Nekilnojamasis turtas (NT)

NT yra privalomai registruojamas turtas – žemė, įvairūs pastatai, tokie inžineriniai objektai, kaip gatvės ar keliai ir kt. Paprastai NT pirkimas ar pardavimas ir kitokie sandoriai su juo turi būti tvirtinami notariškai. Pastatams, statiniams yra taikomas NT mokestis. Lietuvoje taip pat yra žemės mokestis, kuriuo apmokestinama įvairios paskirties žemė.

Tauragėje teismas leido patekti į butą be savininkės leidimo ir atlikti renovacijos darbus

Tauragės apylinkės teismas įpareigojo Tauragėje esančio daugiabučio buto savininkę įsileisti rangovą ir užbaigti daugiabučio namo modernizacijos darbus, o buto savininkei nevykdant įpareigojimo, leido rangovui patekti į butą be jos leidimo bei pakeisti langus, buto šildymo sistemos vamzdynus, radiatorius, vandentiekio vamzdžius bei atlikti kitus bendro naudojimo objektų modernizacijos darbus.

Latvijoje būstas per metus pabrango 1 proc.

Būsto kainos Latvijoje paskutinį 2023-ųjų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau, pakilo vidutiniškai 1 proc., penktadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Naujos statybos būstas pabrango 11,6 proc., tuo tarpu kainos antrinėje būsto rinkoje sumenko 2,1 procento. Per metų ketvirtį (ketvirtąjį praėjusių metų, palyginti su trečiuoju) būsto kainų indeksas nukrito 2,5 procento. Kainos pirminėje būsto rinkoje kainos augo vidutiniškai 4,5 proc.

Vilniuje ąžuolą nukirtę NT vystytojai miestui išmokės 150 tūkst. eurų kompensaciją

„Rinktinės NT“, be leidimo nukirtusi ąžuolą sostinės Ceikinių gatvėje, Vilniaus miesto savivaldybei sumokės 150 tūkst. eurų kompensaciją. Sostinės savivaldybė nurodo, kad lėšas panaudos apželdinimo projektams. Vilniaus miesto savivaldybė 2023 m. liepą kreipėsi į teismą dėl 141 tūkst. eurų žalos atlyginimo, kurią Vilniaus miestas ir jo gyventojai patyrė netekę vertingo želdinio. Žalos dydis apskaičiuotas pagal tuo metu rinkoje galiojusias želdinių kainas.

NT vystytojai turėtų suklusti: šios dvi moterys – stiprios konkurentės

Didieji nekilnojamojo turto vystytojai turėtų suklusti – auga naujas, stiprus konkurentas. Dvi draugės drąsiai nėrė į statybų projektą ir ne tik kovoja su nusistovėjusiais stereotipais apie moteris statybų versle, bet ir nė per nago juodymą nenuolaidžiauja kokybei. Apie tai, su kokiais stereotipais statybose susiduria moterys ir kaip su jais kovoja, dvi draugės Justinos papasakos šio šeštadienio TV3 laidos „5 žvaigždučių būstas“ žiūrovams.

Buto nuomą padidino 400 eurų be įspėjimo: štai ką pataria daryti, kad nereikėtų permokėti

Nuomojantis būstą viena svarbiausių sąlygų yra suma, kurią kas mėnesį tenka mokėti nekilnojamojo turto (NT) savininkui. Vis tik net ir sutarus kainą ji ne visada išlieka tokia pati – būna, kad nuomotojai vienašališkai nusprendžia ją padidinti. Bet ar visada jie gali taip daryti? Į tv3.lt portalą kreipėsi vilnietė Evelina (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi), kuri papasakojo, kad butą nuomojasi jau kiek daugiau nei 2 metus.
REKLAMA
Statybų įstatymo pakeitimai: 3 DUK apie 100 proc. baigtumą  Statybų įstatymo pakeitimai: 3 DUK apie 100 proc. baigtumą

Statybų įstatymo pakeitimai: 3 DUK apie 100 proc. baigtumą

Nuo sausio 1 dienos įsigalioję Statybų įstatymo pakeitimai – šiandien viena plačiausiai aptarinėjamų nekilnojamojo turto (NT) sektoriaus temų. Tiesa, ji aktuali ne tik NT verslams, bet ir pirkėjams, kurie ieškodami būsto pasirengę investuoti dideles sumas. Akivaizdu, kad pakeitimai stipriai paveiks statybų sektoriaus žaidėjus ir tai, kaip atrodys būsto įsigijimo procesas.

Tūkstančiai lietuvių supirkinėja butus ir namus: ar imsis NT mokesčio ir dėl jūsų?

Jau daugelį metų mokesčiai nekilnojamajam turtui (NT) Lietuvoje yra kone mažiausi visoje Europoje ar net pasaulyje. Ekspertai ragina juos didinti ir daugiau surinktų pinigų skirti viešosioms paslaugoms – socialinei ir sveikatos apsaugai, švietimui ar gynybai. Kuo toliau, tuo daugiau lietuvių turi po du, tris ar dar daugiau butų ir namų. Tačiau turinčių tik vieną būstą skaičius traukiasi. Kitaip tariant, gyvenamosios paskirties NT tampa prieinamas vis mažesniam skaičiui gyventojų.

Brangiausi nuomojami butai Lietuvoje: štai ką siūlo už 6,3 tūkst. eurų per mėnesį

Būsto nuomai ieškantys gyventojai dažniausiai domisi pigiausiais jų lūkesčius atitinkančiais butais. Todėl ne visi pasidomi, kokie visgi yra brangiausi ir ką už tokias sumas siūlo jų savininkai. Sūkurinės vonios, sporto salės, kiaurą parą budinti apsauga, terasos su Vilniaus senamiesčio vaizdais ir išskirtiniai interjero sprendimai mėnesiui atsieina ir 4,2 tūkst., ir 6,3 tūkst. eurų. Portalas tv3.lt kviečia pasižvalgyti, kaip tokie butai atrodo.

Tūkstančiams lietuvių neužtenka ir 5 būstų – suskaičiavo turinčius daugiausia

Lietuvoje daugėja gyventojų, turinčių po du ar daugiau butų bei gyvenamųjų namų, skelbia Registrų centras. Analitikų teigimu, šios tendencijos rodo, kad šeimai ar asmeniui įgyti pirmąjį būstą yra sudėtingiau, nei tą padaryti nekilnojamojo turto jau turintiems asmenims. Registrų centro duomenimis, šiuo metu Lietuvoje bent vieną būstą (butą ar gyvenamąjį namą) turinčių asmenų ar šeimų yra apie 1,18 milijono.

Keisti sutapimai: daugiau pinigų stadionui Šarūnas Stepukonis paprašė atleidimo dieną

Milijonus eurų pralošęs buvęs investicinės bendrovės „BaltCap“ partneris Šarūnas Stepukonis Vilniaus miesto savivaldybės paprašė daugiau pinigų nacionalinio stadiono statyboms tą pačią dieną, kai buvo atleistas iš darbo dėl įtarimų lėšų pasisavinimu. Be to, vieną dieną prieš tai, kai sulaukė jo rašto, savivaldybė pati esą jam adresavo prašymą dėl papildomų darbų atlikimo.

Druskininkai po metų žada baigti statyti Kultūros ir kongresų rūmus

2025-aisiais Lietuvos kultūros sostine tapsiantys Druskininkai po kiek daugiau nei metų žada pagaliau baigti statyti naujus Kultūros ir kongresų rūmus.  Miestas kitąmet, be to, švęs M. K. Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines. Savivaldybės atstovė Diana Sinkevičiūtė-Griežė sako, kad būtent dėl to itin svarbu rūmus baigti numatytu laiku.

Renovuojant namą vieniems apmoka viską, kitiems atima ir kompensacijas: klaida gali kainuoti 40 tūkst. eurų

Norint imtis daugiabučio namo renovacijos reikia, kad su ja sutiktų mažiausiai 55 proc. gyventojų. O daugelis nenori už tai 20 metų mokėti kredito, siekiančio keliasdešimt tūkstančių eurų. Vis tik, jei gyventojų dauguma sutinka, mokėti reikia visiems – net ir tiems, kurie balsavo „prieš“. Į tv3.lt portalą kreipėsi Aldonos vardu prisistačiusi pensininkė, kuri nuogąstavo dėl būsimos daugiabučio namo renovacijos.

Gyventojai pasipiktinę: kaimynė ne tik patikrino visų jų turtą, bet dar viešai giriasi ir grasina

Nekilnojamojo turto (NT) numeris, adresas, plotas, vertė ir kita jautri informacija apie gyventojų turtą yra kaupiama Registrų centre. O prieigą prie jos turi ne tik įmonės darbuotojai. Keli asmenys skundėsi, kad pašaliniai žmonės su Registrų centro darbuotojų pagalba išnaršė visus jų duomenis ir dar tuo gyrėsi. Anot įmonės atstovo, tokie duomenys gali būti teikiami tik pagal tam tikras sutartis ar vienkartinius prašymus.

Butų ir namų pirkimas Lietuvoje: taip blogai nebuvo jau 8 metus

Šalies nekilnojamojo turto (NT) sandorių rinkoje metai prasidėjo vangiai – bendras per mėnesį įregistruotų sandorių skaičius buvo mažiausias per pastaruosius keletą metų, o atskirų NT objektų kategorijų – butų, gyvenamųjų namų ir žemės sklypų – rodikliai buvo mažesni net už per pandemiją pirmaisiais karantino mėnesiais fiksuotus skaičius, skelbia Registrų centras.

Nuoma ar būsto pirkimas: kas šiuo metu apsimoka labiau?

Būsto įsigijimas yra vienas iš didžiausių finansinių sprendimų daugelio žmonių gyvenime. Šiuo metu, kai 3 ir 6 mėnesių EURIBOR viršija 3,9 proc., o NT kainos niekaip nekrenta, būsto įperkamumas yra žemiausias per pastaruosius 10 metų, o žmonės vis dažniau žvalgosi į nuomą, rašoma pranešime spaudai. Tiesa, pastaruosius kelerius metus iki pandemijos, kuomet centrinių bankų palūkanos svyravo ties nuliu, nuomotis dažnai kainavo beveik tiek pat, kiek ir pirkti būstą su paskola.

Daugiabučio gyventojai pasipiktinę: prisidirbo vienas kaimynas, o dabar po 53 eurus moka visi

Praėjusių metų gruodį sostinės daugiabučio namo rūsyje buvo rasta apie 5 kg išsiliejusio gyvsidabrio. Niekas nenukentėjo, tačiau valymo darbai vis dar vykdomi, o kaltininkas – nežinomas. Vis tik sąskaitas už „nugyvsidabrinimą“ namo administratorius siunčia visiems namo gyventojams. Pasirodo, jie apie pusę metų turės papildomai mokėti pusšimtį eurų, o kaltininkui išaiškėjus – kreiptis į teismą ir tuos pinigus prisiteisti.

Sugedo indaplovė, skalbyklė ar televizorius? Neapsigaukite dėl buitinės technikos draudimo

Dažnas lietuvis draudžiasi būstą, bet ne visi pagalvoja, kad galima apsidrausti ir kilnojamąjį turtą – t. y. visus prietaisus, esančius namuose. Vis tik ne už visus gedimus galima gauti išmoką – yra tam tikrų niuansų. Pavyzdžiui, papildomai reikia pasirinkti telefonų, kompiuterių, kartais – ir televizorių stiklo dūžio draudimą. Vis tik kiek senesnių telefonų draudimas, anot draudimo brokerių, gali būti apgaulingas – žmogus mokės įmokas, bet dėl greito nusidėvėjimo jokios išmokos negaus.

Net jei prasidėtų karas ir namai griūtų, jiems paimtą paskolą tektų grąžinti: štai ką pataria daryti

Regėdami vaizdus iš rusų niokojamų Ukrainos miestų, daugelis yra pagalvoję, o kas nutiktų su jų butu ar namu, jeigu karas prasidėtų Lietuvoje. Kartais manoma, kad paimtos būsto paskolos grąžinti nereikėtų dėl force majeure – nenugalimos jėgos.  Tačiau tai – ne visai tiesa. Šalies bankų atstovai tikina, kad netekus namų galėtų būti taikomos tam tikros lengvatos, bet paskolą už nekilnojamąjį turtą (NT) vis tiek tektų grąžinti.

Nepraleiskite progos – gyventojų namų atnaujinimui skirs iki 14,5 tūkst. eurų

Gyventojai, ketinantys modernizuoti savo individualų gyvenamąjį namą, nuo kovo 1 d. galės kreiptis į Aplinkos projektų valdymo agentūrą (APVA) ir gauti finansinę paramą.  Iš Klimato kaitos programos šiai priemonei iki 2025 m. skirta 44 mln. eurų. 2024 m. kovo mėn. kvietimui bus skirti 22 mln. eurų.  Skaičiuojama, kad už šią sumą bus galima renovuoti 1,5 tūkst. namų, praneša APVA.

Tūkstančiai lietuvių dairosi butų: tarp prioritetų – patogi erdvė darbui iš namų, kad važiuotų „Bolt“, „Wolt“

Nors būsto ir paskolų kainos nemažėja, Lietuvos jaunimas, kitaip nei vakariečiai, stengiasi kuo anksčiau įsigyti nuosavą būstą. Vis dėlto atsiranda ir tokių, kurie nuosaviems namams pinigų netaupo, teigdami, kad tokiais permainingais laikais nemato prasmės to daryti. Ekspertai beda pirštu į kitą problemą – šeimų dar nesukūrusiems jauniems žmonėms yra itin sunku įsigyti būstą, todėl dalis gyventojų tampa priklausomi nuo savo tėvų finansinės padėties.
Į viršų