Lietuvos mokslininkai papasakojo, kaip atrodo išgelbėtų žinduolių gyvenimas: seka juos siųstuvais

TAIP PAT SKAITYKITE:

Pajūryje bangos į krantą išplovė kraupų radinį: iškėlė naujausią versiją

Atidžiau įsižiūrėję, kas vyksta ant plono ledo, darbuotojai griebė kamerą: negalėjo sulaikyti juoko

Radinys Klaipėdos kopose Saulių paliko be žodžių: to išvysti nesitikėjo

Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.  

Lietuvos jūrų muziejaus biologai kasmet vasaros pabaigoje ar rudens pradžioje į jūrą paleidžia išslaugytus ruoniukus. Jie į gyvūnų reabilitacijos centrą patenka pavasariais, kai nusilpusius jauniklius bangos išmeta į krantą. 

Biologai juos vasaromis slaugo, o kai mažyliai sustiprėja, nuplukdę į jūrą suteikia laisvę. Daliai ruoniukų biologai užkabina siųstuvus ir stebi, kaip jų gyvenimas klostosi po to.   

„Buvo 12 pažymėtų ruoniukų. Šiuo metu tiksliai žinom, kad vieno nėra“, – teigė Jūrų muziejaus veterinaras Žilvinas Kleiva.

Mažylis žuvo prie Estijos krantų. Tą biologai žino, mat estai grąžino ir siųstuvą.   

„Jis Estijoj papuolė į tinklus, bet mum pranešė. Pažymėtas buvo ir kitais būdais – į pelekus taip pat buvo įsegtas ir „transmiteris“, – paaiškino Ž. Kleiva.

Kalti žmonės

Tačiau kiti siųstuvus turintys ruoniukai mėgaujasi gyvenimu.  

„Švedijos šiaurinėj pusėj. Ir dar matom, kad netoli mūsų yra trys ruoniukai“, – kalbėjo Ž. Kleiva.

Dar vienas ruoniukas nukeliavo prie Lenkijos, kitas medžioja žuvis šalia Suomijos.   

„Vandenys ten yra geresni didesniam žuvies kiekiui, geresnė mitybinė bazė. Šiaip nuo seno ten ruonių kolonijos, jie ten gyvena, veisiasi“, – tęsė Ž. Kleiva.

Siųstuvai rodo ne tik ruonių buvimo vietas, o ir kiek laiko jie praleidžia vandenyje bei sausumoje, kaip giliai paneria bei kokiu greičiu plaukia.   

„Pradžioje mūsų paleisti ruoniukai keliavo didelius atstumus. Iš vienos jūros pusės į kitą, jei taip galima pasakyti. Tai toks, vadinamas, žvalgybinis judėjimas. Per dieną būdavo, kad ir šimtą kilometrų galėdavo nukeliauti“, – dėstė Ž. Kleiva.

Na, o kol šie ruoniai mėgaujasi gyvenimu, į reabilitacijos centrą jau atvyksta nauja nusilpusių mažylių pamaina. Pirmą kartą istorijoje bangos ruoniuką išmetė rudenį. Įprastai tai nutinka pavasariais.

„Šitas, kur dabar pas mus gyvena, jis turėjo labai daug parazitų. Turėjo kirmėlių. Tai viena iš tų priežasčių, kodėl jis nusilpo ir atsidūrė pas mus“, – teigė Lietuvos jūrų muziejaus biologas Arūnas Grušas.

Kita priežastis – Baltijoje mažėja žuvų. Tad ruonės nebeišgali mažylių išmaitinti. 

„Visos priežastys, tai yra mes, žmonės. Mes visą šitą pridirbom, šitokių nesąmonių ir artimiausiu laiku mums reikia galvoti, skubiai galvoti, kaip visą šitą dalyką ištaisyti“, – pabrėžė A. Grušas.

Šiemet į biologų rankas pateko 25 nusilpę mažyliai. Penki neišgyveno. Ir tokių nelaimėlių kasmet vis daugėja.

Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.