Specialistai suskaičiavo, kiek dėl to skirtingų namų gyventojams vidutiniškai brangs šildymas per mėnesį, kaip ir kiek bus galima sutaupyti.
Kiek už šildymą gyventojai mokėjo šiemet?
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) vyriausioji specialistė Ramunė Gurklienė visų pirma nurodė, kad dauguma lietuvių gyvena tipiniuose neapšiltintuose senos statybos daugiabučiuose.
Anot jos, tokiame daugiabutyje esančio 60 m2 buto savininkas šildymui šį (2024–2025 m.) šildymo sezoną vidutiniškai išleido apie 89 eurus (1,48 Eur/m2 ) per mėnesį, įskaitant 9 proc. PVM.
Tuo metu kokybiškuose (naujos statybos ar visiškai modernizuotuose) daugiabučiuose šį šildymo sezoną mokėjimai siekė vos 33 eurus (apie 0,55 Eur/m2) per mėnesį su 9 proc. PVM.
O senų, labai prastos būklės daugiabučių gyventojai vidutiniškai už šildymą mokėjo 121 eurą per mėnesį, įskaitant 9 proc. PVM.
Kiek brangs šildymas nuo 2026 m.?
Bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ Komunikacijos komandos vadovė Monika Merkytė neslėpė, kad Seimo sprendimas atsisakyti lengvatinio PVM tarifo centralizuotam šildymui turės įtakos klientų sąskaitoms.
„Praėjusį šildymo sezoną nustojo galioti 2 metus taikyta nulinio PVM lengvata šildymui, tad gyventojai mokėjo 9 proc. PVM.
Ateinantį šildymo sezoną gyventojams PVM tarifas šildymui didės nuo 9 iki 21 proc., tad vien dėl to gyventojų sąskaitos gali augti apie 12 proc.“ – kalbėjo M. Merkytė.
Preliminariu LŠTA vertinimu, jei kitą šildymo sezoną žiemos oro sąlygos bus panašios, panaikinus lengvatinį 9 proc. ir pritaikius 21 proc. PVM tarifą kainos keisis maždaug taip:
- naujos statybos ir renovuotų pastatų gyventojams šildymas per mėnesį vidutiniškai brangs 4 eurais (nuo 33 iki 37 eurų);
- tipinių, sovietinės statybos ir nerenovuotų pastatų gyventojams šildymas per mėnesį vidutiniškai brangs 11 eurų (nuo 89 iki 100 eurų);
- labai prastos būklės namų gyventojams šildymas per mėnesį vidutiniškai brangs 14 eurų (nuo 121 iki 135 eurų).
Kaip ir kiek sutaupyti šildymui?
R. Gurklienė atkreipė dėmesį, kad skirtingose Lietuvos savivaldybėse šilumos kaina skiriasi apie 2 kartus.
Pvz., kol bendrovės „Utenos šilumos tinklai“ tiekiamos šilumos kaina be PVM vasarį siekė 6,15 ct/kWh, bendrovė „Nemenčinės komunalininkas“ šilumą tiekė už 14,63 ct/kWh be PVM.
LŠTA atstovė pridūrė, kad išlaidos ploto vieneto šildymui pastatų grupėse skiriasi iki 4 kartų, o atskiruose pastatuose – dar daugiau.
Taigi, nors šilumos kaina visiems gyventojams yra vienoda, sąskaitos skirtumus lemia pastatų energetinis efektyvumas, nurodė „Vilniaus šilumos tinklai“ atstovė.
„Senų, neprižiūrėtų ir energetiškai neefektyvių daugiabučių namų gyventojai moka didesnes sąskaitas už šildymą, kadangi per nesandarias pastato vietas prarandama daugiau šilumos, patiriami ženkliai didesni šilumos nuostoliai“, – aiškino M. Merkytė.
Dėl to „Kauno energija“ komunikacijos vadovė Eglė Krasauskienė ragina gyventojus apsvarstyti daugiabučio renovaciją ir taip sumažinti šildymo sąskaitas.
O norintiems sutaupyti ji siūlo alternatyvą – mažąją renovaciją, t. y. ne viso namo, o tik senų, energetiškai neefektyvių šilumos punktų atnaujinimą, kuris per visą šildymo sezoną vienam būstui padeda sutaupyti ir 90 eurų.
E. Krasauskienės aiškinimu, nemodernizavus šilumos punktų, kai pavasarį pakyla lauko temperatūra, radiatoriai būna vis dar taip pat karšti, kaip šaltą žiemos dieną. Arba vieno namo galas šyla per daug, o kitas šąla:
„Be to, suskubus ir pateikus paraišką iki liepos 23 d. Aplinkos projektų valdymo agentūrai, renovacija kompensuojama iki 70 proc. O nepasiturintiems – 100 proc.“
PVM lengvatos šildymui nereikia – štai kodėl
Pasak banko „Artea“ vyriausiosios ekonomistės Indrės Genytės-Pikčienės, ekonomistai retai kada palaiko PVM lengvatas, kadangi jos dažnai taip ir nepasiekia galutinių vartotojų.
Be to, lengvatomis naudojasi ir turtingi gyventojai, kuriems tokios finansinės pagalbos visai nereikia, o valstybės biudžetas patiria praradimus.
I. Genytės-Pikčienės vertinimu, PVM lengvata šildymui yra naudinga tik tiems, kurie turi didelio ploto nekilnojamojo turto (NT) objektus prabangesniuose didmiesčių rajonuose ar senamiesčiuose. Taip pat tiems, kurie užsiima trumpalaike NT nuoma.
Anot ekonomistės, mažinti išlaidas šildymui reikėtų spartinant renovacijų procesą ir nepasiturintiems gyventojams mokant tiesiogines išmokas, bet ne taikant mažą PVM visiems.
Jos teigimu, jei PVM lengvatų neliks, atsiras daugiau paskatų ir argumentų imtis renovacijos projektų, ieškoti tvaresnių energetinių sprendimų.
Kaip šildymas paveiks infliaciją ir kompensacijas
I. Genytė-Pikčienė paminėjo, kad vartotojai šiluminei energijai ir kietajam kurui išleidžia nedaug – atitinkamai po 2,67 proc. ir 1,3 proc. vartotojų kainų krepšelio.
Tad padidėsiantis PVM bendrą infliacijos lygį kilstels santykinai nedaug.
Pašnekovė tik pabrėžė, kad šildymas ir malkos yra pirmojo būtinumo išlaidos, kurių išvengti, ypač šaltojo sezono metu, yra neįmanoma:
„Taigi, jei bus atsisakyta šios lengvatos, turi būti atidžiai peržiūrėta kompensacijų už šildymą sistema, kad pažeidžiami visuomenės namų ūkiai dėl šio pokyčio nenukentėtų.“
Iš ko susideda šildymo kaina?
R. Gurklienė primena, kad šilumos tiekėjų sąnaudas, būtinas šilumai pagaminti, galima skirstyti į kintamąsias ir pastoviąsias.
Jos aiškinimu, šilumos poreikis kiekvieną mėnesį svyruoja, o nuo reikiamo pagaminti kiekio ir priklauso, kiek tam reikės kuro, elektros ir kt. – tai ir yra kintamosios sąnaudos.
„Kuro dedamoji šilumos kainoje sudaro 40 –80 proc. visos kainos, priklausomai nuo deginamos kuro rūšies. Biokurą deginančių įmonių kuro dedamoji yra mažesnė nei šilumą gaminant dujomis.
Tačiau, deginant biokurą, yra išleidžiama daugiau lėšų biokuro įrenginių eksploatacijai. Joms apmokėti galutinėje šilumos kainoje nurodyta „kintamųjų sąnaudų dedamoji“ (ct/kWh)“ – dėstė asociacijos atstovė.
Tuo metu pastoviosios sąnaudos yra darbuotojams mokamos algos, nusidėvėjimo, remonto ir kitos išlaidos, kurių dydis yra maždaug vienodas kiekvieną mėnesį ir nepriklauso nuo pagaminto šilumos kiekio.
R. Gurklienė paminėjo, kad dar yra ir papildoma dedamoji – skirtumas tarp šilumos kainoje įskaitytų ir faktiškai patirtų sąnaudų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
