Naujienų portalui tv3.lt anksčiau paviešinus vairuotojo istoriją, į redakciją kreipėsi dar du skaitytojai. Iš Švedijos grįžęs vyras Lietuvoje negavo darbui būtinos kvalifikacijos kortelės ir negalėjo dirbti, nors turėjo galiojantį vairuotojo pažymėjimą bei buvo baigęs reikiamus mokymus.
Panašių sunkumų dėl vairuotojo dokumentų patyrė ir į redakciją kreipęsi vyrai. Abu susidūrė su skirtingomis problemomis, tačiau jas sieja tas pats klausimas. Kaip sutvarkyti ar patikrinti vairuotojo dokumentus, kai žmogus gyvena arba dirba užsienyje?
Vienam skaitytojui naujo pažymėjimo prireikė po vagystės, o kitam dėl darbo Vokietijos transporto įmonėje teko aiškintis, ar Lietuvoje išduota profesinės kvalifikacijos kortelė yra tikra.
Pavogė pažymėjimą, bet Lietuvoje naujo negavo
Su tv3.lt susisiekęs Aurimas (tikras vardas redakcijai žinomas) pasakoja, kad gyvena ir dirba Islandijoje. Šių metų liepą buvo pavogta vyro kuprinė, kurioje buvo jo lietuviškas vairuotojo pažymėjimas.
Dokumentui neatsiradus, vyras nusprendė naują užsisakyti grįžęs į Lietuvą. Tačiau sužinojo, kad pažymėjimas jam negali būti išduotas, nes jo gyvenamoji vieta deklaruota užsienyje.
„Gerai, viskas suprantama, tad prisiregistravau Lietuvoje ir bandau toliau. Tada sužinau, kad reikia būti registruotam 185 dienas“, – pasakoja Aurimas.
Tačiau vyrą labiausiai papiktino tai, kas nutiko pranešus apie vairuotojo pažymėjimo vagystę.
„Blogiausia žinia, kad „Regitra“ tuo pačiu metu ir sustabdė mano vairuotojo pažymėjimo galiojimą, nes buvau nurodęs, kad jis prarastas“, – sako skaitytojas.
Aurimas įsitikinęs, kad dėl susiklosčiusios situacijos negalės vairuoti pusę metų. Anot jo, paskambinus į „Regitrą“ sprendimo rasti nepavyko, o policijoje jam buvo pasiūlyta dar kartą kreiptis į įmonę.
„Suprasčiau, kad reikėtų išlaukti tą terminą norint laikytis teises, bet juk mane apvogė ir tiesiog noriu pasigaminti kitas“, – piktinasi vyras.
Ar tikrai naujų teisių teks laukti 185 dienas?
„Regitra“ aiškina, kad naują vairuotojo pažymėjimą vietoje pavogto išduoda ta valstybė, kurioje žmogus gyvena nuolat.
Nustatant nuolatinę gyvenamąją vietą taikomas 185 dienų per kalendorinius metus kriterijus, tačiau grįžus į Lietuvą tiek laiko laukti nebūtina.
„Jei asmuo Lietuvoje gyvenamąją vietą yra deklaravęs trumpiau, jis gali pateikti papildomus dokumentus, pagrindžiančius jo ryšius su Lietuva“, – nurodo „Regitra“.
Tokiais dokumentais gali būti darbo ar studijų sutartys. Kiekviena situacija vertinama individualiai.
Įmonė taip pat paaiškina, kad pranešus apie vagystę vairuotojo pažymėjimas paskelbiamas negaliojančiu, siekiant apsaugoti žmogų nuo galimo dokumento panaudojimo.
Tačiau tai nereiškia, kad žmogus praranda teisę vairuoti ar turėtas kategorijas. Vis dėlto norint teisėtai vairuoti reikia galiojančio dokumento.
Jei Aurimas ir toliau nuolat gyvena Islandijoje, dėl naujo pažymėjimo jis turėtų kreiptis į šios šalies atsakingą instituciją. Prireikus jis gali susisiekti su „Regitra“, kuri patvirtintų duomenis apie anksčiau išduotą pažymėjimą ir įgytas vairavimo kategorijas.
Vokietijoje kilo įtarimų dėl Lietuvoje išduotos VKK
Į redakciją kreipėsi ir Vokietijos transporto įmonėje dirbantis Rolandas (tikras vardas redakcijai žinomas). Vyras pasakoja, kad jo kolega sulaukė kandidato į sunkvežimio vairuotojus, kuris pateikė Lietuvoje išduotą vairuotojo kvalifikacijos kortelę (VKK), patvirtinančią profesinę kvalifikaciją (vadinamąjį 95 kodą).
Kandidatas buvo Turkijos pilietis, todėl darbdaviui kilo klausimų, kaip jis įgijo lietuvišką dokumentą.
„Kaip Turkijos pilietis galėjo gauti lietuvišką profesinės kvalifikacijos pažymėjimą, jeigu jis nekalba nei lietuviškai, nei angliškai, nei rusiškai, o tik turkiškai ir šiek tiek vokiškai“, – stebisi Rolandas.
Vyras pabrėžia, kad negali patvirtinti, kad dokumentas suklastotas. Jis norėjo tik išsiaiškinti, ar kortelė autentiška ir galiojanti.
Tačiau, pasak Rolando, kreipęsis į „Regitrą“, Lietuvos transporto saugos administraciją ir Susisiekimo ministeriją, aiškaus atsakymo jis negavo.
Redakcijai perduotas susirašinėjimas rodo, kad liepos 23 d. vyras pateikė oficialų paklausimą Susisiekimo ministerijai, o rugpjūčio 11 d. pakartotinai prašė atsakyti.
Ministerija paaiškino, kad VKK išduoda ir apskaito „Regitra“, todėl užklausą persiuntė jai.
Rugpjūčio 12 d. „Regitra“ nurodė, kad oficialiam atsakymui gauti reikia pateikti nustatyta tvarka pasirašytą prašymą, nurodyti įmonės duomenis, prašomos informacijos pobūdį ir teisinį duomenų gavimo pagrindą.
Tačiau Rolandas sako, kad jo atstovaujama Vokietijos įmonė neturi prieigos prie Lietuvos elektroninių valdžios sistemų. Rugpjūčio 24 d. jis dar kartą kreipėsi į „Regitrą“ ir prašė nurodyti kitą būdą dokumento autentiškumui patikrinti.
„Mums reikalingas atsakymas tik į vieną klausimą: ar mūsų pateikta vairuotojo kvalifikacinė kortelė yra autentiška ir galiojanti, ar ji yra netikra, negaliojanti?“ – laiške rašė vyras.
Anot Rolando, atsakymo į paskutinį laišką jis nesulaukė.
Ar „Regitra“ gali patikrinti išduotas korteles?
„Regitra“ patvirtina, kad VKK yra atskiras dokumentas, įrodantis profesinę kvalifikaciją vežti krovinius ar keleivius komerciniais tikslais.
Ji išduodama tais atvejais, kai 95 kodo nėra galimybės įrašyti į vairuotojo pažymėjimą.
„Regitra“ nurodo turinti duomenis apie visas savo išduotas VKK, tačiau viešo registro nėra.
Taigi duomenys apie išduotas korteles yra kaupiami, tačiau darbdaviams nėra viešai prieinamos sistemos, kurioje jie galėtų savarankiškai patikrinti dokumento autentiškumą.
Įmonė konkretaus Rolando pateikto dokumento autentiškumo nepatvirtino ir nepaaiškino, kokiu būdu užsienio darbdavys galėtų gauti tokį patvirtinimą.
„Regitra“ pabrėžia, kad dėl asmens duomenų apsaugos negali komentuoti konkrečių žmonių situacijų.
Abu skaitytojus ir visus susidūrusius su panašiomis problemomis ji kviečia kreiptis į Klientų informacijos centrą telefonu +370 700 55151, kur jų atvejai galėtų būti įvertinti individualiai.
