Valstybei priklausanti bendrovė „Ignitis“ pradeda klientų informavimą apie vienašališką elektros energijos kainos mažinimą nuo liepos 1 d., rašoma įmonės pranešime. Apie vienašališką kainos mažinimą ir tikslią kainą, bendrovė individualiai informuos tuos klientus, kurie nebus pasikeitę plano į pigesnį iki informacijos siuntimo pradžios. Informuoti klientus įmonė įsipareigoja likus ne mažiau kaip 30 dienų iki kainos mažinimo, kaip numatyta įstatyme.

Absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų, paėmusių būsto paskolas, moka kintamas palūkanas. Dėl to padidėjus euribor tarpbankinei palūkanų normai, bankams jie turi mokėti kur kas didesnes įmokas už palūkanas. Kitose Europos šalyse palūkanos daug dažniau yra fiksuotos ir dėl to ilgainiui taip nesikeičia, o gyventojams mokėjimų našta taip nekyla.

Per pastaruosius septynerius metus Privalomojo sveikatos draudimo fondo išlaidos priešnavikiniams vaistams kompensuoti Lietuvos gyventojams padidėjo tris kartus, rodo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) atlikta analizė. „2016 metais priešnavikiniams vaistams kompensuoti prireikė 64 mln. eurų Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Kasmet finansavimas onkologiniams vaistams didėjo maždaug po 20 proc. ir pernai šios išlaidos išaugo trigubai – iki 193 mln.

Tradiciniai Nusipelniusių Lietuvos medikų apdovanojimai į Vilnių vėl sukvietė medicinos bendruomenės atstovus, savo darbu ir atsidavimu kuriančius reikšmingą pokytį Lietuvos sveikatos sistemoje. Šiandien sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys specialiais garbės ženklais apdovanoja daugiau nei 60 šalies gydytojų, slaugytojų ir sveikatos apsaugos darbuotojų.

Nuo gegužės 1 d. pasikeitė ligonių kasų finansuojamos širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programos tikslinės populiacijos amžiaus ribos, atsirado aiškus paciento rizikos susirgti šiomis ligomis vertinimas, pagal kurį nustatomas dalyvavimo programoje periodiškumas. Tikimasi, kad pokyčiai leis išsamiau ir efektyviau tirti programos dalyvių sveikatą bei reikšmingai prisidės prie gyventojų sergamumo kraujotakos sistemos ligomis mažinimo.

Visiems privalomuoju sveikatos draudimu apraustiems gyventojams, neatsižvelgiant į jų amžių, Lietuvoje teikiamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamos medicinos paslaugos, jei dėl jų kreipiamasi į gydymo įstaigas, sudariusias sutartis su ligonių kasomis, o pas gydytoją specialistą ar atlikti tyrimų vykstama turint siuntimą. Vis dėlto mūsų šalyje senjorams, kurie sudaro 30 proc.

Nuo 2023 m. gegužės 1 d. kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių (toliau – kompensuojamosios MPP) specialisto sprendimu bus galima įsigyti anksčiau nei jos turėtų būti pasibaigę, jeigu buvo prarastos dėl pagrįstų priežasčių. Taip pat įsigalios papildomi pokyčiai I tipo cukriniu diabetu sergantiems pacientams – jiems bus galima išrašyti papildomas kompensuojamąsias MPP, skirtas gliukozės kiekiui kraujyje matuoti, jei paaiškės, kad turimos priemonės netinka dėl medicininių priežasčių.

Siekdama mažinti biurokratinę naštą ir trumpinti paciento kelią, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skelbia atnaujinanti lėtinėmis ligomis sergančių pacientų ilgalaikio stebėjimo tvarką. Joje siekiama atsisakyti perteklinių administracinių reikalavimų gydymo įstaigoms ir supaprastinti paciento kelią gaunant jam reikalingas paslaugas.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skelbia gerinanti pacientų, sergančių cukriniu diabetu, padėtį. Nuo liepos 1 d. jiems auga kompensuojamų priemonių apimtys. Didžiausia pokyčių naujiena – suaugusiems bus kompensuojamos adatos, reikalingos vaistams leistis, ko iki šiol nebuvo. Bendrai pokyčiai palies beveik 30 tūkst. pacientų. Pasak sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio, cukrinis diabetas yra viena sparčiausiai plintančių ligų, jau šiandien Lietuvoje yra per 100 tūkst.

Lietuvos „Caritas“ pradėjo kelias dienas trunkančią jau penktąją paramos Ukrainai akciją. Savanoriai ragina žmones dalytis negendančiais maisto produktais, higienos prekėmis, bet jokiais būdais prašo nenešti drabužių. Tiems, kas neturi laiko stoviniuoti parduotuvėse, akcijos rengėjai primena, kad galima aukoti pinigais. Besidalydami ir maistu, ir kitokiais daiktais, tautiečiai ukrainiečių gyvenimą pasaldina ir saldainiais.

Vėlyvą sekmadienio vakarą Lietuvos danguje pasirodė išskirtinis reginys – šiaurės pašvaistė. Itin retai pasirodančiu reiškiniu grožėjosi ir jį fiksavo tautiečiai įvairiuose šalies kampeliuose, bet ypač gerai Šiaurės pašvaistė buvo matyti Palangos ir Kretingos apylinkėse. Anot mokslininkų, tokį gamtos stebuklą Lietuvoje pamatyti – didžiulė sėkmė, mat dažniausiai tam saulė turi pasiekti suaktyvėjimo piką, kuris būna kartą per 11 metų. Ir esą būtent dabar saulė yra tokioje stadijoje.

Panemunės socialinės globos namų gyventojai kaskart laukia ten užsukančių studenčių. Kosmetologijos paslapčių Kauno kolegijoje besimokančios merginos senolėms grožio procedūras daro ir masažais lepina. Po tokių susitikimų senjorams ir nuotaika pagerėja, ir ligos mažiau kamuoja, o studentės gauna unikalios patirties. Dailiai nulakuotais nagais džiaugiasi 88-erių senjorė Mikalina Docienė ir prisiminusi grožio procedūras šmaikštauja: „Viską, ką prašom, tą padaro.

Kauno mokslininkų tyrimai žada perversmą medicinoje. Kauniečiai skelbia, kad Parkinsono ligą galima itin anksti įtarti iš… žmogaus balso. Pasitelkę dirbtinį intelektą, specialistai išanalizavo sveikų ir sergančių šia liga pacientų ištartas frazes. Jie nustatė, kad pakitęs balsas itin anksti išduoda Parkinsono ligą, nors simptomų dar ir nematyti. Tad nors kol kas ši liga nepagydoma, tokia ankstyva diagnostika suteikia vilties žmonėms kuo ilgiau gyventi visavertį gyvenimą.

Pensininkė iš Kupiškio rajono lietuvybę puoselėja pindama įspūdingų formų ir dydžių šiaudinius sodus. Moteris namuose turi sukaupusi išskirtinę šiaudinių sodų kolekciją. Nuo tradicinių iki nematytų formų. Ir nė vieno vienodo. Su lietuvišku šiaudu susidraugavusi pensininkė sako taip randanti ramybę, ypač Rusijai užpuolus Ukrainą. Pensininkė džiaugiasi, kad pindama sodus gali bent kažkiek paremti už visų laisvę kovojančią Ukrainą.

Pirmoji kraujo surinkimo maišelių siunta, kurią TV3 ir Nacionalinio kraujo centro organizuotos paramos Ukrainai akcijos metu nupirko Lietuvos žmonės, jau pasiekė Kyjivą. Iš čia daugiau nei 6000 kraujo surinkimo maišelių paskirstyti į karščiausius taškus. Tačiau tai – jokiu būdu ne pabaiga. Visi norintys vis dar kviečiami prisidėti prie ukrainiečių gyvybių gelbėjimo.

Į kompensavimą Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis įtraukiamas brangus priešvėžinis vaistas bei dvi medicinos pagalbos priemonės, padėsiančios ligoninių gydytojams kovoti su itin sunkiomis ligomis ir būklėmis, praneša Valstybinė ligonių kasa. Centralizuotai apmokamų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių sąrašas papildytas krūties vėžiui gydyti skirtu vaistu trastuzumabo emtansinu.

Vilniuje, Užupyje esančiame Tibeto skvere minint tibetiečių Naujuosius metus – Losarą – pirmadienį bus pastatytas maldų malūnas. Tradiciškai Tibeto rėmėjų iniciatyva skvere bus keičiamos čia plevėsuojančios maldos vėliavos, deginama ugnis, taip pat kuriama ledo skulptūra, vaizduojanti metų gyvūną – vandens kiškį. Kaip pranešė nevyriausybinė Tibeto rėmimo grupė, skvere įrengiamas maldų malūnas atkeliavo iš Ladako.

Būti pedagogu – tikras pašaukimas. Tai specialybė, kuri ugdo ne tik augančiąją kartą, tačiau ir brandina save patį kaip asmenybę. Meilės Lukšienės premijos laureatas, Kauno rajone gyvenantis pradinių klasių mokinių mokytojas Ąžuolas Jašinskas teigia, kad darbas kiekvieną kartą primena vis labiau ir labiau mokytis to, kaip lengviau, nuoširdžiau prieiti prie žmogaus, kad jis galėtų tavimi pasitikėti.

Lenkijoje, Opolėje, šią savaitę atidarytas devintas Lietuvos garbės konsulatas šalyje. Pasak Užsienio reikalų ministerijos, garbės konsulo pareigas vykdys informacinių technologijų (IT) įmonės „Hexy Studio“ vadovas Tomaszas Baras (Tomašas Baras). „Ypač džiugu, kad garbės konsulu tapo T. Baras, IT įmonės įkūrėjas ir savininkas.