Artimieji Rytai

JAV išskraidino karo lėktuvus iš antrosios Jungtinės Karalystės oro pajėgų bazės po Irano grasinimo, pranešė „The Wall Street Journal“ (WSJ), remdamasis su įvykiais susipažinusiais šaltiniais. Pasak laikraščio, pirmadienį po įtariamo grasinimo iš Mildenholo karališkųjų oro pajėgų (RAF) bazės Rytų Anglijoje buvo išskraidinti keli JAV degalų papildymo orlaiviai.

Izraelio pajėgos okupuotame Vakarų Krante nušovė 14-metį palestinietį, pranešė palestiniečių pareigūnai. Izraelio teigimu, kariai reagavo į svaidomus akmenis. Palestiniečių sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, Moutazas Eyadas Daghlasas žuvo vėlai pirmadienį Burkos gyvenvietėje, į šiaurės vakarus nuo Nabluso. Palestinos Raudonojo Pusmėnulio draugija pranešė, kad jos medikai suteikė pagalbą dviem šautines žaizdas patyrusiems žmonėms ir nugabeno juos į ligoninę.

Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi įspėjo JAV, kad jos arba turi priimti Teherano naujausią pasiūlymą dėl karo užbaigimo, arba susidurs su karinės eskalacijos grėsme. „Mūsų pasiūlymas, galiojantis dvi dienas, tebėra aktualus: įvykdykite reikalavimus, įskaitant karo nutraukimą visose fronto linijose, ir pamatysite rezultatus. Arba pasirinkite karą ir pamatysite, kaip mūsų budrūs ir kovose užgrūdinti kariai užkurs jums pragarą“, – socialiniame tinkle „X“ rašė A. Aragchi.

Prieš trejus metus pasaulį apskriejo kraupus Shani Louk kadras: 2023 m. spalio 7 d. ji gulėjo, kaip manoma, jau mirusi, pikapo kėbule, apsupta rėkiančių „Hamas“ teroristų. Jauna Vokietijos ir Izraelio pilietė žuvo būdama tik 22 metų, atvykusi pašokti muzikos festivalyje „Supernova“ netoli sienos su Gazos Ruožu. 2026 m. spalio 20 d. Izraelio gynybos pajėgos pranešė, kad sudavė aviacijos smūgį Džabalijoje, Gazos Ruože, ir nukovė „Hamas“ teroristą, vardu Tameras Mohammadas Ibrahimas al-Zabaqas.

Izraelis dar nebaigė kovos su Iranu, sekmadienį pareiškė šalies gynybos ministras Israelis Katzas, taip pat perspėjęs Teherano sąjungininkę Libane grupuotę „Hezbollah“ nesikišti, jei karas atsinaujintų. I. Katzas pakartojo kaltinimus, kad Iranas siekia įgyti branduolinių ginklų, nors Teheranas tai neigia. Nuo praėjusių metų Iranas jau du kartus patyrė didelio masto Izraelio ir JAV bombardavimo kampanijas. „Kalbant apie Iraną, misija dar nebaigta.

Irano pareigūnai sekmadienį įvykdė mirties bausmę trims vyrams, teismui pripažinus juos kaltais dėl „operacijų vykdymo Izraelio ir JAV naudai“ per sausio mėnesį vykusius antivyriausybinius protestus, pranešė teismų sistemos atstovai.

JAV vyriausybė siūlo 20 mln. dolerių (17 mln. eurų) atlygį ir „galimą perkėlimą“ už informaciją apie Irano branduolinę programą. Tai penktadienį (vietos laiku) pranešė JAV Centrinė vadavietė (CENTCOM), atsakinga už Persijos įlankos regioną. Ieškoma informacijos apie Irano branduolinius objektus, įrangą ir branduolinėje programoje dirbančius asmenis, pavyzdžiui, mokslininkus.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas ketvirtadienį Maskvoje priėmė Irano saugumo vadovą Mohseną Rezaei, kad aptartų dviejų šalių ryšių stiprinimą ir, be kita ko, dujotiekio tiesimą rusiškų dujų importui. Po jųdviejų susitikimo su žurnalistais kalbėjęs Irano Aukščiausiosios nacionalinio saugumo tarybos sekretorius M. Rezaei susitikimą pavadino „itin svarbiu apsikeitimu nuomonėmis“, pranešė Irano ambasada, citavusi jo žodžius.

Po triuškinamo JAV prezidento Donaldo Trumpo Respublikonų partijos pralaimėjimo kadencijos vidurio rinkimuose per mitingą Teherane iraniečiai padegė milžinišką plakatą, kuriame buvo pavaizduotas JAV vadovas ir jo sąjungininkai. Sostinės centrinėje Enghelabo aikštėje susirinkusi minia stebėjo degantį plakatą, kuriame taip pat buvo pavaizduoti viceprezidentas J. D. Vance'as, specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas ir Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu.

Vertindamas triuškinamą savo Respublikonų partijos pralaimėjimą Kongreso kadencijos vidurio rinkimuose, JAV prezidentas Donaldas Trumpas dabar priverstas spręsti sudėtingą klausimą: ką daryti dėl nepopuliaraus, jau aštuonis mėnesius trunkančio karo su Iranu. JAV prezidentas kelias savaites grasino po rinkimų atnaujinti plataus masto bombardavimus Irane, jei Teheranas nesutiktų sudaryti susitarimo prezidentui priimtinomis sąlygomis.

Irano aukščiausiasis lyderis Mojtaba Khamenei trečiadienį pareiškė, kad visi, kurie tikisi JAV politikos pokyčių, „labai klysta“. Toks jo komentaras nuskambėjo praėjus kelioms valandoms po to, kai kadencijos vidurio rinkimuose buvo suduotas smūgis prezidentui Donaldui Trumpui.

Izraelis perdavė JAV žvalgybos duomenis, kad Iranas svarsto galimybę panaudoti cheminį ginklą prieš jam priešiškas šalis Artimuosiuose Rytuose, tačiau ši informacija tik sukėlė nesutarimų Baltuosiuose rūmuose, praneša „RBC-Ukraine“, remdamasi „The New York Times“. Kaip išsiaiškino leidinys, įspėjimas iš Tel Avivo sukėlė nerimą daliai JAV pareigūnų, o kiti į jį reagavo labai skeptiškai.

Irano vyriausiasis derybininkas derybose su Jungtinėmis Valstijomis Mohammadas Bagheras Ghalibafas trečiadienį pareiškė, kad po demokratų pergalės prieš respublikonus kadencijos vidurio rinkimuose amerikiečiai tarė karui „ne“. „Sąžinė ar pragyvenimo išlaidos – amerikiečiai pasakė „NE“ KARUI“, ir mes pritariame šiai žiniai“, – socialiniame tinkle „X“ rašė M. B. Ghalibafas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pranešė apie pažangą derybose su Iranu, siekiant išvengti atsinaujinančio karo. Teheranas tuo metu informavo apie intensyvias diskusijas ir pasiūlė griežtomis sąlygomis vėl atverti Hormuzo sąsiaurį.

Iranas pirmadienį pareiškė, kad su Vašingtonu vyksta intensyvus pasikeitimas informacija, ir pasiūlė griežtomis sąlygomis vėl atverti Hormuzo sąsiaurį. Šių veiksmų imtasi stiprėjant pastangoms užkirsti kelią grįžimui prie karo. Užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi nurodė, kad netiesioginės derybos vyksta per tarpininkus. Kinija taip pat paragino grįžti prie derybų, o Irano saugumo vadovas konfliktą aptarė su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Prieš dešimtmetį grupuotė „Islamo valstybė“ (IS) viešino savo nusikaltimus žmonijai, verbuodama radikalus iš viso pasaulio ir įvesdama žiaurią priespaudos sistemą didelėse Sirijos ir Irako dalyse. Praėjus keleriems metams po grupuotės karinio sutriuškinimo, jos nariai vėl atsidūrė dėmesio centre – šįkart jie, įskaitant Prancūzijos piliečius, teisiami Irake už žiaurumus, įvykdytus prieš vadinamajame kalifate įstrigusius žmones. Rugsėjį prasidėjo 47 Prancūzijos piliečių teismo procesai.

 Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi pirmadienį pareiškė, kad, didėjant karo Artimuosiuose Rytuose atsinaujinimo grėsmei, per tarpininkus vyksta „labai intensyvios“ derybos su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. „Atsižvelgiant į dabartinės situacijos jautrumą ir rimtumą, konsultacijos ir svarstymai vyksta labai intensyviai. Kataras ir Pakistanas šiose derybose atlieka labai aktyvų tarpininkų vaidmenį“, – sakė jis interviu, duotame oficialiai naujienų agentūrai IRNA.

 Iranas pranešė esąs pasirengęs per dvi dienas vėl atverti Hormuzo sąsiaurį, jei JAV sutiks su jo sąlygomis, nors anksčiau siūlė vienos savaitės terminą. „Galimybė įgyvendinti šį planą per dvi dienas yra dar vienas Irano geranoriško požiūrio įrodymas“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Esmaeilis Baqaei. „Pareiškėme, kad, įvykdžius Irano reikalavimus, per trumpą laiką būtų galima atkurti saugumą Hormuzo sąsiauryje ir atnaujinti derybų procesą“, – teigė jis.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu, anot žiniasklaidos, per pokalbį telefonu aptarė galimas naujas atakas prieš Iraną. Per šeštadienį vykusį pokalbį abu lyderiai aptarė tarpininkavimo pastangų būklę, sekmadienį pranešė žinių portalas „Axios“, remdamasis abiejų šalių vyriausybių pareigūnais.

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas dar nepriėmė sprendimo dėl naujų smūgių Iranui, šeštadienį pareiškė JAV valstybės sekretorius Marco Rubio. Šis pareiškimas nuskambėjo įstrigus taikos deryboms. „Galime pasiekti karinių tikslų, jei to siektume. Jis sprendimo nepriėmė. Šiandien neturiu jokio pranešimo šiuo klausimu ir nė į vieną iš šių dalykų nežiūrime pro pirštus“, – spaudos konferencijoje Didžiojo dvidešimtuko (G20) susitikime Atlantoje, Džordžijoje, sakė M. Rubio.

Nepaisant didėjančio susirūpinimo dėl karo veiksmų atsinaujinimo, Irano diplomatijos vadovas šeštadienį pareiškė, kad derybos su Jungtinėmis Valstijomis neplanuojamos. „Susitikimai su Amerikos pareigūnais šiuo metu neplanuojami, o bet kokios priešingos spėlionės tėra žiniasklaidos prielaidos“, – duodamas interviu „Al Jazeera“ sakė užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi, pranešė valstybinė naujienų agentūra IRNA.

Irano aukščiausiasis lyderis Mojtaba Khamenei šeštadienį rašytiniame pareiškime įspėjo Jungtines Valstijas ir Izraelį neatnaujinti karo veiksmų. „Jei priešai vėl surengtų karines ar teroristines atakas, būtent Islamo Respublikos ginkluotosios pajėgos ir Irano tauta nustatys laiką ir sąlygas, kada jos bus nutrauktos“, – teigiama M. Khamenei priskiriamame pareiškime, kuris buvo paskelbtas jo internetinėje svetainėje.

Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu politinis blokas aplenkė opoziciją, tačiau jam gerokai pritrūko iki daugumos parlamente, rodo penktadienio rytą paskelbti galutiniai šalies parlamento rinkimų rezultatai. B. Netanyahu dešiniųjų ir kraštutinių dešiniųjų partijų koalicija iškovojo 53 iš 120 vietų Knesete, o jo vadovaujama partija „Likud“, gavusi 27 mandatus, išliko didžiausia atskira parlamento frakcija.

Dedant pastangas atnaujinti taikos derybas, Irano žiniasklaida ketvirtadienį pranešė, kad Teheranas gavo JAV viceprezidento J. D. Vance‘o laišką, tačiau į jį dar neatsakė.

Trečiadienio rytą auštant Izraelyje buvo skaičiuojami rinkėjų balsai, tačiau balsavusių rinkėjų apklausos rodė, kad šaliai itin svarbūs parlamento rinkimai aiškaus nugalėtojo neišaiškino. Tai veikiausiai reiškia kelias savaites truksiančių partijų derybų ir ginčų dėl valdančiosios koalicijos sudarymo bei naujo ministro pirmininko paskyrimo pradžią. Kol kas ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu toliau eis laikinojo vyriausybės vadovo pareigas.

Izraelyje vykstančiuose lemiamuose visuotiniuose rinkimuose suskaičiavus 50 proc. balsų, ministro pirmininko Benjamino Netanyahu stovykla trečiadienį lenkia opoziciją, rodo Centrinės rinkimų komisijos duomenys. Suskaičiavus 50,1 proc. balsalapių, prognozuojama, kad B. Netanyahu blokas parlamente gaus 56 iš 120 vietų. Tuo metu opozicijos blokui numatomos 49, o arabų partijoms – 15 vietų.

Jungtinės Valstijos įspėjo kelias Persijos įlankos arabų šalis apie galimybę po lapkričio 3 d. vyksiančių tarpinių Kongreso rinkimų surengti trumpą, bet intensyvią karinę kampaniją prieš Iraną, skelbia „The Wall Street Journal“. Vašingtonas ruošiasi galimam smūgių atnaujinimui, tačiau galutinio sprendimo dėl naujos operacijos JAV prezidentas Donaldas Trumpas dar nepriėmė.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu ir jo varžovas Gadi Eisenkotas trečiadienį pareiškė sieksiantys suformuoti vyriausybę, nors nė vienas iš jų neužsitikrino daugumos per pirmuosius rinkimus po šalį sukrėtusio 2023 m. spalio 7 d. išpuolio. Antradienį rinkėjų aktyvumas buvo didžiausias, koks buvo matytas per kelis dešimtmečius.

Pagrindinis Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu varžovas rinkimuose po pirmųjų rezultatų prognozių paskelbimo pareiškė sieksiantis pakeisti B. Netanyahu vyriausybę. Remiantis didžiųjų televizijos kanalų prognozėmis, B. Netanyahu dešiniųjų konservatorių partija „Likud“ tapo stipriausia politine jėga parlamente.

Ukrainai dar keleriems metams būtų užtekę raketų oro gynybos sistemoms „Patriot“, jei didelė jų dalis nebūtų buvusi panaudota Artimuosiuose Rytuose. Tačiau kovinė patirtis padėjo Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms pakeisti šių sistemų naudojimo taktiką. Apie tai naujienų portalo „RBC-Ukraine“ tinklalaidėje kalbėjo Ukrainos karinių oro pajėgų vadovybės Komunikacijos departamento vadovas Jurijus Ihnatas.

JAV kariuomenė Artimuosiuose Rytuose yra pasirengusi per 96 valandas nuo JAV prezidento Donaldo Trumpo įsakymo gavimo pradėti naujas, potencialiai plataus masto karines operacijas prieš Iraną. Apie tai CNN pranešė neįvardyti JAV pareigūnai. Šaltinių teigimu, šiuo metu regione dislokuota pakankamai pajėgų galimoms atakoms surengti.

Irano teismų sistemos vadovas šeštadienį surengė retą susitikimą su šalies aukščiausiuoju lyderiu Mojtaba Khamenei, kuris po paskyrimo dar nepasirodė viešumoje, pranešė teismų institucijos. M. Khamenei kovo mėnesį buvo pasirinktas pakeisti savo tėvą ir ilgametį valdovą ajatolą Ali Khamenei, kuris karo Artimuosiuose Rytuose pradžioje per JAV ir Izraelio smūgius Teherano centre žuvo kartu su aukšto rango karo vadais, o pats M. Khamenei per tą pačią ataką esą buvo sužeistas.

Šeštadienį Saudo Arabijos smūgiai Jemeno sostinėje Sanoje nusinešė 11 žmonių gyvybes, pranešė husių žiniasklaida. Tai įvyko netrukus po to, kai su husiais kovojanti Saudo Arabijos vadovaujama koalicija paskelbė, kad perėmė dvi raketas, nukreiptas į Saudo Arabijos miestus. Husių žiniasklaidos priemonė „Al-Masirah“ pranešė apie seriją „priešės Saudo Arabijos oro smūgių“, nukreiptų į Saną, įskaitant vieną smūgį į namą. Jo metu žuvo mažiausiai keturi žmonės, o keli buvo sužeisti.

Jungtinės Amerikos Valstijos gali smogti Iranui jau šį savaitgalį, penktadienį pareiškė JAV ambasadorius, Vašingtonui ir Izraeliui vis griežčiau grasinant Teheranui. „Ar smūgis gali būti surengtas šį savaitgalį? Be abejo“, – atsakydamas į Izraelio kariuomenės radijo klausimą sakė JAV ambasadorius Turkijoje ir už Sirijos klausimus atsakingas pareigūnas Tomas Barrackas, tiesiogiai nedalyvaujantis sprendžiant Irano problemą.

JAV prezidento Donaldo Trumpo sūnus Donaldas Trumpas jaunesnysis nepatenkintas dėl JAV karo su Iranu, skelbia „The Atlantic“. Anot leidinio, privačiai jis reiškia susirūpinimą dėl padėties. Dar rinkimų kampanijos metu D. Trumpas jaunesnysis turėjo viziją, kad jo tėvas neleis Amerikai įsitraukti į dar vieną karą Artimuosiuose Rytuose. Vis dėlto prezidentas įtraukė Jungtines Valstijas į karą su Iranu – ir D. Trumpas jaunesnysis tuo nėra patenkintas.

Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi antradienį priėmė Rusijos diplomatijos vadovą Sergejų Lavrovą, o po susitikimo jis pareiškė, kad Rusija ir Iranas dar niekada taip glaudžiai nebendradarbiavo. „Niekada mūsų istorijoje Iranas ir Rusija nedirbo taip glaudžiai kaip dabar“, – socialiniame tinkle „X“ parašė A. Araghchi.

Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu pareiškė, kad po Ukrainos atakų prieš Rusijos technologijų milžinės „Yandex“ duomenų centrus 60 proc. sumažėjo interneto aktyvumas, kuris, jo teigimu, iš Rusijos vartotojų paskyrų buvo nukreiptas prieš Izraelį. „Nežinau, ar matėte, kas neseniai įvyko Ukrainoje – „Yandex“ centro sprogdinimas. Dėl to 60 proc. to botų srauto, kurį prieš mus vykdė subjektai iš Rusijos, tiesiog dingo. Tai parodo, kokia galinga ši jėga yra.

JAV kariuomenė parengė naujus smūgių planus, kuriuose numatyta galimybė prieš Irano energetikos infrastruktūrą ir branduolinius objektus panaudoti vadinamąją „visų bombų bombą“, jei prezidentas Donaldas Trumpas nurodytų prieš lapkritį vyksiančius kadencijos vidurio rinkimus arba po jų atnaujinti karines operacijas, pranešė keli su šiuo klausimu susipažinę JAV pareigūnai, kurių žodžius cituoja CNN. GBU-43/B, dar vadinamos MOAB (angl.

Saudo Arabija nustojo viešai įspėti apie artėjančias karines atakas likus kelioms dienoms iki mirtinų smūgių serijos Rijado oro uoste, per kurią žuvo mažiausiai 18 žmonių ir daugiau nei 300 buvo sužeisti.

Saudo Arabijos valdžios institucijos po naujos atakos, per kurią buvo sužeisti keli žmonės, šeštadienį sustabdė Rijado tarptautinio oro uosto veiklą. Pasak šaltinio medicinos sektoriuje, dėl susidariusios padėties sveikatos apsaugos pareigūnai ėmėsi retai taikomos priemonės – masiškai iškvietė gydytojus reaguoti į rimtą ekstremaliąją situaciją. Tuo pat metu užsienio šalių ambasados perspėjo savo piliečius vengti oro uosto.

Antrasis pilotas, kuris praėjusią savaitę užpuolė „Flydubai“ lėktuvo kapitoną, planavo sudaužyti orlaivį Tel Avivo tarptautiniame oro uoste, penktadienį pareiškė Jungtinių Arabų Emyratų vyriausiasis prokuroras. Antrasis pilotas iš Omano įkvėpimo sėmėsi iš 2001 m. rugsėjo 11 d. „Al Qaeda“ savižudiškų išpuolių Jungtinėse Valstijose ir bandė įvykdyti ataką „siekdamas pražudyti kuo daugiau žmonių“, teigiama prokuroro išvadose, kurias paskelbė valstybinė žiniasklaida.

JAV dirbtinio intelekto bendrovė „OpenAI“ ketvirtadienį pranešė užkirtusi kelią dviem Rusijos ir Irano vykdytoms įtakos operacijoms, per kurias naudojantis dirbtinio intelekto įrankiu „ChatGPT“ buvo kuriamos fiktyvios žurnalistų tapatybės ir prisidengiant analitiniu centru slapta skleidžiama prieš Ukrainą nukreipta propaganda.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas ketvirtadienį susitiko su Irano prezidentu Masoudu Pezeshkianu ir pažadėjo „daryti viską“, kad padėtų užbaigti konfliktą Artimuosiuose Rytuose, pranešė Rusijos naujienų agentūros.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos Irano iki lapkričio 3 d. vyksiančių kadencijos vidurio rinkimų nepuls – pasak jo, Vašingtonas su Teheranu veda produktyvias derybas. D. Trumpas apie tai paskelbė socialiniame tinkle „Truth Social“, kai, žiniasklaidai pranešus apie tai, kad JAV dar iki rinkimų gali suduoti naujų smūgių Iranui, ketvirtadienį smarkiai pakilo naftos kainos.

Rijado oro uoste ketvirtadienį buvo smarkiai apgadintas mažiausiai vienas lėktuvas, naujienų agentūrai AFP pranešė du informuoti šaltiniai, praėjus kelioms valandoms po to, kai Saudo Arabijos sostinėje nuaidėjo keli sprogimai. Pirmasis šaltinis teigė, kad buvo nuniokotas mažiausiai vienas lėktuvas, o antrasis tvirtino, kad buvo smogta trims lėktuvams.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas per pokalbį telefonu su Irano prezidentu Masoudu Pezeshkianu pareiškė, kad Maskva yra pasirengusi prisidėti prie pastangų tarpininkauti Artimuosiuose Rytuose jau kelis mėnesius vykstančiame ir aklavietėje atsidūrusiame kare. Rusija ir Iranas – dvi šalys, kurioms pasaulyje taikoma daugiausia sankcijų, – per Maskvos invaziją į Ukrainą gerokai sustiprino tarpusavio karinius ir prekybinius ryšius ir tapo vis labiau priklausomi vienas nuo kito.

Valstybinė žiniasklaida praneša, kad Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas pirmadienį pareiškė, jog derybos su Jungtinėmis Valstijomis yra beprasmės ir baigiasi tik naujais amerikiečių išpuoliais. „Iki šiol jie mus atakavo tris kartus po derybų, ir tai rodo, kad jie nesiekia dialogo; greičiau jų tikslas yra nuversti Irano Islamo Respubliką, – valstybinė naujienų agentūra IRNA citavo M. Pezeshkianą.

Iranas Hormuzo sąsiaurio atvėrimą sieja su septynių išankstinių sąlygų Jungtinėms Valstijoms įvykdymu, sekmadienį pareiškė parlamento pirmininkas ir vyriausiasis Irano derybininkas Mohammadas Bagheras Ghalibafas. Valstybinės naujienų agentūros IRNA teigimu, M. B. Ghalibafas pareiškė, kad laukimo ir vienašališkų reikalavimų diktavimo laikas baigėsi. Pasak jo, Irano pozicija yra visiškai aiški ir galutinė.

Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi sekmadienį pareiškė, kad jo šalies konfliktui su JAV karinio sprendimo nėra. Taip jis kalbėjo deryboms dėl karo užbaigimo, panašu, atsidūrus aklavietėje.   Pareiškė, kad nėra karinio sprendimo Intensyvaus bombardavimo kampanija nepadėjo užbaigti karo, kurį JAV ir Izraelis pradėjo vasario pabaigoje, o Vašingtonas pastarosiomis savaitėmis sumažino karines operacijas ir pirmenybę teikia ekonominiam spaudimui.