Karas Ukrainoje

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė, kad Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui nustatys naują „10 arba 12“ dienų terminą karui Ukrainoje užbaigti. Kalbėdamas apie ankstesnį 50 dienų terminą, JAV prezidentas teigė, jog norėjo būti „dosnus“. „Nustatysiu naują maždaug 10 arba 12 dienų terminą nuo šiandien. Nėra jokios priežasties laukti, tiesiog nematome jokios pažangos“, – žurnalistams sakė D. Trumpas po susitikimo su JK ministru pirmininku Keiru Starmeriu.

Nebombarduojami Rytų Europos ūkininkai nori apsaugos nuo Ukrainos, tačiau būtent Ukraina juos nuolat gina nuo Rusijos, naujienų agentūros „Politico“ publikuotame straipsnyje teigia buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, užsimindamas, kad vienintelis būdas išspręsti šį, jo nuomone, nelogišką prieštaravimą yra nedelsiant priimti Ukrainą į Europos Sąjungą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė, kad sutrumpins Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui nustatytą 50 dienų terminą karui Ukrainoje užbaigti. Jis patikslino, kad naujasis terminas gali būti 10-12 dienų. „Esu nusivylęs prezidentu Putinu, labai juo nusivylęs.

Kinija pareikalavo panaikinti Ukrainos sankcijas, taikomas 53 asmenims ir organizacijoms, kaltinamoms Rusijos karo veiksmų Ukrainoje rėmimu, ir pavadino šį žingsnį klaida, liepos 28 d. spaudos konferencijoje pareiškė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Guo Jiakun, rašo „Kyiv Independent“. Šis pareiškimas buvo paskelbtas po to, kai liepos 27 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė dekretą, kuriuo įvedamos sankcijos Rusijos ir jos sąjungininkių asmenims bei organizacijom...

Bepiločių kūrėjas, „Belyj oriol“ atakos dronų pajėgų vadas Valerijus Borovikas „Ukrainos radijui“ komentavo kovos su dronais ypatybes, bei atkreipė dėmesį, kad visiškai apsiginti nuo dronų išpuolių Rusijos kare prieš Ukrainą yra faktiškai neįmanoma. Anot jo, „pasaulis nebuvo pasirengęs tokiam dronų kiekiui“.  „Pabandykite numušti skraidantį droną, jei neturite tikslios fiksavimo ir sekimo sistemos.

Rusijai pirmadienį surengus dar vieną ataką prieš Ukrainą, kaimyninės Lenkijos kariškiai paskelbė, kad buvo pakelta aviacija. Apie tai skelbia Lenkijos radijas. Lenkijos ginkluotųjų pajėgų Operacinė vadovybė pareiškime teigė, kad buvo pradėtos visos būtinos procedūros, siekiant užtikrinti Lenkijos oro erdvės saugumą. Ji pridūrė, kad nuolat stebi situaciją. Apie Lenkijos oro erdvės pažeidimus nepranešama. Rusijos pajėgos smogė sostinei Kyjivui, per ataką nukentėjo apie dešimt žmonių.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka artimiausiu metu planuoja susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir „aptarti svarbiausius klausimus akis į akį“, pranešė Rusijos naujienų agentūra TASS, remdamasi Baltarusijos prezidento atstove spaudai Natalija Eismont.

Rusijai sekmadienį apšaudžius Šyroka Balkos kaimą Chersono srityje, žuvo kaimo gyventojas. Apie tai pranešė Charkovo regiono prokuratūra „Telegram“ tinkle, kaip praneša „Ukrinform“. Remiantis tyrimu, liepos 27 d. apie 11:30 val. Rusijos kariai apšaudė Šyroka Balką Chersono srityje. Apšaudymo metu žuvo 54 metų vyras tuo metu buvęs lauke“, – pranešė agentūra. Kaip pranešta, liepos 27 d. Rusijos kariai apšaudė Chersono centrinį rajoną, sužeisdami moterį.

Ukrainos mobilioji priešlėktuvinės gynybos sistema, kovojanti su Rusijos bepiločiais orlaiviais, netrukus bus gerokai pakeista. Kovoje su šahedais ir žvalgybiniais dronais Ukrainos gynėjai naudoja stambaus kalibro kulkosvaidžius ir priešlėktuvinius pabūklus. Tačiau, jų manymu, ateitis priklauso dronams perėmėjams – tokiems, kurie gali sėkmingai kovoti su grėsmėmis ore. Kaip atrodo priešlėktuvinė gynyba Ukrainoje – naktiniame mūsų kolegų ukrainiečių reportaže.

Po JAV prezidento Donaldo Trumpo ultimatyvaus perspėjimo Maskvai baigti karą Ukrainoje per 50 dienų, ekspertai perspėja: Rusija nesitraukia, o priešingai – stiprina puolimą ir gali užimti strategiškai svarbias teritorijas dar iki rudens. JAV prezidentas Rusijai paskelbė 50 dienų ultimatumą nutraukti karą Ukrainoje, pagrasindamas priešingu atveju įvesti griežtas sankcijas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė apie karinių jūrų pajėgų pertvarkymą ir tolesnį jų apginklavimą. Dar iki metų pabaigos dvi jūrų pėstininkų brigados bus performuotos į divizijas, o netrukus – dar trys, sakė V. Putinas sekmadienį Sankt Peterburge. „Tai labai padidins laivyno smogiamąją galią ir kovinius pajėgumus“, – kalbėjo jis. Sekmadienį, Rusijai minint Karinių jūrų pajėgų dieną, baigėsi penkias dienas trukusios didelės karinio laivyno pratybos.

Rusija sekmadienį dėl saugumo priežasčių atšaukė svarbų metinį karinio jūrų laivyno paradą, pranešė Kremlius, konkrečiai nenurodydamas grėsmių ar susirūpinimą keliančių dalykų. „Tai susiję su bendra padėtimi. Saugumo argumentai yra patys svarbiausi“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. Ji citavo Rusijos naujienų agentūros. Paradas turėjo būti pagrindinis Rusijos karinio jūrų laivyno dienos, kuri minima paskutinį liepos sekmadienį, akcentas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas praranda kantrybę su Rusijos valdžios institucijomis, sako JAV valstybės sekretorius Marco Rubio. Apie tai jis kalbėjo „Fox News“, skelbia UNIAN. Anot jo, D. Trumpas suirzęs dėl to, nes tempiasi derybos dėl karo Ukrainoje užbaigimo. M. Rubio pažymi, kad D. Trumpas nori pasiekti taikos susitarimą ir pagaliau užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą.

Europa ir Lenkija turėtų būti pasirengusios galimai didelei konfrontacijai su Rusija iki 2027 m., šeštadienį pareiškė Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas. Jis sakė, kad jo vyriausybė maksimaliai išnaudos ateinančius dvejus metus, kad stabilizuotų padėtį Lenkijoje ir užtikrintų saugumą. Ministras pirmininkas rėmėsi panašiu naujojo NATO vyriausiojo vado Alexuso Grynkewicho, su kuriuo neseniai kalbėjosi, vertinimu.

Vakarų Rusijoje per dujų sprogimą daugiabutyje penktadienį žuvo šeši žmonės, gelbėtojai ieško keturių dingusiųjų, pranešė vietos pareigūnai. Srities gubernatorius Romanas Busarginas sakė, kad sprogimas Saratovo mieste, kuris driokstelėjo apie vidurdienį vietos laiku, sunaikino daugiau nei 30 butų. Jis paskelbė gedulo dieną. „Žuvusiųjų Saratove skaičius padidėjo iki 6-ių“, – platformoje „Telegram“ pranešė Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerija.

Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) bepiločiais orlaiviais smogė Stavropolio radijo gamyklai „Signal“, vienai didžiausių radijo elektronikos gamintojų Rusijoje. Apie tai „Ukrinform“ pranešė šaltinis SBU. „Praėjusią naktį tolimojo nuotolio SBU bepiločiai orlaiviai smogė Stavropolio radijo gamyklos „Signal“ gamybinėms patalpoms.

Rusija šeštadienį pareiškė, kad užėmė antrą kaimą Dnipropetrovsko srityje. Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad jos kariai užėmė Malijivkos vietovę Dnipropetrovsko srityje. Anksčiau liepą Rusija paskelbė, kad užėmė pirmą kaimą šioje Ukrainos centrinėje srityje. Dnipropetrovsko sritį, ypač jo sostinę Dniprą, Rusija nuolat apšaudo nuo 2022-ųjų vasario, kai pradėjo plataus masto invaziją.

Lenkijos užsienio reikalų ministro skambutis specialiajam JAV pasiuntiniui Ukrainoje Keithui Kelloggui paskatino prezidentą Donaldą Trumpą pakeisti poziciją dėl Ukrainos, rašo britų laikraštis „The Telegraph“ Pasak dienraščio, liepos 4 dieną per telefoninį pokalbį ministras Radoslawas Sikorskis papasakojo K. Kelloggui apie Lenkijos konsulato pastato Kyjive apgadinimus, padarytus ankstesnę naktį Rusijos apšaudymo metu.

Naktį Rusija ir Ukraina apsikeitė ugnimi, Maskvai atakavus kelias Ukrainos sritis, žuvo mažiausiai vienas žmogus, o šeštadienį Rusijos pareigūnai pranešė, kad per dronų smūgį Rostovo srityje žuvo dar du žmonės. Dnipro meras Borysas Filatovas teigė, kad apšaudžius daugiaaukštį gyvenamąjį namą žuvo vienas žmogus. Laikinai Rostovo gubernatoriaus pareigas einantis pareigūnas sakė, kad po ukrainiečių drono smūgio užsidegė automobilis.

Per naujus Rusijos dronų ir raketų smūgius Ukrainos rytiniame Charkivo mieste buvo sužeisti keli žmonės, ankstyvą šeštadienio rytą pranešė vietos valdžios pareigūnai. Charkivo meras Ihoris Terechovas per „Telegram“ pranešė apie sužeistuosius, tačiau daugiau informacijos nepateikė. Keliomis valandomis anksčiau jis informavo apie gyvenamiesiems pastatams, sandėliams ir transporto priemonėms padarytą žalą.

Kol kas nėra jokių ženklų, kad Rusijos pajėgos galėtų pralaužti ar įveikti Ukrainos gynybą, sako JAV sausumos pajėgų Europoje vadas generolas Benas Hodgesas. Apie tai jis kalbėjo „Studio West“, rašo UNIAN. Pasak jo, Ukraina jau įrodė, kad gali sulaikyti Rusiją – po 11 su puse metų trukusio karo Rusija kontroliuoja tik 19 proc. Ukrainos teritorijos. „Rusijos oro pajėgos vengia skraidyti Ukrainos oro erdvėje, o Rusijos Juodosios jūros laivynas praktiškai dingo iš operatyvinės arenos.

Per Rusijos atakas Ukrainos Donecko ir Zaporižios srityse žuvo mažiausiai trys civiliai, penktadienį pranešė pareigūnai. Rusijos bepiločių orlaivių smūgiai Pokrovsko ir Myrnohrado miestuose pražudė du vyrus, platformoje „Telegram“ parašė Donecko gubernatorius Vadymas Filaškinas. Pasak jo, Pokrovske buvo sužeistas dar vienas žmogus.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pakomentavo galimą susitikimą su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu ir Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Apie tai D. Trumpas kalbėjo penktadienį. „Tai įvyks, bet tai turėjo įvykti prieš 3 mėnesius“, – pareiškė D. Trumpas. Erdoganas nori surengti Trumpo ir Putino susitikimą Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pareiškė, kad ketina surengti Rusijos ir JAV vadovų Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino susitikimą Stambule.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas užsimena, kad JAV gali įvesti antrines sankcijas Rusijai. Bendraujant su žurnalistais jo buvo paklausta, ar JAV ketina įvesti antrines sankcijas Vladimirui Putinui. „Mes vertiname visą situaciją kaip visumą. Mums gali tekti“, – atsakė jis. Tuomet žurnalistė paklausė jo, ar tai gali nutikti anksčiau nei per 50 dienų. „Galbūt mes tai padarysime, taip“, – nurodė D. Trumpas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad jo šaliai, kuri ir toliau kariauja su Rusijos pajėgomis, kasmet reikia daugiau nei 65 mlrd. JAV dolerių (55,4 mlrd. eurų). „Ukraina turi susidoroti su 40 mlrd. dolerių deficitu. Ukrainos bepiločių orlaivių gamybai šiuo metu reikia 25 mlrd. dolerių per metus. Tai jau yra 65 mlrd.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patikino, kad situacija, susijusi su Ukrainos Nacionaliniu kovos su korupcija biuru (NABU) ir Specializuota kovos su korupcija prokuratūra (SAPO), neturės įtakos deryboms dėl šalies stojimo į Europos Sąjungą (ES). Jis pareiškė, kad kalbėdamasis su Europos partneriais pažadėjo rasti sprendimą. Pasak jo, partneriai supranta, kad tai yra vidaus reikalai.

Penktadienį Rusija numetė valdomą aviacinę bombą ant Charkivo, žuvo mažiausiai vienas žmogus, dar 12 – tarp jų ir vaikas – sužeista, pranešė vietos valdžia, rašo „Kyiv Independent“. Okupantai ataką įvykdė apie 11.40 val. vietos laiku. Bomba pataikė į medicinos įstaigą, pramušė pastato stogą. Taip pat apgadino netoliese esantį namą.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas prakalbo apie galimą Ukrainos ir Rusijos lyderių susitikimą ir įvardijo, kokiu atveju tai būtų įmanoma, rašo „Meduza“. Anot D. Peskovo, toks susitikimas iki rugpjūčio pabaigos vargu ar įmanomas. „Aukšto lygio susitikime gali ir turi būti padėtas galutinis sureguliavimo taškas (...). Ar įmanoma tokį itin sudėtingą procesą užbaigti per 30 dienų? Na, tai akivaizdžiai mažai tikėtina“, – žurnalistams sakė D. Peskovas.

Įstatymo projekte, kuris grąžins nepriklausomybę Ukrainos antikorupciniams organams, numatytas melo detektoriaus pasitelkimas darbuotojams, turintiems giminaičių Rusijoje, pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Kalbama apie įstatymo projektą, kurį liepos 24 d. Ukrainos Aukščiausiajai Rūmams pateikė pats V. Zelenskis. Dokumentas skirtas atkurti dviejų institucijų – Nacionalinio antikorupcinio biuro (NABU) ir Specializuotos antikorupcinės prokuratūros (SAP) – nepriklausomybę.

Didžiausio nuo karo pradžios Kyjivo apšaudymo fone, specialiojo JAV pasiuntinio Keitho Kelloggo iniciatyva prasidėjo dramatiškas posūkis JAV politikoje Ukrainos atžvilgiu, rašo „The Telegraph“. Liepos 4 d. K. Kelloggas sulaukė skambučio iš Lenkijos. Tai buvo Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis. Po telefono skambučio K. Kelloggas kreipėsi į JAV prezidentą Donaldą Trumpą su raginimu atnaujinti priešlėktuvinių ginklų tiekimą Ukrainai.

Jungtinės Valstijos pritarė 322 mln. dolerių (275 mln. eurų) vertės ginkluotės tiekimui Ukrainai. Paketas apima įrangą „Hawk“ priešlėktuvinėms raketoms be „Bradley“ tipo kovos mašinas, sakoma trečiadienį Vašingtone paskelbtame Gynybos saugumo bendradarbiavimo agentūros (DSCA) pranešime. JAV valstybės departamentas pritarė ginklų eksportui, kurio prašė vyriausybė Kyjive. Tai antras toks pritarimas nuo JAV prezidento Donaldo Trumpo kadencijos pradžios prieš daugiau kaip šešis mėnesius.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apsilankė vienoje iš šalies dronų gamyklų, rašo UNIAN. Savo „Telegram“ kanale jis paskelbė įmonės gamybos procesų vaizdo įrašą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pateikė įstatymo projektą, kuriuo oficialiai įtvirtinama, kad Specializuota kovos su korupcija prokuratūra (SAPO) yra nepriklausoma institucija, pati vykdanti procedūrinę tyrimų priežiūrą, ir įdiegiami mechanizmai, skirti neleisti užsienio žvalgybos agentūroms užsiimti ardomąja veikla, nukreipta prieš kovos su korupcija pareigūnus. Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, visa tai išdėstyta įstatymo projekto Nr.

Buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas, Ukrainos ambasadorius Didžiojoje Britanijoje Valerijus Zalužnas sako, kad Ukraina įžengė į naują karo etapą, kuris skiriasi nuo 2022–2023 m. karo. Apie tai jis kalbėjo „LB Live“, rašo „Liga“. Anot jo, jei nebus pakeista gynybos strategija ir požiūriai į išteklių mobilizavimą, Rusijos karas prieš Ukrainą gali tęstis iki 2034 m. „Ukraina įžengė į naują karo etapą, ir jei nesirūpinsime ilgalaike gynyba, ginkluotas konfliktas gali užsitęsti dar dešimtmetį.

Ateities karuose didžiausią reikšmę turės naujos technologijos ir greitis, kuriuo bus įvaldyta jų naudojimo taktika. Tai turi būti itin pigūs ir itin didelio efektyvumo įrankiai, interviu LB.ua sakė Ukrainos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje ir buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas. Jis paaiškino, kad pagal NATO standartus vienam taikiniui perimti reikia trijų raketų. Vidutiniškai į Ukrainą vienu metu taikosi apie 500 dronų. Tam reikėtų 1500 raketų.

Per karą Ukrainoje jau daugiau nei 50 tūkstančių ukrainiečių neteko galūnių. Tačiau negalia nepalaužia – šalyje kuriamos žaidėjų, kuriems amputuotos kojos, futbolo komandos. Pagal šios sporto šakos taisykles aikštėje gali žaisti žmonės su amputuota ar sužeista koja, o į vartus gaudyti kamuolio stoja tie, kam sužalotos ar amputuotos rankos. Kaip įmanoma taip žaisti futbolą – kolegų reportažas iš Charkivo. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė abejones dėl galimybės iki rugpjūčio pabaigos surengti asmeninį Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino susitikimą, informuoja Laisvasis Europos radijas/Laisvės radijas. Paklaustas, ar toks susitikimas galėtų įvykti iki vasaros pabaigos, D. Peskovas sakė, kad dėl pastangų, kurias reikia įdėti, jog abi pusės suartėtų, yra mažai tikėtina, kad tai įvyks greitai.

Odesos regione sprogo civilinis žemsiurbės laivas, žuvo trys žmonės, yra ir sužeistų, skelbia UNIAN. Avarija įvyko laivui atliekant įprastus darbus trečiadienį vėlai vakare. Žuvo trys žmonės Ukrainos jūrų uostų administracija sako, kad laive buvo 11 įgulos narių. Laivas buvo prie Bystojės kanalo. Sprogimo metu žuvo trys darbuotojai. Kiti įgulos nariai yra ligoninėje, jiems teikiama pagalba. Vietoje dirba tarnybos, aiškinamos detalės. Kanalas ties žiotimis uždarytas laivų eismui.

Amerikietis Derekas Huffmanas manė radęs puikų sprendimą: perkelti šeimą iš Teksaso į Rusiją dėl „tradicinių vertybių“, taip bėgant nuo „leftistų“ ir LGBT mokyklose. Jis planavo dirbti suvirintoju ir sugalvojo įstoti į kariuomenę, kad greičiau gautų pilietybę. Vietoj to po trijų savaičių mokymų jis vyksta į Ukrainos fronto linijas, nors buvo patikintas, kad tarnaus užnugaryje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį paskelbė, kad pasiūlė naujus teisės aktus dėl kovos su korupcija įstaigų.  Apie tai paskelbta po to, kai šalyje kilo protestai dėl ankstesnių pakeitimų, kuriais buvo apribotas priežiūros organizacijų nepriklausomumas.

Ukrainoje jau trečią dieną iš eilės tęsiantis protestams dėl naujo įstatymo, kuris, pasak protestuotojų, atima Ukrainos kovos su korupcija institucijų nepriklausomybę, šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis bando sumažinti įtampą, žadėdamas teisines garantijas. Po susitikimo su pagrindinių Ukrainos kovos su korupcija ir saugumo tarnybų vadovais V. Zelenskis pažadėjo atsižvelgti į jų rekomendacijas ir pateikti parlamentui įstatymo projektą, kuriuo būtų sustiprinta teisinė valstybė.

Ukrainos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje ir buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas skeptiškai vertina užsienio karinių kontingentų dislokavimo Ukrainoje praktinę vertę, nors pripažino, kad toks žingsnis galėtų turėti didelę politinę reikšmę.  V. Zalužnas tai sakė interviu LB.ua.

Gruodžio mėnesį Indijos bendrovė į Rusiją išsiuntė 1,4 mln. JAV dolerių vertės kariniam naudojimui skirtų sprogstamųjų medžiagų, praneša „Reuters“, remdamiesi gautais Indijos muitinės duomenimis. Tai Indija padarė nepaisydama JAV grasinimų taikyti sankcijas bet kuriam subjektui, remiančiam Rusijos karą Ukrainoje.

Rusija naudoja iš okupuotų Ukrainos teritorijų pagrobtus vaikus kovoms prieš savo tautą. Nuo 2014 m. buvo prievarta išvežta daugiau nei 35 tūkst. vaikų, daugelis iš jų, sulaukę 18 metų, patenka į Rusijos kariuomenę, rašo „The Times“. „Putino tikslas – sunaikinti Ukrainą kaip tautą, pradedant nuo jos ateities kartos“, – pareiškė Andrijus Jermakas, Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas, tinklalaidėje „The General and The Journalist“ (liet.

Ketvirtadienį, dienos metu, Charkivo centre rusai numetė dvi valdomas aviacines bombas, nukentėjo 33 žmonės. Miesto meras Ihoris Terechovas socialiniuose tinkluose paskelbė, kad į miestą atskriejo dvi bombos KAB, kurios sugriovė pastotę bei siuvyklą. Taip pat užsidegė apie 15 automobilių. Šiuo metu žinoma, kad nukentėjo 33 žmonės, įskaitant 10 metų mergaitę ir naujagimį. Visi jie šiuo metu yra ligoninėje. Į ligonines pristatyti penki nukentėjusieji, vienos moters būklė sunki.

Per Rusijos naktinį išpuolį Charkivo srityje žuvo trys ukrainiečių šeimos nariai, kuriems teko bėgti iš savo namų kitur, kad išvengtų rusų puolimo, ketvirtadienį pranešė pareigūnai. Praėjus daugiau nei trejiems metams nuo Rusijos invazijos į Ukrainą, Maskva suintensyvino dronų ir raketų atakas, net ir tuo metu, kai kariaujančios šalys rengia tiesiogines derybas dėl paliaubų. „Po namo griuvėsiais rasti trijų žmonių kūnai.

Antradienį ir trečiadienį per Ukrainą pirmą kartą nuo 2022-ųjų nuvilnijo protestai. Jie buvo nukreipti prieš įstatymus, nukreiptus prieš kovos su korupcija agentūras. Tūkstančiai piliečių susirinko visos šalies miestuose pirmąją naktį, turėdami aiškų tikslą: paraginti prezidentą Volodymyrą Zelenskį vetuoti parlamento priimtą įstatymą, kuris panaikina kovos su korupcija reformas, ir išreikšti pasipiktinimą neseniai įvykusiais vyriausybės išpuoliais prieš kovos su korupcija veikėjus.

Naktį rusai surengė masinę dronų ir raketų ataką Ukrainoje. Smogta ne vienam miestui. Daugiausiai žalos padaryta Odesoje ir Čerkasuose. Yra sužeistųjų. Čerkasų meras Anatolijus Bondarenko teigia, kad per naktį įvykusio raketų išpuolio metu sužeistų žmonių skaičius išaugo iki septynių, tarp jų yra ir vienas vaikas. Jis pridūrė, kad iki ryto ugniagesiai sugebėjo užgesinti išpuolio metu kilusius gaisrus.

Kitą mėnesį turėtų įvykti asmeninis Ukrainos ir Rusijos vadovų susitikimas. Pasak „Ukrinform“ korespondento, tokią nuomonę išsakė prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Oleksandras Bevzas po Ukrainos ir Rusijos derybų grupių susitikimo Stambule. „Bet kuri to mėnesio diena tinka mūsų partneriams, įskaitant JAV, ir atitinka prezidento [Donaldo] Trumpo nustatytą galutinį terminą sprendimui pasiekti“, – sakė O. Bevzas.