Europa

Italijoje tarp 25 suimtų asmenų, įtariamų priklausymu nusikalstamai gaujai, susijusiai su galingiausiu šalies mafijos tinklu „Ndrangheta“, buvo ir vienuolė, rašoma „The Guardian“. Įtariama, kad vienuolė buvo tarpininkė tarp gaujos narių ir jos bendrininkų kalėjime, pranešė Brescia (Breša, Šiaurės Italija) prokurorai.

Pietų Korėjos įstatymų leidėjams nubalsavus už prezidento Yoon Suk-yeolo (Jun Sukjolo) apkaltą, Europos Sąjunga (ES) šeštadienį paragino kuo greičiau išspręsti politinę sumaištį šalyje.  „ES atkreipia dėmesį į Nacionalinės Asamblėjos sprendimą apkaltinti prezidentą Yoon Seok-yeolą.

Nuvertus Sirijos prezidentą ir vokiečių kraštutinių dešiniųjų ir konservatyviųjų partijų politikams reikalaujant grąžinti sirus atgal į savo šalį, kancleris Olafas Scholzas penktadienį pareiškė, kad Vokietijoje integravęsi sirų pabėgėliai nebus išsiunčiami.  „Tie, kurie čia dirba ir yra gerai integravęsi, ir toliau yra laukiami Vokietijoje. Tai akivaizdu“, – socialiniame tinkle „X“ pareiškė kancleris.

Sakartvelo valdančioji partija šeštadienį kontroversiško rinkimų proceso metu paskyrė kraštutinių dešiniųjų pažiūrų lojalistą šalies prezidentu. Toks žingsnis žengtas gilėjant konstitucinei krizei ir jau kelias savaites tęsiantis masiniams proeuropietiškiems protestams. Sumaištis kilo po to, kai valdančioji partija „Sakartvelo svajonė“ paskelbė pergalę spalio mėnesį vykusiuose ginčijamuose rinkimuose.

Į Ispaniją vykstantiems turistams atostogų metu teks tvarkyti daugiau dokumentų dėl naujojo įstatymo, pagal kurį viešbučiai nuo šiol privalės rinkti išsamią asmeninę informaciją apie savo klientus, rašoma „Express“. Įstatymas, kuris taikomas vyresniems nei 14 metų asmenims, buvo priimtas siekiant padidinti saugumą Ispanijoje ir sustabdyti organizuotą nusikalstamumą.

Sakartvele trečią savaitę tęsiantis proeuropietiškiems protestams, šeštadienį rengiami prezidento rinkimai, kuriuose, kaip spėjama, pergalę užsitvirtins šalies valdančiajai partijai lojalus asmuo.  Juodosios jūros šalyje sumaištis tvyro nuo tada, kai valdančioji partija „Sakartvelo svajonė“ paskelbė pergalę spalį vykusiuose parlamento rinkimuose, o praėjusį mėnesį priimtas vyriausybės sprendimas atidėti stojimo į Europos Sąjungą (ES) derybas sukėlė naują masinių mitingų bangą.

Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai pirmadienį rengiamame susitikime įves sankcijas Rusijos žvalgybos agentams dėl vadinamųjų hibridinių atakų prieš bloką, penktadienį pranešė diplomatai. ES ir NATO kaltina Maskvą, kad ji stovi už virtinės incidentų, kuriais siekiama destabilizuoti Vakarus, palaikančius prieš Kremliaus invaziją kovojančią Ukrainą.

Naujasis Prancūzijos ministras pirmininkas Francois Bayrou penktadienį pareiškė puikiai suvokiantis šalies finansinių ir politinių problemų mastą ir palygino biudžeto deficitą su Himalajų kalnų perėjimu. „Niekas geriau už mane nežino, kokia sudėtinga yra padėtis“, – sakė F. Bayrou per valdžios perdavimo ceremoniją, kurioje dalyvavo ir buvęs premjeras Michelis Barnier, kurio vyriausybė pralaimėjo balsavimą dėl nepasitikėjimo.

Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen penktadienį pasveikino Prancūzijos paskirtąjį premjerą Francois Bayrou. „Jums visada rūpėjo Europa“, – sakė EK vadovė naujajam centristų premjerui prancūzų kalba paskelbtame pranešime socialiniame tinkle „X“. “Dirbkime kartu, kad Europa būtų stipresnė ir konkurencingesnė, turinti priemonių apsiginti“, – pridūrė ji.

Prancūzijos premjeru tapusio Francois Bayrou, vieno iš nedaugelio politinių sunkiasvorių, rėmusių prezidentą Emmanuelį Macroną nuo pat jo atėjimo į valdžią 2017 m., dabar laukia didžiausias iššūkis. Pirmiausia jis turės sudaryti ministrų kabinetą, kuris galėtų išgyventi balsavimą dėl nepasitikėjimo labai susiskaldžiusiame parlamente, kur jokia partija ar aljansas neturi daugumos, ir susitarti dėl 2025 m. biudžeto.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paskyrė François Bayrou naujuoju Prancūzijos ministru pirmininku, praneša „Politico“. Praėjusią savaitę žlugo Michelio Barnier vyriausybė. Prancūzijos prezidentas E. Macronas Prancūzijos ministru pirmininku pasirinko F. Bayrou, sakoma Eliziejaus rūmų pranešime. F. Bayrou, ilgametis Prancūzijos centrizmo atstovas ir vienas pirmųjų Prancūzijos prezidento rėmėjų, ilgą laiką buvo laikomas pagrindiniu pretendentu į šį postą.

Jungtinėje Karalystėje Birmingame sugedo atrakcionas, dvi moterys pateko į ligoninę, rašo „The Sun“. Beveik 55 metrų aukščio atrakcionas pakilo į aukščiausią tašką ir tuomet krito žemyn. Buvo sužeista 13 žmonių. Į vietą atskubėjo visos tarnybos, dvi moterys nugabentos į ligoninę. Rėžėsi į žemę Kaip pasakoja liudininkai, atrakcionui nukritus jame įstrigo dalis žmonių. Žmonės patys dar prieš tarnyboms atvykstant išlaisvino kai kuriuos žmones.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas naująjį ministrą pirmininką įvardys penktadienį ryte, pranešė Eliziejaus rūmai.  „Pareiškimas dėl ministro pirmininko paskyrimo bus paskelbtas rytoj ryte“, – sakoma prezidentūros išplatintame pranešime.  Ketvirtadienį prezidentas sutrumpino savo vizitą Lenkijoje, sakė vienas pareigūnas.  Apie tokį sprendimą paskelbta artėjant E. Macrono nusistatytam terminui, iki kurio jis turėtų paskirti naują ministrą pirmininką.

1994 m. rugsėjo 28 d. Baltijos jūroje nuskendo laivas „MS Estonia“, katastrofa pražudė 852 žmonių gyvybes. Praėjus trisdešimčiai metų po tragedijos vis dar sklando įvairios sąmokslo teorijos, įtarimai, išlieka neatsakyti klausimai, rašoma „Estonian World“. 1994 m. rugsėjo 28 d. kelionė Baltijos jūroje virto viena didžiausių jūrų katastrofų Europoje, kai nuskendo laivas „MS Estonia“ ir nusinešė net 852 gyvybes.

Ukrainos kelias link narystės NATO yra „negrįžtamas“, ketvirtadienį per susitikimą Berlyne pareiškė septyni Europos užsienio politikos vadovai. „Mes ir toliau remsime Ukrainą jos negrįžtamame kelyje link visapusiškos euroatlantinės integracijos, įskaitant narystę NATO“, – nurodė Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Lenkijos ir Ispanijos užsienio reikalų ministrai bei Europos Sąjungos užsienio politikos vadovė.

NATO vadovas Markas Rutte ketvirtadienį perspėjo JAV vadovaujamą transatlantinį aljansą, kad jis nepasirengęs grėsmėms, su kuriomis per ateinančius kelerius metus gali susidurti iš Rusijos, ir paragino pereiti prie karo meto mąstysenos – su daug didesnėmis išlaidomis gynybai, praneša „Reuters“. M. Rutte sakė, kad būsimos išlaidos turės būti daug didesnės nei dabartinis aljanso tikslas – 2 proc.

Darbą užsienio reikalų ministro kėdėje šiandien užbaigęs Gabrielius Landsbergis paskelbė paslaptingą žinutę dėl ateities planų. „Aš neisiu į pensiją“, – ketvirtadienį socialiniame tinkle „X“ pareiškė jis. „Brangūs draugai, Šiandien baigėsi mano, kaip Lietuvos užsienio reikalų ministro, kadencija, tačiau pasaulinė kova už laisvę tęsiasi. Mano maža šalis šioje kovoje atliko didelį vaidmenį, o jūsų parama buvo didžiulė to dalis, todėl dėkoju jums visiems.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį paragino ieškoti tokio karo Ukrainoje užbaigimo „kelio“, kad būtų atsižvelgta į Kyjivo ir Europos Sąjungos (ES) interesus, išrinktajam JAV prezidentui Donaldui Trumpui rengiantis pradėti eiti pareigas.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, tęsdamas savo paties paskelbtą „taikos misiją“ Ukrainoje, ketvirtadienį Ankaroje susitiks su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu.  Vengrijos vadovas – artimiausias JAV išrinktojo prezidento Donaldo Trumpo ir Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino politinis partneris iš Europos Sąjungos (ES) – ne kartą ragino surengti taikos derybas ir atsisako siųsti karinę pagalbą Ukrainai nuo pat Rusijos invazijos pradžios 2022 metų vasarį.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį sutrumpins savo vizitą Lenkijoje, pranešė oficialus šaltinis, artėjant terminui paskirti naują Prancūzijos ministrą pirmininką. Šaltinis teigė, kad E. Macronas sutrumpins savo programą, kad sugrįžtų į Prancūziją anksčiau nei tikėtasi, praėjus beveik savaitei, kai Michelis Barnier buvo pašalintas iš premjero pareigų. Anksčiau buvo pranešta, kad E. Macronas jau ketvirtadienį gali paskirti naują ministrą pirmininką.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį atvyko į Varšuvą aptarti paramos Ukrainai didinimo, atsižvelgiant į svarstymus apie galimas taikos derybas, kuriomis siekiama užbaigti Rusijos vykdomą karą. Nuo invazijos pradžios 2022 metų vasarį Lenkija tvirtai remia kaimyninę Ukrainą ir yra svarbus logistikos centras, per kurį Kyjivui teikiama Vakarų karinė pagalba.

Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas prezidentui Vladimirui Putinui siūlė sudaryti kalėdines paliaubas Ukrainoje. Apie V. Orbano ir V. Putino pokalbį telefonu skelbta išvakarėse. „Per pokalbį telefonu V. Orbanas pateikė pasiūlymą Kalėdų išvakarėse įvykdyti didelį apsikeitimą belaisviais ir paskelbti kalėdines paliaubas Ukrainoje“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Patvirtintais duomenimis, rusų nelaisvėje šiuo metu yra 301 civilė ukrainietė moteris – 25 belaisvės buvo neteisėtai sulaikytos dar iki plataus masto invazijos pradžios, o likusios 276 į nelaisvę paimtos jau jai prasidėjus. Šią informaciją feisbuke paskelbė Krymo žmogaus teisių grupės vadovė Olha Skrypnyk.

Naujasis už energetiką atsakingas Europos Komisijos narys Danas Jørgensenas teigia, kad svarbiausias jo prioritetas yra parengti planą, kaip galutinai nutraukti visus „energetinius ryšius“ tarp Europos Sąjungos ir Rusijos. Apie tai jis kalbėjo interviu leidiniui „Politico“. „Tai, kad mums pavyko sumažinti priklausomybę iki tokio lygio, kokį dabar turime, iš tikrųjų yra nemažas pasiekimas“, – sakė D. Jørgensenas.

Ispanijoje, netoli Malagos, žuvo 20-metis britas, rašo „The Sun“. Jaunuolis nukrito nuo uolų tako. Jaunas vyras leidosi į pavojingą žygį Caminito Del Rey, esantį apie 70 km nuo Malagos. Tragiškai mirė jaunas vyras Nelaimė įvyko trečiadienį apie 11 val. Pagalbą iškvietė vyro draugai. Buvo pakeltas sraigtasparnis, išsiųsti gelbėtojai. Tačiau atvykę jie nustatė, kad vyras mirė, jam medikai padėti niekuo nebegalėjo.

Europos Sąjungos (ES) valstybės narės ketvirtadienį uždegė žalią šviesą Bulgarijai ir Rumunijai nuo kitų metų pradžios tapti visateisėmis Šengeno erdvės narėmis, pranešė pareigūnai. „Tai istorinė akimirka, kai pagaliau galime pasveikinti Bulgariją ir Rumuniją“, – sakė Vengrijos vidaus reikalų ministras Sandoras Pinteris (Šandoras Pinteris), kurio šalis rotacijos tvarka pirmininkauja ES.

Rusija perspėjo savo piliečius vengti kelionių į JAV, Kanadą ir didžiąją dalį Europos Sąjungos (ES) šalių dėl „aštrėjančios konfrontacijos“ su Vašingtonu. Apie tai trečiadienį spaudos konferencijoje kalbėjo Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova. Šis pranešimas atspindi ir toliau prastėjančius santykius tarp Rusijos ir Vakarų, kurie staigiai griuvo dėl Maskvos plataus masto invazijos į Ukrainą.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pasakė, kad yra nusiteikęs dar kartą pasikalbėti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, nors paskutinis jųdviejų pokalbis telefonu ir buvo bevaisis. „Jis buvo nuviliantis, – trečiadienį kalbėdamas per televiziją pasakė O. Scholzas. – Jis (V. Putinas) tiesiog kartojo visas savo formules.

Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį paskyrė rinkimų rezultatų neigėją Kari Lake naująja valstybės finansuojamos tarptautinės žiniasklaidos organizacijos „Amerikos balsas“ („Voice of America“, VOA) direktore. VOA veikia visame pasaulyje ir rengia laidas įvairiomis Afrikos, Azijos ir Europos kalbomis, įskaitant somalių, dari ir prancūzų.

Trečiadienį Europos Komisija (EK) skyrė šešioms Bendrijos šalims 170 mln. eurų, skirtų stiprinti sienų su Rusija ir Baltarusija stebėjimą. Lietuva gaus 15,4 mln. eurų, skirtų atnaujinti stebėjimo įrangą, tobulinti telekomunikacijos tinklus, įdiegti mobilią aptikimo įrangą. EK nurodo siekianti padėti Bendrijos narėms kovoti su hibridinėmis grėsmėmis, kylančiomis dėl Rusijos ir Baltarusijos naudojimosi migracija kaip ginklu.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen paskelbė apie 170 mln. eurų finansavimo paketą šešioms Europos šalims, besiribojančioms su Rusija ir Baltarusija, kad būtų sustiprintas jų sienų saugumas. U. von der Leyen apie tai pranešė socialinės žiniasklaidos platformoje X po diskusijų su Suomijos ministru pirmininku Petteri Orpo.

Europos Sąjungos (ES) šalys trečiadienį susitarė į juodąjį sąrašą įtraukti dar apie 50 naftos tanklaivių iš Rusijos „šešėlinio laivyno“, naudojamo siekiant apeiti Vakarų sankcijas, įvestas dėl karo Ukrainoje, pranešė pareigūnai. Šis žingsnis – dalis 15-ojo sankcijų paketo, kurį 27 šalių blokas įves nuo Maskvos invazijos į Ukrainą 2022 metais. Ukrainos rėmėjai siekia apriboti Kremliaus galimybes finansuoti karą prieš Ukrainą, įvesdami įvairius ekonominius ir politinius apribojimus Maskvai.

Rumunijos proeuropietiškos partijos trečiadienį susitarė suformuoti daugumos vyriausybę, sudarytą iš tradiciškai priešingose politinio spektro pusėse esančių politinių jėgų, išstumiant kraštutinius dešiniuosius nacionalistus.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas trečiadienį pareiškė, kad vyriausybė apsaugos du pagrindinius privačius televizijos kanalus nuo perėmimo, keliančio grėsmę nacionaliniam saugumui. JAV įmonei priklausanti TVN ir vieno Lenkijos milijardieriaus valdoma „Polsat“ bus įtrauktos į strateginių bendrovių, kurias perimti galima tik gavus vyriausybės pritarimą, sąrašą. D. Tuskas sakė, kad vyriausybė kitą savaitę patvirtins sprendimą dėl šių televizijų, turinčių dideles auditorijas.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį ragino verslus investuoti Ukrainoje ir pabrėžė įsipareigojimus palengvinti šios su Rusijos invazija kovojančios šalies jungimąsi prie Europos Sąjungos (ES). „Investuodamas į Ukrainą šiandien ir ateinančiais metais, investuoji į ateities ES narę“, – sakė O. Scholzas kalboje Vokietijos ir Ukrainos verslo forumo Berlyne metu.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pateikė pasiūlymą balsuoti dėl pasitikėjimo jo vyriausybe, tai atvers kelią pirmalaikiams rinkimams vasario 23 dieną. Šaltiniai vyriausybėje teigė, kad prašymas trečiadienį buvo pateiktas Bundestago pirmininkei Bärbel Bas, kaip planuota. Visiškai neabejojama, kad O. Scholzas pralaimės pirmadienį numatytą balsavimą dėl pasitikėjimo.

Baiminamasi, kad prie Italijos Lampedūzos salos žuvo 40 migrantų, išgyveno tik viena 11 metų mergaitė. Ji papasakojo, kad laivas, kuriuo ji plaukė, prieš tris dienas apvirto, trečiadienį pranešė gelbėtojų grupė. „Manome, kad ji vienintelė išgyvenusi laivo katastrofą ir kad kiti 44 žmonės nuskendo“, – pranešė nevyriausybinė organizacija „Compass Collective“, padedanti gelbėti migrantus Viduržemio jūroje. Grupė aptiko mergaitę, ši sakė, kad migrantų laivas išplaukė iš Sfakso Tunise.

Nauji tyrimai rodo, kad vidutinė naujai išnuomoto nekilnojamojo turto nuomos kaina Jungtinėje Karalystėje nuo „Covid-19“ pandemijos pabaigos išaugo 3240 svarų sterlingų (4123 dolerių) per metus. Būsto paieškos portalo „Zoopla“ duomenimis, dabar nuomininkai vidutiniškai per metus patiria 15 240 svarų sterlingų išlaidų, t. y. maždaug 270 svarų sterlingų per mėnesį daugiau nei pandemijos pabaigoje.

Europos Sąjunga (ES) trečiadienį pareiškė, kad su Rusija ir Baltarusija besiribojančios valstybės narės galėtų apriboti migrantų teisę į prieglobstį tais atvejais, kai Maskva ir Minskas juos pasitelkia kaip ginklus. „Pavyzdžiui, jos gali apriboti naudojimąsi prieglobsčio teise tokioje situacijoje, tačiau griežtomis sąlygomis ir teisinėmis ribomis“, – sakė Europos Komisijos pirmininkės pavaduotoja, atsakinga už technologijų suverenumą, saugumą ir demokratiją, Henna Virkkunen.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį surengė pokalbį telefonu su Sakartvelo buvusiu ministru pirmininku Bidzina Ivanišviliu, pranešė Eliziejaus rūmai.  Pranešama, kad pokalbio metu E. Macronas pasmerkė pilietinės visuomenės bauginimą ir policijos smurtą prieš protestuotojus bei žurnalistus ir paragino paleisti sulaikytuosius.

Viena rytų Vokietijoje gyvenanti šeima neteks nuosavybės teisės į 1939 metais įsigytą namą, kadangi nacių režimas privertė ankstesnius savininkus žydus jį parduoti. Vokietijos aukščiausiasis administracinis teismas trečiadienį atmetė 84 metų moters ir jos sūnaus, kurie vis dar gyvena šiame name, paskutinę apeliaciją. Moters šeima 1939 metais turtą nusipirko iš nekilnojamojo turto agento.

Oro linijų bendrovė „Ryanair“ kaltinama neįspėjusi keleivių apie atšauktą skrydį, kai gruodžio 7 dienos vakarą žmonės skrido į Palmą (Ispanija), tačiau lėktuvas grįžo atgal, nes dėl smarkaus vėjo nusileidimas buvo nukeltas, rašoma „Majorca Daily Bulletin“. Skrydis iš Santjago de Kompostelos miesto Galisijoje iš pradžių buvo nukreiptas į Valensiją, iš kurios išlipo maždaug pusė keleivių. Kaip pranešama, dalis keleivių nenorėjo rizikuoti skristi toliau.

JAV išrinktasis prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį paskelbtame interviu gynė savo sprendimą ambasadoriumi Prancūzijoje paskirti Charlesą Kushnerį – „šeimos narį ir didelę sėkmę pasiekusį žmogų“. „Tai puikus dalykas, nes jis priklauso mūsų šeimai“, – prancūzų žurnalui „Paris Match“ sakė D. Trumpas. Interviu jis davė šeštadienį. „Iš esmės mano šeimos narys vyksta į Prancūziją; nesu tikras, ar kur nors kitur taip yra. Turime daug ambasadorių funkcijų ir įgaliojimų“, – pridūrė jis.

Tūkstančiai proeuropietiškų protestuotojų antradienį 13 dieną iš eilės mitingavo prieš Sakartvelo vyriausybę po to, kai Europos Sąjunga (ES) perspėjo, kad gali nubausti valdžią už susidorojimą su demonstrantais. Mojuodami ES ir Sakartvelo vėliavomis, garsiai pūsdami ragus ir švilpukus demonstrantai susirinko prie parlamento ir išreiškė pasipiktinimą vyriausybės sprendimu po ginčytinų rinkimų atidėti siekį įstoti į Bendriją.

Prestižinis leidinys „Politico“ paskelbė įtakingiausią žmogų Europoje. Juo tapo Italijos premjerė Giorgia Meloni. „Kam skambinate, jei norite pasikalbėti su Europa? Jei esate Elonas Muskas – turtingiausias pasaulio žmogus ir pagrindinis išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo patarėjas – numeris, kurį renkate, priklauso Giorgiai Meloni“, – rašo leidinys.

Kancleris Olafas Scholzas trečiadienį Vokietijos parlamentui pateiks oficialų prašymą surengti balsavimą dėl pasitikėjimo jo vyriausybe, taip atverdamas kelią vasario mėnesį numatytiems rinkimams.

Antradienį Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovė Kaja Kallas perspėjo, kad yra pavojus, jog sektantiškas smurtas ir ekstremizmas Sirijoje atgims, ji paragino tarptautines galias padėti taikiam perėjimui po Basharo al Assado režimo žlugimo. „Turime išvengti siaubingų Irako, Libijos ir Afganistano scenarijų pasikartojimo“, – per ES įstatymų leidėjų posėdį sakė K. Kallas.

Kitą savaitę susitiksiantys Europos Sąjungos (ES) šalių užsienio reikalų ministrai aptars galimybę nubausti Sakartvelo valdžios institucijas – tokio žingsnio žengimas bus svarstomas po to, kai Briuselis prabilo apie „patikimus nuogąstavimus“ dėl proeuropietiškų demonstrantų kankinimo, antradienį pranešė Bendrija. „Nuolatinis traukimasis nuo demokratinių normų ir pastaruoju metu Sakartvelo valdžios institucijų panaudotos represinės priemonės turi padarinių mūsų dvišaliams santykiams.

Latvija, kaip ir kitos Europos šalys, sustabdė sprendimus dėl Sirijos piliečių prieglobsčio prašymų, pranešė Pilietybės ir migracijos reikalų tarnyba. Sprendimai dėl Sirijos piliečių prieglobsčio prašymų laikinai sustabdyti atsižvelgiant į dabartinę padėtį Sirijoje, tai liečia tiek pirmą kartą pateikiamus prieglobsčio prašymus, tiek atvejus, kai asmenys pakartotinai kreipiasi dėl leidimo gyventi. Tarnyba taip pat peržiūrės prieglobstį jau gavusių Sirijos piliečių statusą.