Karas Ukrainoje

Ukrainos institucijos šeštadienį pranešė apie kelių politikų suėmimą, susijusį su „didelio masto korupcijos schema“ gynybos sektoriuje. Apie tai buvo pranešta netrukus po to, kai šalyje buvo kilęs pasipiktinimas dėl veiksmų prieš kovos su korupcija institucijų nepriklausomybę.

Ukrainos karinės jūrų pajėgos patvirtino pranešimus apie Rusijos branduolinių povandeninių laivų bazės Kamčiatkoje švartavimosi prieplaukos pažeidimus po neseniai regione įvykusio galingo žemės drebėjimo. Karinių jūrų pajėgų atstovas spaudai Dmytro Pletenčukas šia informacija pasidalijo Ukrainos televizijos laidoje. „Taip, daugybė patikrintų – ir patikimų – šaltinių patvirtina, kad padaryta žala švartavimosi įrenginiui. Tačiau tai grynai techninė problema.

Įgyvendinant prezidento Volodymyro Zelenskio iniciatyvą „Bring Kids Back UA“, į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją sėkmingai sugrąžinta 19 metų mergina, beveik 11 metų gyvenusi okupacijos sąlygomis. Šia žinia per „Telegram“ pasidalijo prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas. „Įgyvendinant prezidento iniciatyvą „Bring Kids Back UA“, mums pavyko išgelbėti 19 metų merginą, kuri beveik 11 metų praleido okupacijoje.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad keletą kartų po, anot jo, „gerų pokalbių“ su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu jis manė, jog jiedu susitarė dėl paliaubų Ukrainoje, tačiau netrukus po to Rusija atnaujindavo Ukrainos miestų bombardavimą. Jis tokius komentarus išsakė duodamas interviu „Newsmax“, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“. „Daug kalbėjausi su V. Putinu ir maniau, kad puikiai pasikalbėjome.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas užbaigs karą Ukrainoje, kai išlaidos viršys naudą, pareiškė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis. Po penktadienį Šiaurės Lenkijos Chobelino kaime įvykusio susitikimo R. Sikorskis ir ukrainiečių užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pakomentavo JAV prezidento Donaldo Trumpo V. Putinui neseniai pateiktą ultimatumą.

Rusijos okupuotame Kryme šeštadienio naktį nugriaudėjo virtinė sprogimų, kelioms valandoms buvo uždarytas Krymo tiltas, remdamasis įrašais socialinėje žiniasklaidoje pranešė ukrainiečių portalas „Ukrainska Pravda“. Vietos gyventojai kalbėjo apie bepiločių orlaivių veiklą ir oro gynybos darbą, informuoja laikraštis „Kyiv Independent“, remdamasis keliais „Telegram“ kanalais ir liudininkų pasakojimais. „Telegram“ kanaluose pranešta, kad Krymo tiltas buvo uždarytas nuo penktadienio 23 val.

Ukrainos oro gynybos pajėgos nuo rugpjūčio 1 d. vakaro sunaikino 45 iš 53 bepiločių orlaivių, kuriuos į šalį paleido Rusijos pajėgos, tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgos. Nuo penktadienio 18 val. Rusija panaudojo 53 bepiločius orlaivius, įskaitant 45 „Shahed“ tipo smogiamuosius ir įvairius imitacinius bepiločius. Jie buvo paleisti iš įvairių krypčių – Milerovo, Kursko ir Briansko Rusijoje bei Hvardijskės laikinai okupuotame Kryme.

Nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. rugpjūčio 2 d. Rusijos kariuomenė Ukrainoje neteko beveik 1 055 210 karių, įskaitant dar 1 010 kariškių, kurie buvo nukauti arba sužeisti per praėjusią parą, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.

Per ukrainiečių dronų smūgius Rusijos vakaruose praėjusią naktį žuvo trys ir buvo sužeisti dar du žmonės, šeštadienį pranešė regionų pareigūnai. Vienas žmogus žuvo, o dar du buvo sužeisti per smūgį įmonei Penzoje, socialiniame tinkle „Telegram“ parašė Penzos srities gubernatorius Olegas Melničenka. Vienas žmogus žuvo Rostovo srityje, o dar vienas – Samaros srityje, dėl krintančių drono nuolaužų užsidegus jo namui, sakė šių regionų pareigūnai.

Per smarkią Rusijos bepiločių orlaivių ataką Rytų Ukrainos Charkivo mieste buvo sužeista mažiausiai 11 žmonių, penktadienį pranešė pareigūnai. Pasak jų, tarp sužeistųjų yra penkių mėnesių kūdikis ir du 9 ir 10 m. amžiaus vaikai. Teigiama, kad bepilotis orlaivis smogė netoli gyvenamojo pastato ir išdaužė langus. Gubernatorius Olehas Syniehubovas savo „Telegram“ kanale parašė, kad penki sužaloti asmenys gydomi ligoninėje.

Dvi Donaldo Trumpo per parą paskelbtos deklaracijos, kad Vladimiras Putinas turi šiek tiek daugiau nei savaitę laiko nutraukti ugnį Ukrainoje, sukėlė klausimą: kokia tai gali būti bausmė. Kaip rašo „The New York Times“, JAV turi įvairių būdų daryti spaudimą Rusijai. Galimos sankcijos: antriniai muitai ir „kieta diplomatija“ Labiausiai tikėtinas variantas – muitai Rusijos prekėms, importuojamoms į JAV, ir antriniai muitai šalims, kurios toliau perka Rusijos energijos išteklius.

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė įsakęs dislokuoti du branduolinius povandeninius laivus dėl itin provokuojančių vieno aukšto rango Rusijos pareigūno komentarų.

Norėdami pasirengti kitam dideliam kariniam konfliktui, JAV turi pamiršti beveik viską, ko išmoko per du dešimtmečius karų Artimuosiuose Rytuose, – teigia amerikiečių instruktorius, treniruojantis Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgų 4-ojo reindžerių pulko karius. Savo įžvalgomis jis dalijosi su „Business Insider“. Pasak jo, Rusijos invazija į Ukrainą yra pamoka Vakarams, kaip reikėtų rengtis būsimiems kariniams veiksmams.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka neoficialaus susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu metu pateikė keletą ciniškų pareiškimų apie Rusijos ir Ukrainos karą bei taikos derybas.

Rusija persiginkluoja taip greitai, kad po penkerių metų taps „realiu pavojumi“ Europai. Apie tai generolas Thierry Burkhardas sakė laikraščiui „The Economist“. T. Burkhardas, kuris ruošiasi rugpjūčio 31 d. palikti Prancūzijos generalinio štabo viršininko (CEMA) pareigas po ketverių metų tarnybos, sakė, kad iki 2030 m. „Rusija turės priemonių kelti karinę grėsmę Vakarų šalims, ypač Europos šalims“. Pasak jo, dėl Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino režimo vykdomo ginklavimosi masto kyla reali...

Europos Sąjunga nebeformuoja savo politikos, o tai, pasak Rusijos prezidento Vladimiro Putino, lems ekonominio suvereniteto praradimą. Jis tai pareiškė atsakydamas į žurnalistų klausimus, rašo TASS. „Suverenitetas vaidina svarbų vaidmenį, ypač ekonominės plėtros kontekste. Jau anksčiau buvo akivaizdu, kad Europos Sąjunga neturi visiško suvereniteto. Dabar tapo aišku, kad jo neturi visai. Esant dabartinei krizei, tai neišvengiamai lems ekonominius nuostolius“, – sakė jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sureagavo į Kremliaus vadovo Vladimiro Putino pareiškimus ir pareiškė, kad norint užbaigti karą bei užtikrinti ilgalaikę taiką, būtinas susitikimas aukščiausiu šalių vadovų lygiu, rašo „Unian“. Valstybės vadovas savo „Telegram“ kanale rašė, kad Ukraina mato ir remia Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Donaldo Trumpo pastangas nutraukti Rusijos pradėtą karą, sustabdyti žudymus ir pasiekti orią bei ilgalaikę taiką.

Rusija nori ilgalaikės ir stabilios taikos Ukrainoje, penktadienį pareiškė Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas. „Mums reikia ilgalaikės ir stabilios taikos ant tvirto pamato, kad ji tiktų ir Rusijai, ir Ukrainai, užtikrintų saugumą abiem šalims“, – reporteriams sakė V. Putinas. Tačiau jis pridūrė, kad Rusijos sąlygos dėl taikos „tikrai išlieka tos pačios“. Derybos dėl karo užbaigimo kol kas didelių rezultatų nedavė, šalių pozicijos radikaliai skiriasi.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmą kartą viešai pasisakė apie karą Ukrainoje po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pateikė Rusijai ultimatumą, rašo „Unian“. Per susitikimą su Baltarusijos autoritariniu lyderiu Aliaksandru Lukašenka V. Putinas pareiškė teigiamai vertinantis derybų Turkijoje rezultatus ir įvykdytus belaisvių mainus. Pasak jo, Maskva laiko šį procesą svarbiu, todėl „pasirengusi palaukti“, jei Kyjivas nėra pasirengęs deryboms.

Ukrainos bombardavimą intensyvinanti Rusija liepą į šalį paleido daugiau dronų nei bet kurį kitą mėnesį nuo invazijos pradžios 2022-aisiais, rodo penktadienį naujienų agentūros AFP atlikta analizė. Ukrainos karinių oro pajėgų duomenys parodė, kad Rusija per liepą į Ukrainą paleido 6 297 tolimojo nuotolio dronus – beveik 16 proc. daugiau nei birželį, ir tai jau trečias mėnuo iš eilės.

 Nevyriausybinės organizacijos „Blue/Yellow“ vienas iš laikinų paramos sandėlių Kyjive buvo visiškai sunaikintas trečiadienio naktį per Rusijos drono „Shahed“ ataką. Pasak pranešimo žiniasklaidai, kartu su šiuo sandėliu buvo smarkiai apgadinti ir aplinkiniai pastatai. Organizacijos teigimu, šis sandėlis buvo vienas iš kelių, kuriuos „Blue/Yellow“ naudoja paramai, siunčiamai iš Lietuvos, laikinai sandėliuoti prieš jos išsiuntimą į fronto linijas.

Po grįžimo į Baltuosius rūmus JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė save „taikos prezidentu“ ir ne kartą pareiškė, kad yra vertas Nobelio taikos premijos.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad per šį mėnesį Rusija patyrė skaudžių nuostolių kare prieš Ukrainą. „Man ką tik pranešė, kad šį mėnesį beveik 20 tūkst. Rusijos karių žuvo absurdiškame kare su Ukraina. Nuo metų pradžios Rusija jau prarado 112, 5 tūkst. karių. Tai – daug nereikalingų mirčių!“ – kalbėjo jis.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas siekia susitarimo, kuris užbaigtų Rusijos karą Ukrainoje iki rugpjūčio 8 dienos, – liepos 31-ąją Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje pareiškė aukštas JAV diplomatas Johnas Kelley, rašo „Kyiv Independent“. Šie komentarai nuskambėjo po mirtino Rusijos naktinio puolimo, per kurį Kyjive žuvo mažiausiai 13 žmonių, o dar 135 buvo sužeisti. „Tiek Rusija, tiek Ukraina turi pradėti derybas dėl paliaubų ir ilgalaikės taikos.

Lenkijos naujasis dešiniųjų populistų prezidentas Karolis Nawrockis pirmą kartą telefonu kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir pažadėjo toliau remti Kyjivą, besiginantį nuo Rusijos invazijos. Ketvirtadienį vykusio pokalbio metu K. Nawrockis sakė, kad diskusijose su V. Zelenskiu aptars sudėtingą dvišalių santykių praeitį.

Nikaragvos vyriausybė pareiškė esanti pasirengusi pripažinti Rusijos pretenzijas į keturias Ukrainos sritis, kurios šiuo metu yra okupuotos. Apie tai pranešė vietos žiniasklaidos priemonė „El 19 Digital“, remdamasi Nikaragvos prezidento Danielio Ortegos liepos 30 d. laišku Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.

Kyjivo gyventoja Veronika per naktinį puolimą mieste liepos 31 d. stebuklingai išliko gyva. Apie tai mergina pati papasakojo televizijos kanalo TSN žurnalistams. „Iš devinto aukšto tiesiog išskridau. Sulūžo koja, iškrito dantis. Buvau sąmoninga. Buvau tiesiog mieguista ir nesupratau, kas vyksta. Išgirdau sprogimą – ir po sekundės jau buvau ant žemės. Nežinau, kaip tai įmanoma.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sveikina Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio siūlymu ketvirtadienį priimtą naują kovos su korupcija įstatymą. Kaip rašė BNS, juo keičiamas įstatymas, kuriuo praėjusią savaitę buvo apribota Ukrainos nacionalinio antikorupcijos biuro (NABU) ir Specialiosios antikorupcinės prokuratūros (SAP) autonomija, šias agentūras padarant tiesiogiai pavaldžias generaliniam prokurorui, skiriamam prezidento.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad pasirašė įstatymo projektą, kuriuo pakeičiamas įstatymas, apribojęs kovos su korupcija institucijų įgaliojimus. Naujasis įstatymas pasirašytas po jo priėmimo parlamente. „Ką tik pasirašiau dokumentą ir tekstas bus nedelsiant paskelbtas. Tai garantuoja normalų, nepriklausomą kovos su korupcija įstaigų ir visų teisėsaugos institucijų darbą mūsų šalyje“, – sakė V. Zelenskis.

Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“ paskelbė propagandinį straipsnį, kuriame tiesiogiai raginama naikinti visus ukrainiečius. Publikacijoje ne tik žeminami Ukrainos kariai, bet ir kartojami agresyvūs naratyvai, neigiantys šalies teisę egzistuoti. Tai dar vienas įrodymas, kad Rusijos propaganda vis atviriau pateisina ir skatina smurtą prieš ukrainiečius, priartėdama prie genocido kurstymo.

Ukrainos parlamentas ketvirtadienį pritarė įstatymo projektui, kuriuo būtų pakeistas įstatymas, apribojęs kovos su korupcija institucijų įgaliojimus ir išprovokavęs didžiausius viešus mitingus nuo Rusijos invazijos pradžios prieš daugiau nei trejus metus.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad pasaulis turėtų siekti „režimo pasikeitimo“ Rusijoje, argumentuodamas, jog antraip prezidentas Vladimiras Putinas ir toliau destabilizuos savo kaimynus. „Manau, kad Rusija gali būti pastūmėta nutraukti šį karą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirinko gerą laiką paskelbti ultimatumą Rusijos ržeimo lyderiui Vladimirui Putinui, sako „The Telegraph“ žurnalistas Con Coughlin. Maskvai liko mažiau nei dvi savaitės sutikti su paliaubomis arba susidurti su pasekmėmis. „Donaldas Trumpas negalėjo pasirinkti tinkamesnio laiko, kad paskelbtų naują terminą, iki kurio Rusija turi sutikti nutraukti ugnį ir užbaigti vadinamąją „specialiąją karinę operaciją“ Ukrainoje.

JAV prezidento Donaldo Trumpo specialiojo pasiuntinio Ukrainai Keitho Kelloggo dukra Megan Mobbz pakomentavo dar vieną masinį Rusijos puolimą prieš Kyjivą, skelbia „Ukrainska Pravda“. Ji pažymi, kad tokiomis atakomis Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas „tikrina Amerikos ryžtą ir stiprybę“. „Kyjivą masiškai atakuoja dronai. Neabejokite, tai yra Putino atsakas į prezidento Trumpo terminą. Jis tikrina Amerikos ryžtą ir stiprybę. Neturime pasijusti bejėgiai“, – socialiniuose tinkluose teigia ji.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad nori pasiekti susitarimą dėl Rusijos karo Ukrainoje užbaigimo iki kitos savaitės, rašo „Sky News“....

Ukraina pakoreguos prieštaringai vertinamą antikorupcinį įstatymą, dėl kurio praėjusią savaitę kilo protestai, trečiadienį naujienų agentūrai AFP sakė ukrainiečių užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha. Ketvirtadienį parlamente planuojamas balsavimas dėl šių pataisų.  „Tikimės, kad balsavimas įvyks rytoj. Atitinkamas parlamento komitetas jau davė sutikimą. Mes tai sutvarkysime“, – duodamas interviu AFP nurodė ministras.

Oficialūs Kremliaus asmenys ryžtingai atmetė JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiūlytą naują terminą, iki kurio Rusija turėtų susitarti dėl karo su Ukraina nutraukimo, ir pakartojo, kad Maskva suinteresuota tęsti karą, teigiama naujame Karo tyrimų instituto (ISW) straipsnyje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pranešė, kad jo šalis beveik pasiekė finansavimo susitarimą su Nyderlandais dėl bepiločių orlaivių gamybos Ukrainoje. Savo vakariniame kreipimesi į tautą V. Zelenskis sakė, kad tikisi, jog susitarimas bus sudarytas šią savaitę. „Šią savaitę Ukrainos gamintojų sąskaitose atsiras papildomi 400 mln. eurų Ukrainos bendrovėms, Ukrainos bepiločių orlaivių gamintojams“, – teigė jis.

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas antradienį, nustatęs konkretų 10 dienų terminą Vladimirui Putinui nutraukti karą Ukrainoje, teigė kol kas negavęs rusų vadovo reakcijos į šį grasinimą. „Nesulaukiu jokio atsakymo. Gaila“, – sakė jis. Trumpas grasina Putinui Antradienį jis teigė, kad Rusija susidurs su naujomis sankcijomis, jei nesustabdys karo veiksmų Ukrainoje per 10 dienų. Visgi D. Trumpas išreiškė abejonių dėl savo planuojamų veiksmų poveikio.

Rusija pareiškė turinti imunitetą Vakarų sankcijoms, tačiau tai taikoma tik seniems apribojimams, o naujosios Donaldo Trumpo sankcijos bus daug veiksmingesnės. Tai pareiškė respublikonų senatorius Lindsey Grahamas, kuris yra vienas artimiausių JAV prezidento sąjungininkų.

JAV Valstybės departamento spaudos sekretorė Tammy Bruce pareiškė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas artimiausiu metu paskelbs tolesnius žingsnius Rusijos atžvilgiu, siekdamas priversti Kremliaus prezidentą Vladimirą Putiną sėsti prie derybų stalo su Ukraina. Tokį pareiškimą ji padarė „Fox News“ eteryje. T. Bruce patvirtino, kad D. Trumpas ketina sutrumpinti Rusijai nustatytą terminą nuo 50 iki 10–12 dienų – per šį laikotarpį Maskva turės sudaryti taikos sutartį su Ukraina.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir jo administracija šiuo metu gąsdina bei šantažuoja Kremliaus diktatorių Vladimirą Putiną ir visą Rusiją. Nors kol kas dar negalima kalbėti apie aiškią proukrainietišką JAV lyderio poziciją, Ukraina turėtų pasinaudoti susiklosčiusia situacija. Tokią nuomonę išsakė buvęs Ukrainos užsienio reikalų ministras Volodymyras Ogryzko, rašo „Unian“. Jis buvo paklaustas, ko siekia Donaldo Trumpo administracija spręsdama Rusijos ir Ukrainos karo klausimą.

Didžiausias Rusijos oro vežėjas „Aeroflot“ antrą dieną atšaukia skrydžius po programišių atakos, skelbia „Moscow Times“. Per ataką galėjo būti sunaikinta 7 000 bendrovės serverių ir nutekinta 20 terabaitų duomenų. Antradienį bendrovė paskelbė atšaukianti 22 skrydžius iš Šeremetjevo ir 31 skrydį į Maskvą. Tarp atšauktų skrydžių buvo ir „Aeroflot“ skrydžiai, ir skrydžiai, vykdomi kartu su bendrove „Rossiya Airlines“. Bendrovės atstovas spaudai sakė, kad iki 10 val.

Rusija sako pastebėjusi „sulėtėjimą“ pastangose atkurti ryšius su Jungtinėmis Valstijomis. Toks Kremliaus pareiškimas nuskambėjo kitą dieną po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas išreiškė naują nusivylimą Maskva dėl jos puolimo Ukrainoje. „Iš tiesų esama sulėtėjimo“, – žurnalistams atsakydamas į klausimą apie Maskvos ryšius su Vašingtonu, sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. „Norėtume matyti daugiau dinamikos. Esame tuo suinteresuoti.

Atsargos generolas Davidas Petraeusas, vadovavęs koalicinėms JAV pajėgoms Irake ir Afganistane, pirmadienį pasakė, kad jokių paliaubų Ukrainoje greičiausiai nebus, kol Vakarų pagalba padės Kyjivui iš esmės pakeisti dinamiką mūšio lauke, praneša „Kyiv Post“. Jo komentarai pasirodė tuo metu, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė drastiškai trumpinantis terminą, per kurį Rusija turi susitarti dėl paliaubų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad Rusijos oro smūgis kalėjimui Ukrainoje pirmadienį nebuvo atsitiktinis ir kad Rusija „turi būti priversta nutraukti žudymą ir sudaryti taiką“. Ukrainos pietrytinėje Zaporižios srityje per Rusijos aviacijos smūgį Bilenkės pataisos kolonijoje žuvo mažiausiai 17 kalinių, o dar daugiau kaip 80 buvo sužeista, anksčiau pranešė Ukrainos pareigūnai. „Tai buvo sąmoningas smūgis, tyčinis, o ne atsitiktinis.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas nedarys nuolaidų savo karinių tikslų sąskaita, sako JAV Karo studijų institutas (ISW), rašo UNIAN. Nebent tai priverstų padaryti rimtos Ukrainos pergalės mūšio lauke. Analitikai sako, kad Kremlius toliau sąmoningai stumia konfrontacijos su Vakarais idėją, siekia užsitikrinti savo visuomenės paramą karui prieš Ukrainą ir būsimai Rusijos agresijai prieš NATO.

Vladimirui Putinui pagaliau ima trūkti laiko, rašo „The Telegraph“. Naujas Donaldo Trumpo ultimatumas V. Putinui griauna visą Kremliaus strategiją Ukrainoje. Pirmadienį D. Trumpas paskelbė paskelbė naują ultimatumą Rusijai. Išreiškęs abejonių dėl V. Putino noro pasiekti paliaubas Ukrainoje, D. Trumpas paskelbė, kad savo 50 dienų terminą sutrumpins iki vos 10–12 dienų. Jei Rusija nepasikeis taikos link, gali įsigalioti antriniai muitai ir sankcijos.

Analitikų teigimu, padidėjusios gynybos išlaidos ir naujas Rusijos šauktinių įstatymas rodo, kad Kremlius laikosi vis agresyvesnės pozicijos ir rengiasi būsimam konfliktui su Europa bei NATO valstybėmis, rašo „Kyiv Independent“....