Rinkos

Paprastai lietuviai yra linkę skųstis, kad pas mus prekių ir paslaugų kainos auga itin sparčiai. Tačiau, jeigu tikėsime oficialia statistika, bent jau per pastaruosius metus Lietuvoje viskas brango mažiausiai iš visų Europos Sąjungos (ES) valstybių. Tokius oficialius infliacijos arba kainų augimo duomenis skelbia ES statistikos agentūra „Eurostat“. Mažiausia infliacija – Lietuvoje Per pastaruosius metus – šį kovą, palyginti su 2023 m. kovu – infliacija Lietuvoje siekė 0,4 proc.

Aukso kainos pirmadienį pasiekė visų laikų aukštumas, nes investuotojai vis dažniau tikisi palūkanų normų mažinimo, silpnėja doleris ir didėja geopolitinė įtampa, praneša CNN. Pirmadienio prekyboje tauriojo metalo kainos šoktelėjo net 3 proc. ir pasiekė 2 135 JAV dolerių už unciją, viršydamos ankstesnį 2020 m. rugpjūčio mėn. pasiektą 2 072 dolerių rekordą. Vėliau dienos metu kainos krito ir siekė 2 023 dolerių.

Neseniai Valstybės kontrolė nustatė, kad gyventojai ir verslas „Igničiui“ priklausančiam Energijos skirstymo operatoriui (ESO) permokėjo 160 mln. eurų.  Ši skola dar nėra grąžinta, tačiau vartotojams nuo kitų metų pradžios elektra vėl brangs. Elektra brangs visiems vartotojams Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) lapkričio 16 d. nustatė, kaip nuo 2024 m. sausio 1 d. keisis reguliuojama elektros energijos kainos dalis.

Antradienį Lietuvos kainų zonoje „Nord Pool“ biržoje susiformavo aukščiausia šiemet elektros kaina – elektra pabrango iki 0,288 Eur/kWh, dėl techninių problemų automatiškai sustojus didžiausiam Europoje Suomijos Olkiluoto 3 branduoliniam reaktoriui, praneša Lietuvos energetikos agentūra. Pasak jos pranešimo, tai yra trumpalaikis brangimas. Bet vertinant lapkričio 1–21 d., vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ biržoje siekė 0,099 Eur/kWh be PVM ir buvo apie 14 proc.

Lieka vos kiek daugiau nei pora mėnesių, kai nustos galioti daugybė anksčiau pasirašytų sutarčių dėl nepriklausomo elektros tiekimo. Nemažai jų pasirašytos tada, kai energijos kainos buvo pasiekusios rekordines aukštumas. Jeigu gyventojai nesuskubs pasirašyti naujų sutarčių, tai jie gali permokėti. Tiesa, elektros tiekėjai per daug neatvirauja apie tai, kaip, palyginti su dabartinėmis, skiriasi naujos nepriklausomo elektros tiekimo kainos, pradėtos siūlyti klientams.

Nekilnojamojo turto (NT) ekspertai papasakojo, kaip lietuviams sekasi nuomoti butus užsieniečiams, taip pat įvertino, kokia šiuo metu yra įprasta metinė grąža iš buto nuomos didžiuosiuose miestuose, kaip keičiasi būsto nuomos kainos. Žinių radijo laidoje apsilankę NT ekspertai Marius Čiulada ir Arnoldas Antanavičius papasakojo, kokiomis nuotaikomis šiuo metu gyvena būsto nuomotojai, be to, užsiminė, ar dabar nuomos kainos ir toliau didėja.

Vos trečdalį visos šalyje suvartojamos energijos Lietuva pasigamina pati. Visą kitą energiją importuojame, vadinasi, ir visus pinigus už ją vis dar atiduodame kitiems – dažniausia kaimynams. Paprastai didmeninė elektros kaina, kuri nustatoma „Nord Pool“ biržoje, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje daug nesiskiria. Bet trečiadienis buvo visiškai neįprasta diena. Primename, kad didžiausia nekompensuojama mažmeninė elektros kaina vartotojams šiuo metu yra 28,5 ct/kWh.

Europos Sąjungos embargo 90 proc. iš Rusijos importuojamos naftos yra griežčiausia bausmė Kremliui nuo tada, kai prezidentas Vladimiras Putinas įsakė įsiveržti į Ukrainą, rašo portalas „CNN Business“. Tačiau ir mažesnė naujausio sankcijų paketo dalis gali būti ne mažiau svarbi.

Tai pasirinkimas tarp visiško įsitraukimo ir apdairaus atsitraukimo, mat tarp politikos ir verslo tvyro akivaizdi įtampa. Taigi, kaip ES įmonės turėtų persvarstyti savo verslo ir inovacijų diegimo Kinijoje strategijas? Apie tai rašo portalas DW.

Bitkoino kaina pirmadienį nukrito iki žemiausio lygio per 18 mėnesių, pasiekdama 25 tūkst. JAV dolerių, investuotojams vengiant rizikingo turto pasaulinėse rinkose vyraujant išpardavimų nuotaikoms. Londone prasidėjus prekybos sesijai populiariausios pasaulyje kriptovaliutos kaina nukrito apie 10 proc. iki 24 692 JAV dolerių. Toks lygis paskutinį kartą buvo regėtas 2020 metų gruodį.

Vis agresyvesni Rusijos veiksmai prieš Europos dujų vartotojus duoda neigiamų rezultatų. Nuo sausio mėnesio šalies gamtinių dujų eksportas sumažėjo daugiau nei ketvirtadaliu. Tačiau augančios žaliavų kainos didina Rusijos iždą, nors ji ir toliau nutraukinėja tiekimą, rašo portalas „CNN Business“. Per pirmuosius penkis 2022 m. mėnesius Maskvos dujų eksportas į šalis, nepriklausančias Nepriklausomų valstybių sandraugai, kuri apima 11 Vidurio Azijos ir Rytų Europos šalių, sumažėjo beveik 28 proc.

Rusijos prezidentas pareiškė, kad uždrausti naftos importą iš jo šalies kai kurioms nuo to priklausomoms Europos valstybėms būtų neįmanoma. Taip Kremliaus vadovas pasisakė po to, kai ES nepavyko pasiekti sutarimo dėl šios priemonės taikymo, rašo portalas DW. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Europos šalys negalės įvesti draudimo importuoti rusišką naftą.

Dėl karo Ukrainoje energijos kainos šoktelėjo, o naftos gamintojai Artimuosiuose Rytuose uždirba kaip niekada daug. Tačiau ar tai nesustabdys ilgai planuotų reformų, kuriomis siekiama diversifikuoti nuo naftos priklausomą regiono ekonomiką? Apie tai rašo portalas DW. Prieš dvejus metus Irakas vos nepritrūko pinigų. Šalis yra penkta pagal dydį naftos gamintoja pasaulyje ir turėtų būti turtinga.

Praėjusią savaitę Maskva atliko mokėjimus dviejų JAV doleriais denominuotų Rusijos valstybės obligacijų, kurių išpirkimo terminas yra 2022 ir 2042 m., o bendra vertė siekia 650 mln. dolerių (616 mln. eurų), turėtojams. Rusija pasinaudojo JAV sankcijų išimtimi, pagal kurią leidžiama atlikti mokėjimus už Rusijos valstybės skolos obligacijas iš Iždo leidžiamų šaltinių, į kiekvieną konkretų atvejį atsižvelgiant atskirai.

Laiku priimti sprendimai, ilgalaikiai įsipareigojimai ir platesnė vizija galėtų padėti Europos Sąjungai stiprinti ryšius su vakarinėmis Viduržemio jūros regiono šalimis. Štai Alžyras ir didelės jo atsargos, galėtų padidinti bloko energetinį saugumą, rašo portalas DW. ES atsisakant Rusijos gamtinių išteklių, Viduržemio jūros regionas tampa viena svarbiausių bloko energetinio saugumo zonų. Pietinėje Viduržemio jūros dalyje – daug naftos ir dujų atsargų. Apie 10 proc.

Naftos rinkoje kyla rimtų gavybos problemų, nors kainos laikinai mažėja dėl koronaviruso sukelto karantino Kinijoje, įspėja analitikas. Apie tai rašo portalas „Yahoo Finance“. „Žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, vyksta kai kas daug rimtesnio – kalba eina apie tai, kas vyksta Rusijoje“, – „Yahoo Finance Live“ sakė „The Energy Word“ įkūrėjas Danas Dickeris. „Energetikos bendrovės „Exxon“, „Total“, „BP“ palieka Rusiją ir joje esantį savo turtą.

Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ teigia sustabdžiusi dujų eksportą į Lenkiją ir Bulgariją, nes šios šalys už tiekimą atsisako mokėti rubliais. Ar ir mums verta nerimauti dėl galimo tiekimo nutraukimo? Tiek Lenkija, tiek Bulgarija jau planavo nepratęsti sutarčių su „Gazprom“, kurios baigiasi metų pabaigoje. Lenkija iš anksto pildė savo dujų atsargas, o tai suteikia tam tikro užtikrintumo, ypač artėjant vasaros dujų vartojimo nuosmukiui.

Rusijos naftos kiekis, parduodamas kitoms šalims, sumažėjo, tačiau dujos ir toliau tiekiamos į Europą. Po invazijos į Ukrainą JAV, ES ir Jungtinė Karalystė paskelbė apribojimus Rusijos importui. JAV paskelbė pilną draudimą importuoti rusišką naftą, dujas ir anglis, rašo „BBC Reality Check“. Jungtinė Karalystė iki metų pabaigos laipsniškai atsisakys rusiškos naftos, o ES dviem trečdaliais mažina dujų importą.

Kinijai sunkiai sekasi suvaldyti Covid-19 protrūkį Šanchajuje, nepaisant 17 dienų trukusio karantino, dėl kurio dauguma iš 25 mln. Šanchajaus gyventojų liko namuose, rašo CNN. Kinijos rytinėje pakrantėje esantis Šanchajus yra didžiausias ir turtingiausias šalies miestas bei vienas didžiausių pasaulio metropolių. Kartu su kaimyniniu Kunšano miestu, kuris buvo uždarytas anksčiau šį mėnesį, jis vaidina svarbų vaidmenį pasaulio ekonomikoje.

Vokietija siekia kuo greičiau nutraukti priklausomybę nuo Rusijos energijos išteklių, tačiau tam prireiks laiko, pareiškė šalies finansų ministras. „Turime būti kantrūs“, – BBC sakė Christianas Lindneris. Tačiau užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock anksčiau kalbėjo priešingai. Ji sakė, kad Vokietija iki metų pabaigos nutrauks naftos importą, po jo seks dujos. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kritikavo Vokietiją, kad ji nesugeba pažaboti Rusijos energijos importo.

Trečiadienį vyriausieji šalies analitikai perspėjo, kad staiga nutraukus rusiškų gamtinių dujų tiekimą, Vokietija nugrimztų į gilią recesiją, praneša portalas CNN. Penkių Vokietijos ekonomikos institutų ataskaitoje teigiama, kad per ateinančius dvejus metus dėl tokio sukrėtimo šalis netektų 220 mlrd. eurų (238 mlrd. JAV dolerių) ekonominės produkcijos. Vokietijos BVP 2022 m. padidėtų tik 1,9 proc., o 2023 m. sumažėtų 2,2 proc. Jei dujos ir toliau tekės, šiemet augimas sieks 2,7 proc.

Rusijos centrinis bankas netikėtai paskelbė fiksuotą aukso pirkimo už rublius kainą. Tai bene pirmas kartas, kai šalies valiuta išreiškiama „aukso paritetu“ nuo 1999 m., kai Šveicarija nusprendė to nebedaryti, praneša portalas „The Conversation“. Aukso pariteto įvedimas buvo įprasta didžiųjų pasaulio valstybių praktika, skirta palengvinti tarptautinės prekybos mokėjimus XIX a. ir XX a. pradžioje, kai galiojo aukso standartas.

Dujos ir nafta yra bene svarbiausios eksporto prekės, kurias Maskva parduoda Vokietijai. Tačiau dėl karo Ukrainoje dėmesio centre atsidūrė ir kitos svarbios žaliavos, rašo portalas DW. Beveik visos diskusijos dėl Vokietijos ekonominių ryšių su Rusija po invazijos į Ukrainą buvo sutelktos į dujas ir naftą. Ir ne veltui – Vokietija perka daugiau rusiškos naftos ir dujų nei bet kuri kita Europos šalis, todėl energija yra pelningiausia Rusijos importo į Vokietiją prekė.

JAV bankai paliko Rusiją, tačiau tai nereiškia, kad jie nebegali užsidirbti iš siaubingos Kremliaus invazijos į Ukrainą, rašo portalas „CNN Business“. Rusijos skolos išpardavimas, susijęs su Rusijos prezidento Vladimiro Putino vykdyta kampanija prieš Ukrainą ir po to sekusiomis sankcijomis, sudarė sąlygas naujo tipo arbitražui, kurį jau ima naudoti finansų pasaulio atstovai, laikydami tai lengvais pinigais.  Ši idėja vadinama neigiamos bazės sandoriu.

Lenkijos ekonomikai 2022 m. pradžia buvo sėkminga. Tačiau tęsiantis karui Ukrainoje baiminamasi, kad tai neigiamai paveiks Lenkijos ekonomikos augimą, praneša CNBC. Lenkija yra šešta pagal nominalųjį BVP Europos ekonomika (neatsižvelgiant į infliaciją) ir viena pagrindinių mašinų, transporto priemonių, elektronikos bei naudingųjų iškasenų, įskaitant anglį, varį, cinką ir akmens druską, gamintoja.  Vasario mėn. šalies ekonominiai rodikliai, dar prieš karo Ukrainoje pradžią, buvo geri.

Neseniai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad „nedraugiškų“ šalių prašys už gamtines dujas atsiskaityti rubliais – toks sprendimas dujų kainas Europoje dar labiau padidintų. Tačiau Vokietija sako, kad Rusijos reikalavimams nenusileis, praneša CNBC. Įprastai Europa už dujas Rusijai atsiskaito JAV doleriais arba eurais – taip, kaip yra numatyta sutartyse.

Vladimiro Putino okupantų kariuomenei užpuolus Ukrainą ir pradėjus žudyti jos žmones Vakarų šalys pasmerkė tokius veiksmus. Taip pat ėmėsi naujų sankcijų. Tačiau, panašu, kad jos gerokai per švelnios. Į tai dėmesį atkreipė banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. Asmeninėje socialinio tinklo paskyroje Vakarų paskelbtas sankcijas ironiškai įdėjo į kabutes.

Rusijos invazijos į Ukrainą fone bitkoino ir daugumos kitų kriptovaliutų kainos sparčiai mažėja. „Coinmarketcap“ duomenimis, bitkoino kursas 15 val. Lietuvos laiku buvo 35,24 tūkst. JAV dolerių, eterio – 2363 doleriai. Per pastarąsias 24 valandas bitkoinas nuvertėjo 9,1 proc., eteris – 12,7 proc., o visa tarptautinė kriptovaliutų rinka susitraukė daugiau kaip 150 mlrd. dolerių. „Rizikos aktyvus ir toliau neigiamai veikia įtampa bei konfliktas tarp Rusijos ir Ukrainos.

Paaiškėjus, kad Vladimiras Putinas pradėjo karą prieš Ukrainą, netrukus į tai aštriai sureagavo vietos rinkos. Ketvirtadienio rytą Rusijos valiutos kursas krito. Rublis JAV dolerio atžvilgiu atpigo dar 3 rubliais iki 84 rublių už dolerį, o euro atžvilgiu – iki 95,4 rublių, praneša užsienio naujienų agentūros. Prekyba Maskvos vertybinių popierių biržoje praktiškai sustojo dėl visiškos kainų griūties. Pastebimai atpigo daugelis joje kotiruojamų Rusijos kompanijų vertybinių popierių.

JAV ir Europos automobilių gamintojos „Stellantis“ akcijų kursas trečiadienį šoktelėjo bendrovei paskelbus apie rekordinį pelną 2021 metais, nepaisant to, kad dėl puslaidininkių trūkumo ji pagamino 1,6 mln. mažiau automobilių nei planavo. Grupė, susikūrusi praėjusių metų sausį sujungus „Fiat-Chrysler“ ir PSA, pranešė, kad pardavimai siekė 152 mlrd. eurų (172 mlrd. JAV dolerių) – 14 proc. daugiau nei 2020 metais.

Vokietijos automobilių milžinė „Volkswagen“ antradienį pranešė rengianti savo prabangiojo prekių ženklo „Porsche“ pirminio viešo akcijų platinimo (IPO) planus, siekdama surinkti lėšų perėjimui prie elektromobilių. „Volkswagen“ ir didžiausia jos akcininkė „Porsche SE“ „derėjosi dėl pagrindų susitarimo, kuris turėtų tapti pagrindu tolesniems žingsniams“ siekiant atskiro bendrovės įtraukimo į akcijų biržą, sakoma automobilių gamintojos pranešime.

Vokietija yra pajėgi patenkinti savo energijos poreikius ir be rusiškų dujų, trečiadienį pareiškė ekonomikos ministras, vyriausybei nusprendus stabdyti prieštaringai vertinamo dujotiekio „Nord Stream 2“ sertifikavimą augančios įtampos dėl Ukrainos krizės fone.

Per pirmąjį šių metų mėnesį pasaulyje išlydyta 155 mln. tonų plieno – 6,1 proc. mažiau nei pernai sausį, pranešė Tarptautinė plieno asociacija („Worldsteel“). Šie duomenys atspindi 64-ių valstybių, kurioms tenka apie 98 proc. visos plieno gamybos pasaulyje, juodosios metalurgijos pramonės rezultatus. Kinijoje, kuri yra didžiausia plieno gamintoja ir vartotoja, gamyba sumenko 11,2 proc. iki 81,7 mln. tonų. Plieno gamyba Europos Sąjungoje sumažėjo 6,8 proc. iki 11,5 mln.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje sausį buvo didžiausia Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Lietuvoje infliacija siekė 12,3 proc., Estijoje ji siekė 11 proc. ir buvo antra pagal dydį ES, Latvijoje – 7,5 procento. Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 5,6 proc., o vien euro zonoje – 5,1 procento.