Ketvirtadienį Rusijos parlamentas, paprastai pritariantis Kremliaus sprendimams, svarstys 2027–2029 m. valstybės biudžetą. Kartu numatyta virtinė mokesčių didinimo priemonių. Apie jas paskelbta po rugsėjį vykusių parlamento rinkimų.
Pernai Kremlius plačiai didino mokesčius – padidino pridėtinės vertės mokestį (PVM) ir išplėtė jį mokančių smulkiųjų įmonių ratą. Šį kartą didesnė mokestinė našta teks siauresnei grupei – kasybos bendrovėms ir turtingesniems gyventojams, gaunantiems pajamų iš investicijų, nekilnojamojo turto pardavimo ir bankuose laikomų indėlių.
Šiemet biudžeto deficitas viršijo prognozes dėl milžiniškų karinių išlaidų ir lėto ekonomikos augimo. Ekonomiką taip pat slegia sankcijos, didelės palūkanų normos nekarinio sektoriaus įmonėms, darbo jėgos trūkumas ir Ukrainos smūgiai naftos perdirbimo gamykloms bei eksporto terminalams.
Kyjivo ekonomikos mokyklos duomenimis, iki rugpjūčio pabaigos biudžeto deficitas pasiekė 5,8 trln. rublių (72 mlrd. JAV dolerių). Tai beveik 50 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai ir viršija jau padidintą 4,8 trln. rublių deficito prognozę.
Nauji mokesčiai
Vyriausybė siūlo taikyti 20–30 proc. mokestį kasybos bendrovių viršpelniui, gautam nuo praėjusių metų išaugus žaliavų kainoms. Jis paliestų geležies rūdos, nikelio ir aukso gavybos įmones. Taip pat siūloma pajamoms iš palūkanų, dividendų ir turto pardavimo taikyti didesnius, nuo 13 iki 22 proc., mokesčių tarifus. Šiuo metu tokioms pajamoms iki 2,4 mln. rublių (29,8 tūkst. JAV dolerių) taikomas 13 proc., o didesnėms – 15 proc. tarifas.
Nuo sausio 1 d. taip pat siūloma įvesti 100 rublių mokestį už kiekvieną siuntą ir 22 proc. PVM internetu perkamoms užsienio prekėms, mažesnės nei 200 eurų vertės. Iki šiol jos nebuvo apmokestinamos. Be to, numatomas 35 proc. mokestis dividendams, pervedamiems į apribotas investuotojų iš „nedraugiškų šalių“ sąskaitas.
Maskvos gatvėse apie mokesčius ir finansus kalbinti gyventojai reiškė nepasitenkinimą, tačiau kai kurie buvo susitaikę su padėtimi.
„Jiems reikia pinigų valstybės iždui, reikia daugiau surinkti iš paprastų žmonių“, – sakė 39 metų Denisas Bystrovas.
„O ką padarysi?“ – gūžčiojo 92 metų Neli Godunova.
„Turiu keturis aukštojo mokslo diplomus, už mokslą nereikėjo mokėti. Tiesa, ir aš šiai šaliai daug daviau. Bet nesvarbu (...) Jei ką nors uždirbai, turi ir atiduoti“, – sakė ji.
„Visi puikiai žino, kad pinigai skiriami karinei operacijai, tiesa?“ – sakė beveik 70-mečiu prisistatęs Sergejus Sukačiovas.
Finansų krizė kol kas negresia
Konsultacijų bendrovės „Macro-Advisory Ltd.“ vadovo Chriso Weaferio teigimu, Rusija turi pakankamai lėšų biudžeto deficitui padengti 2027 m. ir tikriausiai 2028 metais.
„Tačiau tam reikės didinti mokesčius, o tai reiškia didesnes išlaidas tiek namų ūkiams, tiek verslui“, – sakė jis.
Eksperto teigimu, tai taip pat reiškia, kad lieka gerokai mažiau lėšų įprastai ekonomikos plėtrai ar infrastruktūrai. Iš esmės biudžetas dabar pereina į etapą, kai daugiausia finansuojama kariuomenė ir karinė operacija.
„Todėl ekonomika tampa labai iškreipta. Nors vis dar fiksuojamas nedidelis augimas, jį lemia valstybės išlaidos su ja susijusioms pramonės šakoms, o likusi ekonomikos dalis patiria didelių sunkumų ar net žlunga“, – sakė jis.
Apiplėšė Vokietijos bendrovės padalinį
Vokietijos prekybos bendrovės „Metro“ padalinys Rusijoje buvo perimtas pagal įstatymą, leidžiantį laikinai administruoti vadinamųjų nedraugiškų šalių įmones. Iš jo pareikalauta milijardo rublių (12 mln. JAV dolerių) įnašo karui finansuoti.
„Metro AG“ būstinė Vokietijoje pareiškė niekaip neprisidėjusi prie šios paramos ir pabrėžė, kad ji „neatspindi mūsų pozicijos ar verslo veiklos principų“.
Bendrovė „Metro Russia“, Vokietijoje esančios pagrindinės bendrovės nebekontroliuojama, pranešė, kad už fondui „Liaudies frontas – viskas pergalei“ skirtas lėšas bus perkamos transporto priemonės, ryšio įranga ir kovos su dronais priemonės kariams, dalyvaujantiems kare Ukrainoje. Jį Rusija vadina specialiąja karine operacija.
Ch. Weaferio teigimu, Rusija gali perimti užsienio bendroves tikėdamasi susitarimo dėl užsienyje įšaldyto Rusijos turto. Tačiau priverstinė parama taip pat kelia grėsmę, kad Finansų ministerija ims laikyti užsienio bendroves papildomų pajamų šaltiniu.
Mažėja finansavimo šaltiniai
Iš pirmo žvilgsnio Rusijos ekonominiai rodikliai neatrodo tokie blogi. Vyriausybė šiemet prognozuoja 0,6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą – menką, bet vis dėlto ne nuosmukį. Nedarbas rekordiškai mažas, valstybės skola labai nedidelė. Pajamas iš naftos eksporto palaiko dėl karo Irane išaugusios pasaulinės kainos.
Finansų ministro Antono Siluanovo teigimu, patikslintas šių metų biudžeto deficitas sieks apie 3 proc. BVP. Tai daugiau nei 1,6 proc. pernai, bet mažiau nei daugelyje kitų šalių. Pavyzdžiui, JAV deficitas pernai siekė 5,8 proc. BVP, o Europos Sąjungos vidurkis buvo 3,1 procento.
Tačiau šie skaičiai neatskleidžia visos padėties. Dėl sankcijų, draudžiančių bankams ir investuotojams vykdyti sandorius su Rusija, Kremlius negali skolintis tarptautinėse obligacijų rinkose. Be to, Rusijos vidaus finansiniai ištekliai jau gerokai išnaudoti.
Vienas iš finansavimo būdų – skolintis iš Rusijos bankų parduodant obligacijas. Tačiau vasarą susidurta su sunkumais, kai bankai atsisakė pirkti obligacijas dėl mažų palūkanų. Pardavimas atsinaujino vyriausybei pasiūlius palankesnes sąlygas.
Kyjivo ekonomikos mokyklos duomenimis, valdžia jau pasitelkė bankų sistemą karui finansuoti, versdama bankus skolinti gynybos pramonės įmonėms. Taip dalis tikrųjų karo išlaidų perkeliama iš federalinio biudžeto bankams ir valstybės kontroliuojamoms bendrovėms.
Kitas finansavimo šaltinis – Nacionalinis gerovės fondas. Jo atsargos sukauptos iš naftos ir dujų eksporto pajamų. Tačiau fondo likvidusis turtas, kurį galima panaudoti išlaidoms finansuoti, pavyzdžiui, Kinijos valiuta ir auksas, sumažėjo iki 1,7 proc. BVP.
Kyjivo ekonomikos mokyklos vertinimu, Rusijos finansai kol kas stabilūs, tačiau „galimybės manevruoti ribotos: nepalankus sukrėtimas, pavyzdžiui, pasaulinių energijos išteklių kainų kritimas ar pasitikėjimo finansų sistema sumažėjimas, galėtų greitai sugriauti trapią pusiausvyrą“.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
