Europa

Siekdami suprasti, kodėl moterys vis dažniau atsisako turėti vaikų, mokslininkai nustatė netikėtą naują tendenciją: „vyrų priežiūrą“ (angl. mankeeping). Šis amerikiečių tyrėjų apibrėžtas reiškinys reiškia nuolatinį vyro emocinį ir socialinį aptarnavimą.

Prancūzijos vidaus reikalų ministras praėjusią savaitę patvirtino, kad du pareigūnai užtikrins buvusio prezidento Nicolas Sarkozy apsaugą, kol jis atliks jam skirtą laisvės atėmimo bausmę už nusikalstamą sąmokslą, susijusį su Libija. Jau pirmąją įkalinimo dieną jis sulaukė kitų kalinių grasinimo mirtimi.

Po įsilaužimo į Luvro muziejų Paryžiuje pradėti nauji tyrimai dėl kitų įtariamųjų, šeštadienį pranešė Prancūzijos naujienų agentūra AFP. Pradėtas tyrimas dėl 38 metų moters, kuri kaltinama prisidėjusi prie organizuotos vagystės ir naryste nusikalstamoje organizacijoje, pranešė AFP platformoje X. Tyrimas taip pat vykdomas dėl 37 metų vyro, įtariamo organizuota vagyste, rašė transliuotojas „France Info“,  trys kiti trečiadienį suimti asmenys buvo paleisti be tolesnio tyrimo.

Vienas iš penkių įtariamųjų, šią savaitę suimtų dėl precedento neturinčios brangenybių vagystės iš Luvro muziejaus, buvo paleistas nepareiškus kaltinimų, naujienų agentūrai AFP šeštadienį pranešė jo advokatės. Per spalio 19 dienos apiplėšimą plėšikai užlipo ant pavogto krautuvo ištraukiamosiomis kopėčiomis ir, naudodami pjaustymo įrangą, įsilaužė į galeriją, kurioje saugomi karališkieji brangakmeniai.

Vokietija ruošiasi perduoti Ukrainai jau anksčiau žadėtas dvi oro gynybos sistemas „Patriot“. Vokietijos paramą Ukrainai stebinčioje paskyroje „German aid to Ukraine“ socialinėje platformoje „X“ šeštadienį pranešta, kad artimiausiomis dienomis iš Bundesvero atsargų Ukrainai bus perduotos dvi „MIM-104 Patriot“ oro gynybos sistemos. Apie būsimą perdavimą paskelbta dar 2025 m. rugpjūčio pradžioje, o šių sistemų įsigijimą daugiausiai finansavo Danija, Lietuva ir Norvegija.

Estijos ministras pirmininkas Kristenas Michalas šeštadienį pareiškė, kad Latvija, nusprendusi pasitraukti iš Europos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos, eina klaidingu keliu.  Ketvirtadienį dauguma Latvijos parlamentarų balsavo už pasitraukimą iš vadinamosios Stambulo konvencijos, teigdami, kad ji propaguoja genderizmo teorijas ir naujas normas dėl lytinės tapatybės ar seksualinės orientacijos.

Graikijos Kretos saloje per šaudymo incidentą žuvo mažiausiai du žmonės, dar apie 10 buvo sužeisti, pranešė valstybinė žiniasklaida. Įtariama, kad šis incidentas galėjo kilti dėl keršto šeimoje. Graikijos valstybinė naujienų agentūra ANA pranešė, kad mažiausiai du žmonės, tarp jų 50-metė moteris, žuvo, kai ginkluoti užpuolikai apšaudė namus centrinėje Kretos dalyje. ANA taip pat pridūrė, kad dar mažiausiai 10 žmonių buvo sužeisti.

Šeštadienį Moldovos prezidentė Maja Sandu priėmė naujosios vyriausybės narių priesaikas. Mokslininko ir ekonomisto Alexandru Munteanu vadovaujamos vyriausybės pagrindinis prioritetas yra iki 2028 metų užbaigti derybas dėl Moldovos stojimo į Europos Sąjunga.

Prancūzijos teismas penktadienį keturiems bulgarams skyrė įkalinimo bausmes nuo 2 iki 4 metų už tai, kad jie pernai raudonais dažais išniekino holokausto memorialą. Prokurorai šį incidentą sieja su Rusijos įtaka. Paryžiaus teismas 2 metų įkalinimo bausmes skyrė Georgijui Filipovui ir Kirilui Miluševui, kurie įvykdė išpuolį. Tuo metu jo sumanytojams, Nikolajui Ivanovui ir Mircho Angelovui, buvo skirtos 4 ir 3,5 metų įkalinimo bausmės. M. Angelovas buvo nuteistas už akių ir vis dar yra laisvėje.

Paryžiaus teisme šeštadienį prieš teisėjus stojo asmenys, įtariami brangenybių vagyste iš Luvro muziejaus, pranešė prokurorai. Tačiau prokurorai neatskleidė, kiek įtariamųjų šeštadienį stojo prieš teisėjus. Per spalio 19 dienos apiplėšimą plėšikai užlipo ant pavogto krautuvo ištraukiamosiomis kopėčiomis ir, naudodami pjaustymo įrangą, įsilaužė į galeriją, kurioje saugomi karališkieji brangakmeniai.

Minint pirmąsias Novi Sado geležinkelio stoties griūties metines, tūkstančiai žmonių susirinko antrajame pagal dydį Serbijos mieste pagerbti šios tragedijos aukų. Naujienų agentūros AFP žurnalistai nurodė, kad 11 val. 52 min. vietos (12 val. 52 min. Lietuvos) laiku – tuo metu, kai pernai įgriuvo stogas – susirinkusieji pagerbė aukas 16 minučių tylos. 2024 metų lapkričio 1 dieną Serbijos Novi Sado traukinių stotyje įgriuvus betoninio lauko stogo daliai, žuvo 16 žmonių, įskaitant du vaikus.

Prieš dešimtmetį britai skeptiškai vertino imigraciją iš Rytų Europos, įvardydami, kad tai – „šalys, kurios dar nevisiškai atsigavo po gyvenimo už geležinės uždangos“, tačiau dabar požiūris pasikeitė – lenkai tapo viena labiausiai priimtinų tautybių Jungtinėje Karalystėje, rašo britų laikraščio „The Times“ žurnalistas Tomas Calveris. Nepaisant to, lenkų Didžiojoje Britanijoje vis mažėja.

Meteorologiniai zondai, kurie masiškai atskrenda iš Baltarusijos pusės, Lietuvoje aktyviai aptariami jau daugiau nei savaitę. Dėl jų periodiškai sustabdomas oro uostų darbas, Lietuva uždarė sieną su Baltarusija. Baltarusių „Zerkalo“ pakalbino lietuvį Vytį apie situaciją pasienyje ir atskleidė daugelį metų trunkančią kontrabandininkų savivalę.  Lietuvis džiaugiasi tuo, kad kontrabandinių zondų situacija pagaliau sukėlė susirūpinimą aukščiausiuose valdžios sluoksniuose.

Lenkų naikintuvai trečią kartą šią savaitę perėmė Rusijos lėktuvą virš Baltijos jūros, penktadienį pranešė Lenkijos ginkluotųjų pajėgų Operatyvinė vadovybė (DORSZ).  DORSZ socialiniame tinkle „X“ paskelbė, kad Lenkijos MiG-29 naikintuvai perėmė Rusijos žvalgybinį lėktuvą Il-20. Vadovybė pridūrė, kad tokių incidentų dažnumas „patvirtina augantį Rusijos aviacijos aktyvumą Baltijos jūros regione“. „Lenkijos pilotai sulaikė ir identifikavo užsienio orlaivį, kuris buvo palydėtas pagal NATO pro...

Berlyno Brandenburgo oro uoste penktadienį beveik dviem valandoms buvo sustabdyti skrydžiai dėl pastebėtų neatpažintų dronų, nurodė oro uosto atstovas spaudai. Pasak oro uosto atstovo spaudai, skrydžiai į ir iš Berlyno oro uosto buvo sustabdyti nuo 20 val. 8 min. iki 21 val. 58 min. vietos (nuo 21 val. 8 min. iki 22 val. 58 min. Lietuvos) laiku. Pranešama, kad uždarymo metu daugelis į Berlyną skridusių orlaivių buvo nukreipti į kitus Vokietijos oro uostus.

Baltarusijos autoritarinis vadovas Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad tinklaraštininkas Romanas Pratasevičius, kurį Baltarusijos opozicija ilgai laikė esant politinio persekiojimo auka, daug metų šnipinėjo savo šalies labui. „Daug nepasakysiu – R. Pratasevičius yra mūsų užsienio žvalgybos darbuotojas“, – penktadienį valstybinei žiniasklaidai sakė A. Lukašenka. Anot jo, R. Pratasevičius nebuvo joks opozicionierius, o rinko informaciją užsienyje, dar visai neseniai – Graikijoje.

Moldovos parlamentas penktadienį išrinko naują ministrą pirmininką, kuris vadovaus šios šalies pastangoms įstoti į Europos Sąjungą (ES) ir išsivaduoti iš Rusijos politinės orbitos, informuoja agentūra „Reuters“. Žinia apie 61-erių ekonomisto Alexandru Munteanu paskyrimą pasirodė po rugsėjo mėnesį vykusių parlamento rinkimų, kuriuose prezidentės Maios Sandu valdančioji Veiksmų ir solidarumo partija (PAS) įtikinamai nugalėjo Rusijai palankius varžovus ir gavo naują mandatą vykdyti Moldovos europi...

Šveicarijos žiniasklaidos bendrovė „Ringier“ penktadienį paskelbė, kad pardavė skaitomiausią Vengrijos bulvarinį laikraštį ir kitus svarbius leidinius vengrų grupei, kuri laikoma artima premjero Viktoro Orbano partijai „Fidesz“. Nuo V. Orbano sugrįžimo į valdžią 2010 metais, daugelis nepriklausomų žiniasklaidos priemonių Vengrijoje arba nutraukė veiklą, arba buvo nupirktos jo sąjungininkų ir paverstos „Fidesz“ partijai palankiomis priemonėmis.

Europos Sąjunga (ES) atšaukė prieštaringai vertintus planus dėl privalomo internetinių pokalbių stebėjimo reglamento, neformaliai vadinamo „Chat Control“ (liet. Pokalbių kontrolė). Pasak ES diplomatų Briuselyje, penktadienį nepavyko surinkti reikiamos valstybių narių balsų daugumos sprendimui, pagal kurį „WhatsApp“, „Signal“ ir kitos žinučių platformos turėtų vykdyti pokalbių stenėjimą.

Apie 30 teisininkų pateikė skundą prieš Prancūzijos teisingumo ministrą, kaltindami jį netiesiogine parama buvusiam šalies prezidentui Nicolas Sarkozy, šiuo metu atliekančiam laisvės atėmimo bausmę. Dešiniojo sparno lyderis, kuris vadovavo Prancūzijai 2007–2012 metais, praėjusį mėnesį buvo pripažintas kaltu dėl to, kad mėgino savo rinkimų kampaniją 2007 metais finansuoti iš tuometinio Libijos diktatoriaus Muammaro Kadhafi gautomis lėšomis.

Nyderlandų centristų lyderis Robas Jettenas penktadienį naujienų agentūrai AFP pareiškė, kad jo pergalė rinkimuose prieš kraštutinių dešiniųjų lyderį Geertą Wildersą parodė, jog įmanoma nugalėti Europoje stiprėjančias populistines partijas. „Manau, kad dabar parodėme likusiai Europai ir pasauliui, jog įmanoma nugalėti populistinius judėjimus, jei rinkimų kampanijos metu skleidžiate teigiamą žinią savo šaliai“, – sakė R. Jettenas.

Suomijos migracijos institucijos atsisakė suteikti prieglobstį 21 metų Rusijos piliečiui Danilui Muchametovui. Šių metų birželio 17 d. jis iššoko iš keleivinio traukinio „Adleris – Kaliningradas“, kai traukinys buvo Lietuvos teritorijoje. Savo pirmąjį interviu apie pabėgimo priežastis ir tai, kas vyko toliau, jis davė „Current Time“. 2004 metais gimęs Rusijos pilietis Danilas Muchametovas iš tranzitinio traukinio Adleris-Kaliningradas pabėgo birželio 17 dieną.

Nyderlandų centristų lyderis Robas Jettenas penktadienį naujienų agentūrai AFP sakė, kad jo pergalė rinkimuose prieš kraštutinių dešiniųjų lyderį Geertą Wildersą parodė, jog įmanoma įveikti populistines partijas, kurios stiprėja Europoje. „Manau, kad dabar likusiai Europai ir pasauliui parodėme, jog įmanoma įveikti populistinius judėjimus, jei agituosite siųsdami teigiamą žinią savo šaliai“, – teigė R. Jettenas.

Centristinė partija D66 nedidele persvara iškovojo pergalę Nyderlandų pirmalaikiuose rinkimuose, penktadienį savo prognozę skelbia vietos naujienų agentūra ANP. Jos teigimu, šios politinės jėgos surinktas balsų skaičius rodo, jog kraštutinių dešiniųjų lyderis Geertas Wildersas (Gertas WIldersas) nebegali sumažinti atotrūkio.

Turkijos teismas penktadienį nuteisė aštuonis asmenis dėl sausį prabangiame slidinėjimo kurorte kilusio gaisro, per kurį žuvo 78 žmonės.  Skelbiama, kad tarp nuteistųjų yra ir viešbučio savininkas. Gaisras sausio 21 dieną įsiplieskė populiariame slidinėjimo kurorte Turkijos šiaurėje, kuriame per žiemos atostogas buvo apsistoję daug žmonių, įskaitant šeimas su vaikais.  Incidento, kilusio viešbutyje „Grand Hotel“ Kartalkajoje, metu taip pat buvo sužeista 130 žmonių.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pastarosiomis savaitėmis sušvelnino savo poziciją Ukrainos klausimu – anot „Fox News“, šis pokytis sukėlė sumaištį tarp Europos sąjungininkų, kurie vis dar bando suprasti, kokių tikslų siekia Baltieji rūmai. JAV prezidento Donaldo Trumpo griežta pozicija dėl karo Ukrainoje pastarosiomis savaitėmis sušvelnėjo, o tai sukėlė sumaištį tarp Europos sąjungininkų, kurie vis dar nesupranta jo galutinio tikslo.

Latvijos parlamento sprendimas pasitraukti iš Europos konvencijos dėl smurto prieš moteris prevencijos ir kovos su juo siunčia „pavojingą žinutę“, penktadienį pareiškė Europos Taryba. Ketvirtadienį dauguma Latvijos deputatų nubalsavo už pasitraukimą iš Stambulo konvencijos, teigdami, kad ji skatina „genderistines“ teorijas ir naujas lytinės tapatybės ar seksualinės orientacijos normas.

 Dešimtys Prancūzijos advokatų pateikė ieškinį prieš teisingumo ministrą Géraldą Darmaniną, kuris kalėjime aplankė buvusį šalies prezidentą Nicolas‘ą Sarkozy. Penktadienį paskelbtame ieškininiame pareiškime 30 advokatų kaltina ministrą šališkumu. G. Darmaninas viešai pareiškė savo „liūdesį“ dėl N. Sarkozy skirtos laisvės atėmimo bausmės.

Po paskelbimo apie karinių pajėgų sumažinimą Rumunijoje, JAV valdžios pareigūnai NATO sąjungininkėms pranešė apie Vašingtono ketinimus taip sumažinti dislokuotų karių skaičių Bulgarijoje, Vengrijoje ir Slovakijoje.

Madride (Ispanija) lapkričio 4 d. vyks itin slaptas 35 šalių atstovų susitikimas, kuriame bus sprendžiama, kaip toliau remti Ukrainą. Žiniasklaida skelbia, kad „Norinčiųjų koalcijos“ pasitarimas vyks už uždarų durų, o dalyviams net bus uždrausta naudotis mobiliaisiais telefonais. Kaip rašo „El Mundo“, susitikimas organizuojamas laikantis griežto slaptumo.

Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad netrukus „dvokianti“ Europa mokės jo šaliai už švarų orą, o pats pažadėjo, jog Baltarusija nesikiš į karą, jei nepatirs išorinės agresijos, skelbia „Zerkalo“. Netrukus Europa mokės Baltarusijai už švarų, gryną orą, susidarantį iš šalies miškų ir pelkių – tokią mintį A. Lukašenka išsakė spalio 31 d., lankydamasis Berezinos biosferos draustinyje.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pasiekė nepopuliarumo rekordą: tik 11 proc. prancūzų patenkinti jo darbu. Tai rodo apklausa, kurią laikraščio „Le Figaro“ užsakymu atliko nuomonės tyrimo institutas „Verian“. E. Macrono reitingas šiuo metu yra istoriškai žemas. Iki šiol 11 proc. reitingą buvo pasiekęs tik jo pirmtakas François‘as Hollande – toks nepopuliarus šis buvo 2016 m. lapkritį.

Vokietijos degalinėje spalio 31 d. nugriaudėjo galingas sprogimas. Per incidentą Kastrope-Raukselyje sužeisti 4 žmonės – du iš jų sunkiai, skelbia „Bild“. Pasak ugniagesių tarnybos atstovo, sprogimas įvyko sunkvežimių remonto dirbtuvėse. Manoma, kad remonto darbų metu užsidegė ir sprogo autocisterna. Dviem sunkiai sužeistiems žmonėms pagalba buvo suteikta įvykio vietoje, jie paruošti transportuoti sraigtasparniu į ligoninę. Dar du asmenys patyrė lengvus sužalojimus.

Estijos kariuomenės vado manymu, šalyje girdisi per daug karo isterijos balsų ir per mažai konstruktyvių, informuotų diskusijų apie dabartinę saugumo padėtį, rašo visuomeninis transliuotojas ERR. „Kalbama, kad kitas (taikinys – ELTA) bus Narva, o tai tik kursto isteriją ir neatspindi realybės. Manau, kad informacinėje erdvėje trūksta tikslumo“, – interviu žurnalui „Sõdur“ sakė Estijos gynybos pajėgų vadas generolas leitenantas Andrusas Merilo.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas teigia norintis paaiškinti JAV prezidentui Donaldui Trumpui, kodėl jo šalis vis dar priklauso nuo rusiškos naftos ir dujų. Pasak jo, dėl geografinės padėties Vengrija neturi kito pasirinkimo, o siekiant išvengti energijos krizės būtina ieškoti išimčių iš JAV sankcijų Maskvos bendrovėms.

Rygos Domo aikštėje lapkričio 6 dieną vyks demonstracija prieš pasitraukimą iš Stambulo konvencijos. Kaip pažymi moterų teises ginančios organizacijos MARTA atstovė Beata Jonitė, už pasitraukimą balsavusios partijos neįsiklausė į Latvijos žmones. „Neatgręžkime nugaros Latvijos visuomenei ir kiekvienai smurto aukai. Netoleruokime Konvencijos pasmerkimo. Apginkime savo demokratiją ir žmogaus teises“, – ragino ji.

Lietuvai uždarius sieną su Baltarusija, pasienio punkte „Brestas“ į Lenkiją laukiančių patekti autobusų eilė ėmė staigiai augti, skelbiama „Zerkalo“, remiantis Baltarusijos sienos apsaugos tarnybos stebėjimo duomenimis. Pagal šios institucijos informaciją, spalio 30 d. 18 val. iš Baltarusijos į Lenkiją išvykti laukė 90 autobusų. Prieš parą eilėje stovėjo 50 autobusų. Spalio 31-osios rytą eilėje laukė 65 autobusai.. Praėjusį penktadienį „Brest“ autobusų spūsties išvis nebuvo.

Lenkijoje siautėjant stiprioms audroms, ketvirtadienio naktį ir penktadienio rytą Lenkijos gaisrininkai reagavo į beveik 1,9 tūkst. iškvietimų, buvo sužeisti septyni žmonės, penktadienį ryte pranešė Lenkijos nacionalinis transliuotojas. Stiprios liūtys ir vėjai, kurių greitis siekė 100 kilometrų per valandą, talžė didžiąją Lenkijos dalį, o labiausiai nukentėjo šalies šiaurės ir vakarų regionai, taip pat centrinės sritys, įskaitant sostinę Varšuvą.

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas ketvirtadienį pareiškė, kad ankstesnė vyriausybė „visiškai sugriovė“ šalies teisingumo sistemą. Interviu „TVP Info“ D. Tuskas teigė, kad jo centristinė Pilietinės koalicijos (KO) vyriausybė tęs sudėtingą teismų nepriklausomybės atkūrimo procesą.

Latvijos parlamentas ketvirtadienį nubalsavo už tai, kad šalis pasitrauktų iš Stambulo konvencijos, sutarties dėl smurto prieš moteris prevencijos, nutaręs, kad ji skatina „lyčių teorijas“. Po šio balsavimo Latvija taptų pirmąja Europos Sąjungos (ES) šalimi, pasitraukusia iš Stambulo konvencijos, kurią tas pats parlamentas ratifikavo pernai lapkritį. Ketvirtadienio sprendimas priimtas 56 balsais prieš 32, du parlamentarai susilaikė.

Jungtinių Tautų (JT) atstovas spaudai ketvirtadienį pareiškė, jog branduolinių ginklų bandymai nebus leidžiami jokiomis aplinkybėmis. „Generalinis sekretorius ne kartą tvirtino, kad dabartinė branduolinė rizika jau ir taip kelia nerimą, todėl reikia vengti bet kokių veiksmų, galinčių sukelti klaidingą apskaičiavimą ar eskalaciją su katastrofiškomis pasekmėmis (...), branduoliniai bandymai niekada ir jokiomis aplinkybėmis negali būti leidžiami“, – sakė JT generalinio sekretoriaus Antonio Guterre...

Vakarų šalys turi „nusilenkti“ Rusijos vadui Vladimirui Putinui, kad apsisaugotų nuo galimų Maskvos smūgių. Tai per Valstybės Dūmos posėdį pareiškė jos pirmininkas Viačeslavas Volodinas, kalbėdamas apie kiek anksčiau šią savaitę V. Putino pristatytus naujus ginklų tipus – „Burevestnik“ ir „Poseidon“. „Ir šiandien tie, kurie užsienyje mums kenkia, turi nusilenkti ir ruoštis eiti pas mūsų vyriausiąjį kariuomenės vadą – tik tam, kad šis ginklas nebūtų panaudotas“, – sakė V. Volodinas, pridurdamas,...

Skrydis iš Čikagos (JAV) į Frankfurtą (Vokietija) virto košmaru – vienas keleivis netikėtai užpuolė du paauglius su metaline šakute. Įvykis kilo netrukus po to, kai buvo patiektas maistas. Įgula ėmėsi veiksmų, o lėktuvas buvo skubiai nukreiptas į Bostoną. Neįprastas incidentas danguje įvyko spalio 25 d. „Lufthansa“ skrydžio iš Čikagos (JAV) į Frankfurtą (Vokietija) metu. Tuo metu lėktuve buvo apie 20 Prancūzijos vidurinės mokyklos mokinių.

Į Ukrainą vykę lietuviai Lenkijoje netoli Varšuvos pateko į skaudų eismo įvykį. Lietuviai dviem automobiliais vyko į Ukrainą, gabeno paramą į Sumų sritį, tačiau netikėtai vieno lietuvio vairuojamas automobilis prarado kontrolę ir vertėsi. Laimei, lietuvis liko gyvas. Į Ukrainą vykęs lietuvis papuolė į eismo įvykį Avariją „Facebook“ aprašė Labdaros ir paramos fondas Peremoga vadovė Giedrė Gudonytė. Įrašu ji sutiko pasidalinti su tv3.lt. „Šiąnakt nutiko tai, ko nelinkėčiau niekam.

Baltijos šalių žiniasklaidos priemonėse suskubus transliuoti pabėgusio iš Rusijos ekonomisto Vladimiro Milovo „jau netrukus Putinas bus priverstas sėsti prie derybų stalo“ teoriją, pasisakė ir paramą Ukrainai renkantis žurnalistas Arkadijus Babčenka. Jo teigimu, šiuo metu europiečiams svarbu ruoštis Rusijos agresijai ir padėti Ukrainai, o ne naiviai tikėtis Kremliaus režimo ar Rusijos ekonomikos byrėjimo.

 Rusija ketvirtadienį pareiškė, kad jos neseniai atlikti ginklų bandymai nebuvo branduoliniai, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas nurodė Jungtinėse Valstijose atnaujinti branduolinius bandymus. „Tai jokiu būdu negali būti interpretuojama kaip branduolinis bandymas“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, turėdamas omenyje pastarosiomis dienomis Rusijos atliktus dviejų ginklų, galinčių nešti branduolinę galvutę, bandymus.

Premjeras Viktoras Orbanas ketvirtadienį pareiškė, kad praėjusią savaitę Vengrijos naftos perdirbimo gamykloje kilusio gaisro priežastimi galėjo būti ataka iš išorės, pridurdamas, kad šio incidento tyrimas vis dar tęsiasi, praneša „Politico“. Pirmadienio naktį Dunojaus naftos perdirbimo gamykloje Sazchalombatos mieste į pietus nuo sostinės Budapešto kilo gaisras.

Latvijoje per tris šių metų ketvirčius sudeginta 5,981 teravatvalandės (TWh) gamtinių dujų – 6,6 poc. mažiau nei prieš metus, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Vien tik rugsėjį jų poreikis siekė 0,410 TWh ir buvo 20,4 proc. mažesnis nei tą patį praėjusių metų mėnesį. Sausį sudeginta 1,183 TWh, vasarį – 1,654 TWh dujų, kovą – 0,948 TWh, balandį – 0,555 TWh, gegužę – 0,345 TWh, birželį – 0,198 TWh, liepą – 0,330 TWh, rugpjūtį – 0,357 TWh  dujų.

Miuncheno teismas ketvirtadienį Vokietijos ir Rusijos piliečiui skyrė šešerių metų laisvės atėmimo bausmę už šnipinėjimą Maskvos naudai ir diversijų planavimą siekiant pakirsti Vokietijos paramą Ukrainai. Įtariamasis, vardu Dieteris Schmidtas, buvo pripažintas kaltu dėl pagalbos planuojant išpuolius prieš geležinkelio linijas ir karinę infrastruktūrą Vokietijoje, kaip teigiama, Rusijos žvalgybos tarnybų nurodymu.