Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Tai pasirinkimas tarp visiško įsitraukimo ir apdairaus atsitraukimo, mat tarp politikos ir verslo tvyro akivaizdi įtampa. Taigi, kaip ES įmonės turėtų persvarstyti savo verslo ir inovacijų diegimo Kinijoje strategijas? Apie tai rašo portalas DW.

Tai pasirinkimas tarp visiško įsitraukimo ir apdairaus atsitraukimo, mat tarp politikos ir verslo tvyro akivaizdi įtampa. Taigi, kaip ES įmonės turėtų persvarstyti savo verslo ir inovacijų diegimo Kinijoje strategijas? Apie tai rašo portalas DW.

REKLAMA

ES įmonės, susidurdamos su dažnai neskaidriu ir stipriai politizuotu Kinijos verslo pasauliu, paprastai taiko dvi strategijas, teigiama ataskaitoje „Kinijos inovacijų ekosistema: tinkama daugeliu, tačiau ne visiems“, kurią parengė Europos Sąjungos prekybos rūmai Kinijoje.

„Europos bendrovėms būtina suprasti, kaip maksimaliai padidinti veržlios Kinijos inovacijų ekosistemos vertę, tačiau taip pat būtina sumažinti technologinio nutekėjimo riziką“, – teigiama ataskaitoje.

Atsižvelgiant į tai, kad Kinijai tenka 20 proc. viso pasaulio mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros, o JAV atsieja savo įmones nuo Kinijos, ataskaitoje klausiama, ar tai – galimybė ES įmonėms.

REKLAMA

Joje atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad ES įmonės dažnai to nenorėdamos arba nesuvokdamos gali suteikti Pekinui technologinę galią.

„Tai įdomus pasakojimas apie pasaulinės prekybos situaciją iš pirmų lūpų. Turime pasverti riziką ir naudą. Susirūpinimą kelia nepageidaujamas situacijos kontrolės perleidimas Kinijos valstybinėms ir karinėms įmonėms, akivaizdi įtampa tarp politikos ir verslo“, – teigia vienas iš ataskaitos autorių Mikko Huotari.

Dvi strategijos

Ataskaitoje pažymima, kad Kinija labai trokšta atsiriboti nuo JAV, tačiau klausiama, ar tai gali būti naudinga ES.

„Tikrai ne. Jie nenori tapti priklausomi nuo kito partnerio, kuris gali būti nepatikimas. Šis laivas jau išplaukė. Iš tiesų Pekinas gali daugiau įmonių įvardyti kaip strategines“, – sako Jeroenas Groenewegenas-Lau, Merkatoriaus Kinijos studijų instituto (MERICS) Mokslo, technologijų ir inovacijų politikos grupės programos vadovas.

REKLAMA
REKLAMA

Kaip teigiama ataskaitoje, tai reiškia, kad ES įmonės turės iš naujo derinti su Kinija susijusias strategijas. Čia pažymima, kad iki šiol užsienio įmonės buvo linkusios pasirinkti vieną iš dviejų strategijų: „pilno įsipareigojimo“ (angl. all-in) arba „apsidraudimo“ (angl. hedged). 

„Čia matyti ir raudonų kilimų bei daugiasluoksnės konkurencijos. Kai kurioms Europos bendrovėms tiesiamas raudonas kilimas, ypač kai Pekinas kviečiant svetimšalius įžvelgia pranašumą pačiai Kinijai“, – sakė J. Groenewegen-Lau.

Jis pažymi, kad Kinijos požiūris priklauso nuo to, ar Pekinas mano, kad šalies pramonė ar bendrovė, su kuria užsienio subjektas nori bendradarbiauti MTTP srityje, yra strateginė ar nestrateginė. To, ką ataskaitos autoriai vadina „krovinių skyriumi“, Pekinas greičiausiai artimiausiu metu raudonais kilimais neklos.

Pilno įsipareigojimo požiūris

Požiūris „all-in“ susideda iš dviejų dalių: pagal pirmąją Kinijos mokslinių tyrimų ir plėtros ekosistema laikoma tokia gyvybinga, kad įmonės pilnai įsipareigoja nepaisant intelektinės nuosavybės (INT) vagystės grėsmės.

REKLAMA
REKLAMA

Jos prisiima ir valdo riziką, kad gautų didžiausią naudą iš Kinijos verslumo, didelio mokslininkų ir tyrėjų skaičiaus ir gebėjimo komercializuoti inovacijas greičiau nei bet kur kitur pasaulyje. Daugeliui jų tokia mokslinių tyrimų ir plėtros aplinka leidžia Kinijoje kurti produktus, kurie vėliau gali būti diegiami visame pasaulyje.

Antroji dalis paprastai veikia pramonės šakose, kurios yra labai svarbios, bet nelaikomos aukštųjų technologijų, dažnai veikiančios nišinių technologijų srityje.

Bendrovės, kurios apsidraudžia nuo rizikos, pripažįsta, kad svarbu kurti produktus Kinijos rinkai, tačiau mano, kad rizika imtis išsamių mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros darbų yra per didelė, o pagrindinių technologijų naujovės diegiamos tik saugiai saugomose vidaus rinkose. Vietoj to jos sutelkia dėmesį į lokalizavimą Kinijoje ir ieško papildomų vietinių technologijų, kad pagerintų savo vietinių ir pasaulinių produktų pasiūlą.

Ataskaitoje pažymima, kad apklausoje ir pokalbiuose beveik nedalyvavo pramonės šakos, kurios, kaip nustatyta, yra „krovinių skyriuje“ – susiduria su didėjančiu protekcionizmu ir valstybės teikiama pirmenybe vietiniams tiekėjams, pavyzdžiui, tinklo įrangos ir paslaugų įmonės, taip pat bendrovės, orientuotos į skaitmenines ir telekomunikacijų paslaugas.

REKLAMA
REKLAMA

Kieno interesai?

„Kitas svarbus klausimas – ar ES bendrovės ateityje galės iš savo veiklos Kinijoje eksportuoti pasauliniu mastu. Dažnai tai reiškia bendradarbiavimą pagal Kinijos programinės įrangos ir Europos techninės įrangos pavyzdžius“, – svarsto Groenewegen-Lau.

MERICS ekonominių tyrimų grupės vyresnysis analitikas Jacobas Gunteris kalbėjo apie daugiasluoksnį atsiskyrimą po to, kai JAV įvedė eksporto kontrolę.

„Didėja netikrumas ir nepasitikėjimas užsienio moksliniais tyrimais ir plėtra. Į Kinijos tiekimo grandines integruotos ne Kinijos bendrovės gali susidurti su tam tikromis kliūtimis savo pasauliniams MTTP užmojams“, – pridūrė jis. 

Kinija nėra Rusija

„Rusija yra trijų produktų ekonomika, o Kinija yra pagrindinė inovacijų lyderė. Jei atsiskirtume nuo Kinijos, atsijungę nuo jos, atsijungtume nuo naujų technologijų. Turime atskirti Kiniją ir Rusiją“, – perspėjo J. Gunteris.

„Kinijos verslo klasei esame reikalingi ir pageidaujami, ypač klimato kaitos technologijų srityje. Jei pasitrauktume, vilkintume šį procesą.

Be to, Kinijos ekonomika patiria sunkumų ir šiais metais jų dar patirs. Svarbu, kad Kinijos savarankiškumo pozicijos gilinimas reikštų, jog jie patys save ir mus atriboja nuo inovacijų, kurios galėtų padėti išgelbėti planetą“, – sakė J. Gunteris.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų