Nekilnojamasis turtas (NT)

NT yra privalomai registruojamas turtas – žemė, įvairūs pastatai, tokie inžineriniai objektai, kaip gatvės ar keliai ir kt. Paprastai NT pirkimas ar pardavimas ir kitokie sandoriai su juo turi būti tvirtinami notariškai. Pastatams, statiniams yra taikomas NT mokestis. Lietuvoje taip pat yra žemės mokestis, kuriuo apmokestinama įvairios paskirties žemė.

Tūkstančiai lietuvių supirkinėja butus ir namus: ar imsis NT mokesčio ir dėl jūsų?

Jau daugelį metų mokesčiai nekilnojamajam turtui (NT) Lietuvoje yra kone mažiausi visoje Europoje ar net pasaulyje. Ekspertai ragina juos didinti ir daugiau surinktų pinigų skirti viešosioms paslaugoms – socialinei ir sveikatos apsaugai, švietimui ar gynybai. Kuo toliau, tuo daugiau lietuvių turi po du, tris ar dar daugiau butų ir namų. Tačiau turinčių tik vieną būstą skaičius traukiasi. Kitaip tariant, gyvenamosios paskirties NT tampa prieinamas vis mažesniam skaičiui gyventojų.

Brangiausi nuomojami butai Lietuvoje: štai ką siūlo už 6,3 tūkst. eurų per mėnesį

Būsto nuomai ieškantys gyventojai dažniausiai domisi pigiausiais jų lūkesčius atitinkančiais butais. Todėl ne visi pasidomi, kokie visgi yra brangiausi ir ką už tokias sumas siūlo jų savininkai. Sūkurinės vonios, sporto salės, kiaurą parą budinti apsauga, terasos su Vilniaus senamiesčio vaizdais ir išskirtiniai interjero sprendimai mėnesiui atsieina ir 4,2 tūkst., ir 6,3 tūkst. eurų. Portalas tv3.lt kviečia pasižvalgyti, kaip tokie butai atrodo.

Tūkstančiams lietuvių neužtenka ir 5 būstų – suskaičiavo turinčius daugiausia

Lietuvoje daugėja gyventojų, turinčių po du ar daugiau butų bei gyvenamųjų namų, skelbia Registrų centras. Analitikų teigimu, šios tendencijos rodo, kad šeimai ar asmeniui įgyti pirmąjį būstą yra sudėtingiau, nei tą padaryti nekilnojamojo turto jau turintiems asmenims. Registrų centro duomenimis, šiuo metu Lietuvoje bent vieną būstą (butą ar gyvenamąjį namą) turinčių asmenų ar šeimų yra apie 1,18 milijono.

Keisti sutapimai: daugiau pinigų stadionui Šarūnas Stepukonis paprašė atleidimo dieną

Milijonus eurų pralošęs buvęs investicinės bendrovės „BaltCap“ partneris Šarūnas Stepukonis Vilniaus miesto savivaldybės paprašė daugiau pinigų nacionalinio stadiono statyboms tą pačią dieną, kai buvo atleistas iš darbo dėl įtarimų lėšų pasisavinimu. Be to, vieną dieną prieš tai, kai sulaukė jo rašto, savivaldybė pati esą jam adresavo prašymą dėl papildomų darbų atlikimo.

Druskininkai po metų žada baigti statyti Kultūros ir kongresų rūmus

2025-aisiais Lietuvos kultūros sostine tapsiantys Druskininkai po kiek daugiau nei metų žada pagaliau baigti statyti naujus Kultūros ir kongresų rūmus.  Miestas kitąmet, be to, švęs M. K. Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines. Savivaldybės atstovė Diana Sinkevičiūtė-Griežė sako, kad būtent dėl to itin svarbu rūmus baigti numatytu laiku.

Renovuojant namą vieniems apmoka viską, kitiems atima ir kompensacijas: klaida gali kainuoti 40 tūkst. eurų

Norint imtis daugiabučio namo renovacijos reikia, kad su ja sutiktų mažiausiai 55 proc. gyventojų. O daugelis nenori už tai 20 metų mokėti kredito, siekiančio keliasdešimt tūkstančių eurų. Vis tik, jei gyventojų dauguma sutinka, mokėti reikia visiems – net ir tiems, kurie balsavo „prieš“. Į tv3.lt portalą kreipėsi Aldonos vardu prisistačiusi pensininkė, kuri nuogąstavo dėl būsimos daugiabučio namo renovacijos.

Gyventojai pasipiktinę: kaimynė ne tik patikrino visų jų turtą, bet dar viešai giriasi ir grasina

Nekilnojamojo turto (NT) numeris, adresas, plotas, vertė ir kita jautri informacija apie gyventojų turtą yra kaupiama Registrų centre. O prieigą prie jos turi ne tik įmonės darbuotojai. Keli asmenys skundėsi, kad pašaliniai žmonės su Registrų centro darbuotojų pagalba išnaršė visus jų duomenis ir dar tuo gyrėsi. Anot įmonės atstovo, tokie duomenys gali būti teikiami tik pagal tam tikras sutartis ar vienkartinius prašymus.

Butų ir namų pirkimas Lietuvoje: taip blogai nebuvo jau 8 metus

Šalies nekilnojamojo turto (NT) sandorių rinkoje metai prasidėjo vangiai – bendras per mėnesį įregistruotų sandorių skaičius buvo mažiausias per pastaruosius keletą metų, o atskirų NT objektų kategorijų – butų, gyvenamųjų namų ir žemės sklypų – rodikliai buvo mažesni net už per pandemiją pirmaisiais karantino mėnesiais fiksuotus skaičius, skelbia Registrų centras.

Nuoma ar būsto pirkimas: kas šiuo metu apsimoka labiau?

Būsto įsigijimas yra vienas iš didžiausių finansinių sprendimų daugelio žmonių gyvenime. Šiuo metu, kai 3 ir 6 mėnesių EURIBOR viršija 3,9 proc., o NT kainos niekaip nekrenta, būsto įperkamumas yra žemiausias per pastaruosius 10 metų, o žmonės vis dažniau žvalgosi į nuomą, rašoma pranešime spaudai. Tiesa, pastaruosius kelerius metus iki pandemijos, kuomet centrinių bankų palūkanos svyravo ties nuliu, nuomotis dažnai kainavo beveik tiek pat, kiek ir pirkti būstą su paskola.

Daugiabučio gyventojai pasipiktinę: prisidirbo vienas kaimynas, o dabar po 53 eurus moka visi

Praėjusių metų gruodį sostinės daugiabučio namo rūsyje buvo rasta apie 5 kg išsiliejusio gyvsidabrio. Niekas nenukentėjo, tačiau valymo darbai vis dar vykdomi, o kaltininkas – nežinomas. Vis tik sąskaitas už „nugyvsidabrinimą“ namo administratorius siunčia visiems namo gyventojams. Pasirodo, jie apie pusę metų turės papildomai mokėti pusšimtį eurų, o kaltininkui išaiškėjus – kreiptis į teismą ir tuos pinigus prisiteisti.

Sugedo indaplovė, skalbyklė ar televizorius? Neapsigaukite dėl buitinės technikos draudimo

Dažnas lietuvis draudžiasi būstą, bet ne visi pagalvoja, kad galima apsidrausti ir kilnojamąjį turtą – t. y. visus prietaisus, esančius namuose. Vis tik ne už visus gedimus galima gauti išmoką – yra tam tikrų niuansų. Pavyzdžiui, papildomai reikia pasirinkti telefonų, kompiuterių, kartais – ir televizorių stiklo dūžio draudimą. Vis tik kiek senesnių telefonų draudimas, anot draudimo brokerių, gali būti apgaulingas – žmogus mokės įmokas, bet dėl greito nusidėvėjimo jokios išmokos negaus.

Net jei prasidėtų karas ir namai griūtų, jiems paimtą paskolą tektų grąžinti: štai ką pataria daryti

Regėdami vaizdus iš rusų niokojamų Ukrainos miestų, daugelis yra pagalvoję, o kas nutiktų su jų butu ar namu, jeigu karas prasidėtų Lietuvoje. Kartais manoma, kad paimtos būsto paskolos grąžinti nereikėtų dėl force majeure – nenugalimos jėgos.  Tačiau tai – ne visai tiesa. Šalies bankų atstovai tikina, kad netekus namų galėtų būti taikomos tam tikros lengvatos, bet paskolą už nekilnojamąjį turtą (NT) vis tiek tektų grąžinti.

Nepraleiskite progos – gyventojų namų atnaujinimui skirs iki 14,5 tūkst. eurų

Gyventojai, ketinantys modernizuoti savo individualų gyvenamąjį namą, nuo kovo 1 d. galės kreiptis į Aplinkos projektų valdymo agentūrą (APVA) ir gauti finansinę paramą.  Iš Klimato kaitos programos šiai priemonei iki 2025 m. skirta 44 mln. eurų. 2024 m. kovo mėn. kvietimui bus skirti 22 mln. eurų.  Skaičiuojama, kad už šią sumą bus galima renovuoti 1,5 tūkst. namų, praneša APVA.

Tūkstančiai lietuvių dairosi butų: tarp prioritetų – patogi erdvė darbui iš namų, kad važiuotų „Bolt“, „Wolt“

Nors būsto ir paskolų kainos nemažėja, Lietuvos jaunimas, kitaip nei vakariečiai, stengiasi kuo anksčiau įsigyti nuosavą būstą. Vis dėlto atsiranda ir tokių, kurie nuosaviems namams pinigų netaupo, teigdami, kad tokiais permainingais laikais nemato prasmės to daryti. Tuo metu ekspertai beda pirštu į kitą problemą – šeimų dar nesukūrusiems jauniems žmonėms yra itin sunku įsigyti būstą, todėl dalis gyventojų tampa priklausomi nuo savo tėvų finansinės padėties.

Vilniuje iškils tarptautinius standartus atitinkantis stadionas: prie to prisideda ir Lietuvos metų futbolininkas

Lietuvos futbolo bendruomenei šiais metais bus pristatytas naujas tarptautinius standartus atitinkantis stadionas. Jau gautas Vilniaus Lazdynų rajone iškilsiančio futbolo komplekso statybos leidimas, darbai bus pradėti vos nutirpus sniegui. „Vilnius Football Academy“ iniciatyva statomo stadiono pagrindiniais investuotojais tapo nekilnojamojo turto plėtros kompanija „Hanner“ ir Darvydas Šernas. Bendros investicijos į projektą sieks apie 2,5 mln. eurų.

Socialinio būsto laukimo laikas trumpėja, bet dalis jo dar negauna ilgiau nei dešimtmetį

Nors pastaraisiais metais vidutinis socialinio būsto laukimo laikas trumpėjo, dalies savivaldybių gyventojų jų vis dar negauna ilgiau nei dešimtmetį, o Lietuva dėl to sulaukia kritikos ir iš tarptautinių institucijų. Savivaldybės skirtingai sprendžia problemą – dalis perka jau įrengtus būstus, kiti statosi naujus, treti pripažįsta – galimybės suteikti būstą jo prašantiems žmonės itin ribotos dėl ilgai trunkančių statybų planavimo procedūrų, teisės aktuose numatytų reikalavimų pastatų dydžiui.

Specialistai kraipo galvas: NT sandorių mažiau, bet kainos didėja

Lietuvoje 2023 metais įregistruota 112,8 tūkst. pirkimo-pardavimo sandoriais perleistų nekilnojamojo turti (NT) objektų – 14,3 proc. mažiau nei 2022-aisiais, kai jų buvo 130,3 tūkst., skelbia Registrų centras.  Anot jo, praėję metai NT sandorių rinkoje pasižymėjo retai sutinkamu reiškiniu, kai bendras sandorių skaičius reikšmingai mažėja, tačiau kainos per metus paauga.

Kreipiasi į namų savininkus: kiekvienas turės išsitirti nuotekas, nurodyta ir data

Aplinkos ministerija primena, kad asmenys savo namuose įsirengę biologinio valymo ir septiko tipų individualius nuotekų tvarkymo įrenginius ne rečiau kaip vieną kartą per kalendorinius metus turės atlikti į aplinką išleidžiamų nuotekų tyrimą laboratorijose, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Kiti žmonės ir be leidimo gali tapti jūsų namų gyventojais: štai kokios problemos laukia

Gyvenamosios vietos deklaravimas atrodo smulkmena, tačiau dėl jo kartais gali kilti problemų. Pavyzdžiui, jei nenumatoma išsikraustymo data, nuomininko prisideklaravimas gali lemti didesnius mokesčius ar net apsunkinti būsto pardavimą. Socialiniame tinkle „Facebook“ užvirė diskusija, ar verta leisti nuomininkams deklaruoti gyvenamąją vietą nuomojamame būste.

Nebegalite gyventi po vienu stogu? Išvaryti bus sunku ne tik sutuoktinį

Turint savo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą (NT) dažniausiai jaučiamasi ramiai, neva visus sprendimus galima laisvai priimti pačiam. Vis tik tai – netiesa. Viskam reikia gauti raštišką sutuoktinio sutikimą, o skyrybų atveju negalima jo išvaryti. Į tokią situaciją pakliuvo vienas lietuvis, norintis išdeklaruoti smurtaujančią žmoną iš savo namų.
Į viršų