Karas Ukrainoje

JAV pateikė Ukrainai galutinį taikos pasiūlymą, kuriame numatyta pripažinti Krymą Rusijos dalimi ir neoficialiai pripažinti Rusijos kontrolę beveik visose teritorijose, užimtose nuo 2022 m., skelbia „Axios“. Informaciją leidiniui pateikė neįvardijami šaltiniai.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, ko Rusija reikalauja iš Ukrainos, kad teroristai nutrauktų ugnį. Jis patikino, kad „Rusija pasieks savo tikslus taikiai arba karinėmis priemonėmis“. Taip pat pridūrė, jog Rusija neketina pulti Baltijos šalių.

Jungtinių Valstijų vadovas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė neketinantis atleisti JAV Federalinio rezervo sistemos (FRS) pirmininko ir užsiminė apie muitų Kinijai sumažinimą, o tai atnešė palengvėjimą pasaulio rinkoms, išgąsdintoms dėl jo agresyvios politikos. Neseniai D. Trumpo pasipiktinimai FRS pirmininku Jerome'u Powellu sukėlė susirūpinimą, kad prezidentas jį nušalins, o tai sukėlė nerimą rinkose.

Rusijos pajėgos antradienį du kartus smogė Myrnohrado miestui Donecko srityje, per atakas žuvo trys civiliai, feisbuke pranešė generalinė prokuratūra. Anot duomenų, pradžioje okupantai nežinomo tipo ginklais atakavo privatų miesto rajoną. Per šį smūgį žuvo 72 m. vyras. Vėliau dronu buvo atakuotas civilinis automobilis miesto pakraštyje – per šią ataką žuvo moteris ir vyras.

Rusija bando išstumti Jungtines Valstijas iš taikos derybų, kad pademonstruotų savo lyderystę, įsitikinęs Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Tokią nuomonę prezidentas išsakė per spaudos konferenciją, praneša „Ukrinform“. V. Zelenskis mano, kad Maskva nėra pasirengusi tam, kam pasirengusi Ukraina, o Kremlius įsitikinęs, kad Kyjivas nėra pasirengęs imtis greitų, teisingų ir tvirtų žingsnių.

Rusija stiprina savo ginkluotąsias pajėgas ir iki 2025 m. pabaigos ketina mobilizuoti dar 300–400 tūkst. karių. Apie tai interviu „Radio NV“ sakė Aukščiausiosios Rados Nacionalinio saugumo, gynybos ir žvalgybos komiteto narys Fediras Venislavskis, praneša „Ukrinform“. Pasak jo, Rusija didina savo ginkluotąsias pajėgas, dalyvaujančias kare prieš Ukrainą, o žvalgyba apie tai nuolat praneša. „Jei prieš šešis mėnesius buvo 570 000 kariškių, tai dabar – 610–615 000 kariškių.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad Ukraina pasirengusi tiesioginėms deryboms su Rusija po paliaubų. „Taip pat esame pasirengę užfiksuoti, kad po paliaubų esame pasirengę susėsti prie stalo bet kokiu formatu“, – spaudos konferencijoje sakė ukrainiečių lyderis.  Jis taip pat teigė, kad Ukraina nesitarė su JAV dėl jokių naujų pagalbos paketų. „Dar neturėjome galimybės susitarti su JAV dėl naujos pagalbos ar aptarti detalių“, – pridūrė jis.

Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos įgaliotinė Kaja Kallas apkaltino Jungtines Valstijas, kad šios, siekdamos paliaubų Ukrainoje, neišnaudoja visų Vašingtono turimų svertų. „Jos turi instrumentų, kuriais gali daryti spaudimą, – sakė K. Kallas antradienį naujienų agentūrai AFP.

Trečiadienį Londone susitinkantys Ukrainos ir Europos pareigūnai susidurs su sparčiai judančiu JAV pasiūlymu pripažinti neteisėtą Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją ir įšaldyti fronto liniją kaip taikos susitarimo dalį, teigia keli su vidiniais svarstymais susipažinę asmenys, skelbia „The Washington Post“. Ukrainos sąjungininkai tikisi mainais į bet kokias tokias teritorines nuolaidas išsikovoti saugumo garantijas ir atstatymo programas kovojančiai šaliai.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pranešė telefonu kalbėjęsis su Izraelio ministru pirmininku Benjaminu Netanyahu  ir pridūrė, kad abu lyderiai buvo vieningi prekybos ir Irano klausimais. „Ką tik pasikalbėjau su Izraelio ministru pirmininku“, – savo socialiniame tinkle „Truth Social“ pareiškė D. Trumpas. „Pokalbis praėjo labai gerai – kiekvienu klausimu esame toje pačioje pusėje“, – pridūrė jis.

JAV valstybės departamento atstovė Tammy Bruce teigiamai įvertino Rusijos pasirengimą derėtis su Ukraina. Tokį pareiškimą ji padarė „Fox Business“ eteryje, rašoma „Unian“. T. Bruce komentavo Rusijos prezidento Vladimiro Putino pareiškimą, kad Maskva yra pasirengusi dvišalėms deryboms su Ukraina. „Tai labai geras ženklas“, – sakė ji. Ji taip pat pažymėjo, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas nori, kad karas Ukrainoje baigtųsi kuo greičiau.

Pasibaigus vadinamosioms „Velykų paliauboms“, rusų pajėgos ėmė gerokai intensyviau atakuoti pietinius Ukrainos regionus, vis dažniau apšaudydamos juos artilerijos sviediniais bei rengdamos įvairių tipų dronų antskrydžius. Apie tai kalbėdamas per televiziją pasakė Ukrainos pietinių gynybos pajėgų atstovas Vladyslavas Vološynas. „Pietų fronto linijoje jau kitą dieną po vadinamųjų „Velykų paliaubų“ rusų ugnis tapo gerokai intensyvesnė.

Rusija slopina viltis dėl tiesioginių taikos derybų su Ukraina, praneša agentūra „Reuters“. Konkretūs pokalbiai šiuo metu neplanuojami, antradienį Maskvoje sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. Tačiau jei Ukraina pašalins tam tikras kliūtis, jie esą galėtų įvykti. Kokios tai kliūtys, D. Peskovas nepasakė. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pareiškė esąs atviras tiesioginiams pokalbiams su Ukrainos vyriausybe.

Rusijos pajėgoms Ukrainos Zaporižios srityje numetus dvi valdomas aviacines bombas nukentėjo 15 žmonių. Apie tai antradienį paskelbė Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Ivanas Fiodorovas. „Sužeistųjų skaičius dėl Rusijos atakos prieš Zaporižią išaugo iki 15. Šešiems iš jų medicininė pagalba buvo suteikta vietoje. Visi kiti nukentėjusieji buvo nuvežti į ligoninę“, – sakė I. Fiodorovas. Jis žurnalistus įvykio vietoje informavo, kad priešas numetė dvi valdomas aviacines bombas.

Ukrainos sąjungininkės Londone aptarti paliaubų susitiks trečiadienį, naujienų agentūrai AFP pranešė aukšto rango pareigūnas iš Kyjivo. Anonimiškai kalbėjęs šaltinis nenurodė, kas iš Ukrainos dalyvaus šiame susitikime. JAV, Ukrainos, Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos atstovai rengia naują susitikimą po praėjusią savaitę Paryžiuje vykusių derybų, kuriose dalyvavo valstybės sekretorius Marco Rubio ir Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noelis Barrot antradienį pavadino Rusijos prezidento Vladimiro Putino pranešimą apie velykines paliaubas Ukrainoje „rinkodaros operacija“, kuria siekiama nuraminti JAV prezidentą Donaldą Trumpą. „Velykinės paliaubos, kurias jis paskelbė kiek netikėtai, buvo rinkodaros, žavesio operacija, kuria siekiama neleisti prezidentui D. Trumpui tapti nekantriam ir piktam“, – transliuotojui „FranceInfo“ sakė J. N. Barrot.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiūlė surengti tiesiogines derybas su Ukraina dėl galimybės pratęsti atakų, nukreiptų prieš tam tikrus taikinius, moratoriumą. Rusija atkreipė dėmesį, kad Ukraina bando imtis iniciatyvos paliaubų klausimu, siekdama pratęsti terminą arba norėdama neleisti apšaudyti kitų taikinių, Rusijos žurnalistams sakė V. Putinas. „Turime apie tai pagalvoti“, – tvirtino jis.

Vladimiras Putinas pasiūlė sustabdyti invaziją į Ukrainą ties dabartine fronto linija, kad būtų galima pasiekti taikos susitarimo su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, teigia su tuo susipažinę asmenys, rašo „Financial Times“. Šis pasiūlymas yra pirmas oficialus ženklas, kurį V. Putinas pateikė nuo pirmųjų karo mėnesių prieš trejus metus, kad Rusija galėtų atsisakyti savo maksimalistinių reikalavimų nutraukti invaziją.

Rusai atakavo Odesą smogiamaisiais bepiločiais orlaiviais. Per ataką buvo sužeisti trys žmonės ir buvo apgadinta civilinė infrastruktūra, įskaitant gyvenamuosius pastatus, švietimo įstaigą ir transporto priemones. Be to, kilo gaisrai. Apie tai tinkle „Telegram“ pranešė Odesos srities karinės administracijos vadovas Olehas Kiperis. „Mieste buvo apgadinta civilinė infrastruktūra, įskaitant gyvenamuosius pastatus, švietimo įstaigą ir transporto priemones.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad Rusija turi duoti aiškų atsakymą, ar sutiks su paliaubomis dėl smūgių civiliniams taikiniams. „Ukraina laikosi savo pasiūlymo nesmūgiuoti bent jau civilinei infrastruktūrai. Mes tikimės aiškaus atsakymo iš Maskvos. Esame pasirengę bet kokiam pokalbiui, kaip tai užtikrinti“, – vakariniame kreipimesi sakė V. Zelenskis.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketina per ateinančias tris dienas pateikti komentarą dėl karo Ukrainoje ir tarpininkavimo pastangų. Tai jis pareiškė per Velykų šventę Baltųjų rūmų sode paklaustas, ar JAV siūlo, kad Ukraina pripažintų Krymą Rusijos dalimi. Rusija 2014 m. užėmė Ukrainos Juodosios jūros pusiasalį ir tada jį neteisėtai aneksavo. Pokalbiai gerai juda į priekį, pridūrė D. Trumpas, tačiau daugiau detalių nepateikė.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis aplankė karius šiaurės rytinėje Sumų srityje ir su vadais aptarė padėtį regione. Generolas feisbuke rašė, kad Sumų pasienio teritorijose ir Rusijos teritorijoje tęsiasi intensyvūs mūšiai. „Vykdydami savo viršininkų įsakymus, rusų daliniai mėgina išstumti mus iš teritorijos Kurske ir užkariauti Sumų pasienio teritorijas“, – teigiama pranešime.

Ukrainos delegacija trečiadienį atvyks į Londoną į derybas dėl ugnies nutraukimo, Europos ir JAV pareigūnams spaudžiant sustabdyti Rusijos invaziją, pirmadienį pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Derybos bus praėjusią savaitę Paryžiuje įvykusio susitikimo, kuriame JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pristatė Vašingtono planą, kaip užbaigti daugiau kaip trejus metus trunkantį karą, tęsinys.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pareiškė, kad Maskva išnagrinės Ukrainos pasiūlymą nutraukti smūgius prieš civilinę infrastruktūrą, tačiau apkaltino Kyjivą naudojant tokius objektus kariniais tikslais. „Viską išanalizuosime ir priimsime atitinkamus sprendimus“, – sakė V. Putinas valstybinės televizijos žurnalistams apie Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio sekmadienį paskelbtą pasiūlymą sustabdyti dronų ir raketų atakas prieš civilinę infrastruktūrą.

Rusija pirmadienį patvirtino atnaujinusi smūgius Ukrainai po 30 valandų trukusių velykinių paliaubų, o Ukraina teigė, kad dronai ir raketos apšaudė Dnipropetrovsko ir Mykolajivo regionus. „Pasibaigus paliauboms, Rusijos Federacijos ginkluotosios pajėgos tęsė specialiąją karinę operaciją“, – sakoma Rusijos kariuomenės pareiškime, vartojant savo terminą karui pavadinti.

2014 m. vasario 27 d. ginkluoti asmenys žaliomis uniformomis užėmė administracinius pastatus Kryme, Ukrainoje. Tuo tarpu kovo 16 d. Kryme buvo surengtas vadinamasis referendumas, po kurio Kremlius paskelbė apie jo aneksiją ir prijungimą prie Rusijos teritorijos. „Current Times“ pateikė įvykių, kurie prasidėjo dar prieš okupaciją, chronologiją ir atskleidė, kaip prieš daugiau nei 10 metų V. Putinas pradėjo savo karinę operaciją Ukrainoje. 2013 m. lapkričio mėn.

Į Lietuvą grįžo pirmoji medikų komanda, kuri stažavosi Ukrainoje. Lietuviai ne tik talkino ukrainiečiams gelbėti sužeistuosius, bet ir sėmėsi patirties, kaip organizuojamas ligoninių darbas. Parvežtomis žiniomis medikai dalinsis su kolegomis ir prisidės prie savo ligoninių pertvarkos, kad jos būtų pasiruošusios gelbėti žmones karo ar kitos krizės atveju.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Pastarąją parą Rusija Ukrainoje neteko 670 kareivių, pirmadienį paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas. Nuo 2022 metų vasario 24 dienos iki 2025 metų balandžio 21 dienos Rusija kare Ukrainoje prarado iš viso apie 941 770 kareivių.

Rusija atnaujino oro atakas prieš Rytų ir Pietų Ukrainą, pirmadienį pranešė regioniniai Ukrainos pareigūnai, kai Maskva ir Kyjivas apkaltino vienas kitą pažeidus Velykų paliaubas. „Rusijos kariuomenė paleido į regioną dronus“, – platformoje „Telegram“ pranešė Dnipropetrovsko srities gubernatorius Serhijus Lysakas. Jis teigė, kad buvo apgadintas namas, o vienoje maitinimo įstaigoje kilo gaisras, tačiau apie sužeistuosius nepranešta. Apkaltino Rusiją įvykdžius daugiau kaip 2 tūkst.

Rusija ir Ukraina sekmadienį apkaltino viena kitą pažeidus Velykų paliaubas, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas netikėtai paskelbė, kad šalys šią savaitę galėtų sudaryti susitarimą. Rusijos prezidento Vladimiro Putino šeštadienį paskelbtos 30 valandų paliaubos buvo skirtos religinei šventei paminėti. Tačiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Rusija surengė šimtus atakų fronto linijoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasiūlė Rusijai 30 dienų atsisakyti tolimojo nuotolio dronų ir raketų smūgių civilinei infrastruktūrai, rašo UNIAN. Pasiūlymas galiotų su galimybe minėtą laikotarpį pratęsti. V. Zelenskis sako, kad sekmadienio paliaubas Rusija pažeidė daugiau nei 2 000 kartų. Užfiksuoti 67 rusų puolimai, daugiausiai – Pokrovskio kryptimi. Rusija įvykdė 1 355 apšaudymus, iš jų 713 iš sunkiosios ginkluotės, ir 673 kartus panaudojo dronus.

Ukrainos pasieniečiai iš Puolamosios gvardijos Plieninės sienos brigados kartu su gynėjais iš kitų Ukrainos gynybos pajėgų dalinių atrėmė rusų puolimą ir sunaikino priešų šarvuotąją techniką Sumų sektoriuje. Apie tai Valstybinė sienos apsaugos tarnyba pranešė savo internetinėje svetainėje, kurioje taip pat patalpino atitinkamą vaizdo įrašą.

Kremlius sekmadienį nurodė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nedavė jokių nurodymų pratęsti vadinamąsias velykines paliaubas.  Apie tai Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė Rusijos valstybinei naujienų agentūrai TASS, kurią citavo ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“. Dieną anksčiau Kremliaus šeimininkas paskelbė Velykų paliaubas Ukrainoje, kurios įsigaliojo šeštadienio vakarą ir tęsis iki sekmadienio vidurnakčio.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino paskelbtos Velykų paliaubos yra diplomatiniai spąstai – tai tiesioginis atsakas į JAV pareiškimus apie tai, kad jos gali atsisakyti planų siekti taikos Ukrainoje, naujienų agentūra LETA pasakė Rygos Stradinso universiteto docentas ir Geopolitologijos centro direktorius Maris Andzansas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė naujausią informaciją apie padėtį fronte. Anot jo, sekmadienį dar kartą įrodyta, kad rusų žodžiai yra verti nieko. V. Zelenskiui informaciją apie padėtį fronte pateikė Ukrainos kariuomenės vadas Oleksandras Syrskis. Paliaubų Ukraina nemato Vladimiras Putinas buvo pasiūlęs paliaubas per Velykas, tačiau rusai kaip tik suintensyvino atakas. „Deja, tendencija, kad rusai vis dažniau naudoja sunkiąją ginkluotę, tęsiasi.

Ukrainos pajėgos šią savaitę numušė kelias Rusijos raketas ir daugybę dronų, praneša naujienų portalas „rbc.ua“. Ukrainos karinės oro pajėgos paskelbė, kad per savaitę, balandžio 14-20 dienomis, buvo numuštos trys Rusijos paleistos kruizinės raketos „Iskander-K“. Taip pat buvo sunaikinti 699 priešo dronai: 159 smogiamieji dronai „Shahed“, 201 žvalgybiniai dronai ir 336 kitokio tipo bepilotės skraidyklės.

Rusija nesilaiko Vladimiro Putino pasiūlytų velykinių paliaubų, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašo „Kanal 24“. Nuo 10 val. ryto išpuolių padaugėjo, o per 12 valandų okupantai jau įvykdė 26 išpuolius. Anot V. Zelenskio, nuo 10:00 gerokai padaugėjo rusų atakų ir dronų antskrydžių. Vien dronų padaugėjo dvigubai. „Šį rytą Rusijos kariuomenė aktyviausiai vykdo operacijas Pokrovsko ir Siversko kryptimis.

Ukraina reikalauja „Fox News“ atsiprašyti už tai, kad Kyjivas transliacijos metu buvo pavadintas Rusijos dalimi, rašo UNIAN. Atsiprašymo reikalauja Ukrainos Užsienio reikalų ministerijos atstovas Georgijus Tycho. „Jei tai buvo klaida, o ne sąmoningas politinis pareiškimas, turėtų atsiprašyti ir ištirti, kas padarė klaidą“, – sako jis.

Amerikos naujienų kanalas „Fox News“ per Ukrainos stačiatikių bažnyčios Velykų pamaldų transliaciją Kijevą pavadino Rusijos miestu, rašo „Ukrainska Pravda“. Kanalas transliavo Velykų iškilmes iš viso pasaulio, įskaitant Rusijoje vykusias pamaldas, kuriose dalyvavo Rusijos stačiatikių bažnyčios vadovas ir Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas. Tame pačiame reportaže „Fox News“ rodė Velykų iškilmes iš viso pasaulio, įskaitant Kyjivą.

Pastarąją parą Rusija kare Ukrainoje neteko apie 960 kareivių ir 168 karinės technikos vienetų, praneša naujienų portalas „rbc.ua“. Apie tai sekmadienį paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas. Nuo 2022 metų vasario 24 dienos iki 2025 metų balandžio 20 dienos Rusija kare Ukrainoje prarado iš viso apie 941 100 kareivių.

Rusijos kariuomenė bando sudaryti paliaubų įspūdį, bet tuo pačiu metu tęsia bandymus prasiveržti fronte ir padaryti nuostolių Ukrainai, praneša naujienų portalas „rbc.ua“. Apie tai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė socialiniame tinkle „Telegram“. Šeštadienį Rusijos vadovas Vladimiras Putinas paskelbė „Velykų paliaubas“ nuo šeštadienio 18 val. iki sekmadienio vidurnakčio. „Nuo vakar dienos 18 val.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad Ukraina laikysis Velykų paliaubų, kurias prieš kelias valandas paskelbė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Anot V. Putino, paliaubos truks nuo šio vakaro iki sekmadienio vidurnakčio. „Jei Rusija dabar staiga bus pasirengusi iš tikrųjų įsitraukti į visiškos ir besąlygiškos tylos formatą, Ukraina elgsis atitinkamai – atspindėdama Rusijos veiksmus“, – socialiniame tinkle „X“ teigė V. Zelenskis.

Ukrainiečių karinės oro pajėgos šeštadienio vakarą, praėjus kelioms valandoms po to, kai turėjo įsigalioti Rusijos prezidento Vladimiro Putino įsakymas nutraukti išpuolius, pranešė, kad keliose Rytų Ukrainos srityse paskelbti perspėjimai dėl oro pavojaus. Ukrainos karinės oro pajėgos socialiniame tinkle pranešė apie „balistinių raketų grėsmę“. Tuo metu oficialiuose oro pavojaus žemėlapiuose nurodyta, kad Charkivo, Donecko, Zaporižios ir Dnipropetrovsko srityse paskelbtas oro pavojus.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis skeptiškai atsiliepė apie Rusijos prezidento Vladimiro Putino netikėtai paskelbtas vienašališkas paliaubas per Velykas. „Kalbant apie dar vieną Putino mėginimą žaisti žmonių gyvybėmis, tai kaip tik dabar daugelyje Ukrainos dalių aidi oro pavojaus sirenos“, – rašė jis tinkle „X“. 45 minutės prieš įsigaliojant ugnies nutraukimui, Ukrainos danguje pastebėti koviniai dronai. Ukrainos priešlėktuvinė gynyba esą jau pradėjo dirbti.

Rusija ir Ukraina vėl apsikeitė belaisviais. Gynybos ministerija Maskvoje pranešė, kad abi pusės perdavė viena kitai po 246 karo belaisvius. Belaisvių apsikeitimui tarpininkavo Jungtiniai Arabų Emyratai, pranešė rusų naujienų agentūra TASS. „Kaip geros valios ženklas, be to, mainais į 15 sužeistų rusų karių, kuriems skubiai reikalinga medicininė priežiūra, perduotas 31 sužeistas Ukrainos karo belaisvis“, – sakoma pranešime.

 Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė apie paliaubas per Velykas. „Dėl humanitarinių priežasčių Rusija nuo šiandien 18.00 val. Maskvos laiku (17.00 val. Vidurio Europos vasaros laiku) iki sekmadienio vidurnakčio  0.00 val. (sekmadienio vakaro 23.00 val. Vidurio Europos vasaros laiku) skelbia Velykų paliaubas, – sakė V. Putinas susitikime su Rusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo vadu Valerijumi Gerasimovu.

Derybose dėl Ukrainos ir JAV iškasenų susitarimo nekeliamas klausimas dėl skolos už karo metu suteiktą pagalbą pripažinimo, televizijos eteryje pareiškė Ukrainos ekonomikos viceministras, šalies prekybos atstovas Tarasas Kačka. „Nekalbama apie jokią naują skolą ar ankstesnės pagalbos pavertimą skola. Nei JAV, nei Ukrainos pasiūlymuose nėra „skolos“ logikos. Kalbame apie tai, kiek JAV ir Ukraina nori uždirbti iš investicijų“, – sakė T. Kačka.

Rusija šeštadienį pareiškė, kad susigrąžino priešpaskutinį kaimą, kurį jos Kursko srityje vis dar kontroliavo Ukraina. Rugpjūčio mėnesį Kyjivo pajėgos Kurske inicijavo puolimą. Ši Ukrainos kampanija Rusijos karius užklupo netikėtai, o Kyjivas užėmė daugiau kaip 1 000 kv. km. dydžio teritoriją.  „Per puolamąsias operacijas Šiaurės karių grupės daliniai išlaisvino Olešnios kaimą“, – tinkle „Telegram“ tvirtino Rusijos gynybos ministerija.

Ukrainos Charkivo srityje per dieną septyni žmonės buvo sužeisti arba patyrė ūminę reakciją į stresą, platformoje „Telegram“ pranešė šio regiono karinės administracijos vadovas Olegas Syniehubovas. Pirminiais duomenimis, Horochovatkos kaime, Borivskos bendruomenėje, Iziumo rajone dėl raketų smūgio užsiliepsnojo automobilis. Sužeista viena moteris, kuri patyrė ūminę reakciją į stresą.