JAV prezidentas kelias savaites grasino po rinkimų atnaujinti plataus masto bombardavimus Irane, jei Teheranas nesutiktų sudaryti susitarimo prezidentui priimtinomis sąlygomis.
Trečiadienį pirmą kartą komentuodamas triuškinamą demokratų pergalę rinkimuose, kurią iš dalies lėmė amerikiečių nepasitenkinimas karu, D. Trumpas iš esmės pritarė viceprezidentui J. D. Vance'ui, viešai prakalbusiam, kad karas respublikonams tapo katastrofa.
„Tai iš esmės tiesa, nes dėl jo šiek tiek pabrango benzinas“, – sakė D. Trumpas.
Vis dėlto, nepaisydamas didelės politinės karo kainos, jis ir toliau gynė savo sprendimą pradėti konfliktą.
„Tačiau jei reikėtų tai padaryti dar kartą, padaryčiau tą patį“, – tikino JAV prezidentas.
Per JAV ir Izraelio smūgius ir Irano atsakomąsias atakas regione padaryta dešimčių milijardų dolerių žala. Konflikto padarinius savo piniginėse pajuto ir šeimos visame pasaulyje – išaugo degalų kainos ir išlaidos beveik visuose sektoriuose.
Dabar, D. Trumpui svarstant tolesnius veiksmus, sprendimų reikšmė Iranui, Artimiesiems Rytams ir visai pasaulio ekonomikai yra milžiniška.
Trumpas gali jaustis mažiau suvaržytas, tačiau konfliktas tapo sudėtingesnis
Nors nafta vėl gabenama per Hormuzo sąsiaurį, tarptautinius tanklaivius lydint JAV karinio jūrų laivyno laivams, konfliktas išplito į Raudonąją jūrą, kur kovoja Irano remiami husių sukilėliai ir Saudo Arabijos vadovaujama koalicija.
Padėtis Raudonosios jūros regione išlieka itin nestabili. Husiai atakuoja Jemeno civilius gyventojus ir Saudo Arabijos infrastruktūrą bei siekia stiprinti ryšius su ginkluotomis grupuotėmis visame Somalio pusiasalio regione.
Jemene veikiančių husių išpuoliai prieš tarptautiniu mastu pripažintos Jemeno vyriausybės kontroliuojamas teritorijas taip pat dar labiau paaštrino gilėjančią humanitarinę krizę.
Vienas aukšto rango Jemeno vyriausybės pareigūnas pažymėjo, kad Irano ir jo remiamų grupuočių keliama grėsmė regionui po JAV rinkimų „per naktį nepasikeitė“, ir paragino Vašingtoną vengti skubotų sprendimų. Pareigūnas kalbėjo su anonimiškumo sąlyga, nes neturėjo įgaliojimų viešai komentuoti šio klausimo.
„Yra pagrindo manyti, kad Trumpas gali jaustis mažiau suvaržytas, nes politinė žala jau padaryta. Tačiau strateginiai skaičiavimai ir logika, kuria remiantis siekiama tam tikrų tikslų intensyvinant smūgius Iranui, šiandien niekuo nesiskiria nuo to, kokie jie buvo prieš savaitę ar mėnesį“, – sakė buvęs Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) vyresnysis analitikas Brianas Haggerty, nagrinėjęs Artimųjų Rytų saugumo klausimus.
Analitikai: Trumpas turi bent kelis pasirinkimus
B. Haggerty, dabar bendradarbiaujantis su Vašingtone įsikūrusiu analitiniu centru „Defense Priorities“, teigė, kad D. Trumpas galėtų nuspręsti iš esmės nekeisti dabartinės strategijos – JAV kariuomenė toliau vykdytų vadinamuosius „gynybinius smūgius“ ir tęstų jūrų blokadą, kuria siekiama apriboti Irano naftos tiekimą pasaulinei rinkai.
Kita galimybė – smogti su Irano branduoline programa siejamam objektui giliai po žeme Kirtiklio kalne centrinėje Irano dalyje, sakė per pirmąją D. Trumpo kadenciją JAV valstybės sekretoriaus padėjėjo Artimųjų Rytų reikalams pareigas ėjęs Davidas Schenkeris. D. Trumpas ne kartą užsiminė svarstantis galimybę atakuoti šį objektą.
D. Schenkerio teigimu, po tokio smūgio D. Trumpas galėtų nutraukti karinius veiksmus ir pareikšti, kad Irano branduolinei programai jau padaryta pakankamai žalos. Tuomet jis galbūt mėgintų sudaryti susitarimą „dėl akių“, kuriuo būtų atkurtas laisvas laivų judėjimas Hormuzo sąsiauriu, Iranui iš dalies sušvelnintos sankcijos, o tolesnės derybos dėl branduolinės programos atidėtos ateičiai.
Dar viena galimybė būtų įgyvendinti anksčiau per karą D. Trumpo išsakytus grasinimus surengti plataus masto atakas prieš Irano infrastruktūrą.
„Iraniečiai gali manyti, kad prezidentas yra politiškai susilpnėjęs ir suvaržytas Kongreso, tačiau gali būti ir priešingai“, – sakė D. Schenkeris.
Tačiau, pasak D. Schenkerio, toks konflikto eskalavimas veikiausiai dar labiau paaštrintų naftos ir energijos kainų problemą, kurią daugelis rinkėjų antradienį nurodė kaip vieną iš priežasčių balsuoti už demokratus.
Trečiadienį po rinkimų „Brent“ rūšies naftos kaina nukrito žemiau 95 JAV dolerių už barelį ir pasiekė žemiausią lygį per du mėnesius. Tai rodo, kad rinkos didelio masto smūgių nesitiki.
Regiono pareigūnai įdėmiai stebi tolesnius Trumpo veiksmus
Likus kelioms savaitėms iki JAV rinkimų, Artimųjų Rytų pareigūnai įdėmiai sekė kiekvieną D. Trumpo pareiškimą, mėgindami suprasti, kokius tolesnius veiksmus prezidentas respublikonas svarsto.
Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu per savaitgalį vykusį pokalbį telefonu ragino D. Trumpą atnaujinti smūgius Iranui, tačiau JAV prezidentas imtis karinių veiksmų neįsipareigojo, teigė apie pokalbį informuotas asmuo.
Trys Artimųjų Rytų valstybių vyriausybių pareigūnai trečiadienį teigė, kad D. Trumpas ir jo administracija, panašu, signalizavo Iranui, jog po JAV rinkimų Teherano derybinės pozicijos tik silpnės.
Pasak šių pareigūnų, JAV prezidento administracijos atstovai neoficialiais diplomatiniais kanalais leido suprasti, kad po lapkričio 3 d. D. Trumpas gali būti labiau linkęs atnaujinti smūgius, nes politiniu požiūriu nebeturės daug ko prarasti. Pareigūnai kalbėjo su anonimiškumo sąlyga, nes neturėjo įgaliojimų viešai komentuoti šio klausimo.
Pareigūnų teigimu, po triuškinamo antradienio rinkimų pralaimėjimo išliko susirūpinimas, kad D. Trumpas gali dar ryžtingiau imtis plataus masto arba naujų ribotų smūgių Iranui.
Ketvirtasis pareigūnas teigė, kad rinkimų rezultatai suteikė tarpininkams šiokio tokio optimizmo dėl galimybės rasti kelią konfliktui išspręsti.
Tuo metu J. D. Vance'as atrodę linkęs aiškiau nei jo vadovas D. Trumpas susieti triuškinamą pralaimėjimą rinkimuose su karu Irane. Prezidentas iš pradžių dėl nesėkmės kaltino pačius respublikonų kandidatus.
„Priežastis, dėl kurios pralaimėjome, yra karas“, – ilgame įraše socialiniuose tinkluose apie kadencijos vidurio rinkimus pareiškė J. D. Vance'as.
Galimu kandidatu 2028 m. prezidento rinkimuose laikomas J. D. Vance'as Baltuosiuose rūmuose buvo vienas labiausiai abejojusių sprendimo pradėti karą pagrįstumu, tačiau D. Trumpui priėmus šį sprendimą jį palaikė.
Rinkėjų apklausa: karas Irane turėjo įtakos, tačiau nebuvo svarbiausias
Keli netikėtas pergales antradienį iškovoję demokratų kandidatai savo pergalės kalbose atkreipė dėmesį į rinkėjų nepasitenkinimą karu Irane.
„Kad ir kur nuvykdavau, visur girdėdavau tą patį. Žmonės man sakydavo: Joshai, vos išgaliu nusipirkti maisto, išlaikyti stogą virš galvos, susimokėti už elektrą. O dėl šio karo Irane man sunku net įsipilti degalų į automobilį“, – pasakojo naujai išrinktas Ajovos senatorius Joshas Turekas.
Plataus masto AP rinkėjų apklausos, kurioje dalyvavo daugiau kaip 100 tūkst. JAV rinkėjų, duomenimis, maždaug šeši iš dešimties respondentų teigė, kad Jungtinės Valstijos priėmė neteisingą sprendimą pradėdamos karinius veiksmus prieš Iraną.
Dauguma karu Irane nepatenkintų rinkėjų savo apygardose balsavo už demokratų kandidatus į JAV Atstovų Rūmus, tačiau apklausa parodė, kad daugumai rinkėjų šis karas nebuvo svarbiausias klausimas.
Tik maždaug trečdalis rinkėjų nurodė, kad karas Irane turėjo lemiamą reikšmę jų pasirinkimui rinkimuose į Kongresą. Maždaug pusė rinkėjų lemiamais klausimais laikė pragyvenimo išlaidas arba korupciją valdžios institucijose.
Beveik visi už demokratų kandidatus į Atstovų Rūmus balsavę rinkėjai teigė, kad sprendimas pradėti karą su Iranu buvo neteisingas, o maždaug aštuoni iš dešimties respublikonų kandidatus palaikiusių rinkėjų manė, kad šis sprendimas buvo teisingas.
Apklausos duomenimis, maždaug šeši iš dešimties rinkėjų visoje šalyje teigė esantys labai susirūpinę dėl benzino ir dyzelino kainų, o maždaug du trečdaliai šios grupės balsavo už demokratų kandidatus į Atstovų Rūmus savo apygardose.
Tačiau D. Trumpas pareiškė, kad net ir žvelgdamas atgal savo sprendimų dėl Irano nekeistų.
„Galiu pasakyti, kad kalbant apie šį karą, nieko nebūčiau daręs kitaip“, – sakė prezidentas.
ELTA primena, kad lapkričio 3 d. JAV vyko kadencijos vidurio rinkimai, kuriuose buvo renkami visi 435 Atstovų Rūmų nariai ir 35 iš 100 Senato narių. Demokratų partija iškovojo daugumą abiejuose Kongreso rūmuose.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
