valdantieji užsimojo pagerinti lietuvių sveikatą sumažindami mokesčius šviežiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. Jie siūlo nuo naujųjų metų 16 proc. sumažinti PVM šioms prekėms ir ekologiškiems produktams mokymo, sveikatos ir krašto apsaugos įstaigose. Tačiau tokių pataisų priešininkai perspėja, kad šios prekės pirkėjams vargu, ar atpigs, mat mokesčių sumažinimo naudą susižers verslininkai.  Per metus parduotuvėse vaisiai vidutiniškai pabrango 5 proc., o daržovės – 1 proc.

Į gyventojų rankas patenka dešimtys nesaugių, pavojingų daiktų, tarp kurių nemaža dalis – vaikiški žaislai. Tiesa, jau netrukus tarnyba ruošiasi pristatyti naujovę, kuri leis kiekvienam pasitikrinti, ar perkamas daiktas yra saugus. Ne vienas lietuvis susigundo įsigyti prekę iš valstybių, kur saugumo standartai parduodamoms prekėms nėra itin griežti.

Su Jungtinės Karalystės (JK) iždo vyriausiuoju sekretoriumi pirmadienį susitikęs finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad Europa turi toliau griežtinti sankcijas karą prieš Ukrainą pradėjusiai Rusijai.

Lenkijos prekybos tinklas „Biedronka“ savo pirkėjams siūlo įsigyti kuprinę, kuri gali būti naudojama evakuacijai karo ar kito rimto pavojaus atveju. Kaip rašo portalas „Business Insider Polska“, internete parduodamose „karo kuprinėse“ galima rasti ne tik žibintuvėlį, turintį SOS režimą, titnagą, bet ir miegmaišį su švilpuku ir karabinu. Teigiama, kad nuolatinė Rusijos agresija prieš Ukrainą verčia lenkus susirūpinti, kokią įrangą jie galėtų panaudoti galimos evakuacijos atveju.

Pirmadienio popietę naujasis Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas su visuomeninio transliuotojo žurnalistais susitiko aptarti nevienareikšmiškų vertinimų sulaukusį politinio neutralumo auditą. Visgi, po porą valandų trukusių pokalbių LRT žurnalistai tikino, jog, kaip ir pirmojo susitikimo metu, į klausimus dėl inicijuoto patikrinimo nebuvo atsakyta.

Aplinkos apsaugos departamentas primena, kad nors po kovo 20 d. baigiasi bendras draudimas skleisti mėšlą ir srutas, tačiau yra išimčių, kurių būtina laikytis, rašoma pranešime žiniasklaidai. Jei žemė užtvindyta, įmirkusi, įšalusi ar apsnigta, mėšlą ir srutas skleisti draudžiama ir po kovo 20-osios. Tai ypač svarbu siekiant apsaugoti aplinką ir užtikrinti, kad mėšlas ir srutos nekenktų gamtai. Išsami informacija apie mėšlo ir srutų tvarkymą – departamento parengtoje atmintinėje.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį paskelbė, kad įves 25 proc. tarifą visoms šalims, perkančioms naftą ar dujas iš Venesuelos, eskaluodamas prekybos karą tiek su JAV sąjungininkėmis, tiek su priešininkėmis.  „Venesuela yra labai priešiška Jungtinėms Valstijoms ir mūsų propaguojamoms laisvėms“, – savo socialiniame tinkle „Truth Social“ rašė D. Trumpas.  „Todėl bet kuri šalis, perkanti naftą ir (arba) dujas iš Venesuelos, privalės sumokėti 25 proc.

Lietuva tikisi tolesnių Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) investicijų į šalies projektus, įskaitant privataus sektoriaus, energetikos ir kapitalo rinkų plėtrą, sako finansų ministras Rimantas Šadžius. „Nors dėl savo specifinio mandato ERPB tiesiogiai negali prisidėti prie gynybos projektų finansavimo, tačiau daugumą banko investicijų nukreipiant į privatų sektorių stiprinamas šalies atsparumas, žalioji transformacija ir energetinė nepriklausomybė.

Iki 2027 metų pabaigos visoje magistralėje „Via Baltica“ trijose Baltijos šalyse veiks nepertraukiamas 5G interneto ryšys, skelbia valstybinių kelių valdytoja „Via Lietuva“. Pasak jos, įrengus naujus ryšio bokštus, kurie pašalins ryšio trikdžius pasienyje, ryšys veiks 670 kilometrų ruože.

 Į Europos Sąjungos (ES) Kovos su pinigų plovimu institucijos vykdomąją valdybą (AMLA) siūlomas Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta teigia, kad šiuo metu atrankos procese liko įveikti finalinę fazę, kai kandidatus tvirtins Europos Parlamento (EP) pirmininkų sueiga. „Procesas kol kas sėkmingas, įveikta nemažai svarbių etapų. Europos Parlamento du pagrindiniai komitetai priėmė sprendimą po balsavimo, dabar liko finalinė atrankos fazė.

Jau nuo gegužės 1 d. Lietuvoje visi prekybininkai ir paslaugų teikėjai – taip pat ir degalinės – turės taikyti galutinės pirkinių krepšelio sumos, apmokamos grynaisiais pinigais, apvalinimą. Mokant grynaisiais pinigais, galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama iki artimiausių 5 centų.

Praėjusią savaitę Lietuvoje pirmą kartą nuo 2009 m. buvo pagaminta daugiau elektros energijos negu suvartota, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). „Kovo 23 d., sekmadienį, Lietuvoje pagaminta elektra pirmą kartą per visas turimas jungtis buvo eksportuojama visomis kryptimis: į Lenkiją, į Latviją ir į Švediją“, – rašoma LEA pranešime. „Mūsų šalyje per savaitę pagaminta 229,8 GWh elektros, o suvartota – 223,3 GWh.

Vasarį bankrotą inicijavusios bendrovės „Burokėlis ir krapas“ valdomos sostinės picerijos „Jurgis ir drakonas“ atleidžia visus 49 darbuotojus, praneša Užimtumo tarnyba.

 Siekiant formuoti sveikatai palankius maitinimosi įpročius, siūloma taikyti lengvatinį 5 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą ekologiškiems maisto produktams, naudojamiems viešajame maitinime: darželinukų, mokinių, studentų, ligonių maitinimui.  Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas, demokratas Kęstutis Mažeika kartu su kitais įvairioms frakcijoms priklausančiais parlamentarais įregistravo tai numatančią PVM įstatymo pataisą.

Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo Seimui padidinti Lietuvos banko pelno įmoką į valstybės biudžetą, didžiąją šių lėšų dalį skiriant Valstybės gynybos fondui.  G. Nausėda teikia Seimui Lietuvos banko įstatymo ir Valstybės gynybos fondo įstatymo pataisas, pranešė Prezidentūra. Anot jo, tai dalis galimų Valstybės gynimo tarybos sprendimo 2026–2030 metais suformuoti visus nacionalinės divizijos ir kitus kritinius kariuomenės operacinius pajėgumus finansavimo šaltinių.

Prekybos tinklas „Maxima“ informuoja pirkėjus apie naujus pokyčius parduotuvių sveriamos mėsos skyriuose. Nuo šiol sveriamos mėsos skyriuje pirkėjams teiks galimybę rinktis lietuvišką kiaulieną, užauginta be antibiotikų, rašoma bendrovės pranešime žiniasklaidai.

Vilniaus oro uoste vasarį atidarius maždaug 50 mln. eurų vertės naują išvykimo terminalą ir ruošiantis iki 2028-ųjų pabaigos pastatyti naują atvykimo terminalą, jo architektūrinių idėjų konkurse sulaukta 12 pasiūlymų. „Šiandien žengiame vieną pirmųjų žingsnių naujojo atvykimo terminalo Vilniaus oro uoste atsiradimo link.

Jonavos rajone vykstant 46,3 km pagrindinės greitojo geležinkelio „Rail Baltica“ sankasos ir inžinerinių statinių statyboms, skelbiami naujo ruožo viešieji pirkimai, sujungsiantys liniją Šveicarija–Žeimiai–Šėta–Ramygala su Kauno miestu, praneša bendrovė. Skelbiama, jog beveik 19 km ilgio ruožas Kaunas–Šveicarija dėl savo dydžio ir sudėtingumo skaidomas į du –10,4 ir 8,5 km ilgio ruožus. „Pajėgus rangovas gali atlikti visus statybos darbus arba konkursus gali laimėti du rangovai.

Savarankiškai dirbantys gyventojai, deklaruodami pajamas, nuo uždirbtų pajamų turi sumokėti ir įmokas „Sodrai“. Mokėtinas sumas bei informaciją, kaip sumokėti įmokas arba kreiptis dėl jų atidėjimo, gyventojai matys asmeninėse „Sodros“ paskyrose. Deklaruoti pajamas ir sumokėti įmokas „Sodrai“ turi žmonės, kurie 2024 metais dirbo savarankiškai, pavyzdžiui, vykdė individualią veiklą su pažyma.

Kiekvienais metais Šiaurės Amerikoje, Bostone, vykstanti „Seafood Expo North America“ paroda – tampa tikra jūros gėrybių gurmanų kalve. Prestižinėje parodoje susirenka geriausi ir visame pasaulyje žinomi jūros gėrybių prekių ženklai.  Tarp jų ir „Vičiūnų“ įmonių grupė, kuri po praeitų metų sulaukusi didžiulio susidomėjimo, šiemet sugrįžo su dvigubai didesniu stendu bei naujovėmis amerikiečių rinkai.

JAV pareigūnų derybos su Ukrainos ir Rusijos atstovais Saudo Arabijoje dėl galimo ugnies nutraukimo daugiau kaip trejus metus trunkančiame kare Ukrainoje mažina dujų kainas Europos didmeninėje rinkoje, jos dalyviams reaguojant į galimybę padidinti dujų teikimą. Dujų megavatvalandės kaina Nyderlandų ateities sandorių biržoje „Title Transfer Facility“ (TTF) (Europos lyginamoji kaina) pirmadienį popiet siekė 41,9 euro, nuo prekybos sesijos smuktelėjo 1,6 proc.

Premjeras Gintautas Paluckas tikina, kad Lietuva yra pasiruošusi kuo greičiau pasinaudoti naujausiais Europos Sąjungos (ES) instrumentais, sudarančias didesnes galimybes skolintis gynybai, tam tikra apimtimi neatsižvelgiant į valstybės biudžeto deficitą. „Lietuva yra suinteresuota visapusiškai pasinaudoti Europos Sąjungos fiskalinių taisyklių lankstumu, kuris leis gerokai padidinti išlaidas gynybai to siekiančioms valstybėms narėms.

Didžiausia Lenkijos energetikos grupė „Orlen“ pranešė įsigijusi du visiškai naujus suskystintas gamtines dujas (SGD) gabenančius laivus, kurie bus naudojami tiekimui Lenkijai. Laivai pastatyti Pietų Korėjos „Hyundai Samho Heavy Industries“ statykloje. Kiekvienas jų gali gabenti apie 70 tūkst. tonų SGD, o tai atitinka maždaug 100 mln. kubinių metrų dujinės būsenos.

Pasak sinoptikų, artimiausiomis dienomis Lietuvoje numatomi krituliai – daugelyje šalies rajonų prognozuojamas lietus, o rytų Lietuvoje gali iškristi ir sniegas. Oro temperatūra dienomis kils iki teigiamos, tačiau naktimis leisis žemiau nulio, sudarydama sąlygas plikledžio susidarymui. Kaip informuoja AB „Kelių priežiūra“, tokios permainingos meteorologinės sąlygos kelia pavojų eismo saugumui, todėl vairuotojai raginami išlaikyti budrumą.

Lietuvoje praėjusią savaitę pasiektas naujas rekordas – pirmą kartą nuo Ignalinos atominės elektrinės uždarymo 2009-ųjų pabaigoje per savaitę Lietuvoje pagaminta daugiau elektros nei suvartota, pirmadienį pranešė „Litgrid“. „2024 metų kovo 11 dieną džiaugėmės, kai pirmą kartą nuo 2009 metų Lietuvoje vietos elektrinės (per dieną – BNS) pagamino daugiau elektros energijos nei suvartota.

Pastaruoju metu pastebima nauja Kelių eismo taisyklių pažeidėjų grupė – tai transporto priemonių vairuotojų daromas KET pažeidimas, kai sankryžoje, kur iš antros juostos leidžiama sukti tik į kairę bei nenorėdami laukti eilėje, vairuotojai kerta ištisinę vidurio liniją, įvažiuoja į priešpriešinio eismo juostą, pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apvažiuoja stovinčią automobilių koloną ir pasuka į kairę pusę, praneša Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.

Jeigu Lietuvoje prasidėtų karas ar gyventojai būtų evakuojami dėl kitos nelaimės, valdžios institucijos jiems turėtų suteikti vandens, maisto, higienos priemonių, drabužių ir avalynės.

Kiekvienas nusipelno antro šanso, ypač kai kalbama apie svarbius gyvenimo sprendimus. Valstybinių brandos egzaminų rezultatai gali turėti reikšmingą įtaką jaunų žmonių ateities galimybėms, tačiau ne visada jie būna tokie, kokių tikėtasi. Siekdamas suteikti papildomą galimybę tiems jaunuoliams, kurie nori pagerinti savo rezultatus, prekybos tinklas „Iki“ pristato unikalią iniciatyvą Lietuvos rinkoje – nemokamas korepetitorių paslaugas jauniems darbuotojams.

Grupė parlamentarų vėl siūlo įvesti lengvatinį 5 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą šviežiems vaisiams, daržovėms ir uogoms.   Valdančiųjų demokratų, „Nemuno aušros“, socialdemokratų, kelių opozicijos parlamentarų iš Mišrios Seimo narių grupės ir iš valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos parengtos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisos numato, kad jos įsigaliotų nuo 2026-ųjų sausio 1-osios.

Europos Komisija pradėjo tyrimą, siekdama išsiaiškinti, ar Kinija neskyrė dosnių subsidijų BYD automobilių gamyklos statyboms Vengrijoje. „Financial Times“ skelbia, kad įtarimų kelia ne tik BYD veikla, bet ir glaudūs Kinijos vyriausybės ir prorusiškai nusiteikusio Vengrijos premjero Viktoro Orbáno santykiai.  Pasak su tyrimu susijusių šaltinių, Briuselis yra pradinėje tyrimo stadijoje.

Lietuvos gyventojai „į rankas“ uždirba kone mažiausiai Europos Sąjungoje, o turintys vaikų „į rankas“ uždirba daugiau nei vienišiai. Eurostato duomenimis,  šveicarai, vieni daugiausiai uždirbančių Europoje, sumoka mažiausiai mokesčių: jų „į rankas“ (neto) gaunamas atlyginimas sudaro net 81,4 proc. „ant popieriaus“ (bruto) nurodytos algos. Tuo metu Lietuvos žmonių „į rankas“ gaunama alga siekia vos 62 proc.

Kad surinktų daugiau pinigų krašto gynybai, nauja valdžia žada didinti nekilnojamojo turto, pelno mokestį, įvesti naują mokestį draudimo sutartims. Tačiau tuo pačiu metu siūlo visiškai priešingą dalyką – kai kuriuos mokesčius mažinti ir taip atsisakyti dalies biudžeto pajamų. Naujausią tokį siūlymą pirmadienį oficialiai registravo grupė Seimo narių iš valdančiosios Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ ir kai kurių kitų frakcijų.

Verslui, norinčiam įsirengti energijos kaupimo įrenginius, planuojama išdalinti iki 100 mln. eurų nacionalinio plėtros banko ILTE paskolų.  Baterijų vystytojai dėl šio finansavimo galės kreiptis balandžio pradžioje, pirmadienį pranešė Energetikos ministerija.

Vienos didžiausių Lietuvos maisto gamintojų „Vičiūnų grupės“ akcininko, Kauno mero Visvaldo Matijošaičio valdoma nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė „Vici investments“ Kaune, pramoniniame rajone tarp Palemono ir Petrašiūnų, netoli magistralės Vilnius-Klaipėda, ketina statyti sandėlius su biurų ir prekybos patalpomis.  Aplinkos apsaugos agentūros pateiktoje aplinkos dėl poveikio aplinkai vertinimo (PAV) informacijoje nurodoma, kad 5,5 ha ploto sklype Ateities pl.

Politikams svarstant padidinti atsiskaitymų grynaisiais ribą iki 10 tūkst. arba 15 tūkst. eurų Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos (LBAA) prezidentė Daiva Čibirienė teigia, kad tai sumažintų šešėlį. „Ribos (atsiskaitant grynaisiais – BNS) praplėtimas, manau, sumažintų šešėlį“, – LRT radijui pirmadienį sakė D. Čibirienė. Anot jos, „šešėliui“ skirtumo tarp atsiskaitymo grynaisiais ar per banką nėra.

Statybos, remonto ir buities prekių prekybos tinklo „Senukai“ įkūrėjo Augustino Rakausko netiesiogiai valdoma komercinio nekilnojamojo turto (NT) bendrovė „Baltic Shopping Centers“ planuoja jai priklausančio prekybos centro „Banginis“ teritorijos Vilniuje, Šiaurės miestelyje, konversiją.

Ne visi gyventojai, sulaukę pensinio amžiaus, skuba mėgautis užtarnautu poilsiu. Dalis jų nusprendžia toliau dirbti, tačiau baiminasi, dar darbdavys gali juos atleisti. Vis tik darbo teisės specialistai pažymi, kad vyresnius darbuotojus saugo Darbo kodeksas, o išėjus iš darbo jiems priklauso ir išeitinė. Portalo tv3.lt skaitytoja Vitalija pasakojo, kad už poros mėnesių sulauks pensinio amžiaus. „Šiuo metu dirbu virėja. Į pensija turėčiau išeiti gegužę.

Baltijos šalių oro linijų bendrovė „airBaltic“ yra pasirengusi vėl įtraukti Kyjivą ir Lvivą į savo maršrutų tinklą, kai tik bus atverta oro erdvė, teigia įmonės prezidentas ir generalinis direktorius Martinas Gaussas.  „Siekiame būti pirmoji oro linijų bendrovė, kuri vykdys skrydžius iš Baltijos valstybių į Kyjivą“, – Eltai teigė M. Gaussas.  „Mūsų komanda buvo Kyjive, diskutavome su vyriausybe ir Boryspilio oro uosto atstovais apie krypties atidarymą“, – pridūrė jis.

Už sąžiningą darbą tikimasi sąžiningo atlygio, tačiau taip būna ne visada. Pasitaiko darbdavių, kurie sugalvoja pagudrauti, pvz., sužymėti tik pusę darbuotojo išdirbto laiko ir išmokėti dvigubai mažesnį atlyginimą. O tuomet darbuotojui tenka įrodinėti, kad dirbo daugiau, bet ir tą padaryti pasiseka ne visiems. Į tokią situaciją pakliuvo vilnietė Brigita, kuri dėl nėštumo sukelto pykinimo pasiėmė laikiną nedarbingumą. Iškart jam pasibaigus darbdavio elgesys su ja pasikeitė.

Seimo opozicija premjerui Gintautui Paluckui siūlo ne tik galvoti apie naujus gynybos finansavimui skirtus mokesčius, bet ir primygtinai pamąstyti apie taupymą. Esą milijonus valstybė gali susirinkti parduodama dalį nereikalingos žemės, nekilnojamąjį turtą.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Sostinės daugiafunkciame komplekse su nacionaliniu stadionu gyvybės nedaug – vien smėlio kalnai ir nei vieno darbininko.

„Igničio“ vadovams – nemalonumai dėl stringančio vėjo jūros parko. Premjeras Gintautas Paluckas ir prezidentūra reikalauja jų atsakomybės. Tačiau konservatoriai jau puola vadovus ginti ir aiškina, esą valstybė turi padėti „Igničiui“. Nors ir gali nesugebėti įvykdyti valstybei duotų pažadų, patys „Igničio“ vadovai nesikuklina imti algas, didesnes už aukščiausių šalių vadovų. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. „Ignitis grupės“ vadovui Dariui Maikštėnui – nemalonumai. 22 tūkst.

Susirgę gyventojai kreipiasi į gydytojus dėl nedarbingumo pažymėjimų, o į „Sodrą“ – nedarbingumo išmokų. Tačiau ne visiems darbdaviams patinka sergantys darbuotojai. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) komentuoja, kad po ligos darbdaviai gali suorganizuoti pakartotinį sveikatos patikrinimą. Ir, jeigu nustatoma, kad darbuotojas negali atlikti esamų pareigų, jam turi būti siūlomas kitas darbas, atsižvelgiant į žmogaus sveikatos būklę.

Nuo šių metų sausio susiaurėjusį paramos gavėjų sąrašą siūloma vėl plėsti – leisti žmonėms 1,2 proc. jų sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM) skirti sodininkų bendrijoms.  Tokią Labdaros ir paramos įstatymo pataisą siūlanti socialdemokratė Violeta Turauskaitė teigė, kad sodininkų bendrijos užsiima ne tik infrastruktūros priežiūra, bet, pavyzdžiui, įrengia vaikų žaidimo aikšteles. „Jos kaip kaimo bendruomenės veikia. Arba labai panašiai“, – BNS teigė parlamentarė.

Rusų dronai praėjusią naktį Ukrainos sostinėje pražudė mažiausiai tris žmones, dar dešimt gyventojų buvo sužeista, sekmadienį pranešė Kyjivo valdžia. „Turimais duomenimis, žuvo trys žmonės, tarp jų – penkerių metukų vaikas. Dar 10 žmonių buvo sužeista“, – platformoje „Telegram“ parašė Kyjivo miesto karinė administracija.

Visi gyventojai gali registruotis į Užimtumo tarnybą, tačiau ne visiems suteikiamas bedarbio statusas, o jo neturintiems nemokama ir nedarbo išmoka. Pavyzdžiui, jeigu žmogus prarado darbą, bet turi žemės, jam nedarbo išmoka nepriklausys. Štai portalo tv3.lt skaitytojas Romas piktinosi, kad negali registruotis į Užimtumo tarnybą. „Įmonė, kurioje dirbau, sumažino darbuotojų skaičių, todėl norėjau užsiregistruoti į Užimtumo tarnyba ir gauti nedarbo išmoką.

Paprastai po vestuvių sutuoktiniai gyvena kartu, turtas būna bendras ir susituokti su kitais žmonėmis nėra galimybės. Vis tik keblumų gali kilti dėl užsienio šalyse sudarytomis santuokomis, kai apie jas niekas nežino. Tuomet, regis, galima ir tuoktis su kitais, ir pretenduoti į bendrą turtą, o išsiskirti – ne taip ir lengva.

Lenkija svarsto sutrumpinti darbo savaitę iki keturių dienų arba sumažinti darbo dienos trukmę iki septynių valandų per dieną. O Lietuvoje kai kuriose įmonės darbuotojai ir taip dirba 4 dienas per savaitę. Pasak įmonių, tai padidina produktyvumą ir mažina stresą. Ekonomistai skaičiuoja, kad toks sprendimas Lietuvai kainuotų šimtus milijonų eurų, maža to, brangtų prekės ir paslaugos.

Atėjus pavasariui ir šylant orams, lauke atsiranda ir daugiau veiklų. Pvz., siekdami sutaupyti kai kurie gyventojai sugalvoja kieme ar kur kitur lauke nuplauti automobilį. Tačiau ne visi žino, kad tą daryti – draudžiama.  Transporto priemonių plovimas tiek vandeniu, tiek cheminėmis medžiagomis teršia aplinką, todėl už tai gali grėsti net ir tūkstantį eurų viršijančios baudos. Savivaldybių atstovai nurodo, kur mašinas plauti galima, o pažeidėjus prašo fiksuoti ir skųsti.

Rudenį Lietuvoje bus pradėta testuoti veidų atpažinimo sistema. Kai kuriose parduotuvėse pirkėjų amžių tikrins dirbtinis intelektas (DI). „Tęstinės automatinės veido atpažinimo sistemos pradės veikti jau šį rudenį. Tai reiškia, kad laikui bėgant jos supaprastins apsipirkimą savitarnos kasose ir leis padidinti apsipirkimo greitį“, – sako įmonės „StrongPoint“ Savitarnos produkto direktorius Povilas Kepalavičius.