Karas Ukrainoje

Rusijos pajėgos sekmadienį smogė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų mechanizuotos brigados mokymo poligonui, kur vyko karinių pratybos, rašo UNIAN.  ...

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskyrė naują sausumos pajėgų vadą. Juo tapo Henadijus Šapovalovas. Kyjivas siekia pertvarkyti aukščiausią vadovybę ir pagerinti mobilizaciją ruošdamasis Rusijos vasaros puolimo įkarščiui, rašo „Financial Times“. H. Šapovalovo paskyrimas sutapo ir su kitais pokyčiais Ukrainos karinėje vadovybėje – jo pirmtakas Mychailas Drapatijus buvo perkeltas į kitas pareigas, taip pat perkelti ir keli kiti aukšti pareigūnai.

Ukrainos ir Rusijos delegacijų susitikimų dar bus daug. Jų lygis gali kisti, tačiau galutinis rezultatas priklausys nuo įvairių veiksnių. Negalima atmesti galimybės, kad Rusija galiausiai ims rimtai žiūrėti į derybų procesą. Tokią nuomonę „Ukrinform“ išsakė žinomas Vokietijos ekspertas, vyresnysis mokslo bendradarbis Miuncheno saugumo konferencijoje Nico Lange‘as. Ekspertas aiškino: „Tikriausiai vyks ir trečiasis susitikimas. Ar jų bus trys, ar trisdešimt – nežinome, bet, ko gero, daug.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį apkaltino Vakarų įmones, kad jos Rusijai tiekia „stakles“, naudojamas ginklų gamybai. Jis sakė, kad tarp tų bendrovių yra įmonių iš Vokietijos, Čekijos, Pietų Korėjos ir Japonijos, taip pat viena įmonė, „tiekianti nedidelį kiekį komponentų iš Jungtinių Valstijų“. Kyjivas yra ne kartą įspėjęs savo sąjungininkus, kad, skelbdami sankcijas Rusijai ir stengdamiesi suvaržyti jos tiekimo grandines nuo tada, kai Maskva 2022 metais įsiveržė į Ukrain...

Italijos gynybos ministras Guido Crosetto penktadienį pareiškė, kad NATO „tokia, kokia yra dabar, nebeturi priežasties egzistuoti“ ir kad ES neturi įtakos pasaulinėje arenoje, rašo „Politico“. „Anksčiau JAV ir Europa buvo pasaulio centras, o dabar yra viskas kita, su kuo reikia kurti santykius“, – sako jis. „Mes dažnai kalbame taip, tarsi vis dar gyventume prieš 30 metų, bet viskas pasikeitė“, – teigia G. Crosetto. Kitą savaitę Hagoje vyks NATO lyderių susitikimas.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas naudoja „buferines zonas“ kaip pretekstą plėsti Rusijos teritorines pretenzijas Ukrainoje, teigia JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai, rašo UNIAN. Penktadienį kalbėdamas forume Sankt Peterburge V. Putinas pareiškė, kad neatmetantis galimybės, kad jo pajėgos perims Ukrainos šiaurės rytuose esančių Sumų kontrolę, taip siekdamos sukurti saugumo buferinę zoną palei sieną.

Nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. birželio 21 d. Rusijos okupantų nuostoliai Ukrainoje siekia beveik 1 010 390 karių, įskaitant dar 1 060 žuvusių ar sužeistų per pastarąją parą, pranešė „Ukrinform“. Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas savo oficialiame „Facebook“ puslapyje.

Rusijos pajėgos surengė masinį smūgį Ukrainos Kremenčuko mieste, rašo UNIAN. Šis miestas yra beveik pačiame Ukrainos centre, Poltavos srityje....

Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha griežtai atsakė Rusijos režimo lyderiui Vladimirui Putinui, rašo UNIAN. V. Putinas anksčiau penktadienį pareiškė, kad Ukrainą jis laiko Rusijos dalimi. „Rusus ir ukrainiečius laikau viena tauta. Šia prasme visa Ukraina yra mūsų, – sakė jis. – Yra toks posakis: kur įžengia rusų kareivio koja, ten yra mūsų.“ „Iš tiesų, kur tik rusų karys žengia, jis atneša tik mirtį, griovimą ir nelaimę“, – sako A. Sybiha.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas Sankt Peterburge vykstančio forumo metu sulaukė klausimo, ar pasaulis artėja prie Trečiojo pasaulinio karo, rašo „Sky news“. Jis atsakė, kad yra susirūpinęs. Pirmiausia V. Putinas kalbėjo apie Rusijos karą prieš Ukrainą, o toliau perėjo prie Irano ir Izraelio konflikto. „Tai nerimą kelia. Kalbu be jokios ironijos, be jokios ironijos“, – sako jis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad „neatmeta galimybės“, jog jo pajėgos užims Ukrainos šiaurės rytinį Sumų miestą, turint tikslą sukurti buferinę zoną palei sieną. „Neturime tikslo užimti Sumus, bet iš principo neatmetu to galimybės... Jie kelia mums nuolatinę grėsmę, nuolat apšaudo pasienio rajonus", – sakė V. Putinas Sankt Peterburge vykstančio Rusijos ekonomikos forumo dalyviams.

Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį rusai dronais smogė Odesai. Tarp sugriautų namų yra vietos gelbėtojo Aleksandro Lameikino namas, rašo „Kanal 24”. Naktį Rusijai dronais smogus Odesai, kilo dideli gaisrai. Rusai į miestą paleido daugiau nei 10 dronų. Vienas iš jų ir smogė A. Lameikino namui. „Kai likviduoju atakos padarinius, niekada nebūčiau pagalvojęs, kad tai įvyks mano namuose. Tą dieną turėjau būti pamainoje, bet dėl šeimyninių aplinkybių pasiėmiau atostogas.

Ukrainos žvalgyba paskelbė radijo ryšio pokalbių įrašą, kuriame Rusijos okupantas pasakoja, kad kitą Rusijos armijos kareivį, kuris buvo laikomas dingusiu, iš tikrųjų suvalgė jo „brolužis“, rašoma „New Voice“. Kaip pranešė Ukrainos gynybos ministerijos Žvalgybos generalinis direktoratas, penktadienį, birželio 20 d., paskelbtame pokalbyje galima išgirsti vieno Rusijos žvalgybos bataliono 68-osios motorizuotosios pėstininkų divizijos karininko pasakojimą.

Vašingtone „pavargta“ nuo Ukrainos prezidento biuro vadovo Andrijaus Jermako. Daugelis mano, kad jis yra pernelyg aštrus, reiklus ir prastai orientuojasi JAV politikoje, rašoma „Politico“. Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas nuo plataus masto karo pradžios ne kartą lankėsi Vašingtone, tačiau daugelis nuo jo pavargo, rašoma „Politico“, kuris kalbėjosi su 14 šaltinių, įskaitant Kongreso padėjėjus, buvusius JAV ir Ukrainos pareigūnus.

Ukrainos vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka paskelbė įrodymų, kad per mainus rusai kartu su žuvusių ukrainiečių palaikais perduoda ir savo kareivių kūnus. Ministras paskelbė nuotraukas „Telegram“ kanale, tarp jų ir „karinio pažymėjimo“ bei išrašo iš karinio dalinio vado įsakymo, susijusio su vienu iš žuvusių rusų.

Dėl padėties Artimuosiuose Rytuose Rusijos dronų smūgių prieš Ukrainą intensyvumas gali sumažėti, sako Estijos gynybos pajėgų žvalgybos centro vadovas Ants Kiviselgas, rašo UNIAN.

Izraelio ir Irano karas gali pastatyti Rusiją į sudėtingą padėtį, tačiau Kremlius į situaciją žiūri ir kaip į galimybę pasipelnyti, sako Jungtinės Karalystės žvalgyba, rašo „Ukrainska Pravda“. Rusija neturi oficialių įsipareigojimų teikti Iranui karinę pagalbą. 2025 m. sausio mėnesį pasirašytas visapusiškos strateginės partnerystės susitarimas tarp Rusijos ir Irano apima bendradarbiavimą įvairiose srityse, įskaitant gynybą ir saugumą, tačiau jame nėra nuostatų dėl savitarpio gynybos.

Ukraina ir Rusija ketvirtadienį pranešė apie įvykusius karo belaisvių mainus, rašo „Kanal 24“. Vienas iš grįžusių ukrainiečių emocingai pakomentavo savo grįžimą. Ukrainietis sako, kad visada vylėsi, kad ši diena ateis ir laukė grįžimo namo. „Aš pasakiau, kad turiu grįžti, turiu būti sąmoningas ir papasakoti, kiek ten yra daug vaikinų, kurie sėdi ir laukia“, – sako jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tinkle „Telegram“ pranešė, kad iš Rusijos nelaisvės grįžta dar viena ukrainiečių karių grupė. Dauguma šių kareivių, anot jo, buvo nelaisvėje nuo 2022 m.  „Mūsų žmonės iš rusų nelaisvės grįžta namo. Tai ginkluotųjų pajėgų, nacionalinės gvardijos ir valstybės sienos apsaugos kariai. Dauguma jų nelaisvėje buvo nuo 2022 m. Tai Ukrainos gynėjai, kovoję Donecko, Zaporižios, Luhansko, Charkivo, Sumų, Černihivo ir Kyjivo srityse.

Rusija ir Ukraina ketvirtadienį pranešė įvykdžiusios dar vieną apsikeitimą karo belaisviais pagal susitarimą, pasiektą birželį Stambule vykusiose taikos derybose. Pirmosiose tiesioginėse šalių derybose per trejus metus abi šalys susitarė paleisti daugiau kaip po 1 tūkst. karo belaisvių – sužeistų, sergančių arba jaunesnių nei 25 metų. Nė viena pusė nepranešė, kiek karių buvo išlaisvinta ketvirtadienį.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, jog Rusijos raketų smūgis devynių aukštų gyvenamajam namui Kyjive yra ženklas, kad reikia labiau spausti Maskvą sutikti su paliaubomis, rusams intensyvinant atakas daugiau kaip trejus metus trunkančiame kare. Per Rusijos dronų ir raketų ataką anksti antradienį Kyjive žuvo 28 žmonės, o dar 142 buvo sužeisti, ketvirtadienį sakė Kyjivo miesto karinės administracijos vadovas Tymuras Tkačenka.

Ketvirtadienį aukšto rango Rusijos pareigūnas netyčia patvirtino stulbinančius Maskvos pajėgų nuostolius plataus masto invazijos į Ukrainą metu, rašo „The Kyiv Independent“. Interviu CNN Rusijos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Andrejus Kelinas buvo paklaustas apie Maskvos maksimalius tikslus Ukrainoje ir jos gebėjimą surinkti pakankamai karių jiems įgyvendinti.

Ukraina ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija jau daugiau kaip tris mėnesius atmeta Vašingtono ir Kyjivo pasiūlymą be jokių išankstinių sąlygų nutraukti kovas. „Praėjo lygiai 100 dienų nuo tada, kai Ukraina besąlygiškai priėmė JAV taikos pasiūlymą visiškai nutraukti ugnį, užbaigti žudynes ir žengti į tikrą taikos procesą. Praėjo lygiai 100 dienų, kai Rusija atmeta šį elementarų pirmąjį žingsnį taikos link“, – sakoma Ukrainos užsienio reikalų ministro Andrijaus Sybihos išplatintame pareiškime.

Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. birželio 19 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje jau prarado maždaug 1 008 240 karių, iš kurių 1 080 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą. Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas ciniškai pakomentavo trečiadienį įvykdytą Rusijos ataką Kyjivui, kurios metu žuvo 28 žmonės, rašo UNIAN. Sankt Peterburgo tarptautiniame ekonominiame forume Putinas susitiko su užsienio žiniasklaidos atstovais. Apie tai pranešė Rusijos propagandinė agentūra „RIA Novosti“. Kalbėdamas apie ataką prieš Kyjivą, V. Putinas įžūliai melavo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad yra pasirengęs bet kokiu formatu susitikti su tais, kurie priima sprendimus Rusijoje, ypatingai su Vladimiru Putinu, rašo „Kanal 24“....

JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Keithas Kelloggas turėtų susitikti su Baltarusijos lyderiu Aliaksandru Lukašenka. Ukrainos prezidento patarėjas Mychaila Podoliakas įvertino šią naujieną, rašo UNIAN. „Manau, kad ponas Kelloggas ieško galimybių išplėsti dialogo su Rusija langą. Jis mano, kad Lukašenka yra tam tikru atžvilgiu subjektyvus ir gali turėti įtakos Putinui, ir nori gauti dar vieną komunikacijos kanalą, kuriuo galėtų judėti“, – sako jis.

Kyjivo meras Vitalijus Klyčko pranešė, kad per Rusijos raketų smūgį prieš Ukrainos sostinę žuvusių žmonių skaičiaus išaugo iki 27. Dar 134 asmenys buvo sužeisti, rašė jis tinkle „Telegram“. Pasak V. Klyčko, tarnybos tęsia gelbėjimo operaciją. Trečiadienis Kyjive paskelbtas gedulo diena.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis pagal parengtą darbotvarkę turi asmeniškai dalyvauti birželio 24–25 dienomis Hagoje vyksiančiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime, trečiadienį naujienų agentūrai AFP pranešė šaltinis Ukrainos prezidentūroje. „Sprendimas bus priimtas aukščiausiojo lygio susitikimo išvakarėse. Tai tik tvarkaraštis“ – sakė šaltinis.

Žmonių, žuvusių per antradienio nakties išpuolį Kyjive, skaičius išaugo iki 28, gelbėtojams iš sugriauto devynių aukštų daugiabučio namo griuvėsių Ukrainos sostinėje ištraukus dar daugiau kūnų. Pastatas Solomiankos rajone Kyjive patyrė tiesioginį smūgį ir sugriuvo per daugiausiai aukų šiais metais pareikalavusį Rusijos išpuolį prieš Ukrainos sostinę. Institucijos trečiadienį pranešė, kad 23 iš žuvusiųjų buvo šio pastato viduje. Likę penki žmonės žuvo kitose miesto vietose.

Rusijos generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas, Maskvos duomenimis, aplankė okupacinius dalinius Ukrainos rytuose. Gynybos ministerija Maskvoje paskelbė vaizdo įrašą, kuriame generolas matyti sraigtasparniu skrendantis į fronto teritoriją bei vadavietėje, kur aptaria padėtį su lauko vadais. V. Gerasimovas kontroliavo, kaip daliniai Pokrovsko regione vykdo kovines užduotis, pranešė ministerija.

Šiaurės Korėja planuoja pasiųsti į pernai ukrainiečių užpultą Rusijos Kursko regioną karių iš statybos bataliono bei išminuotojų, pranešė Maskvos saugumo vadovas. Toks Pchenjano sprendimas – stiprėjančių ryšių tarp šių dviejų šalių ženklas. Rusijos saugumo tarybos vadovas Sergejus Šoigu plataus masto šalių karinio susitarimo pasirašymo metinių proga šį mėnesį jau antrą kartą lankėsi Pchenjane, kur susitiko su Šiaurės Korėjos vadovu Kim Jong Unu, pranešė valstybinė abejų šalių žiniasklaida.

Ukrainos oro gynybos pajėgos neutralizavo 30 iš 58 Rusijos per naktį paleistų dronų, pranešė Ukrainos ginkluotosios pajėgos.  Nuo antradienio 23 val. Rusija iš Kursko, Primorsko-Achtarsko ir Čaudos laikinai okupuotame Kryme paleido 58 kovinius „Shahed“ tipo bei įvairius imitacinius nepilotuojamus orlaivius. Pagrindiniai jų taikiniai buvo Donecko, Dnipropetrovsko ir Zaporižios srityse.  Iki trečiadienio 8.30 val.

Iš po daugiaaukščio namo griuvėsių Kyjive, kurį vakar atakavo Rusija, ištraukti dar šešių žmonių kūnai, praneša „Meduza“. Ukrainos nepaprastųjų situacijų tarnyba pranešė, kad Solomiansko rajone, kur po Rusijos raketos smūgio sugriuvo dalis gyvenamojo namo, visą naktį tęsėsi paieškos darbai. Taip pat pranešta, kad iš po griuvėsių ištraukti dar šešių žuvusiųjų kūnai. Iš viso per Rusijos ataką Kyjive naktį iš birželio 16 į 17 d. žuvo 22 žmonės, dar 134 buvo sužeisti.

Okupuotame Luhanske darosi vis sunkiau prisijungti prie interneto, o kai kuriose gyvenvietėse internetinio ryšio visai nebėra. Apie tai platformoje „Telegram“ pranešė Luhansko regiono karinės administracijos vadovas Oleksijus Charčenko. „Vadinamoji Luhansko Liaudies Respublikos skaitmeninės transformacijos ministerija palaipsniui verčia Luhanską zona, kurioje neveikia internetinis ryšys. Primename, kad interneto jau nėra pafrontės miestuose ir kaimuose.

JAV prezidento specialusis pasiuntinys Keithas Kelloggas planuoja apsilankyti Baltarusijoje ir susitikti su diktatoriumi Aliaksandru Lukašenka, praneša „Reuters“, remdamasi savo šaltiniais. Baltarusijoje K. Kelloggas greičiausiai susitiks su savavališkai pasiskelbusiu prezidentu A. Lukašenka. Tai „Reuters“ teigė keturi diplomatiniai šaltiniai, tačiau oficialaus patvirtinimo kol kas nėra. Pasak dviejų šaltinių, tiksli darbotvarkė kol kas nežinoma.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad anksčiau šią savaitę bendravo su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu, rašo „Kanal 24“. Anot jo, V. Putinas pasisiūlė tapti tarpininku Artimųjų Rytų konflikte.

Didžiojo septyneto (G-7) šalių lyderiai, nedalyvaujant JAV prezidentui Donaldui Trumpui, pažadėjo labiau remti Ukrainą, nors Jungtinės Valstijos blokavo bendrą raginimą daryti spaudimą Rusijai. JAV prezidentas turėjo surengti derybas su savo kolega iš Ukrainos Volodymyru Zelenskiu per G-7 aukščiausiojo lygio susitikimą, bet dieną anksčiau paliko Kanadą.

Vaikinas, kurio tėvai visą dieną laukė prie griuvėsių, rastas negyvas, rašo „Kanal 24“. Antradienį pasaulį apskriejo nuotrauka, kurioje užfiksuoti du žmonės sėdintys ir laukiantys prie griuvėsių po rusų atakos. Nuotrauka sujaudino ne tik ukrainiečius, bet ir kitų šalių gyventojus visame pasaulyje. Vis dėlto, kaip rašo leidinys, po daugybės valandų laukimo šeima išgirdo liūdną žinią – griuvėsiuose rastas nebegyvas vaikinas.

Kanadiečių ministras pirmininkas Markas Carney antradienį paskelbė apie 2 mlrd. Kanados dolerių (1,73 mlrd. eurų) vertės karinės pagalbos Ukrainai paketą, į kurį įtraukti dronai ir sraigtasparniai.  Tai jis padarė priimdamas Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikime.

Ukrainos sostinėje Kyjive trečiadienis skelbiamas gedulo diena – ji skirta pagerbti naujausio Rusijos oro smūgio aukas. Tai tinkle „Telegram“ pranešė miesto meras Vitalijus Klyčko. Per rusų atakas naktį į antradienį Kyjive žuvo mažiausiai 15 žmonių, 114 buvo sužeisti. Pasak Kyjivo karinės administracijos vadovo Tymuro Tkačenkos, po griuvėsiais dar gali būti iki 14 žmonių. Rusija naktį į antradienį į Ukrainą paleido daugiau kaip 440 dronų ir 32 raketas.

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija sustabdė tarpinstitucinės darbo grupės, kuri buvo įsteigta siekiant priversti Rusiją paspartinti taikos derybas su Ukraina, veiklą. Tai skelbia agentūra „Reuters“, remdamasi trijų JAV pareigūnų informacija. Iniciatyva buvo sukurta pavasarį ir koordinuota JAV Nacionalinio saugumo tarybos. Jos sudėtyje buvo Valstybės departamento, Pentagono, Finansų ministerijos ir žvalgybos atstovai.

Vokietija antradienį pažadėjo didinti spaudimą Rusijai po pranešimų apie vieną didžiausių rusų dronų ir raketų atakų prieš Kyjivą, kur žuvo mažiausiai 14 žmonių. Šis smūgis rodo, kad „Rusija diplomatiją naudoja tik kaip fasadą“, rašė Užsienio reikalų ministerija socialiniame tinkle „X“. Rusijos prezidentas Vladimiras „Putinas nenori sprendimo, jis nori kapituliacijos“, teigė ministerija.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pasmerkė naktinius Rusijos smūgius Kyjivui, teigdamas, kad tai buvo vienas baisiausių Maskvos surengtų išpuolių. Antradienį Rusija surengė ataką Kyjive, per kurią žuvo mažiausiai 14 žmonių.  „Kyjivas patyrė vieną iš baisiausių išpuolių“, – socialiniame tinkle „Facebok“ nurodė V. Zelenskis.

Naktį į birželio 17-ąją Rusija paleido į Ukrainą daugiau nei 440 nepilotuojamų orlaivių ir 32 raketas, „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Kyjivas patyrė vieną baisiausių puolimų. Taip pat naktį buvo atakuotos Odesos, Zaporižios, Černihivo, Žytomyro, Kyrovohrado, Mykolajivo ir Kyjivo sritys“, – parašė V. Zelenskis. Jo žodžiais, šiuo metu Kyjive dedamos pastangos gelbėti žmones iš paprasto gyvenamojo namo griuvėsių, vis dar neaišku, kiek jų ten liko įstrigusių.

Viena iš Rusijos raketų naktinio apšaudymo metu pataikė į devynių aukštų pastatą Solomiansko rajone Kyjive. Apie tai televizijos kanale „Kyiv 24“ papasakojo Ukrainos vidaus reikalų ministras Igoris Klymenko. „Devynaukštis namas iš emsės sugriuvo. Raketa prasiskverbė per visus aukštus iki pat rūsio. Dabar mes turime atkelti dideles konstrukcijos detales, kad galėtume pasakyti, kiek žmonių yra po griuvėsiais“, – pasakojo I. Klymenko.

Kyjivas antradienį išreiškė nepasitenkinimą tuo, kad pasaulis, jo teigimu, nepakankamai reaguoja į mirtinus Rusijos smūgius Ukrainoje. Pareiškimas nuskambėjo po to, kai antradienį Rusija surengė ataką Kyjive, per kurią žuvo mažiausiai 14 žmonių.  „Štai kaip Rusija kovoja – tyčia žudo civilius gyventojus paprastuose namuose“, – socialiniuose tinkluose sakė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Andrijus Jermakas.

Ukraina planuoja atsaką Rusijai į mirtinus smūgius Kyjive, rašo „Sky news“. Rusijos ataka prieš Kyjivą naktį iš pirmadienio į antradienį nusinešė 10 gyvybių.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė ketinantis Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikime su JAV prezidentu Donaldu Trumpu aptarti JAV ginklų pirkimą, tačiau pridūrė, kad JAV karinė pagalba nebuvo įtraukta į darbotvarkę. „Šiandien su Amerika nekalbame apie naują pagalbą.