Karas Ukrainoje

Vengrija siekia, kad JAV netaikytų jai sankcijų už rusiškos žalios naftos pirkimą – tai tampa dvišalių santykių išbandymu po to, kai šių metų balandžio 12 d. Vengrijos parlamento rinkimuose Viktoras Orbanas patyrė triuškinamą pralaimėjimą, rašo naujienų agentūra „Bloomberg“.   Praėjusią savaitę JAV Kongresas priėmė įstatymą, suteikiantį prezidentui Donaldui Trumpui naujus įgaliojimus taikyti muitus Rusijos naftos produktų pirkėjams. Penktadienį D. Trumpas pasirašė šį įstatymą.

Buvęs Ukrainos generalinis prokuroras Ruslanas Kravčenko rugsėjo 14 d. išvyko š komandiruotę į Lietuvą, bet į Ukrainą taip ir negrįžo, praneša Ukrainos visuomeninis transliuotojas „Suspilne“, remdamasis Generalinio prokuroro biuro pranešimu. Biuras teigė, kad nežino, ar R. Kravčenko prašė prieglobsčio ES šalyse. „Oficiali Ruslano Kravčenko tarnybinės komandiruotės pabaigos data – rugsėjo 18 d. Rugsėjo 21 d. 14:00 val.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį Niujorke susitiks su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, kur abu lyderiai dalyvaus Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje, naujienų agentūrą AFP informavo su šiuo klausimu susipažinęs šaltinis. Susitikimas numatytas „kuriuo nors metu antradienio popietę“, pirmadienį AFP sakė šaltinis.

JAV prezidento Donaldo Trumpo pasirašytas įstatymas dėl „pragariškų sankcijų“ Rusijai „neprisidės prie pažangos siekiant taikos Ukrainoje“, pareiškė Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas, kurį cituoja Rusijos žiniasklaida. „Kalbant apie šio dokumento pasirašymą, tai, be abejo, neprisideda prie mūsų dvišalių santykių atkūrimo. Be to, žinoma, vargu ar tai prisideda prie pažangos siekiant taikos Ukrainoje“, – pareiškė Kremliaus ruporas.

Naujausi Rusijos smūgiai Ukrainai, ypač Zaporižiai, buvo „žiaurus, tyčinis išpuolis“, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Šį rytą socialiniuose tinkluose paskelbtame įraše jis taip pat perspėjo: „Rusija nemažina eskalacijos ir siunčia daugybę signalų, kad yra pasirengusi išplėsti karą.

Per rekordinę dronų ataką prieš Maskvą rugsėjo 20 dieną Rusijos valdžia sąmoningai neįspėjo gyventojų apie pavojų – nei sirenomis, nei SMS pranešimais. Analitikų vertinimu, priežastis – nenoras sutrukdyti rinkėjų aktyvumui per Valstybės Dūmos rinkimus. Apie tai praneša „RBC-Ukraine“, remdamasis Karo studijų instituto (ISW) ataskaita.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui pareiškus, kad dėl karo su Ukraina Rusija prarado savo naftos perdirbimo pramonės kontrolę, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad nutrauks šiuos smūgius, jeigu Kremlius imsis žingsnių, kuriais būtų siekiama deeskalavimo, praneša „RBC-Ukraina“, remdamasi pareiškimu, kurį paskelbė V. Zelenskis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pranešė, kad pokalbio telefonu su JAV lyderiu Donaldu Trumpu metu sutarė su juo susitikti Niujorke. Planuojamas susitikimas rengiamas Vašingtonui raginant Maskvą ir Kyjivą pradėti naujas tiesiogines taikos derybas. JAV vadovaujamos pastangos užbaigti ketverius su puse metų trunkantį plataus masto karą pastaraisiais mėnesiais įstrigo, Vašingtonui sutelkus dėmesį į konfliktą su Iranu.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis platformoje „Telegram“ patvirtino, kad šalies gynybos pajėgos atakavo objektus Maskvos regione, praneša naujienų portalas „Unian“. Pasak jo, smūgių taikiniais tapo viena pagrindinių Rusijos naftos pramonės įmonių ir Rusijos pajėgų logistikos objektas.

Rytinėje Lenkijos Liublino vaivadijoje iki metų pabaigos bus daugiau kaip 1 tūkst. automatinių pavojaus sirenų, palyginti su beveik 350 šiuo metu. Apie tai šeštadienį pranešė vidaus reikalų ministras Marcinas Kierwinskis, palei sieną nusiritus artimų Rusijos atakų bangai. Per spaudos konferenciją Liubline M. Kierwinskis teigė, kad Rusija pakeitė savo strategiją ir dažnai atakuoja pasienio punktus Lenkijos ir Ukrainos pasienyje naudodama reaktyvinius dronus bei raketas.

Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius pareiškė, kad Europa nespėja prisitaikyti prie dronų technologijų ir oro karo Ukrainoje raidos, o daugumai NATO šalių sunkiai sektųsi atremti Rusijos raketų ataką, jei konfliktas išsiplėstų.

Moldova šeštadienį pareiškė įtarianti, kad dėl „nepriimtino“ šalies oro erdvės pažeidimo, per kurį diena anksčiau netoli sostinės Kišiniovo nugriaudėjo sprogimas, kaltas bepilotis orlaivis. Šis incidentas, per kurį, kaip pranešama, žmonės nenukentėjo ir žala nebuvo padaryta, „yra nauja ir rimta Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą pasekmė“, sakoma Moldovos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Ukraina oficialiai paragino viso pasaulio vyriausybes pripažinti, kad „Rusijos namų“ tinklas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Apie tai socialiniame tinkle „X“ parašė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha, praneša „Ukrinform“. „Rusija veda pasaulinę kovą dėl žmonių protų, naudodamasi įvairių priemonių ir kanalų tinklu, įskaitant „Rossotrudnichestvo“ ir vadinamuosius „Russkiy Dom“ („Rusijos namų“) kultūros centrus.

Baltarusija anksčiau šią savaitę surengė karines pratybas netoli vakarinės sienos su Europos Sąjunga, socialiniuose tinkluose pranešė šios Gynybos ministerija Minske. Baltarusija reguliariai rengia karines pratybas, kartais ir kartu su Rusija.

Lenkija šeštadienio rytą pakėlė į orą karinius orlaivius savo oro erdvei apsaugoti, Rusijai tęsiant oro atakas prieš Ukrainą, platformoje „X“ pranešė Lenkijos ginkluotųjų pajėgų Operacinė vadovybė (DORSZ). „Dėmesio. Rusijos Federacijai reaktyviniais bepiločiais orlaiviais atakuojant taikinius Ukrainoje, Lenkijos oro erdvėje pradėjo veikti kariniai orlaiviai“, – pranešė DORSZ.

JAV Valstybės departamentas pritarė maždaug 2,68 mlrd. JAV dolerių vertės įrangos, skirtos Ukrainos oro gynybos pajėgumams vystyti ir modernizuoti, pardavimui. Apie tai Valstybės departamentas pranešė penktadienį, skelbia „Ukrinform“. Ukraina paprašė parduoti jai įvairios oro gynybos įrangos ir priemonių, įskaitant raketas S-300 tipo sistemoms, raketas GAM-67, padidinto nuotolio lazeriu valdomų raketų sistemas, mobiliuosius paleidimo įrenginius ir jų modifikavimo rinkinius.

Danija teikia Ukrainai skubios karinės pagalbos paketą, kurio vertė siekia maždaug 275 mln. JAV dolerių – tai jau 31-asis tokio pobūdžio pagalbos paketas, skirtas sustiprinti Ukrainos oro gynybos pajėgumus kritiniu rudens-žiemos laikotarpiu.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirašė Kongreso patvirtintą plataus masto naujų sankcijų Rusijai paketą, penktadienį pranešė Baltieji rūmai. Sankcijų paketas sulaukė abiejų partijų paramos Kongrese, juo siekiama didinti spaudimą Rusijai dėl jos karo prieš Ukrainą. Be tiesioginių sankcijų Rusijos politikams ir bendrovėms, teisės akte numatytos priemonės prieš Rusijos naftos ir dujų eksportą, padedantį Maskvai finansuoti karą.

Kyjivas ir Maskva yra nusivylę JAV prezidento specialiojo pasiuntinio Steve'o Witkoffo požiūriu į taikos derybas ir apskritai jų eiga, tačiau Donaldas Trumpas kol kas nėra pasirengęs nušalinti savo ilgamečio bendražygio nuo derybų proceso – apie tai, remdamasis su derybų eiga susipažinusiais šaltiniais, rašo „The Kyiv Independent“. Rugsėjo pradžioje S. Witkoffas ir D. Trumpo žentas Jaredas Kushneris lankėsi Rusijoje ir Ukrainoje, mėgindami atnaujinti faktiškai įstrigusias derybas.

Šiuo metu Ukraina susiduria su milžiniška skyle valstybės biudžete. Tačiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis per žiniasklaidos konferenciją „Karpatų aštuoneto“ susitikime pareiškė, kad jau yra pasiūlymų, kaip spręsti šią problemą, praneša Ukrainos prezidento biuras. Pasak prezidento, Ukraina susiduria su „kosminiu finansavimo deficitu“, tačiau ieško būdų, kaip išspręsti šią problemą. „Vakar kalbėjomės su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen ir netrukus su ja susitiksime.

JAV specialieji pasiuntiniai Jaredas Kushneris ir Steve'as Witkoffas, rugsėjį lankęsi Maskvoje ir vedę derybas su Vladimiru Putinu, per pokalbį Kremliuje priminė Rusijos vadovui jo neįvykdytus pažadus užimti visą Ukrainos Donecko sritį.

Ukrainos fronte nuotoliniu būdu valdomi antžeminiai dronai „MAUL“ naudojami sužeistiems kariams evakuoti iš vietų, kuriose įprastinė evakuacija tapo praktiškai neįmanoma. Apie šių mašinų darbą ir vieną sudėtingiausių jų panaudojimo operacijų rašo žurnalas „The Atlantic“. Kaip rašo straipsnio autorius, sužeistiesiems gabenti skirtose šarvuotose kapsulėse susimaišo parako, benzino ir gangrenos kvapai. Po kiekvienos evakuacijos mašina išvaloma ir dezinfekuojama.

Rusijos pajėgos prieš Ukrainą vietoj tikslesnių „Iskander“ tipo balistinių raketų pradėjo plačiai naudoti modifikuotas mokomąsias raketas RM48U. Apie tai, remdamasi Ukrainos teisėsaugos institucijų, karinės žvalgybos ir karo analitikų informacija, pranešė naujienų agentūra „Reuters“. Ukrainos generalinės prokuratūros karo analitikų duomenimis, raketos 48N6 (RM48U variantas) sudarė daugiau nei pusę iš 228 balistinių ir hipergarsinių raketų, liepą ir rugpjūčio pradžioje paleistų į Ukrainą.

Aplinkosaugos organizacija „Greenpeace“ ketvirtadienį apkaltino Maskvą tyčiniu elektros tiekimo sabotavimu Rusijos okupuotoje Zaporižios atominėje elektrinėje (AE), siekiant kaltę dėl šiam objektui keliamo pavojaus suversti Ukrainai, praneša naujienų agentūra dpa.

Rusija ėmė vis dažniau atakuoti Ukrainos keleivinius traukinius dronais. Kaip pastebi „Politico“, taip kyla grėsmė Ukrainos geležinkelių tinklui, kuris yra itin svarbus šalies ekonomikai, karinei logistikai ir žmonių judėjimui. Nuo Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą pradžios 2022 m. Rusija sugadino arba sunaikino daugiau nei 500 lokomotyvų. Daugiau nei 60 proc. šio skaičiaus – atakuoti per pastaruosius aštuonis mėnesius.

Europos Sąjunga (ES) penktadienį skyrė Ukrainai 3,3 mlrd. eurų raketoms ir amunicijai įsigyti pagal naują gynybos pagalbos paketą, o likusias SAFE programos lėšas numatoma panaudoti naujai bendrų ES ir Ukrainos gynybos projektų programai pradėti. Apie tokius planus po pokalbio telefonu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu pranešė Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen, skelbia „Ukrinform“, remdamasi EK spaudos tarnyba. „Ką tik kalbėjausi telefonu su prezidentu Zelenskiu.

Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico pareiškė, kad neketina vykdyti įsipareigojimų pagal NATO 5 straipsnį ir dalyvauti sąjungininkų gynyboje, jei Rusija užpultų, rašo „Ukrainska Pravda“. Apie tai jis, anot leidinio, kalbėjo lankydamasis Prešove ir kalbėdamasis su studentais bei ligoninės darbuotojais. Fico pareiškimas Kaip pastebi minėtas leidinys, kalbos metu Slovakijos vyriausybės vadovas nė karto nepaminėjo Rusijos kaip agresorės šalies ar karinės grėsmės Europai šaltinio.

JAV tęsiant pastangas užbaigti karą Ukrainoje, svarstoma pasirašyti verslo susitarimus su Rusija, skelbia „The New York Times“. Apie tai leidiniui pranešė du su derybomis susiję šaltiniai. Anot jų, Baltieji rūmai dabar svarsto galimybę pasirašyti verslo susitarimus su Rusija dar prieš rusams nutraukiant karo veiksmus Ukrainoje.

Rusija apsimetinės, kad išpuoliai prieš Ukrainos sąjungininkus yra atsitiktiniai, perspėja Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas, rašo „Sky news“. D. Tuskas taip pat perspėjo, kad Rusija planuoja smūgius prieš Ukrainos sąjungininkus. Tuskas perspėja dėl Rusijos planų Anot jo, Kremlius apsimetinės, kad tokie išpuoliai yra atsitiktiniai ir bandys paralyžiuoti arba bent jau susilpninti NATO šalių motyvaciją padėti Ukrainai.

Ketvirtadienį Rusijos naftos perdirbimo gamykla „Slavneft Yaroslavnefteorgsintez“ po Ukrainos dronų atakos sustabdė naftos perdirbimą, skelbia „Reuters“. Atakos metu sugadinti įrenginiai gamykloje. Apie tai agentūrai pranešė keturi šaltiniai. Ukraina smogė naftos gamyklai Jaroslavlyje Jaroslavlio srities gubernatorius Michailas Jevrajevas „Telegram“ paskyroje pranešė, kad sritis atrėmė didelio masto dronų ataką. „Buvo numušti 65 dronai. Aukų nebuvo.

Rugsėjo 18-osios dieną Rusijos pajėgos smogė žmonių gausiai lankomai vietai Odesos centre. Apie tai „Telegram“ pranešė Odesos miesto karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas, skelbia „Ukrinform“....

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį paskelbė, kad netrukus bus surengtos naujos derybos su Jungtinėmis Valstijomis. Susitikimuose dėmesys bus skiriamas taikos susitarimo perspektyvoms, taip pat energetikai, aprūpinimui maistu ir ginklams, savo vakariniame vaizdo kreipimesi iš Kyjivo sakė V. Zelenskis. „Bus naujų pagalbos paketų Ukrainai, ypač oro gynybos srityje“, – teigė jis.

Šią ir praėjusią savaitę Baltarusijos teritorijoje buvo aptikti iš karto keturi retransliatoriai, kuriuos Rusija naudoja reaktyviniams bepiločiams orlaiviams valdyti. Apie tai rašo situaciją stebintis „Telegram“ kanalas „eRadar“. „Turimais duomenimis, būtent dėl šių retransliatorių operatoriai galėjo realiuoju laiku valdyti bepiločius orlaivius ir smogti traukiniui bei degalinėms netoli Lenkijos sienos“, – pažymi kanalas.

Rusai nenustoja smūgiuoti Ukrainai, nes siekia žiemą pasiekti reikšmingų laimėjimų ir taip sustiprinti savo pozicijas derybose. Apie tai JAV ambasadorius NATO Matthew Whitakeris pareiškė televizijos kanalo „Fox News“ eteryje. Diplomatas teigė, kad Jungtinės Valstijos mėgina užbaigti Rusijos ir Ukrainos karą, o prezidentas Donaldas Trumpas laikosi pozicijos, jog žudynės turi liautis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad į Rusiją galėjo būti išsiųsta net 50 tūkst. Šiaurės Korėjos karių, o kalbėdamas apie Kiniją įvardijo „apmaudą ir problemą“. Šiaurės Korėja yra viena tvirčiausių Rusijos rėmėjų nuo tada, kai ši pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Pchenjanas siuntė karius, kurie kovėsi Kursko srityje, taip pat raketas, kurias Rusija naudojo atakoms prieš Ukrainą.

Naujos Jungtinių Valstijų sankcijos Rusijai apsunkins pastangas tarpininkauti siekiant taikos su Ukraina, ketvirtadienį pareiškė Kremlius. Toks pareiškimas pasirodė kitą dieną po to, kai JAV Kongresas pritarė griežtam sankcijų paketui, kuriuo siekiama daryti spaudimą Maskvai dėl jos penktus metus besitęsiančio plataus masto karo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį laikinuoju generaliniu prokuroru paskyrė Chmelnyckio srities vyriausiąjį prokurorą Antoną Kovalskį. Apie tai praneša portalas „The Kyiv Independent“. Buvusį Ukrainos generalinį prokurorą Ruslaną Kravčenką antradienį atleido parlamentas dėl plataus masto korupcijos skandalo. Žiniasklaida skelbia, kad A. Kovalskis galiausiai gali būti paskirtas generaliniu prokuroru, o ne tik laikinai eiti šias pareigas.

NATO sąjungininkų gamybiniai pajėgumai „dar nėra pasirengę“ atremti pigių dronų grėsmę, įspėja Lietuvos karinių oro pajėgų vadas Antanas Matutis, rašo „Sky news“. Komentare, pateiktame portalui prieš konferenciją „Land Warfare Europe“, A. Matutis nurodė, kad „Putino imperialistinės ambicijos vis dar gyvuoja“. Komentuodamas jis kalbėjo ne tik apie tai, kas vyksta Ukrainoje, bet ir apie likusią Europą.

Rusija pradėjo taikyti dronus į su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu susijusius taikinius, skelbia „Agetstvo“. Leidinys skaičiuoja, kad per savaitę Rusijos dronai keletą kartų buvo nukreipti į objektus, susijusius su V. Zelenskiu. Rugsėjo 9 ir 14 d. Rusijos dronai įskrido į Moldovos oro erdvę, kai V. Zelenskis skrido per šalies sostinę Kišiniovą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė, kad ne karas Irane, o Rusijos karas prieš Ukrainą sukėlė dyzelino kainų šuolį JAV, rašo „The Guardian“. Jis pakartojo ir savo išfantazuotą teiginį, kad jis užbaigė aštuonis karus. „Mes labai stengiamės, kad būtų išspręstas Rusijos ir Ukrainos konfliktas“, – pareiškė jis. „Sunkiausias yra Rusijos ir Ukrainos konfliktas. Jie vienas kito nekenčia. Abu lyderiai vienas kito labai nekenčia“, – tęsė D. Trumpas.

Pagal „istorinius dėsnius“ Rusija negali egzistuoti be „didybės“, pareiškė buvęs Rusijos prezidentas, Rusijos Saugumo Tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas, rašo „Moscow Times“. Apie tai jis kalbėjo skambutyje su „Vieninga Rusija“ skyrių sekretoriais. „Mūsų šalis gali būti arba didžiąja valstybe, arba jos iš viso nebus. Tokie yra istoriniai dėsniai“, – cituojamas jis. Nuolatiniai Medvedevo grasinimai D. Medvedevas yra vienas iš pagrindinių Rusijos grasinimų Vakarams skleidėjų.

Ukrainos ir JAV komandos dirba siekdamos suorganizuoti prezidentų Volodymyro Zelenskio ir Donaldo Trumpo susitikimą Niujorke bei užtikrinti, kad jis būtų kuo turiningesnis, trečiadienį pranešė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Heorhijus Tychyjus. „Komandos iš tiesų dirba ties Ukrainos ir Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentų susitikimo galimybe bei jo turiniu, kad jis būtų kuo prasmingesnis. Tai viskas, ką šiuo metu galiu pasakyti“, – teigė H. Tychyjus.

Aiškėja daugiau detalių apie pavojingą situaciją netoli Lenkijos sienos su Ukraina. Neseniai paaiškėjo, kad lenkai vos nenumušė ukrainiečių naikintuvo. Lenkų portalas „Onet“ skelbia daugiau incidento detalių. Anot Lenkijos generolo majoro Ireneuszo Nowako, incidentas įvyko liepos 30 d., vieno iš Rusijos išpuolių prieš Ukrainą metu, netoli Lenkijos ir Ukrainos sienos.

Kyjive praėjusią naktį nugriaudėjo daugiau kaip 10 galingų sprogimų, Ukrainos sostinės pareigūnams įspėjus apie raketų grėsmę, pranešė naujienų agentūros AFP korespondentas. Pastaraisiais mėnesiais tiek Rusija, tiek Ukraina dažniau naudoja tolimojo nuotolio raketas smūgiams į viena kitos teritoriją. Ukrainos sostinėje griaudėjo sprogimai „Kyjive paskelbtas oro pavojus dėl raketų smūgių grėsmės.

JAV įstatymų leidėjai trečiadienį patvirtino didelės apimties naujas sankcijas, skirtas paspausti Rusiją dėl jos karo prieš Ukrainą. Po kelis mėnesius trukusio atidėliojimo šis teisės aktas buvo išsiųstas prezidentui Donaldui Trumpui pasirašyti.

Iki rugsėjo vidurio Rusijoje benzino trūkumas dar labiau paaštrėjo – degalų nėra beveik kas antroje degalinėje, rašo „Novaja Gazeta Europa“....

Maskvos miesto teismas paleido keturis vairuotojus, kurių sunkvežimius Ukrainos saugumo tarnybos per operaciją „Voratinklis“ panaudojo paleisti dronus į Rusijos karinius aerodromus, remdamasis leidinio „Kommersant“ informacija praneša naujienų portalas „Meduza“. Rugsėjo 16 dieną vykusiame posėdyje teismas atmetė Tyrimų komiteto atstovo prašymą pratęsti Andrejaus Merkurjevo, Aleksandro Zaicevo, Michailo Riumino ir Sergejaus Kanurino suėmimą.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Rusija turi jausti karo Ukrainoje bei vykdomų provokacijų pasekmes. Todėl, pasak jo, Lietuva ir toliau sieks naujo sankcijų paketo bei nuosekliai rems Ukrainą. Taip jis kalbėjo paaiškėjus, kad į Lietuvos oro erdvę antradienio naktį įskridęs, o vėliau numuštas objektas greičiausiai buvo nuo kurso nukrypęs rusiškas „Gerbera“ tipo dronas.  „Rusijos atsakomybė šiuo atveju yra.

Per Rusijos smūgį Kyjive buvo sunaikintas sandėlis, kuriame buvo laikomas Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio buvusios televizijos studijos rekvizitas, trečiadienį pranešė bendrovė ir pridūrė, kad darbuotojai nenukentėjo.  V. Zelenskis kartu su partneriais įkūrė prodiuserių kompaniją „Kvartal 95“ 2003 m., kai dirbo komiku. Ši studija sukūrė vienas populiariausių Ukrainos televizijos laidų, įskaitant V. Zelenskiui šlovę pelniusį humoristinį serialą apie išgalvotą prezidentą.