Karas Ukrainoje

Trys žmonės žuvo, o 17 buvo sužeista per Rusijos raketos sprogimą Ukrainos Kryvyj Riho mieste penktadienį, praneša Ukrinform. Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė Dniepropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas. Jis teigė, kad naktį gelbėtojai iš pastato griuvėsių, kurį sunaikino raketa, ištraukė trečiojo žmogaus kūną, o paieškos ir gelbėjimo operacija baigėsi. Buvo sužeista 17 žmonių, įskaitant vaiką.

Pirmąją plataus masto Rusijos invazijos dieną Romano Solomoniuko šeima liko sukrėsta, kai vyras pasisiūlė padėti kariuomenei. Tačiau po daugiau nei pustrečių metų karo jis papildė liūdną statistiką – karių, kurie apleido savo poziciją be vado leidimo.  Pirmomis karo dienomis prisijungęs prie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 45 metų vyras iškasė apkasus prie Rusijos sienos. Vėliau jis numušinėjo „Shahed“ dronus.

Per Rusijos smūgį Kryvyj Riho mieste Ukrainos centrinėje dalyje žuvo du žmonės ir dar aštuoni buvo sužeisti, penktadienį pranešė vietos gubernatorius. Ši oro ataka surengta po jau kelias savaites besitęsiančios beveik trejus metus trunkančio karo eskalacijos, Maskvai nuo šaltų žiemos mėnesių pradžios suintensyvinus atakas. „Kryvyj Rihe žuvo du žmonės“, – platformoje „Telegram“ nurodė Dnipropetrovsko srities gubernatorius Serhijus Lysakas.

Rusijos kariuomenė jėga į frontą Ukrainoje grąžina sužeistus karius. Leidinys „The Moscow Times“ skelbia, kad rusų kariai į karą grįžta net nebaigę gydymo. Leidinys rašo, kad šią savaitę „Telegram“ kanale „Ostorožno, Novosti“ buvo paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame sužeisti kariai apkaltino pareigūnus mėginus juos grąžinti atgal į frontą, kol jie nebaigė gydymo. „Jie neleis mums jo užbaigti“, – sakė vienas iš karių. „Jie siunčia daug žmonių, kurie serga hepatitu.

Vidaus reikalų ministerija Ukrainos mokykloms ketina perduoti 100 vartelių formos metalo detektorių, kurių vertė siekia kone 300 tūkst. eurų. Tikimasi, jog ši priemonė padės užtikrinti Ukrainos moksleivių bei pedagogų saugumą karo metu. „Kiekviena suteikta priemonė, kiekvienas sprendimas stiprina ukrainiečių atsparumą ir padeda užtikrinti civilių bei pareigūnų saugumą karo sąlygomis.

Rusijos ekonomika kai kuriuose sektoriuose rodo „reikšmingus“ lėtėjimo požymius, nes susiduria su mažėjančiu augimu ir didele infliacija, penktadienį perspėjo didžiausio šalies skolintojo vadovas. Rusijos centrinis bankas padidino palūkanų normas iki aukščiausio per du dešimtmečius lygio – 21 proc., nes Maskva stengiasi stabdyti ekonominį karo Ukrainoje ir daugybės Vakarų sankcijų poveikį.

Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis ir išrinktasis Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas gali susitikti Paryžiuje, kur abu lyderiai šį savaitgalį turi dalyvauti restauruotos Paryžiaus Dievo Motinos katedros atidarymo iškilmėse, penktadienį naujienų agentūrai AFP pranešė šaltinis Ukrainos vyriausybėje. „Ukrainos prezidentas dalyvaus iškilmėse Paryžiaus Dievo Motinos katedros atstatymo proga. Jis susitiks su prezidentu Macronu.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas pakeitė Kursko srities, kurią iš dalies kontroliuoja Ukraina, gubernatorių, sakydamas, kad sričiai reikia „krizių“ valdytojo, gyventojams išreiškus pasipiktinimą dėl to, kaip buvo reaguojama į ukrainiečių įsiveržimą. Rugpjūčio mėnesį Ukrainos kariuomenė pradėjo netikėtą puolimą į Kursko sritį ir privertė tūkstančius žmonių bėgti iš pasienio rajonų. Lapkritį Ukrainos kariuomenė tvirtino kontroliuojanti 800 kv. kilometrų ploto regiono teritorijos.

Rusija penktadienį paskelbė, kad jos pajėgos užėmė vieną kaimą netoli logistinio centro Pokrovsko ir kitą kaimą netoli pramoninio Kurachovės miesto. Tai reikštų rusų pasistūmėjimą į priekį dviejose svarbiose fronto Rytų Ukrainoje vietose. Rusų pajėgos „išvadavo gyvenvietes“ Suchi Jalus ir Pustynką Donecko srityje, pranešime teigė Gynybos ministerija.

Praėjus keturiems mėnesiams po to, kai fronto linijoje pasirodė pirmosios Šiaurės Korėjos prieštankinės raketos, ukrainiečių dronų operatoriai surado vieną iš jų sistemų, rašo „Forbes“. Kai ją ukrainiečiai pamatė, šešių ratų „Bulsae-4“ važiavo keliu Charkivo srityje. Sistemai smogė dronas Sistemą aptiko Ukrainos kariuomenės 3-iosios puolamosios brigados „Vitrolom“ bepiločių orlaivių grupės dronas.

Maskvos aneksuoto Krymo teismas penktadienį nuteisė du vyrus už išdavystę, jie apkaltinti teikę Ukrainai informaciją apie karinės technikos ir laivų judėjimą ir nubausti daugelį metų kalėti. Nuo tada, kai užpuolė Ukrainą, Rusija paskelbė daugybę ypač griežtų nuosprendžių savo piliečiams, nuteistiems už pagalbą Ukrainai. Vienas šių vyrų, Dmitrijus Pospelovas, tariamai bendradarbiavo su Ukrainos saugumo tarnyba SBU nuo 2017 m., pranešė prokurorai.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas atleido Kursko srities gubernatorių Aleksejų Smirnovą dėl „chaoso“ regiono valdyme, kuris kilo po Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolimo. Apie tai pranešė „The Verstka“, remdamasi savo šaltiniais, rašo „The Moscow Times“. Nesusidorojo su užduotimis Šaltinių teigimu, V. Putino administracija pradėjo ieškoti A. Smirnovo pamainos dar lapkričio pradžioje.

Jungtinės Amerikos Valstijos žada iki sausio vidurio suteikti Ukrainai šimtus tūkstančių papildomų artilerijos sviedinių, tūkstančius raketų ir šimtus šarvuotų mašinų. Tai ketvirtadienį per susitikimą su Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovu Andrijumi Jermaku pareiškė JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas, pranešė „The Guardian“. J. Sullivano ir A. Jarmako susitikimas truko daugiau nei valandą.

Ukrainos oro pajėgos penktadienį paskelbė, kad praėjusią naktį numušė 32 rusų dronus. Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai atakavo Ukrainą 53 dronais. 32 dronai buvo numušti, dar 16 nukrito nepasiekę taikinių, o du nuskriejo Baltarusijos link. Oro gynyba veikė Charkivo, Poltavos, Sumų, Černihivo, Kyjivo ir Žytomyro srityse.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ketvirtadienį pareiškė tikįs, kad Kyjivo sąjungininkai rimtai įvertins Maskvos neseniai į Ukrainą paleistos naujos hipergarsinės raketos „Orešnik“ grėsmę.

Berlynas kategoriškai atmeta mintį, kad šiuo metu Vokietija galėtų pasiųsti savo karius į Ukrainą, bet kokį jų skaičių, tačiau Vokietijos kariuomenė svarsto įvairius scenarijus, kai aktyvūs karo veiksmai fronto linijose baigsis.

Vokietijos parlamento žemieji rūmai penktadienį surengs debatus, ar siųsti į Ukrainą ilgojo nuotolio sparnuotąsias raketas „Taurus“, kancleris Olafas Scholzas tam priešinasi. Pasiūlymą pateikė verslui palanki Laisvųjų demokratų partija (FDP), praėjusį mėnesį pasitraukusi iš O. Scholzo valdančiosios koalicijos. Raketos „Taurus“ leistų Ukrainai smūgiuoti į karinius taikinius toli už fronto linijos, tačiau parlamentas greičiausiai nepritars FDP pasiūlymui.

Kerčės sąsiauryje penktadienio rytą griaudėja sprogimai, praneša UNIAN, remdamasi „Telegram“ kanalais. Skelbiama, kad Kerčės sąsiauryje dirba jūriniai dronai, Rusija užblokavo Krymo tiltą ir bando dronus sunaikinti iš jūros ir iš oro. Taip pat skelbiama apie sprogimus Kerčės laivų statyklos „Zaliv“ apylinkėse. Liudininkai teigia, kad nuo Kerčės pusės ant tilto susidarė didžiulė spūstis. Jūrų dronų puolimas tęsiasi, sprogimai girdimi nuo penktos valandos ryto.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ketvirtadienį Maltoje vykusiame metiniame saugumo susitikime susikirto su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu, rašo AP. S. Lavrovas apkaltino Vakarus, kad šie eskaluoja padėtį Ukrainoje, tačiau pasitraukė JAV valstybės sekretoriui Antony Blinkenui nespėjus atsakyti. Susikirto Blinkenas ir Lavrovas S. Lavrovas pareiškė, kad vakarai bando atnaujinti Šaltąjį karą ir provokuoja tiesioginį konfliktą su Rusija.

Derybos tarp Rusijos ir Ukrainos gali prasidėti ne anksčiau kaip 2025 metų kovą, sako karo ekspertas, buvęs Ukrainos saugumo tarnybos karininkas Ivanas Stupakas, rašo UNIAN.

Rusijos technikos nuostoliai mūšio lauke yra tokie didžiuliai, kad netrukus pradės stigti iš sovietmečio likusių atsargų, kurios dažniausiai pakeičia sunaikintą techniką.  Apie tai rašo leidinys „The Washington Post“, cituoja „The Moscow Times“. Naujų tankų gamyba kenčia dėl sankcijų – sklandžiai gamybai trukdo vakarietiškų komponentų trūkumas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas didžiąją dalį savo viešų kalbų Kazachstane skyrė naujų Rusijos ginklų, kurie yra „beveik kaip branduoliniai“, liaupsinimui. Bet ar jis tuo pasiekia norimų rezultatų, ar tik gąsdina pačius rusus? Tokia nuomone leidinyje „The Moscow Times“ dalinasi Rusijos analizės ir konfliktologijos instituto vadovas Aleksandras Šulga.

Jungtinės Karalystės Veteranų reikalų ministras Alistairas Carnsas sako, kad didelio karo atveju Didžiosios Britanijos kariuomenė būtų sunaikinta 6-12 mėnesių.  Apie tai rašo leidinys „Politico“. A.  Carnsas per konferenciją Londone sakė, kad dabartinis Didžiosios Britanijos kariuomenės dydis reiškia, kad pajėgos per 12 mėnesių būtų sunaikintos, jei kiltų panašaus masto konfliktas kaip Ukrainoje. Jo teigimu, kare Ukrainoje kasdien žūsta arba būna sužeista apie 1500 Rusijos karių.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad Ukraina iš Jungtinių Tautų (JT) ir Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto (TRKK) nesulaukė daug pagalbos grąžinant Rusijoje laikomus ukrainiečius, įskaitant vaikus. Pasak Kyjivo, po to, kai 2022 metų vasario mėnesį Rusija pradėjo plataus invaziją į Ukrainą, nelaisvėje ji laiko tūkstančius civilių gyventojų, įskaitant politikus ir žurnalistus.

Ukraina neketina mažinti amžiaus, nuo kurio į kariuomenę būtų šaukiami jaunuoliai kariauti su Rusija, nors tą padaryti ragina pagrindinė Ukrainos sąjungininkė – Jungtinės Valstijos, ketvirtadienį naujienų agentūrai AFP pasakė vienas aukšto rango oficialus asmuo. „Mūsų pozicija aiškesnė būti negali: nes nemažinsime šaukiamojo amžiaus,“ kuris šiuo metu yra 25 metai, naujienų agentūrai AFP paaiškino jo vardo ir pavardės neminėti paprašęs pareigūnas.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha ketvirtadienį pavadino Rusijos vyriausiąjį diplomatą Sergejų Lavrovą karo nusikaltėliu. Jis taip pareiškė per Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) susitikimą Maltoje, kuriame dalyvavo ir S. Lavrovas. Tai pirmas rusų diplomato vizitas Europos Sąjungos (ES) šalyje narėje nuo 2022-ųjų Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ketvirtadienį apkaltino Vakarus nepaisant Kremliaus įspėjimų dėl karių siuntimo padėti Ukrainai pavojaus. Paprašytas pakomentuoti Vakarų žiniasklaidos pranešimus šia tema, S. Lavrovas pareiškė: „Visos šios fantazijos tik blogina padėtį ir rodo, kad tokių minčių turintys žmonės renkasi neklausyti labai aiškių, prezidento Putino ne kartą išsakytų įspėjimų.

Buvęs Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba įsidarbino Harvardo Kenedžio mokyklos Belferio mokslo ir tarptautinių reikalų centre, rašo UNIAN. „Harvardo Kenedžio mokyklos Belferio mokslo ir tarptautinių reikalų centras paskelbė apie buvusio Ukrainos užsienio reikalų ministro D. Kulebos paskyrimą vyresniuoju bendradarbiu“, – cituojamas centro pranešimas.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha ketvirtadienį Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) susitikime, kuriame dalyvavo Maskvos vyriausiasis diplomatas Sergejus Lavrovas, pareiškė, kad „didžiausia grėsmė mūsų bendram saugumui“ yra Rusija. „Rusija nėra partnerė; ji kelia didžiausią grėsmę mūsų bendram saugumui. Rusijos dalyvavimas ESBO kelia grėsmę bendradarbiavimui Europoje“, – sakė jis per susitikimą Maltoje.

Jungtinės Karalystės žvalgyba skelbia, kad lapkričio mėnesį Rusijos kariuomenės nuostoliai pasiekė rekordinį lygį, rašo „Ukrainska Pravda“. Anot žvalgybos, Rusija kiekvieną dieną netekdavo vidutiniškai 1 523 žmonių. Lapkričio 28 d. buvo pasiektas naujas rekordas – Rusija neteko 2 030 karių per vieną dieną. Šis skaičius apima ir žuvusiuosius, ir sužeistuosius.

 Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis ketvirtadienį pareiškė, kad nesėdės prie stalo su Sergejumi Lavrovu per Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) susitikimą Maltoje, nes Rusijos diplomatas atvyko čia „meluoti“. „Ponas Lavrovas čia atvyko meluoti apie Rusijos invaziją ir tai, ką Rusija daro Ukrainoje. Ir aš neketinu klausytis tų melų“, – žurnalistams sakė R. Sikorskis, atvykęs į dvi dienas truksiantį ESBO susitikimą Takalio miestelyje netoli Valetos.

Ukrainos programišiai įvykdė plataus masto kibernetinę ataką prieš sankcionuoto Rusijos banko „Gazprombank“ sistemas, rašo „Kanal 24“. Tai vienas iš trijų didžiausių Rusijos bankų. Apie tai leidiniui patvirtino šaltiniai žvalgyboje. Su trikdžiais susidūrė šimtai tūkstančių rusų Dėl atakos „Gazprombank“ klientai neteko prieigos prie internetinės bankininkystės ir banko mobiliosios paskyros.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė dekretą, kuriuo įvedamos sankcijos daliai Sakartvelo valdžios institucijų, rašo UNIAN. „Tai sankcijos prieš tą valdžios dalį, kuri dabar Gruzijoje atiduoda Gruziją Putinui. Būtent prieš tai dabar Sakartvele vyksta protestai“, – sako jis. Zelenskis: negalime prarasti nė vieno Anot V. Zelenskio, svarbu, kad ir partneriai dabar kalbėtų apie savo poziciją ir sąžiningai įvardytų tai, kas vyksta. „Ir būtina veikti.

Rusai turi planų užimti Zaporižią ir Chersoną, sako Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininko pavaduotojas Ihoris Romanenka. Svarbiausios dienos naujienos: 23:35 | Rusijos ir JAV kariuomenių vadai surengė retą pokalbį telefonu dėl karinių pratybų Rusijos ir JAV kariuomenių vadai praėjusią savaitę, suintensyvėjus mūšiams Ukrainoje, surengė retą pokalbį telefonu, ketvirtadienį pranešė Rusijos gynybos ministerija.

Jei Basharo al Assado režimas Sirijoje žlugs dėl sukilėlių puolimo, Rusija praras savo vienintelę karinę bazę Viduržemio jūroje. Tai gali turėti dramatiškų pasekmių Rusijos planams Ukrainoje, rašo „The Telegraph“ karo apžvalgininkas Davidas Axe'as. Analitiko teigimu, sukilėliai jau užėmė didžiausią šalies miestą Alepą ir priartėjo prie svarbaus Hamos miesto.

Vokietija kuria programėlę, kuri padėtų žmonėms puolimo atveju surasti artimiausią bunkerį. Tuo tarpu Švedija platina 32 puslapių atmintinę, pavadinimu „Jei ateis krizė ar karas“. Pusė milijono suomių jau atsisiuntė pasirengimo ekstremalioms situacijoms vadovą.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte trečiadienį pareiškė, kad Aljansas susitarė dėl „proaktyvių priemonių“, skirtų atremti Rusijos hibridinio karo atakas prieš jo nares.  Vakarai kaltina Maskvą dėl virtinės sabotažo išpuolių Europos teritorijoje. Manoma, kad tokiais veiksmais Rusija bando atgrasyti Vakarus nuo tolesnės paramos Kyjivui jo kovai su beveik trejus metus trunkančia Maskvos plataus masto invazija.

Vokiečių kancleris Olafas Scholzas trečiadienį pareiškė, jog dar per anksti ir nedera diskutuoti, ar Berlynas ateityje siustų karius galimai taikos palaikymo misijai Ukrainoje.

Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) trečiadienį pranešė, kad sulaikė 16-metę merginą, kuri kaltinama padėjusi Maskvai surengti oro smūgį šiaurinėje Černihivo srityje. Nuo 2022 metų vasario, kai Maskva pradėjo plataus masto invaziją, Kyjivas pradėjo tūkstančius bylų dėl įtariamo ukrainiečių bendradarbiavimo su rusų pajėgomis. Tačiau nepilnamečiai tokiose bylose sulaikomi retai.

Aiškėja, kaip atrodo išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo planas dėl karo Ukrainoje pabaigos. Planą dėlioja „Reuters“, remdamiesi viešais D. Trumpo ir jo komandos pasisakymais, taip pat keliais D. Trumpui artimais šaltiniais. Iki šiol D. Trumpas tik žadėjo karą užbaigti per parą nuo tada, kai taps prezidentu, tačiau niekada neįvardijo, kaip tai padarytų. Analitikai apskritai abejoja, kad tai padaryti taip greitai įmanoma.

NATO sąjungininkės Ukrainą rėmė nuo pat neišprovokuotos plataus masto Rusijos agresijos pradžios bei ketina toliau stiprinti Ukrainos oro gynybos pajėgumus, kad padėtų šaliai šią žiemą apsaugoti savo kritinę infrastruktūrą, iki prasidedant NATO užsienio reikalų ministrų susitikimui Briuselyje trečiadienį pasakė NATO generalinis sekretorius Markas Rutte. „Praėjusį vakarą vakarieniavome su [vyriausiąja įgaliotine] Kaja Kallas iš ES ir Ukrainos užsienio reikalų ministru Andrijumi Sybiha.

Rusijos nelaisvėje mirė laikinai okupuoto Zaporižios srities Dnieprorudnės Vasylivskio rajono meras Jevhenas Matvejevas, rašo „Ukrinform“. Jis beveik trejus metus buvo rusų nelaisvėje. Jo kūnas buvo pargabentas namo per paskutinius mainus. Apie tai pranešė Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Ivanas Fiodorovas. „Rusai Dnieprorudnę Zaporižios srityje užėmė 2022 m. vasario pabaigoje. Vėliau į nelaisvę pateko meras Jevhenas Matvejevas.

Karo veiksmų zonoje dislokuotiems Rusijos kariams jų vadai duoda nurodymus nusižudyti, taip siekdami atgrasyti juos nuo pasidavimo. Apie tai pranešė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba. „Pavadinime raginama „iki galo išlaikyti orumą“ ir apibūdinamas savižudybės algoritmas panaudojant šaunamąjį ginklą arba granatą. Jei „Didžiosios Rusijos karys“ patenka į kritinę situaciją, jam įsakyta nusišauti į smilkinį, po smakru arba į kaktą“, – sakoma paskelbtame pranešime.

Rusijos kariai ruošiasi naujam puolimui prieš Chersoną, sako Chersono srities gubernatorius Oleksandras Prokudinas.  Svarbiausi dienos įvykiai: 23:53 | Ukraina: Maskva grąžino 2022 metais į nelaisvę paimto Dniprorudnės miesto mero kūną Ukraina trečiadienį paskelbė, kad Maskva grąžino Dniprorudnės miesto mero, kuris buvo paimtas į nelaisvę 2022 metų invazijos pradžioje ir, kaip manoma, mirė rusų nelaisvėje, kūną.

„Padėtis kasdien blogėja. Tikslo nematome, mūsų žemės čia nėra“, – leidiniui BBC sakė kalbinti Ukrainos kariai, kovojantys Kurske.  Praėjus beveik keturiems mėnesiams po to, kai Ukrainos kariai atakavo Rusijos Kursko sritį, ten kovojančių karių SMS žinutės atskleidžia niūrų kovos vaizdą, kurios jie iki galo nesupranta ir baiminasi, kad gali pralaimėti. BBC žurnalistai per „Telegram“ susisiekė su keliais Kurske kovojančiais kariais.

Rusija dar nemato patirtų nuostolių kare, tačiau jie turės įtakos Maskvos koviniams pajėgumams vėliau. Apie tai kalba karo ekspertas Mychailo Žyrohovas, skelbia UNIAN.  Pasak jo, bandydami gauti bent kažkokį rezultatą ir „kišdami“ karius į karo mėsmalę Kremlius mato tam tikrus rezultatus, tačiau kol kas jie nesupranta, kad tokia taktika nėra veiksminga.  „Dabar jie degina visus savo rezervus, bando gauti bent kažkokį rezultatą. Ir jie jį gauna.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha antradienį paragino NATO šalis atsiųsti dar bent 20 oro gynybos sistemų, kad būtų galima atremti Rusijos atakas prieš šalies energetikos sistemą. „Suprantame, kad rusai bando atimti iš mūsų galimybę gaminti energiją, todėl mums reikia daugiau paramos“, – sakė A. Sybiha žurnalistams prieš susitikimą su NATO valstybių užsienio reikalų ministrais.

JAV nacionalinio saugumo patarėjas Jake‘as Sullivanas paskelbė, kad rengiamos naujos sankcijos Rusijai, sakoma Baltųjų rūmų pranešime. „Reaguodamas į Šiaurės Korėjos karių įsitraukimą į šį karą, prezidentas nusprendė pakoreguoti leidimus Ukrainai naudoti JAV perduotas ilgojo nuotolio raketas. JAV, siekdamos sužlugdyti Rusijos karo mašiną, įvedė dideles sankcijas Rusijos finansų sektoriui, o vėliau bus įvesta ir daugiau sankcijų“, – rašoma pranešime.

 Kremlius antradienį pareiškė, kad Ukrainos prisijungimas prie NATO karinio aljanso keltų grėsmę Rusijai. Toks pareiškimas nuskambėjo prieš Briuselyje rengiamą NATO užsienio reikalų ministrų susitikimą. „Toks galimas sprendimas mums nepriimtinas, nes tai mums kelia grėsmę“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.