kainos

Ilgą laiką daug kur pasaulyje galiojo vadinamoji „de minimis“ išimtis, dėl kurios buvo neapmokestinamos  mažos vertės prekes, parsiunčiamos iš užsienio. Tačiau, sparčiai populiarėjant pigioms prekėms iš Kinijos, gyventojai gali sulaukti rimtų pokyčių, kurie lems ir didesnes kainas. Rugpjūtį Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) visiškai atsisakė beveik dešimtmetį taikytos 800 JAV (684,60 euro) dolerių ribos, iki kurios visos prekės iš užsienio nebūdavo apmokestintos.

Lietuviams įprasta, kad, važiuojant apsipirkti, už automobilio stovėjimą prie parduotuvės mokėti nereikia. Tačiau taip būna ne visada – net ir prie populiarių apsipirkimo vietų gali atsirasti mokama zona, kurioje nėra jokio nemokamo stovėjimo laiko. Tuo socialiniuose tinkluose piktinosi vilniečiai, kurie nustebo prie vienos iš „Maximos“ parduotuvių pamatę Raudonąją zoną, kurioje parkingas net ir parduotuvės klientams kainuoja 2,50 euro už valandą.

Pigiausių maisto produktų vidutinio krepšelio kaina Lietuvos parduotuvėse paskutinį vasaros mėnesį, palyginti su liepa, mažėjo 4 proc. (2,96 euro), tačiau buvo 10,6 proc. (6,83 euro) didesnė nei prieš metus, skelbia Pricer.lt analizė. Palyginti su prieškariniu 2021 metų rugpjūčio mėnesiu, krepšelis yra 30,9 proc. (16,75 euro) brangesnis. Pricer.

Maisto kainos vis dar kelia galvos skausmą daugeliui gyventojų, todėl vis dažniau pirkėjai dairosi būdų, kaip sutaupyti. Vienas populiariausių pasirinkimų – nukainotų produktų lentynos, kuriose galima rasti tiek greitai gendančių prekių, tiek ir ilgiau galiojančio maisto už gerokai mažesnę kainą. Prekybos tinklai tikina, kad tokia praktika ne tik padeda pirkėjams sutaupyti, bet ir yra naudinga verslams bei mažina maisto švaistymą.

Anksčiau dėvėtų drabužių parduotuvėse dažniausiai apsipirkdavo tie, kas negalėjo sau leisti naujų. Jose apsipirkdavo studentai, mažesnes pajamas gaunančios šeimos ar senjorai, o pati sąvoka „skudurynas“ dažnai turėdavo neigiamą atspalvį. Tačiau šiandien situacija pasikeitusi iš esmės – dėvėti drabužiai tapo ne tik pinigų taupymo būdu, bet ir madingu, tvariu pasirinkimu.

Per metus Lietuvoje rekordiškai – daugiau nei 40 procentų išbrango maistinis saulėgrąžų ir rapsų aliejus. Jei pernai litras saulėgrąžų aliejaus vidutiniškai kainavo 3 eurus, dabar pirkėjai griebiasi už galvos ir sako, kad už tą patį aliejų tenka pakloti 4,5 euro. Pasak ekspertų, dėl to kaltas ir prastas derlius, ir bėdos importuojant žaliavas.

Kauno teatralai pradeda naująjį kūrybinį sezoną ir žiūrovus vilioja į įspūdingas premjeras. Žiūrovai sako, kad į naujausius spektaklius bilietų kainos kandžiojasi, tačiau vietų į kai kuriuos spektaklius – sunku gauti. Įstaigų vadovai tikina, kad bilietai brango labai nežymiai, o kiti visai nekėlė kainų. Penki Kauno teatrai skelbia naująjį sezoną. Aktoriai pluša gludindami būsimų premjerų scenas. Teatrų repertuaruose tradiciškai po kelis naujus spektaklius.

Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvėse įvesta naujos spalvos – geltonos – kainų etiketė. Nuo šiol pirkėjų patogumui lentynose bus aiškiai išskirtos prekės, kurių reguliari kaina sumažinta ir nuolat yra tokia gera kaip per akciją, todėl medžioti nuolaidų nebereikės. Nuo šiol naująja geltonos spalvos kainos etikete žymima visa kava: malta, pupelėmis, kapsulėse, tirpi bei jos mišiniai, rašoma pranešime spaudai.

Finansinė padėtis daro tiesioginę įtaką mūsų kasdieniam gyvenimui – nuo galimybės apsipirkti iki poilsio ir saugumo jausmo. Visgi Europos gyventojai savo finansinę situaciją vertina skirtingai: kai kuriose šalyse žmonės jaučiasi finansiškai saugūs, o kitose – nuolat susiduria su iššūkiais.

Ne visi gyventojai degalinėse lankosi vien dėl to, kad prisipiltų kuro. Nemažai žmonių užsuka ir dėl maisto ar gėrimų. Tiesa, šias prekes įsigydami degalinėje gyventojai nemažai permoka, o prekių kainos kartais skiriasi ir 35 proc.

Kainos Baltijos valstybių mažmeninėje degalų rinkoje pastarąją savaitę keitėsi skirtingai – Lietuvoje – mažėjo, Latvijoje – tik dyzelino, o Estijoje buvo stabilios, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Pigiausias benzinas ir brangiausias dyzelinas – Lietuvoje, pigiausias dyzelinas - Latvijoje, brangiausias benzinas – Estijoje.

Šiemet Lietuvos sodininkystės sektorius susiduria su itin sudėtinga situaca.  Specialistų vertinimu, nuostoliai kai kuriuose ūkiuose siekia net iki 90 procentų. Tai reiškia ne tik iššūkius augintojams, bet ir galimus kainų pokyčius vartotojams. Drastiškus pokyčius obuolių ūkiuose neseniai pastebėjo SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas, kuris savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo, kad šiemet Lietuvoje prognozuojamas 90 proc. mažesnis obuolių derlius nei lygiai prieš metus.

Netrukus „Ferrero“ saldumynų mėgėjams gali tekti išleisti kur kas daugiau pinigų. Dėl pavasarį netikėtai užklupusių šalnų buvo prarasta nemaža dalis lazdyno riešutų derliaus, o būtent jie yra viena iš pagrindinių šio gamintojo saldumynų sudedamųjų dalių. Dėl to šių gardumynų kainos gali pakilti. Didžiausia pasaulyje lazdyno riešutų tiekėja Turkija pranešė apie patirtų šalnų žalą, dėl kurios ryškiai sumažėjo 2025 m. derlius.

Per pirmąjį pusmetį Latvijoje realizuota 650 tūkst. tonų degalų – 2,4 proc. mažiau nei tuo pat metu pernai, pranešė Valstybės pajamų tarnyba, remdamasi akcizų surinkimo duomenimis. Didmeninė prekyba degalais sumenko 10,2 proc., o mažmeninė – paaugo 0,8 procento. Ženklintų degalų pardavimai sumažėjo 7,8 procento. Kitokia prekyba degalais sunyko 21,4 procento. Vien tik dyzelino paklausa padidėjo 0,7 proc., benzino – 2,4 proc., tuo tarpu dujų automobiliams – krito 16,3 procento.

Visai netrukus – nuo rugsėjo 1 d. – bus draudžiama naudoti gelinius nagų lakus, kurie turi medžiagą TPO (Trimethylbenzoyl Diphenylphosphine Oxide). Tačiau grožio specialistai esą nebuvo tinkamai informuoti ir nėra tam pasiruošę – kai kas skaičiuoja ir 10 tūkst. eurų siekiančius nuostolius. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) aiškinimu, TPO nagų geliui leidžia sukietėti storesniais sluoksniais ir per trumpesnį laiką, gaunant geresnį efektą ir nesuteikiant jokių pašalinių atspalvių.

Kainas per metus sumažino visų trijų Baltijos valstybių pramonės produkcijos gamintojai, o labiausiai – Lietuvos, rodo nacionalinių statistikos tarnybų paskelbti duomenys. Šis kainų indeksas Lietuvoje praėjusį mėnesį, palyginti su pernai liepa, nukrito 2,8 proc., Latvijoje – 0,6 proc., Estijoje – 2,2 procento. Praėjusį mėnesį, palyginti su ankstesniu, Lietuvos gamintojai produkciją pabrangino vidutiniškai 0,3 proc., tuo tarpu Latvijos ir Estijos – atpigino atitinkamai 0,1 proc.

Žolinės atlaidais, procesijomis, vainikais ir gėlynų puokštėmis liula visa Dzūkija.  Geri dzūkų darbai prilygsta maldai. Dzūkijos kalneliuose per kelias dienas be lietaus tiek pakulta, kad Kaniūkų turguje triguba eilė su grūdais susiraitė. Maišas (50 kg) šviežių kviečių – 10 eurų. Kas saugo nugaras, dirba suvalkietiškai, į maišus 40 kg pila – peša 8 eurus. Šviežių kviečių kaina varijuoja vienu kitu euru. Nieko sau dzūkeliai, kiek turguje girdėjau, šiemet gerai byra iš hektaro.

Lietuviški obuoliai šiemet bus „auksiniai“, o ir tų teks gerokai paieškoti. Taip tikina šalies sodų šeimininkai. Ūkininkai sako, kad tokių metų nėra buvę. Pavasarį sodus nušaldė, vasarą dalį suniokojo kruša, o dabar jau pribaigė liūtys. Sodininkai skaičiuoja skinsiantys apie 15 procentų įprasto derliaus. O kai kurie po šiųmečių stichinių reiškinių prarado bene viską.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Artėjant naujųjų mokslo metų pradžiai, dalis didžiųjų Lietuvos universitetų didina bendrabučių kambarių nuomos kainas. Pavyzdžiui, didžiausio šalyje – Vilniaus universiteto (VU) – siūlomų bendrabučių kainos kils 15-20 eurų ir, priklausomai nuo bendrabučio vietos, kambario dydžio ir gyventojų skaičiaus jame, svyruos nuo 70 iki 260 eurų asmeniui. Apgyvendinimo kainos VU bendrabučiuose keitėsi nuo šių metų rugpjūčio mėnesio. Pernai kainų intervalas svyravo nuo 55 iki 240 eurų.

Pirkdami sau įprastus ir mėgstamus produktus parduotuvėje, užsisakydami maisto ir gėrimų kavinėje ar į namus tikimės gauti tai, ką gauname visada. Vis tik verslai neretai gudrauja ir už tą pačią ar net didesnę kainą ima siūlyti mažiau. Tą pastebėjo vilnietis Rokas (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi), užsisakęs savo mėgstamą picą iš „Domino‘s pizza“ restorano. „Neseniai jie ėmė siūlyti papildomą picų dydį – XL, prieš tai turėjo tik S, M ir L dydžius.

Nors ilgasis Žolinės savaitgalis prasideda tik penktadienį, Palangoje jau sausakimša. Geras oras ir paskutinis šią vasarą ilgasis savaitgalis subūrė į kurortą tiek daug žmonių, kad liko tik nuo pusantro iki pustrečio tūkstančio eurų savaitgaliui kainuojantys kambariai. Budi sustiprintos gelbėtojų pajėgos, o finansų analitikai pastebi, kad atostogaudami lietuviai taupyti nemėgsta.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.  Minios žmonių Palangos paplūdimyje.

Pirkėjai dažnai piktinasi ir socialiniuose tinkluose dalijasi istorijomis, kai parduotuvėje įsigytos neva kokybiškos prekės iš tiesų būna sugedusios, kai nepritaikomos nurodytos nuolaidos, neatitinka svoris ar tiesiog kaina lentynoje skiriasi nuo kainos kasoje. Nors situacijų būna įvairiausių, svarbu žinoti, ko tokiais atvejais galima reikalauti ir kas būna teisus – pirkėjas ar parduotuvė.

Lietuvos antrinėje rinkoje parduodamų butų kaina per metus – liepą, palyginti su pernai liepa – augo vidutiniškai 11 proc., o per mėnesį – liepą, palyginti su birželiu – 1,3 proc.,  rodo Lietuvos banko (LB) indeksas.  Jo duomenimis, kainos labiausiai augo Kaune – atitinkamai 13,4 proc. ir 2,5 proc., Vilniuje – atitinkamai 10,7 proc. ir 1,5 proc., Klaipėdoje – 10,3 proc. ir 2,3 proc. Visoje Lietuvoje, išskyrus Vilnių, per metus butai brango 10,5 proc., per mėnesį – 1,7 proc.

Po birželio kainų šuolio, vidutinis pigiausių maisto produktų krepšelis liepą šiek tiek pigo, skelbia maisto kainų tyrimą atlikęs portalas pricer. lt.  Liepos fiksuojamo vidutinio pigiausių maisto produktų krepšelio kainų analizė rodo, kad parduotuvėse palyginus su birželiu krepšelis pigo 2,78 euro (3,6 proc.) ir buvo 10,65 euro (16,8 proc.) brangesnis, nei praėjusių metų liepą.  Palyginus su 2021 metų liepos duomenimis, šių metų liepos krepšelis yra 20,33 euro arba 37,9 proc.

Nuo rugpjūčio pasikeitė kai kurie traukinių bilietų įkainiai: pabrango vienkartiniai bilietai, tačiau atpigo terminuoti bei daugėja nuolaidų tėvams, keliaujantiems su vaikais.  „Lietuvos geležinkelių“ keleivių vežimo traukiniais bendrovės „LTG Link“ verslo vystymo vadovė Modesta Gusarovienė sako, kad vidutiniškai apie 15 proc. sumažintos terminuotų, o 5 proc. išaugo vienkartinių bilietų kainos.

Maisto produktų kainos Europos miestuose labai skiriasi – kartais net ir tarp miestų, esančių toje pačioje šalyje. Maisto pirkimas yra neišvengiama kasdienio gyvenimo dalis, tačiau priklausomai nuo gyvenamosios vietos, šios išlaidos gali skirtis net kelis kartus. „Deutsche Bank“ tyrimų institutas pristatė skirtingų pasaulio miestų maisto produktų kainų indeksus.

Dzūkijos miškuose – tiltai geltonų voveraičių. Ar pušynuose ir eglynėliuose  jau kiša iš žemės savo rudas kepures baravykai – gyvos šios ir kitos žinios iš Alytaus turgelių. Šeštadienio ankstų rytą Alytuje į palanges kalė lietus, o už šešių kilometrų Kaniūkų turguje švietė saulė. Dzūkai gaudo saulę –  kulia javus, skina uogas ir grybauja. Kur ilgiau užsilaiko saulė ir naktį ūžia kombainai – nėra lietaus ir rasos – žmonės kulia.

Rugpjūtis – paskutinis vasaros mėnuo, tad tėveliai jau skuba ruošti vaikus mokyklai. Vis tik tai gali kaip reikiant atsiliepti jų kišenei, tad kur apsipirkti šiemet yra pigiausia? Prekybos ir knygynų tinklų atstovai atskleidė vidutinio mokyklinių prekių krepšelio kainas ir įvardijo, kokios kanceliarinės prekės šiais metais brango labiausiai, o kur kainos beveik nesikeitė ar liko tos pačios.

Ūkiuose jau mėlynuoja vienos laukiamiausių vasaros uogų – šilauogės. Lietuvos uogų augintojų asociacijos duomenimis, šių uogų derlius labai įvairus skirtinguose regionuose. Kai kur šalnos uogynus paliko beveik be uogų. Kitur, nors uogų mažiau, jos šiemet didesnės. Didžioji dalis augintojų uogas parduoda tokia pat kaina kaip ir pernai – po 6-8 eurus už kilogramą.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Siekdamos išsilaikyti, Rusijos valdžios institucijos pasirengusios pakartoti dar vieną SSRS klaidą – svarsto galimybę įvesti griežtą valstybės kontrolę socialiai svarbių produktų kainoms.

„Kelerius metus nebuvau Palangoje, tik vis matydavau, kad žmonės stebisi kainomis kavinėse. Pasakysiu atvirai – nelabai suprasdavau, kodėl ir ko čia išvis piktintis, kainos kaip kainos, bet dabar pati net nufotografavau, kiek kainuoja putojančio vyno butelis kavinėje“, – rašo naujienų portalui tv3.lt laišką atsiuntusi skaitytoja Akvilė. Įprastai atostogauti vykstu kur nors kitur, ne į Lietuvos pajūrį, bet šiemet nusprendžiau, bet šiemet draugai pasiūlė vykti būtent į Palangą.

Šiemet vasara Lietuvoje – itin permaininga ir lietinga, o saulėtas dienas galima suskaičiuoti ant rankų pirštų. Tokie netikėti orai gerokai sujaukė tiek poilsiautojų planus, tiek ir pajūrio verslininkų lūkesčius. Nemaža dalis Palangos verslų skundžiasi, kad šių metų sezonas tapo nemenku iššūkiu: poilsiautojų mažiau, o išlaidos – išaugusios.

Kainas per metus sumažino visų trijų Baltijos valstybių pramonės produkcijos gamintojai, o labiausiai – Lietuvos, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. Šis kainų indeksas Lietuvoje praėjusį mėnesį, palyginti su pernai birželiu, nukrito 2,7 proc., Latvijoje – 0,5 proc., Estijoje – 1,5 procento. Praėjusį mėnesį, palyginti su ankstesniu, Lietuvos gamintojai produkciją pabrangino vidutiniškai 0,5 proc., tuo tarpu Latvijos ir Estijos – atpigino atitinkamai 0,5 proc. ir 1,4 procento.

Tūkstančiai lietuvių ir turistų šį savaitgalį rinkosi Klaipėdoje, kurioje vyko didžiausias uostamiesčio renginys – jūros šventė. Jos lankytojai galėjo pasidžiaugti daugybe renginių. Tačiau, suprantama, teko ir ką nors užkąsti, atsigerti. Kainos kaip didmiestyje Vilnietis Vilius į šventę atvyko su draugais. Vis dėlto jaunimui kainos pasirodė gana įprastos. „Maniau, kad bus didesnė. Tad nustebino tuo, kad buvo, sakyčiau, normalios.

Lietuvoje kainų augimas nesustoja ir maždaug pusmetį laikosi aukštame lygyje. Metinė prekių ir paslaugų infliacija – ties 4 procentų riba. Ekonomistai beda pirštu į aukštas maisto produktų bei paslaugų kainas. Šios per metus vidutiniškai pabrango 6 procentais.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.  Maisto kainos Lietuvoje gerokai paaugo. Per paskutiniuosius metus – 5 procentais, per 3 metus – 19, o per 5 metus – 55 procentais.

Ryžių kainos Japonijoje birželį, palyginti su tuo pat mėnesiu pernai, pašoko 99,2 proc., parodė penktadienį paskelbti oficialūs duomenys, dar padidinę spaudimą premjerui Shigeru Ishiba prieš šį savaitgalį vyksiančius rinkimus. Gegužę metinis ryžių kainų prieaugis buvo dar didesnis ir siekė 101 procentą. Balandį, palyginti su tuo pat mėnesiu pernai, ryžiai pabrango 98,4 proc., o kovą – daugiau nei 92,5 procento.

Mėlynių litras – 20 eurų. Tokios kainos kaip reikiant sukėlė pasipiktinimo bangą. Uogautojai atkerta, kad šiemet mėlyniauti tenka rankiojant po vieną uogytę, tad tikėtis pigiau neverta. Tiesa, mažesniuose miestuose šių vasaros uogų galima rasti ir pigiau – litras už 10-12 eurų.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.  Panevėžietė Janina netoli Panevėžio mėlyniavo šįryt. Sako, uogų mažai, tad su vyru per kelias valandas pavyko pririnkti vos kelis litrus.

Šokau iš lovos it šaltu vandeniu aplietas, galvoju, pramigau, sudie mano turgeliai! Dirst per langą: gražiai brėkšta, tarp Alytaus daugiabučių ritasi didelė kaip Šurkaus balionas mėnulio pilnatis! Matyt, naktinis šeštadienio Kaniūkų turgus bus jau prasidėjęs. Iškart paskambinau Kaniūkų turgaus šeimininkui Gintui Saboniui, kokios naujienos? „Turgus ūžia – vieni grūdai, nesiskubink, jau nespėsi. Tik perka, neša, pamatytum, kas čia darosi!“ – raportavo Gintas.

Prekybininkai ragina ruoštis dar vienam maisto kainų šuoliui. Maisto perdirbėjai diktuoja aukštesnes tiekimo kainas ir skelbia, kad kels mėsos – jautienos, vištienos – šokolado, kavos ir kokoso produktų kainas. Labiausiai nukentės smaližiai. Tiekėjai pranešė dešimtadaliu didinsiantys šokolado kainą. Taip pat daugiau nei 15 procentų brangs kava, kurios kaina palyginti su pernai jau išaugo kone dvigubai.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Nors šių metų vasara Lietuvoje nelepina orais, tačiau vestuvių sezonas – pačiame įkarštyje. Poroms keliant įstabias šventes, renginių organizatoriai atvirauja – šiemet tuoktuvių kainos dar didesnės nei pernai, o jaunavedžių norams stabdžių nėra.

Atostogos prie Baltijos jūros gali nustebinti, ir ne visada maloniai. Viena interneto vartotoja iš Lenkijos pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame matyti kvitas už tualeto paslaugas Vladislavove. Kaina – 8 zlotai (apie 1,86 euro). „Likau priblokšta“, – komentavo įrašo autorė. Vladislavovas – vienas populiariausių pajūrio miestelių Lenkijoje. Sezono įkarštyje jis pritraukia tūkstančius turistų, ieškančių saulės, paplūdimio ir jūros oro. Tačiau ne viskas čia kvepia atostogų laisve.

Gyventojai nuolat skundžiasi kainomis Lietuvoje ir lygina jas su kitomis šalimis. Tačiau kurioje vietoje pagal pragyvenimo išlaidas iš tiesų yra Lietuva? Kainos įvairiose Europos šalyse labai skiriasi. Dideli skirtumai yra net tarp kaimyninių šalių, pvz.

Liepos pradžioje vietinė gamyba buvo didesnė nei reikia vartojimui, fiksuotos žemos didmeninės kainos, teigia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). „Praėjusią savaitę Lietuvoje pasigaminome 112 proc. visos suvartotos elektros energijos, o savaitės vidutinė elektros energijos kaina siekė 0,030 Eur/kWh – tai antra pagal dydį vidutinė savaitės kaina šiais metais“, – rašoma LEA pranešime.

Pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis Lietuvos parduotuvėse birželį, palyginti su geguže, brango 3,6 proc. (2,7 euro) ir buvo 17,1 proc. (11,2 euro) brangesnis, nei praeitų metų birželį, rodo antradienį paskelbta naujausia kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė. Palyginti su 2021 metų birželio mėnesiu, krepšelis buvo 43 proc. (23 eurais) brangesnis, skelbia portalas.

Už malkas teks mokėti daugiau: suskaičiavo, kiek brangs – ar ne per daug? Brangs ne tik šildymas, bet ir malkos: „Tai tikrai nepalengvins žmonių gyvenimo“ Malkų kainos augs: štai kiek daugiau eurų teks mokėti Aktualu gyventojams: brangs 1 dalykas, vietoje 218 eurų mokėsite 242 – ar sutinkate?

Vėluodamas, bet jau įsibėgėja miško uogų sezonas. Tik štai išsiilgusius kvapniųjų vasaros uogų pribloškia kainos. Už litrą žemuogių uogautojai prašo 20 eurų, mėlynių litras – 10. Kai kurie sako nė sapnuose neregėję tokių kainų. O štai uogautojai atkerta – pavasarinės šalnos pakenkė ir uogienojams miškuose, uogų nėra daug, tad ir kainos tokios.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Sudėtingomis sąlygomis besiskundžiantys didieji prekybos tinklai skaičiuoja solidžius pelnus. Daugiausiai – virš 120 milijonų eurų – uždirbo „Maxima“. „Norfa“ pasiekė kiek daugiau nei 20 milijonų eurų pelną, „Iki“– 14 milijonų eurų, o „Rimi“ dar dirba nuostolingai, tačiau nuostolį susimažino perpus – iki 2 milijonų eurų.  Gyventojams piktinantis prekybos centrų godumu, šie ginasi – dideli pelnai tik atrodo įspūdingai, bet palyginus su apyvarta pelnas sudaro vos kelis procentus.

Lietuvos pajūrys yra pagarsėjas ypač didelėmis ir kasmet augančiomis tiek maisto, gėrimų, pramogų, tiek ir nakvynės kainomis. Todėl poilsiautojai stengiasi prasisukti kuo pigiau ir rasti ne tokių brangių variantų. Tačiau ar nakvynė vos už 19 eurų asmeniui ar 38 eurus dviems tikrai bus tai, ko tikitės išvykę paatostogauti prie jūros? Nakvynė Palangoje – traukinio vagono kupė Pasirinkus bet kokį tolimesnį vasaros savaitgalį, nakvynės variantai pajūryje „Booking.

Jaunas ūkininkas iš Radviliškio rajono sugalvojo eksperimentą. Miestelio pašonėje užsėjo žirnių lauką ir kviečia žmones šių daržo gėrybių prisiraškyti patiems. Prie žirnių lauko įkurdino ir „kasą“, kur žmonės turi palikti pinigus. Ūkininkas džiaugiasi, kad atvykėliai sąžiningi. Už 6 eurus žmonės gali prisiraškyti kelis kilogramus žirnių ir čia pat dar iki soties jų prisikirsti.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.