Rusija

Lenkijos muitinė sulaikė 5 metrines tonas civiliniams orlaiviams „Boeing“ skirtų padangų, kurios buvo tranzitu gabenamos per Baltarusiją ir Rusiją, pirmadienį cituodama šalies Nacionalinės mokesčių administracijos paskelbtą informaciją pranešė „Reuters“. Atkreiptinas dėmesys, kad tokioms prekėms galioja Europos Sąjungos įvestos sankcijos.

Rusija dėl nenustatytų priežasčių nepaleido tarpžemyninės balistinės raketos RS-24 „Yars“ naktį į pirmadienį, gegužės 19 d., apie ką gegužės 18 d. įspėjo Ukrainos gynybos ministerijos žvalgyba, rašoma „Defense Express“. Portalo duomenimis, jei RS-24 būtų paleista iš Sverdlovsko srities, rusai galėtų stebėti raketos paleidimą. Internete greičiausiai būtų paskelbtos atitinkamos nuotraukos ir vaizdo įrašai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra „tikras“, kad rusų pajėgos gali iki 2025 m. galo prasiveržti pro ukrainiečių gynybą ir įgyti visišką Ukrainos Luhansko, Donecko, Chersono ir Zaporižios regionų kontrolę, pirmadienį remdamasi Rusijos prezidento mąstyseną išmanančio šaltinio suteikta informacija pranešė „Bloomberg“. Naujienų agentūra atkreipė dėmesį, kad tai leidžia manyti, jog V. Putinas greičiausiai nepasiūlys JAV prezidentui Donaldui Trumpui, su kuriuo pirmadienį planuoja kalbėtis tel...

Naujos palydovinės nuotraukos rodo, kad prie sienos su Suomija ženkliai išaugo Rusijos karinė veikla. Analitikai užfiksavo didelio masto perginklavimą ir atstatymo darbus keliose Rusijos karinėse bazėse, o tai kelia susirūpinimą kaimyninėms šalims. Suomijos karo eksperto Emilo Kastehelmi teigimu, naujų šarvuotų transporto priemonių saugyklų ir palapinių stovyklų atsiradimas rodo didėjantį Rusijos kariuomenės aktyvumą regione, kaip pranešė SVT.

Lenkijos prezidento rinkimų išvakarėse Rusija ėmė intensyviau vykdyti savo specialiąją operaciją „Antrininkas“, kurdama tinklalapius ir socialinių tinklų puslapius, imituojančius tikras Vakarų žiniasklaidos priemones. Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos gynybos žvalgyba. Pastebėtina, kad tai – viena iš didžiausių ir Rusijos ilgiausiai vykdomų dezinformacijos kampanijų, kurios taikiniu yra ES ir NATO šalys.

Pasibaigus pirmosioms tiesioginėms per daugiau kaip trejus metus Rusijos ir Ukrainos deryboms, Vokietijos federalinis kancleris Friedrichas Merzas pareiškė esąs „labai nusivylęs“ jų baigtimi. Ligšiolinės diplomatinės pastangos dėl paliaubų tarp karo šalių, „deja, žlugo dėl nepakankamo Rusijos pasirengimo dabar žengti pirmuosius žingsnius teisinga kryptimi“, sakė F. Merzas penktadienį susitikime su kolegomis Tiranoje.

Prieš derybas Turkijoje Rusija ir Ukraina vėl pasikeitė žuvusių karių kūnais. Kyjivui perduoti 909 kareivių palaikai, pranešė už karo belaisvių reikalus atsakingas štabas. Kariai žuvo per mūšius Donecko, Luhansko, Zaporižios, Charkivo, Sumų srityse. Dalis palaikų perduoti iš morgų Rusijoje. Ukrainos pajėgos daug mėnesių buvo užėmusios kai kurias teritorijas netoli sienos esančioje Rusijos Kursko srityje.  Apsikeičiant kūnais, tarpininkavo Tarptautinis Raudonasis Kryžius.

Kandidato į Lietuvos prezidentus 2024-ųjų rinkimuose Eduardo Vaitkaus apsilankymas Baltarusijoje, o ypač jo pareiškimai apie „neteisėtą prezidentą Nausėdą“ ir „Lietuvos pasirinktą lietuvių ir valstybingumo naikinimo kelią“, sulaukė didelio dėmesio Lietuvoje. Dėl galimo padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo naujuoju karo vadu paskyrė „kruvinąjį generolą“ Andrejų Mordvičevą. Tokiu būdu Ukraina gavo šaltą įspėjimą, kad karas toli gražu nesibaigs, rašoma „The Sun“. Ši žinia pasirodė tuo metu, kai Rusija į Turkiją išsiuntė „žemo rango“ komandą naujajam derybų dėl taikos Ukrainoje raundui. Toks žingsnis vertinamas kaip griežtas įspėjimas Vakarams – Kremlius neketina artimiausiu metu sustabdyti puolimo.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį per Abu Dabyje vykusį verslo susitikimą pareiškė, kad norėtų susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, „kai tik galėsime tai suorganizuoti“. „Kai tik galėsime tai suorganizuoti, aš iš tikrųjų paliksiu šią vietą ir išvyksiu“, – atsakė D. Trumpas, kai jo buvo paklausta apie susitikimą su Rusijos vadovu.

Šių metų balandžio mėnesį Rusijos pajamos iš naftos eksporto buvo rekordiškai mažos. Apie tai per televiziją pranešė Ukrainos prezidento įgaliotinis sankcijų politikai Vladyslavas Vlasiukas. „Balandį Rusijos pajamos iš naftos eksporto buvo rekordiškai mažos. Jie uždirbo apie 13 mlrd. Tiek mažai jie nebuvo uždirbę nuo pat plataus masto invazijos pradžios“, – sakė jis.

Prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį iš pareigų atleido Rusijos sausumos pajėgų vadą generolą Olegą Saliukovą, teigiama Kremliaus paskelbtame dekrete.  Tai dar vienas aukšto rango kariuomenės pareigūno atleidimas iš pareigų daugiau nei trejus metus besitęsiančios Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą kontekste. 70-metis O. Saliukovas nuo šiol dirbs Rusijos saugumo tarybos sekretoriaus Sergejaus Šoigu pavaduotoju.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio teigia, kad rytoj Stambule susitiks su Turkijos užsienio reikalų ministru ir Ukrainos delegacija, praneša „Sky News“. Šiandien Ukrainos ir Rusijos pareigūnai turėjo susitikti tiesioginėms deryboms, tačiau JAV valstybės sekretorius teigė, kad Amerika „neturi didelių lūkesčių“ dėl šių derybų.

JAV siūlo atgaivinti NATO ir Rusijos tarybą kaip dalį platesnio Amerikos plano užbaigti karą Ukrainoje, gegužės 15 d. pranešė „Bloomberg“, remdamasis nenurodytais šaltiniais, rašoma „Kyiv Independent“. Balandžio mėnesį „Axios“ pranešė, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo taikos planas taip pat apima Vašingtono de jure pripažinimą Rusijos kontrolės okupuotame Kryme, kartu su de facto pripažinimu jos okupacijos kitose Ukrainos teritorijose, sankcijų sušvelninimą ir karo sustabdymą dabartinėse front...

Vakarai privalo didinti spaudimą Rusijai, kad derybose būtų pasiektas rezultatas. Šią nuomonę Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išreiškė spaudos konferencijoje Turkijoje, rašoma „Unian“. „Kai žmonės nenori gauti rezultato, nenori kalbėtis, kai žmonės sprendžia problemą tik ginklais – tai yra karas. O kai nematome šio karo pabaigos – žmonės imasi diplomatijos. Kad nebūtų aklavietės. Turite imtis žingsnių, kurie priartintų taiką.

Maskva tiesiogines derybas su Kyjivu Stambule vertina kaip 2022 metų plataus masto invazijos pradžioje vykusių nesėkmingų pokalbių tęsinį, ketvirtadienį pareiškė vyriausiasis Rusijos derybininkas Vladimiras Medinskis. „Šias derybas laikome Stambulo taikos proceso, kurį, deja, nutraukė Ukrainos pusė, tęsiniu“, – žurnalistams nurodė V. Medinskis.

Malaizijos ministras pirmininkas Anwaras Ibrahimas trečiadienį pranešė su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu aptaręs oro bendrovės „Malaysia Airlines“ reiso MH17 lėktuvo numušimą. Jų pokalbis įvyko, praėjus kelioms dienoms, kai Jungtinių Tautų (JT) aviacijos agentūra dėl 2014 metais įvykusios tragedijos apkaltino Maskvą.

Rusijos vyriausiasis derybininkas Vladimiras Medinskis ketvirtadienį pareiškė, kad Maskva siekia „ilgalaikės taikos“ pirmosiose per daugiau nei trejus metus tiesioginėse taikos derybose su Ukraina.  „(Vladimiro) Putino siūlomų tiesioginių derybų tikslas yra sukurti ilgalaikę ir tvarią taiką, pašalinant pagrindines konflikto priežastis“, – „Telegram“ kanale parašė Vladimiras Medinskis, griežtos linijos Kremliaus padėjėjas, išsiųstas į Stambulą kaip vyriausiasis Rusijos derybininkas.

Estų užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna NATO diplomatijos vadovų susitikime Antalijoje pareiškė, kad šią savaitę įvykęs incidentas, kai Rusijos naikintuvas kirto Estijos oro erdvę, siekdamas apsaugoti šešėlinio laivyno tanklaivį, yra tikras rimtos grėsmės, kurią Rusija kelia visai NATO, pavyzdys.

Kremlius ketvirtadienį paskelbė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šiuo metu neturi planų vykti į Stambulą, kur organizuojamos rusų ir ukrainiečių derybos, nors JAV lyderis Donaldas Trumpas sakė, kad būtų pasirengęs ten nuvykti. „Ne, šiuo metu tokių planų nėra“, – nurodė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. Jis neatsakė į naujienų agentūros AFP klausimą, kodėl V. Putinas nesutiko nuvykti į Turkiją ir ar jis važiuotų, jei būtų rengiamas kitas derybų ratas.

Į Turkiją atvykęs Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasiuntė žinutę Rusijos režimo lyderiui Vladimirui Putinu. „Sky news“ žurnalistas Alexas Rossi paklausė V. Zelenskio, ar šis turi kokią nors žinią V. Putinui. „Aš čia. Manau, tai yra labai aiški žinia“, – atsakė jis. Zelenskis išjuokė Putino į Turkiją atsiųstus pareigūnus: „Primena teatro dekoracijas“ Ukrainos prezidentas V. Zelenskis atvyko į Ankarą, rašo UNIAN.

Kinija ketvirtadienį paskelbė, kad yra pasirengusi „plėsti praktinį bendradarbiavimą“ su Rusijos armija po to, kai prezidentas Xi Jinpingas neseniai lankėsi Maskvoje, kur stebėjo pompastišką pergalei Antrajame pasauliniame kare skirtą paradą. Pastaraisiais metais, įskaitant laikotarpį nuo Maskvos agresijos Ukrainoje pradžios 2022 m., šių dviejų šalių santykiai darosi vis šiltesni.

Estijos karinės pajėgos bandė sustabdyti tanklaivį „Jaguar“, priklausantį Rusijos šešėlinei laivynui. Laivas nepakluso įsakymams ir paliko Estijos ekonominę zoną. Operacijoje dalyvavo Estijos gynybos pajėgų laivai, sraigtasparniai ir lėktuvai. Rusija savo ruožtu pasiuntė naikintuvą Su-30, praneša Lenkijos portalas Defence24.pl. Portalas praneša, kad internete pasirodė vaizdo įrašas, nufilmuotas tanklaivio, plaukiančio su Gabono vėliava, denyje.

Rusija trečiadienį dėl bylos, susijusios su griežtais LGBTIQ cenzūros įstatymais, sulaikė daugiau kaip 10 didžiausios šalies leidyklos „Eksmo“ darbuotojų, įskaitant jos platinimo skyriaus vadovą, pranešė valstybinė žiniasklaida. Nuo karo Ukrainoje pradžios Maskva vykdo didžiulę cenzūros kampaniją ir uždraudė „LGBTIQ judėjimą“, teigdama, kad tai yra ekstremistinė organizacija.

Estijos užsienio reikalų ministerija trečiadienį iškvietė Rusijos reikalų patikėtinį, kad pareikštų protestą ir įteiktų diplomatinę notą dėl išvakarėse įvykusio oro erdvės pažeidimo. Antradienio vakarą Rusijos karinių oro pajėgų naikintuvas „Suchoj Su-35“ be leidimo įskrido į Estijos oro erdvę Jumindos pusiasalio rajone Estijos šiaurinėje pakrantėje ir Estijos oro erdvėje išbuvo mažiau nei minutę.

Maskvos teismas nuteisė penkerius metus kolonijoje kalėti tarptautiniu mastu gerbiamą rinkimų stebėtoją Grigorijų Melkonjancą. Teisėja Jevgenija Nikolajeva pripažino pilietinių teisių aktyvistą kaltu dėl nepageidaujamos organizacijos įkūrimo, trečiadienį pranešė naujienų agentūra „Interfax“.  Rinkimų teisės ekspertas G. Melkonjancas yra nepriklausomos rinkimų stebėjimo organizacijos „Golos“, ne kartą atskleidusios manipuliacijas per rinkimus Rusijoje, vienas iš pirmininkų.

Japonijos drabužių prekės ženklas „Uniqlo“ negrįš į Rusijos rinką, nes bendrovės vadovas Tadashi Yanai davė atitinkamą pažadą, skelbiama Rusijos žiniasklaidoje. Vienas turtingiausių pasaulio žmonių „Verslo Rusija“ organizacijos pirmininkui Aleksejui Repikui paaiškino, kad „davė žodį ir jo laikysis“, nepaisant besikeičiančių nuotaikų pasaulyje. „Dešinieji Japonijos ekstremistai rengė riaušes prie jo biurų, praktiškai masines vandalizmo akcijas. Iš esmės jį privertė duoti tokį pažadą.

Kremlius trečiadienį pareiškė, kad galimas branduolinių bombonešių dislokavimas Europos Sąjungoje (ES) nepadidins saugumo žemyne. Maskvos komentarai paskelbti netrukus po to, kai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė esąs pasirengęs detaliai aptarti šį klausimą. „Branduolinių ginklų platinimas Europos žemyne nepridės Europos žemynui saugumo, nuspėjamumo ir stabilumo“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Rusijos Amūro srityje kilo galingi miškų gaisrai, praneša „Interfax“. Liepsnos priartėjo prie „Vostočny“ kosmodromo, tačiau skelbiama, kad grėsmės jam nekelia. Anot Rusijos institucijų, ugnis grėsmės nekelia ir netoliese esančiam Uglegorsko miestui. „Visi kosmodromo padaliniai dirba įprastu režimu, vykdomi planiniai darbai pagal grafiką“, – teigiama „Roskosmos“ pranešime. Ugnis priartėjo prie gyvenamųjų rajonų Skelbiama, kad gaisras yra lokalizuotas.

Likus vos dienai iki Rusijos pasiūlytų taikos derybų Stambule, Kremlius vis dar atsisako patvirtinti, ar prezidentas Vladimiras Putinas dalyvaus šiame procese.

Buvęs kandidatas į Lietuvos prezidentus Eduardas Vaitkus gegužės 12 d. susitiko su partijos „Belaja Rus“ vadovu Minske, skelbia „Reform“. Minske E. Vaitkus pareiškė, kad Lietuvoje „nėra teisėto prezidento“. Pasak jo, dabartinis šalies prezidentas Gitanas Nausėda buvo išrinktas neteisėtai.

Ukraina antradienį pareiškė, kad jei Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praleis ketvirtadienį Turkijoje vyksiančias derybas su Volodymyru Zelenskiu, tai bus aiškus ženklas, kad Maskva neketina nutraukti savo invazijos. V. Zelenskis paragino V. Putiną asmeniškai dalyvauti tiesioginėse Rusijos ir Ukrainos derybose, kurias surengti pasiūlė pats Kremliaus šeimininkas, tačiau Maskva antradienį jau antrą dieną iš eilės atsisakė atsakyti į šį kvietimą.

Kalugoje (Rusija) 26-erių moteris įsigavo į Rusijos gvardijos stovėjimo aikštelę ir padegė 5 ten stovėjusius automobilius. Bandydama sprukti iš įvykio vietos ji partrenkė pėstįjį, o išlipusi iš mašinos jį dar ir sumušė. Moters elgesio priežastys yra aiškinamos, skelbiama Rusijos informavimo priemonėse.

Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) taryba pripažino Rusijos Federaciją atsakinga už 2014 m. virš Donbaso numušto „Malaysia Airlines“ keleivinio lėktuvo, skridusio reisu MH17. Tai nurodyta Nyderlandų vyriausybės pareiškime, rašo UNIAN. Sprendime pažymima, kad RF pažeidė Čikagos konvenciją dėl tarptautinės civilinės aviacijos. Taigi, Tarptautinės organizacijos taryba patvirtino Nyderlandų ir Australijos, kurios 2022 m. iškėlė bylą prieš Rusiją, teisumą.

Pirmadienį Rusijos Federacijos Valstybės Dūmos gynybos komiteto pirmininkas pavadino JAV prezidentą Donaldą Trumpą „silpnu“ už tai, kad jis sumenkino Sovietų Sąjungos vaidmenį Antrajame pasauliniame kare, rašo „The Moscow Times“. D. Trumpas savaitgalį pareiškė, kad prieš Jungtinėms Valstijoms įsikišant į konfliktą, sąjungininkai buvo „netoli“ nuo to, kad Vokietijos naciai laimėtų Antrąjį pasaulinį karą.

Kremlius pirmadienį pareiškė, esą Lenkijos kaltinimai Rusijai dėl sabotažo dideliame prekybos centre Varšuvoje yra visiškai nepagrįsti ir yra rusofobinės pozicijos dalis.  Apie tai pranešė rusų valstybinė naujienų agentūra TASS.  „Kalbant apie įvairius kaltinimus, Lenkijoje išsakoma labai daug įvairių kaltinimų Rusijai, tai yra visiškai rusofobiškos ir nedraugiškos pozicijos mūsų šalies atžvilgiu dalis.

Kremlius pirmadienį pareiškė, kad ultimatumas susitarti dėl paliaubų Ukrainoje yra nepriimtinas, Europos Sąjungos (ES) lyderiams pareiškus, kad Maskva iki pirmadienio vidurnakčio turi sutikti dėl 30 dienų kovos veiksmų sustabdymo antraip gali sulaukti naujų sankcijų. „Ultimatumų kalba Rusijai nepriimtina, ji nederama. Su Rusija negalima šitaip kalbėti“, – Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė žurnalistams.

Latvija atidžiai stebės rudenį vyksiančias Rusijos ir Baltarusijos strategines pratybas „Zapad-2025“, nuo 2013 m. rengiamas kas ketverius metus, tačiau šiemet dėl karo Ukrainoje keliančias didesnį susirūpinimą Latvijos gyventojams.  Kokios bus šios Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos, priklausys nuo to, kaip klostysis karas Ukrainoje, interviu agentūrai LETA sakė Latvijos kariuomenės vadas Kasparas Pudanas.

Rusija pažadėjo tinkamai atsakyti Lenkijai po to, kai ši uždarė Maskvos konsulatą Krokuvoje dėl įtariamo sabotažo išpuolio Varšuvos prekybos centre pernai, pirmadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija valstybinei naujienų agentūrai „RIA Novosti“.  „Varšuva toliau sąmoningai griauna santykius, veikdama prieš savo piliečių interesus“, – nurodė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.  Ji pridūrė, kad netrukus bus imtasi „adekvačių“ atsakomųjų veiksmų.

Pranešimai apie Prancūzijos, Vokietijos ir Didžiosios Britanijos lyderių narkotikų vartojimą kelionės į Ukrainą metu yra melas, kurį skleidžia „priešai“, pareiškė Prancūzijos prezidento kanceliarija, kurią cituoja „Telegram“ kanalas „The Moscow Times“. „Kai Europos vienybė tampa nepatogi, dezinformacija nueina taip toli, kad paprastą servetėlę pavaizduoja kaip narkotiką. Šias melagingas naujienas skleidžia Prancūzijos priešai tiek užsienyje, tiek pačioje šalyje.

Maskva jau seniai troško 2014 m. aneksuoto Krymo. Rusija nori, kad Ukraina oficialiai atiduotų šią teritoriją kaip taikos susitarimo dalį, tačiau Ukraina to padaryti nenori.

Kremlius šeštadienį pareiškė, kad apsvarstys Kyjivo Vakarų sąjungininkų pateiktą pasiūlymą dėl paliaubų Ukrainoje, tačiau pridūrė, kad „spausti Maskvą“ yra nenaudinga, pranešė valstybinė žiniasklaida. „Turime viską gerai apgalvoti. Tai naujas įvykis“, –  televizijai CNN sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, kurį cituoja valstybinė žiniasklaida „Tačiau bandymas daryti mums spaudimą yra visiškai nenaudingas“, – pridūrė jis.

1972 m. Sovietų Sąjungos į kosmosą paleistas zondas, Rusijos duomenimis, šeštadienį nukrito Indijos vandenyne. Kosminis aparatas „Kosmos 482“ 8.24 val. Vidurio Europos vasaros laiku įskriejo į Žemės atmosferą ir tada nukrito jūroje į vakarus nuo Indonezijos sostinės Džakartos, Maskvoje pranešė Rusijos kosmoso agentūra „Roskosmos“. Apie galimą žalą duomenų nėra.

Buvęs Rusijos prezidentas, Saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas aršiai sureagavo į pasiūlymą dėl 30 dienų paliaubų Ukrainoje ir galimas sankcijas Rusijai, jeigu ji atmes šį pasiūlymą, praneša naujienų portalas „Unian“. „E. Macronas, F. Merzas, K. Starmeris ir D. Tuskas Kyjive turėjo aptarti taiką. Vietoje to jie pila grasinimus Rusijos atžvilgiu. Arba paliaubos, kad Banderų ordos atsikvėptų, arba naujos sankcijos.

Šeštadienį Vokietija ir Prancūzija paskelbė, kad sankcijos Rusijai bus griežtinamos, jeigu Kremlius ir toliau nepritars 30 dienų paliauboms Ukrainoje. Tačiau Maskva tikina nepasiduosianti Vakarų spaudimui ir grasinimais sankcijomis. Kremliaus atstovas spaudai sako, kad Rusijos neįmanoma išgąsdinti, nes šalis jau priprato prie apribojimų. „Mes jau galvojame apie tai, ką darysime, kai bus įvestos šios sankcijos, kaip sumažinsime jų pasekmes.

Rusija kelia išankstines sąlygas dėl 30 dienų paliaubų kare prieš Ukrainą. Maskva siekia, kad JAV ir Europos Sąjunga nebetiektų ginkluotės Ukrainai. Apie tai Kremlius pareiškė šeštadienį, kai Europos lyderiai lankosi Kyjive. „Kitu atveju Ukraina turės pranašumą“, – Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė duodamas interviu JAV televizijos kanalui ABC.

Rusija penktadienį surengė Pergalės dienos koncertą, nukreiptą į Estijos pasienio miestą Narvą, kuriame gyvena didelė rusakalbių bendruomenė. Minint Antrojo pasaulinio karo pabaigos 80-metį, Kremlius naudoja minėjimus, kad pakurstytų patriotizmą namuose ir parodytų savo jėgą užsienyje, kai jos pajėgos kariauja Ukrainoje. Jubiliejaus proga Rusija surengė patriotinius koncertus scenoje, esančioje priešais Narvą – miestą, kuriame gyvena 56 000 žmonių ir 96 proc. jų yra rusakalbiai.

1972 m. Veneros kryptimi paleistas sovietų zondas greičiausiai šį savaitgalį nukris į Žemę – jis savo tikslo taip niekada ir nepasiekė. Europos kosmoso agentūros ESA duomenimis, zondo „Kosmos–482“ kapsulė sugrįžti turėtų šeštadienį. Kur tiksliai Žemėje nukris beveik 500 kg svorio ir maždaug metro skersmens zondas, tiksliau bus galima prognozuoti tik likus nedaug laiko iki to.  Tačiau ESA patikino, jog rizika, kad krentant zondui kas nors nukentės, yra labai maža.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas po Pergalės dienos parado Raudonojoje aikštėje Maskvoje susitiko su aukštais Šiaurės Korėjos kariuomenės atstovais. Jis sveikinosi su generolais paspausdamas jiems rankas, o vieną net apkabino – tai neįprastas Rusijos prezidento elgesys. Paprastai jis vengia fizinio kontakto, išskyrus privalomą rankos paspaudimą. Šiltas pasisveikinimas gali rodyti didėjantį karinį artumą tarp Maskvos ir Pchenjano.