Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ištikimiausio propagandisto Vladimiro Solovjovo laidoje skubiai prisireikė kviesti gydytoją, kai vienas iš laidos svečių netikėtai apalpo. Internete pasirodė V. Solovjovo laidos „Vakaras su Vladimiru Solovjovu“ ištrauka, kurioje Kremliaus propagandistas su svečiais aptaria Jungtines Valstijas.  Netikėtai vienas iš laidoje kalbintų pašnekovų tiesioginio eterio metu apalpo ir susmuko ant žemės.

  Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį sakė surengęs produktyvias derybas su vizito į Kyjivą atvykusiu Japonijos premjeru Fumio Kishida. „Mūsų derybos su p. Kishida buvo gan produktyvios“, – savo vakaro kreipimesi sakė V. Zelenskis. „Taip pat išgirdau labai konkretų Japonijos norą  dirbti drauge su mumis dar aktyviau mobilizuojant pasaulį dėl tarptautinės tvarkos, saugantis nuo agresijos, saugantis nuo Rusijos teroro“, – sakė jis.

Rusija ir Kinija susitarė, kad niekada neturėtų kilti branduolinis karas, sakoma antradienį Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir jo Kinijos kolegos Xi Jinpingo pasirašytoje deklaracijoje. „Branduoliniame kare negali būti nugalėtojų ir jis niekada neturi būti pradėtas“, – sakoma deklaracijoje. Joje priduriama, kad abi valstybės taip pat išreiškė susirūpinimą dėl didėjančio NATO buvimo Azijoje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį po Kremliuje įvykusių derybų su Kinijos vadovu Xi Jinpingu pasidžiaugė tuo, ką pavadino ypatingu Maskvos santykių su Pekinu pobūdžiu, bei teigė, kad jie turi neribotas galimybes. „Esu įsitikinęs, kad Rusijos ir Kinijos bendradarbiavimas turi tikrai neribotas galimybes ir perspektyvas“, – sakė V. Putinas po derybų surengtoje vakarienėje, per kurią kėlė tostą už rusų ir kinų klestėjimą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį apkaltino Kyjivą nenorint įgyvendinti Kinijos pasiūlyto taikos plano, kuriuo būtų siekiama nutraukti kovas Ukrainoje. „Daugelis Kinijos pateikto taikos plano nuostatų... gali būti laikomos taikaus susitarimo pagrindu, kai Kyjivas ir Vakarai bus tam pasirengę“, – po derybų su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu sakė V. Putinas. „Tačiau kol kas tokio jų pasirengimo nematome“, – pridūrė jis.

Rusijos valdžios institucijos antradienį atliko kratas kelių žmogaus teisių aktyvistų ir istorikų, priklausančių garsiai žmogaus teisių grupei „Memorial“, praėjusiais metais pelniusiai Nobelio taikos premiją, namuose ir biuruose.  Kratų banga, kurios metu policija apklausė „Memorial“ aktyvistus, yra pastaraisiais metais Kremliaus vykdomų represijų ir plataus masto agresijos prieš opoziciją dalis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pareiškė, kad Maskva bus priversta reaguoti, jei Jungtinė Karalystė suteiks Ukrainai karinių atsargų, įskaitant šarvus pramušančius šaudmenis, kuriuose yra nusodrintojo urano. „Jungtinė Karalystė ... paskelbė ne tik apie tankų, bet ir sviedinių su nusodrintuoju uranu tiekimą Ukrainai. Jei taip atsitiks, Rusija bus priversta reaguoti“, – po Kremliuje vykusių derybų su Kinijos kolega Xi Jinpingu žurnalistams sakė V. Putinas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pareiškė, kad Kremliuje surengė naują „prasmingų ir nuoširdžių“ derybų su Kinijos vadovu Xi Jinpingu ratą prieš didesnių delegacijų diskusijas. „Ką tik įvyko labai prasmingas ir nuoširdus pasikeitimas nuomonėmis apie Rusijos ir Kinijos santykių plėtros perspektyvas“, – sakė Rusijos vadovas per valstybinę televiziją.

Italijos teismas patenkino JAV užklausą dėl Krasnojarsko krašto (Rusija) gubernatoriaus sūnaus Artiomo Uso ekstradicijos. Jis yra kaltinamas dalyvavęs nusikalstamose naftos, ginkluotės technologijų sankcijų apėjimo schemose. Po sulaikymo kaltinimus jam pateikė ir Rusijos teisėsauga. Manoma, kad tai skirta jį tokiu būdu išgelbėti iš JAV rankų. „La Repubblica“ skelbiama, kad Milano teismo generalinis prokuroras patenkino JAV prašymą išduoti anksčiau Italijoje sulaikytą Artiomą Usą.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas antradienį atvyko į Kremlių pradėti oficialių derybų su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, rodo valstybinės televizijos transliuoti vaizdai. Xi Jinpingas į Kremlių įžengė raudonu kilimu, o didžiulėje ceremonijų salėje jį pasitiko V. Putinas ir aukšto rango Rusijos pareigūnų delegacija bei karinis pučiamųjų orkestras, kuris sugrojo abiejų šalių himnus.

Tarptautinio Baudžiamojo Teismo Hagoje sprendimas išduoti arešto orderį Vladimirui Putinui Kremliuje buvo vertinamas kaip „pats netikėčiausias Vakarų žingsnis“, skelbia „Meduza“ šaltiniai, artimi Rusijos prezidento administracijai. Anot leidinio pašnekovų, Rusijos valdžia tam nesiruošė. Didžiausias galvasopis Kremliui dabar yra iškilęs pavojus visai 2023-ųjų Kremliaus viešųjų ryšių strategijai.

Buvęs apsišaukėliškos „Donecko liaudies respublikos“ gynybos ministras ir FST agentas Igoris Girkinas, daug prisidėjęs prie 2014-aisiais vykdytos Rusijos agresijos Ukrainos rytuose, liepė Rusijos prezidentui V. Putinui „užsičiaupti ir nedaryti gėdos“. „Užsičiaupk! Užsičiaupk Vladimirai Vladimirovičiau…“, – emocingai kalbėjo buvęs smogikų vadas Igoris Girkinas.

Vengrija melagienomis vadina pranešimus, kad ji sutrukdė paskelbti bendrą Europos Sąjungos šalių narių pareiškimą dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) išduoto Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderio. Pasak Vengrijos vyriausybės atstovo Zaltano Kovacso, šalis pritarė TBT sprendimui dėl arešto orderio ir daugiau komentarų šia tema nepanoro pateikti.  „Vengrija sutiko su TBT sprendimu ir nenori jo kaip nors komentuoti.

Rusijos biudžete dėl karo Ukrainoje ir vėliau paskelbtų ekonominių sankcijų atsivėrus milžiniškai skylei šalies politikai ėmėsi siūlymų, kaip pagerinti ekonominę situaciją. Jeigu kalbos apie papildomą verslo apmokestinimą jau tapo įprastomis, tai neseniai rusus pasiekė naujiena, kad gali tekti kompensuoti negaunamas „Gazprom“ pajamas iš savo kišenės.

Rusija balandžio pradžioje planuoja surengti neoficialų Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį ir jame aptarti, jos teigimu, į Rusiją išvežtų ukrainiečių vaikų „realią padėtį“. Šis klausimas atsidūrė dėmesio centre po to, kai Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) paskelbė Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderį dėl karo nusikaltimų, susijusių su ukrainiečių vaikų grobimu.

Praėjusius daugiau nei metams nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios Turkija  didėjančio JAV bei Europos spaudimo sąlygomis nuo šio mėnesio sustabdė Vakarų sankcijomis uždraustų prekių tranzitą į Rusiją, agentūrai „Reuters“ pareiškė vienas Turkijos aukščiausio rango eksportuotojų ir diplomatas.

Ukrainos karinės žvalgybos agentūra vėlai pirmadienį pranešė apie incidentą, kuris atrodo kaip drąsi ataka prieš Rusijos okupuotame ir neteisėtai aneksuotame Kryme geležinkeliu gabentas rusų sparnuotąsias raketas. Rusijos paskirtas aneksuoto Krymo gubernatorius taip pat pranešė apie incidentą to paties šiaurinio Džankojaus miesto rajone, bet nepaminėjo raketų kaip atakos taikinio. Pranešimų neįmanoma nepriklausomai patikrinti.

Europos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turi būti sulaikytas, jeigu pasirodytų vienoje iš 130 šalių, kurios pasirašė Romos statutą. Pietų Afrikos Respublika, į kurią šių metų vasarą galėjo atvykti V. Putinas, jau pareiškė, kad suvokia savo teisinius įsipareigojimus.

20-metis rusas kovo 19-ąją viename Rusijos miesto Iževsko parke surengė akciją, kurios metu parodė savo nepalaikymą karui Ukrainoje.  Nikita Gorbunovas rankose laikė plakatą, kuriame buvo nupiešta Ukrainos vėliava ir parašyta: „Apkabink mane, jei nepalaikai karo.“ Šio savo žingsnio vaizdo įrašu vaikinas pasidalijo savo „Instagram“ paskyroje. Kaip matyti vaizdelyje, vaikiną apkabino tikrai ne vienas rusas. Tiesa, buvo ir tokių, kurie, vaikino teigimu, jį keikė.