Pasak S. Seleno, Rusijos keliama grėsmė neišnyks net ir pasibaigus karui Ukrainoje.
„Rusija siekia iš esmės perbraižyti Europos žemėlapį ir iš naujo apibrėžti savo vaidmenį Europoje bei pasaulio politikoje. Su Rusijos agresija ir toliau susidursime ne tik Ukrainoje, bet ir Baltijos šalyse, Lenkijoje, o pirmiausia – Vokietijoje“, – sakė jis.
Vokietijos vidaus reikalų ministras Alexanderis Dobrindtas pabrėžia, kad Vokietija „nekariauja, tačiau kasdien tampa hibridinio karo taikiniu“. Pasak jo, Rusijos tikslas nėra kariniu būdu nugalėti Vokietiją, „o politiškai ir socialiai ją pajungti savo valiai“.
Vis dėlto saugumo ekspertai nėra tikri, ar Rusija iš tiesų siekia tik politinės ir socialinės įtakos.
Dar praėjusiais metais politologas Carlo Masala Vokietijos visuomeninio transliuotojo ARD televizijoje pareiškė: „Rusija rengiasi dideliam karui.“
Jis turėjo omenyje ne vien kibernetinį karą. Tokiam vertinimui pritaria ir aukščiausio rango Vokietijos kariškis, Bundesvero generalinis inspektorius Carstenas Breueris.
Kol kas didelė dalis Rusijos pajėgų yra įsitraukusios į karą Ukrainoje. NATO generalinio sekretoriaus Marko Rutte's teigimu, šiuo metu tiesioginės karinės grėsmės Aljanso teritorijai nėra.
Tačiau, remiantis sutampančiais karo ekspertų, Europos žvalgybos tarnybų ir Vokietijos gynybos ministerijos vertinimais, vėliausiai iki 2029 metų Rusija turės pakankamai žmogiškųjų ir materialinių išteklių, kad galėtų pradėti konvencinį karą prieš NATO.
Rusijos gynybos pramonė dirba visu pajėgumu, o Maskva planuoja padidinti savo ginkluotųjų pajėgų skaičių iki 1,5 mln. karių.
Atsitiktinė karinė konfrontacija?
Vis dėlto Rytų Europos ekspertas iš Vokietijos užsienio politikos draugijos Stefanas Meisteris mano, kad šiuo metu Rusija siekia ko kito.
„Manau, kad šiuo metu Rusija nėra suinteresuota tiesioginiu ginkluotu konfliktu su NATO. Ji nori išbandyti NATO ir atskleisti jo silpnybes“, – interviu „DW“ sakė ekspertas.
Vienas iš pavyzdžių – šių metų rugpjūtį surengtas nesėkmingas išpuolis sprogmenimis užtaisytu dronu prieš Ukrainos transporto lėktuvus Leipcigo ir Halės oro uoste. Per Leipcigą gabenama didelė dalis Ukrainai teikiamos karinės pagalbos. Netrukus Vokietijos vyriausybė pareiškė, kad už išpuolio stovi Rusija.
Saugumo ekspertas Nico Lange tuomet „DW“ sakė, kad Vokietijai nepaprastai pasisekė, jog sprogmuo nesprogo.
„Atvirai kalbant, tai buvo grynas atsitiktinumas, o ne Vokietijos gynybos veiksmų rezultatas“, – teigė jis.
Kodėl taikiniu tapo būtent Vokietija?
„Vokietija visada buvo vienas pagrindinių Rusijos įtakos operacijų ir hibridinio karo taikinių. Rusija mano, kad Vokietija yra raktas į sprendimų priėmimą Europoje. Šiuo metu Vokietija atlieka pagrindinį vaidmenį remiant Ukrainą“, – sakė N. Lange.
Į Vokietijos vyriausybės kaltinimus Maskva reagavo griežtai juos neigdama. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad tai yra „tikro karo pradžia“. Tačiau tolesnės eskalacijos neįvyko.
Vis dėlto, Stefano Meisterio nuomone, visada išlieka rizika, kad po Rusijos provokacijos ir atsakomųjų veiksmų padėtis taps nebekontroliuojama.
„Galima per klaidą numušti lėktuvą, kurį ketinta tik priversti pakeisti kursą, ir tuomet kita pusė imasi atsakomųjų veiksmų. Tačiau nemanau, kad šiuo metu Rusija siekia tiesioginio karo. Veikiau ji nori provokuoti, kurstyti susiskaldymą ir didinti visuomenės nesaugumo jausmą“, – teigė ekspertas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
