Su naujienų portalu tv3.lt susisiekęs Darius (tikras vardas redakcijai žinomas) Švedijoje gyveno apie dešimt metų. Ten kurį laiką dirbo vairuotoju ir lietuvišką vairuotojo pažymėjimą buvo pasikeitęs į švedišką.
Į Lietuvą vyras grįžo vasarį ir čia susirado vairuotojo darbą. Tačiau kovą baigė galioti jo profesinę kvalifikaciją patvirtinantis 95 kodas. Darius Lietuvoje baigė reikiamus mokymus, tačiau problemų kilo dėl vairuotojo kvalifikacijos kortelės (VKK).
Baigė mokymus, bet kortelės negavo
„Kad galėtum dirbti komerciniu vairuotoju, privalai turėti 95 kodo sertifikatą. Mano sertifikatas švediškas, nes ir teises buvau pasikeitęs į švediškas“, – pasakoja Darius.
Pasibaigus jo galiojimui, vyras Lietuvoje baigė reikiamus kursus ir kreipėsi dėl VKK. Tačiau kortelės negavo.
Anot Dariaus, „Regitra“ atsisakė išduoti kortelę ir nurodė, kad ji jam nepriklauso, nes jis yra Lietuvos pilietis. Vyro pasakojimu, jam buvo nurodyta, kad reikia būti deklaravus gyvenamąją vietą Lietuvoje 185 dienas, arba Švedijoje išduotą vairuotojo pažymėjimą pasikeisti į lietuvišką.
Tačiau Darius sako nesuprantantis, kodėl turėtų tai daryti, nes jo švediškas vairuotojo pažymėjimas, medicininė pažyma ir vairuotojo darbo bei poilsio laikui fiksuoti skirta tachografo kortelė vis dar galioja.
Situacija vyrui sukėlė ir finansinių nemalonumų. Darius pasakoja, kad Lenkijoje dėl pasibaigusio 95 kodo galiojimo gavo apie 3,5 tūkst. zlotų (maždaug 800 eurų) baudą. Dabar vyras nebenori rizikuoti, todėl vairuotoju nebedirba.
Susidūręs su tokia situacija Darius neslepia nusivylimo.
„Tai ko verti visi tie pokalbiai apie laukimą grįžtančių?“ – svarsto vyras.
„Regitra“: pilietybė nėra lemiamas kriterijus
„Regitros“ atstovė spaudai Karolina Judeikė aiškina, kad VKK išduodama tada, kai 95 kodo įrašyti į vairuotojo pažymėjimą nėra galimybės.
„Pilietybė pati savaime šiuo atveju nėra lemiamas kriterijus. Čia svarbu, kur asmuo nuolat gyvena arba dirba“, – pabrėžia K. Judeikė.
„Regitra“ patvirtina, kad Švedijoje išduotas vairuotojo pažymėjimas Lietuvoje galioja. Tačiau 95 kodą į vairuotojo pažymėjimą gali įrašyti tik jį išdavusi valstybė, todėl Lietuvoje baigtų mokymų duomenų „Regitra“ į švedišką dokumentą įrašyti negali.
„Vairuotojui, kuris dirba arba kurio nuolatinė gyvenamoji vieta jau yra Lietuvoje ir kuris kvalifikaciją atnaujino čia, natūralus kelias yra švedišką pažymėjimą pasikeisti į lietuvišką“, – nurodo K. Judeikė.
Europos Sąjungos (ES) arba Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybėje išduotas vairuotojo pažymėjimas keičiamas be egzaminų.
Norint pasikeisti vairuotojo pažymėjimą į lietuvišką, reikia pagrįsti nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje. Jeigu ji čia deklaruota trumpiau nei 185 dienas per kalendorinius metus, galima pateikti asmeninius ar darbo ryšius patvirtinančius dokumentus, pavyzdžiui, darbo sutartį.
185 dienų laukti nebūtina
Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) atstovė Dovilė Karužienė taip pat nurodo, kad pilietybė neturėtų būti kliūtis gauti VKK.
„Pilietybė neturėtų būti trukdis gaunant VKK, juolab kad asmuo yra ES pilietis. Trukdis gali būti, jeigu asmuo nėra pragyvenęs 185 dienų Lietuvoje ir nėra įsidarbinęs“, – komentuoja D. Karužienė.
VšĮ „Linavos“ mokymo centro direktorė Giedrė Valskienė pastebi, kad 185 dienų kriterijus nėra vienintelis būdas pagrįsti nuolatinę gyvenamąją vietą.
„Jeigu 185 dienų kriterijus formaliai dar nėra įvykdytas, asmuo gali pateikti kitus dokumentus, įrodančius asmeninius ar darbo ryšius su Lietuva“, – aiškina ji.
Su problema susiduria ir kiti grįžtantys vairuotojai
G. Valskienė sako, kad panašių situacijų pasitaiko ir kitiems iš ES valstybių grįžtantiems Lietuvos piliečiams.
Pasak jos, žmonėms ne visada aišku, ar užsienyje įgytą 95 kodą galima naudoti Lietuvoje, kada reikia keisti vairuotojo pažymėjimą ir kada išduodama atskira VKK.
„Ypač trūksta vieno aiškaus algoritmo Lietuvos piliečiui, kuris, pavyzdžiui, penkerius ar dešimt metų dirbo Vokietijoje, Nyderlanduose ar kitoje ES šalyje ir dabar grįžta dirbti į Lietuvos transporto įmonę: kokius dokumentus jis gali naudoti, ką turi pasikeisti, ar reikia VKK, kur kreiptis ir nuo kada jis teisėtai gali pradėti dirbti“, – akcentuoja G. Valskienė.
Jos nuomone, aiškesnė tvarka ypač svarbi transporto sektoriui, kuriame kvalifikuotų profesionalių vairuotojų poreikis vis dar išlieka didelis.
