Kyjivo teigimu, pasibaigus ugnies nutraukimui Chersono srityje – ilgiausiam kaimyninių šalių kare nuo 2022 metų Rusijos invazijos pradžios, – Maskva atnaujino smūgius šiame pietiniame regione.
Reta kovų pertrauka, kuriai tarpininkavo JAV pirmoji ponia Melania Trump, siekiant sudaryti sąlygas misijai į Rusijos okupuotą Oleškų miestą, prasidėjo antradienį ir baigėsi sekmadienį, nė vienai pusei nepranešus apie pažeidimus.
Smūgis, nusinešęs 26 gyvybes
Tačiau praėjus kelioms valandoms po paliaubų pabaigos Rusija sudavė kelis smūgius vienam su Chersonu besiribojančios Zaporižios kaimui, per kuriuos žuvo mažiausiai 26 žmonės, pranešė laikinasis regiono gubernatorius.
Dalis žuvusiųjų buvo atvykę atsiimti pagalbos į vietos mokyklą.
Ukrainos pagalbos tarnybų paskelbtoje vaizdo medžiagoje matyti rūkstančiais griuvėsiais virtęs pastatas ir vietoje dirbantys gelbėtojai.
„Kiekvieną pirmadienį ten žmonėms buvo dalijama humanitarinė pagalba“, – kasdieniame kreipimesi sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Rusai pirmąjį smūgį sudavė vos tik žmonėms susirinkus – kelias aviacines bombas. Paskui buvo pakartotinis smūgis – dar daugiau aviacinių bombų, šįkart nutaikytų į slėptuvę“, – pasakojo jis.
Tarp žuvusiųjų yra du gelbėtojai ir keturi policijos pareigūnai, socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė laikinai regiono gubernatoriaus pareigas einantis Mychaila Semikinas.
Tarnyba nurodė, kad žuvę gelbėtojai – du 44 metų vyrai: Denysas Konovalenka ir Oleksijus Suščevskis.
„Kiekvieną dieną jie skubėjo padėti žmonėms, dirbdami pavojingomis sąlygomis ir rizikuodami savo gyvybėmis, kad išgelbėtų kitus“, – teigiama pareiškime.
V. Zelenskis teigė, kad po Oleškų paliaubų „buvo akimirka, kai tolesni žingsniai galėjo parodyti, jog pažanga siekiant taikos yra įmanoma“.
„Šiomis žudynėmis Rusija siunčia visiškai priešingą signalą: Rusija tikisi dar daugiau žudynių. Į tai privalo būti atsakyta“, – pareiškė jis.
Rusija stiprina pozicijas
Praėjusios savaitės paliaubos leido evakuoti žmones iš Rusijos okupuoto Oleškų miesto.
Tai buvo ilgiausia kovų pertrauka tarp kaimynių šiame kare, kuris tęsiasi jau penktus metus. Jis nusinešė šimtus tūkstančių gyvybių ir privertė palikti namus milijonus žmonių.
Vienas aukšto rango Ukrainos pareigūnas sekmadienį naujienų agentūrai AFP sakė, kad Rusija atmetė Ukrainos pasiūlymą pratęsti paliaubas.
Ukrainos kariuomenė taip pat tvirtino, kad Maskva pasinaudojo kovų pertrauka „pozicijoms įtvirtinti“.
Kremlius šių kaltinimų nepaneigė, jo atstovui spaudai Dmitrijui Peskovui pirmadienį žurnalistams pareiškus: „Tokiose situacijose tai yra visiškai įprasta praktika.“
Jis tvirtino, esą Ukrainos kariuomenė praeityje taip pat naudojosi kovų pertraukomis persigrupavimui.
Maskva Oleškų humanitarinę misiją laiko sėkminga, pridūrė D. Peskovas, pagyręs „gerą visų pusių bendradarbiavimą“ ir pabrėžęs šalies žmogaus teisių komisarės Janos Lantratovos vaidmenį.
J. Lantratova prižiūrėjo paliaubas kartu su kolega iš Ukrainos Dmytro Lubinecu, o tai buvo vienas reikšmingiausių Rusijos ir Ukrainos bendradarbiavimo pavyzdžių nuo karo pradžios.
Misijos metu žmonės buvo evakuoti tiek į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją, tiek į Maskvos aneksuotą Krymą.
Kremlius nurodė, kad šiuo metu daugiau jokių panašių misijų neplanuojama.
Vašingtono vadovaujamos Rusijos ir Ukrainos derybos turėtų būti atnaujintos kitą savaitę, pirmadienį pranešė JAV specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ragina siekti užsitęsusio karo sureguliavimo, tačiau proveržio pasiekti nepavyko.
Derybos, kurios, kaip nurodė S. Witkoffas, vyks lapkričio 10 ir 11 dienomis Abu Dabyje, rengiamos Kyjivui ir jo Europos sąjungininkams nerimaujant, kad D. Trumpas vis dažniau stoja į Maskvos pusę.
Kibernetinės atakos
Tiek Rusija, tiek Ukraina pranešė, kad naktį buvo įsilaužta į jų skubaus perspėjimo programėles per kibernetines atakas, įvykdytas praėjus vos kelioms valandoms po paliaubų pabaigos.
Ukraina pareiškė įtarianti, kad buvo pažeista jos oro pavojaus perspėjimo sistema, milijonams vartotojų išsiuntus melagingus pranešimus apie radiacijos grėsmę.
Perspėjimo sistema teikia gyvybiškai svarbią informaciją apie atskriejančius Rusijos dronus ir raketas.
Rusija šiais metais suintensyvino atakas, leisdama balistines raketas ir greitus reaktyvinius dronus, kuriuos sunku perimti.
Maskva nurodė, kad taip pat buvo įsilaužta į jos Nepaprastųjų situacijų ministerijos programėlę, kuri taip pat perspėja apie atakas.
Ši programėlė Rusijoje nėra plačiai naudojama, nes perspėjimai apie Ukrainos dronų atakas ten nėra tokie dažni ir pasienio regionuose paprastai siunčiami SMS žinutėmis.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
