Namai

Ne vienas užsukęs pasisvečiuoti į Kauno rajone, Domeikavos kaime esančias Rolando kūrybines dirbtuves nė neįtartų, kiek meilės ir darbo reikėjo įdėti tam, kad jos atrodytų taip, kaip galima matyti dabar. Tai – beveik metus laiko kurtas projektas, pareikalavęs kūrybinių idėjų, finansų ir jėgų. Naujienų portalo tv3.lt skaitytojams Rolandas sutiko papasakoti apie šį projektą. Jis neslėpė, kad jėgų buvo įdėta nemažai, o be pagalbos taip pat nebuvo apsieita.

Apsilankę Utenos rajone gali išvysti nedažnai matomą grožį – atnaujintą, daugiau nei 90 metų skaičiuojančią Ilonos senelių sodybą. Autentika, istorija ir širdžiai šilti prisiminimai – visa tai sutelpa vos vienoje troboje. Ilona pasakojo, kad ši sodyba tapo šeimyniniu prieglobsčiu net trims kartoms. Joje gyveno jos seneliai, joje gimė ir augo jos tėtis, o dabar vos sulaukusi laisvo savaitgalio į ją skuba atvykti pašnekovė su sūnumi.

Pavasaris įsibėgėjo, atnešdamas daugiau šviesos, gyvybės ir noro keisti aplinką. Ir tai kaip tik puiki proga įsileisti daugiau spalvų ne tik į kasdienybę, bet ir į savo namus. Kaip nebijoti ryškių atspalvių, kaip juos derinti ir išnaudoti kuriant jaukią, suasmenintą erdvę – patarimais dalijasi dailininkė, kūrybinių meninės terapijos praktikų vedėja Nomeda Marčėnaitė ir vieno didžiausių Lietuvos dažų gamintojo, bendrovės „Topcolor“ pardavimų vadovas Antanas Žukauskas.

Kyla įvairių diskusijų apie tai, kaip dažnai reiktų skalbti patalynę ir pagalves, tačiau apie tinkamiausią temperatūrą kalbama retai. Patalynės skalbimas gali būti sunkus darbas, tačiau tinkamai jį atlikdami užtikrinsite, kad malonumas įtemptos dienos pabaigoje įlįsti po ką tik išskalbta patalyne išliktų vienu maloniausių potyrių. Pagalvių ir antklodžių skalbimo rekomendacijos taikomos ir patalynės užvalkalams.

Druskininkietė architektė ir erdvių kūrėja Aurelija Slapikaitė-Jurkonė anksčiau dirbo su pastatų architektūra, tačiau pastaruoju metu vis labiau ėmė pasinerti į interjero dizaino pasaulį. Šiandien jos kūrybinis laukas apima ne tik privačius, bet ir viešuosius bei valstybinius projektus. Vienas tokių – menininko šeimai priklausantis būstas, kurio transformaciją ji pradėjo prieš trejus metus. Šis projektas – tai netikėtų sprendimų, stilių derinių ir kūrybinių iššūkių sintezė.

Pelėsis skalbimo mašinos stalčiuje – dažna, bet pavojinga buities problema. Drėgmė, šiluma ir ploviklių likučiai sukuria puikias sąlygas pelėsiui daugintis. Dėl to atsiranda nemalonus kvapas, o svarbiausia – pelėsis gali sukelti rimtų sveikatos problemų, ypač tiems, kurie turi silpnesnį imunitetą ar yra linkę į alergijas. Laimei, sprendimas slypi ne kur kitur, o jūsų virtuvėje – viena paprasta, bet veiksminga priemonė gali padėti per kelias minutes, rašoma unian.ua.

Langų valymas retai atsiduria mėgstamiausių namų ruošos darbų sąraše, tačiau tai – neišvengiama užduotis, jei norime, kad mūsų namai atrodytų tvarkingi ir pro langus patektų daugiau šviesos. Nesvarbu, ar turite naujus langus, ar tikitės kuo ilgiau išsaugoti senesnių langų kokybę, reguliarus valymas gali ženkliai pagerinti jų išvaizdą ir ilgaamžiškumą. Kad langai spindėtų švara be dryžių, svarbu žinoti keletą paprastų, bet veiksmingų taisyklių, rašoma weathertightcorp.com.

Kelias dienas per metus pirmo būtinumo prekių krepšeliuose šalia maisto produktų įsitaiso ir gėlės. Artėjant Motinos dienai, prekybos tinklo „Maxima“ duomenimis, gėlės tampa perkamiausia dovana, o pastaraisiais metais būtent tulpės tapo šios šventės karalienėmis – mamų glėbiuose ir vazose jos atsiduria dažniau nei ankstesnės ilgametės favoritės rožės.

Pavasariška šiluma vis labiau džiugina ne tik išsiilgusius žalumos bei buvimo lauke, bet ir pačius įvairiausius kenkėjus: kurkliai, grambuoliai, ypač jų lervos, kiti vabzdžiai tik ir taikosi paskanauti šviežiai pasodintų augalų, taip pat ir pasėtos vejos. „Linas Agro“ pranešime žiniasklaidai pasakojama, kaip apsaugoti vejas nuo dažniausiai puolančių kenkėjų. „Vejos kenkėjai, tikėtina, atsibus apie gegužės vidurį, galimai ir antroje jos pusėje, kai dirva jau bus pastebimai sušilusi.

Nors kiaulpienės suteikia sodui spalvingumo, kartais jos gali kelti grėsmę kitiems augalams ir ypač vejai. Vis tik kraštovaizdžio dizainerė turi sprendimą – ši gudrybė padės išnaikinti kiaulpienes iš ten, kur jų nepageidaujate.  Šie ryškiai geltonais žiedais žydintys augalai linkę pasisavinti maistingąsias medžiagas iš šalia augančių augalų, ypač vejose, kur jos pasidaugina stulbinamu greičiu, be to, jos turi gilias šaknis, todėl nėra taip lengva jų atsikratyti.

Važiuojant iš Kauno į Prienus maždaug pusiaukelėje išvystumėte Išlaužo kaimą, garsėjantį savo tvenkiniais ir juose auginamais karpiais. Šiame kaime ramybę atrado interjero dizainerė Kristina Grybaitė-Rajunčienė, kuri šiandien sutiko atverti savo namų duris ir pakviesti pasigrožėti daugiau nei 80 metų skaičiuojančiu pastatu. Atsivertus K. Grybaitės-Rajunčienės interjero dizaino puslapį, jos darbų pavyzdžių skiltyje galima pamatyti jai netipiško interjero pavyzdį.

Norite, kad kiemas ar terasa vėl spindėtų, o purvas po lietingos dienos ar vaikų išdaigų tiesiog... išnyktų? „Kärcher“ aukšto slėgio plovimo įrenginiai – tai išmanus, taupus ir aplinkai draugiškas būdas kasdien užsitikrinti tikrą švarą be jokio vargo. Joks purvas nebebaisus, kai turite tokį stiprų sąjungininką.

Pavasaris – puikus metas pasirūpinti savo veja, kad ji būtų ir vešli, žalia ir joje nebūtų samanų. Specialistė dalijasi patarimais, ką dabar padaryti vejai, kad vėliau galėtumėte džiaugtis puikiu rezultatu.  Laidoje „Svajonių sodai“ tinklo „Žalia stotelė“ agronomė-konsultantė Eglė Petkevičiūtė išvardijo svarbiausius vejos priežiūros darbus pavasarį.

Pavasariui įsibėgėjant ir orams šylant, veja ima intensyviai augti – tai aiškus ženklas, kad atėjo metas skirti jai dėmesio. Būtent dabar laiku atlikti vejos priežiūros darbai padės turėti vešlią, tolygiai žalią ir lengvai prižiūrimą žolę visam sezonui. Norint tokio rezultato, būtina laikytis kelių pagrindinių žingsnių: žemas pjovimas, skarifikavimas, paviršiaus lyginimas, atsėjimas, tręšimas ir reguliarus laistymas.

Nuosavas namas – daugelio žmonių gyvenimo tikslas. Tačiau kylančios statybų kainos ir nuolat besikeičianti rinka verčia susimąstyti, kiek šiandien kainuoja pastatyti svajonių būstą. Ekspertas atskleidžia, nepraktiškas statybų tendencijas ir atsako, ar įmanoma sutaupyti neprarandant kokybės. „Neretai sulaukiu klausimo ar labiau apsimoka statyti namą pačiam, ar visgi pirkti jau įrengtą.

Senos statybos buto atnaujinimas – tikras iššūkis, tačiau 41-erių klaipėdietė Lina Lukauskienė įsitikinusi, kad su kūrybiškumu ir atkaklumu galima sukurti svajonių namus. Kartu su vyru Tadu jie atliko kapitalinį remontą daugiabutyje, atnaujindami virtuvę ir vonios kambarį, o kiti kambariai dar laukia savo eilės. Nuo virtuvės baldų gamybos pagal užsakymą iki kruopščios elektros instaliacijos ir vandens tiekimo sistemos atnaujinimo – šis projektas pareikalavo daug pastangų ir tikslumo.

Nekilnojamojo turto vertę galima padidinti ir išlaikyti ilgiau keliais būdais. Vienas iš jų – įdiegti patogumo ir išskirtinumo suteikiančias išmaniųjų namų sistemas. Tačiau investuotojai, nuomotojai ir NT vystytojai jas dar tik jaukinasi, nes šiuo metu absoliuti dauguma naujų būstų parduodama be pilnos apdailos – vadinasi, ir be jau naudojimui paruoštų išmaniųjų namų sistemų.

„Man patinka matyti, kaip iš kažkokio purvino, negražaus daikto galima padaryti gražų, tvarkingą ir padidinti jo vertę“, – pasakojo verslininkas, investuotojas, daugiau nei 30 nekilnojamojo turto (NT) objektų Vilniuje turintis Gediminas Kundrotas. Jis prisipažino, kad pirmosios mintys apie investavimą į NT atėjo tuomet, kai suprato, kad gyvenime galima atlikus tam tikrus veiksmus gauti pasyvias pajamas. „Prieš pradedant investuoti į NT, aš išbandžiau keliolika skirtingų veiklų.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) primena, kad organizuoja šachtinių šulinių ir gręžinių (seklesnių nei 50 metrų gylio), kurių vandenį maistui naudoja nėščiosios ir kūdikiai iki 6 mėn. amžiaus, vandens tyrimus nitritų ir nitratų kiekiui nustatyti. Vandens tyrimai atliekami valstybės biudžeto lėšomis – tereikia kreiptis į NVSC departamentą ar jo skyrių, kurio teritorijoje yra šachtinis šulinys ar gręžinys, ir pateikti prašymą.

Lietuvos pajūris daugeliui siejasi su atostogomis, o kaip tokį lengvumo jausmą sukurti ir namuose? Tai kiekvieną penktadienį padeda geriau suprasti TV3 žiniasklaidos grupės laida „Namų idėja su IKEA“. Šįkart Leonardas Pobedonoscevas su patyrusiomis interjero dizainerėmis lankysis Klaipėdoje, kur gyvenimą kuria tris vaikus auginanti Neringa.

Kai kurie augalai gali daugiau nei tik papuošti kambario interjerą. Jie valo orą, ramina ir netgi gerina miegą. Kokius augalus verta turėti savo namuose ir kodėl? Jei ieškote natūralaus augalo namams, padedančio sumažinti stresą, pagerinti oro kokybę ar netgi skatinti geresnį miegą, galbūt pats metas apsidairyti augalų parduotuvėje. Moksliniai tyrimai rodo, kad kai kurie augalai veikia kaip natūralūs oro filtrai, sugeria kenksmingas medžiagas ir netgi padeda atsipalaiduoti.

Alytiškis plaukų stilistas Ramūnas Čiuplys dažniausiai yra aptariamas dėl to, kad pas jį į Alytų kirptis važiuoja ne tik vietiniai, bet ir žymūs Lietuvos veidai. Vis tik šįkart su R. Čiupliu susitarėme pasikalbėti apie sritį, kuri anksčiau pašnekovui buvo tolima – statybas. Gyvenimas Londone, vėliau Vilniuje, o galiausiai grįžimas į Alytų privertė vyrą suprasti, kad patogumo ir širdžiai artimos vietos nereikėjo ieškoti toli.

Turbūt daugelis prisimena pasaką „Trys paršiukai“, kurioje buvo pateikiami trys namai, pastatyti iš skirtingų medžiagų – šiaudų, pagaliukų ir plytų. Nors pasakoje šiaudinis namelis nupučiamas pirmiausiai, vis tik lietuvių pora – iš Kauno kilęs Jonas ir iš Vilniaus kilusi Živilė Dragūnai – prieš 15 metų pasiryžo įrodyti, kad šiaudiniai namai – ne ką prastesni už plytinius ar mūrinius namus.

Šį penktadienį TV3 žiniasklaidos grupė šalies gyventojus pakvies jau 9-ajam pokyčių laidos „Namų idėja su IKEA“ sezonui. Žiūrovai ne tik turės progą pamatyti, kaip kardinaliai pasikeitė skirtingos laidos dalyvių namų erdvės, bet ir sužinos daugybę naudingų patarimų, kaip panašius pokyčius nebrangiai įgyvendinti patiems.

Daugelis žino, kad vilnietė Vainora Blaškevičiūtė – tikra auksarankė, gebanti netgi senus, nenaudojamus daiktus paversti žavingais ir unikaliais. Šįkart Vainora ryžosi pati pakeisti savo virtuvę ir pasiekė įspūdingų rezultatų. Virtuvės pokyčių nuotraukomis ji pasidalijo grupėje „Antras šansas“. Joje virtuvė sulaukė neįtikėtino dėmesio – sulaukė beveik tūkstančio „patinka“ paspaudimų bei aibės pagyrų.

Nors šiuo metu lietuvių akys vis dažniau krypsta į naujos statybos namų projektus, o butai juose išperkami dar nė nepradėjus statyti daugiabučio, interjero dizainerė Ieva Prunskaitė susidūrė su visai kitokiu užsakovų prašymu – įrengti interjerą šiemet 140 metų skaičiuosiančiame name, 130 kvadratinių metrų bute. Vien 140-osios namo, kuriame yra butas, metinės liudija apie juose alsuojančią autentiką, tad nieko nuostabaus, kad I. Prunskaitė interjerą rengė atsižvelgdama į namo užduotą toną.

Prestižiniame Vilniaus Žvėryno rajone, pačioje jo širdyje stovi dar sovietmečiu statytas daugiabutis. Iš devintojo namo aukšto atsiveria pasakiškas vaizdas su Vingio parko ir Televizijos bokšto panorama. Šis vaizdas tapo romantiško ir subtiliu klasikos skoniu pasižyminčio buto interjero ašimi. Buto interjeras dar ir dabar pritraukia smalsių kaimynų akis, o visus užsakovės poreikius pildė architektės Medeinos Voverės ir interjero dizainerės Katažinos Paulauskienės duetas.

Ne vienam iš mūsų gyvenime ateina laikas, kuomet norisi pokyčių. Vieni atnaujina savo garderobą, kiti renkasi atnaujinti šukuoseną, o tretieji imasi pokyčių namuose. Ne išimtis ir Vilniuje gyvenantis Egidijus, kuris visai neseniai atnaujino apleistą vonios kambarį, kurį pavertė jaukumu alsuojančia zona. Pokalbio metu Egidijus papasakojo, kokių priemonių ėmėsi, kad jam pavyktų neatpažįstamai pakeisti vonios kambarį.

Šeimos namas, parduodamas už 195 tūkst. svarų sterlingų (236 tūkst. eurų), pasižymi neįprastu interjeru, galinčiu priversti jus dar kartą pagalvoti apie jo įsigijimą. Namas, kuris parduodamas tik už 195 tūkst. svarų sterlingų (236,484 tūkst. eurų), išpopuliarėjo dėl neįprasto interjero, rašoma dailymail.co.uk. Netoli Edinburgo (Škotija) esančiame Uphallo mieste esantis namas patraukė būsimų pirkėjų dėmesį dėl drąsios interjere karaliaujančios violetinės spalvos.

Nusipirkus naujus namus šeimai ne vienam norisi juos pakeisti taip, kad šie taptų mieli širdžiai. Šiaulietė Raminta Ramanauskienė – ne išimtis. Kartu su vyro, giminaičių ir draugų pagalba pašnekovė per keturis mėnesius sugebėjo seną 65 kvadratinių metrų kotedžo tipo namą paversti tikra 140 kvadratinių metrų jaukumo oaze. Pažvelgus į senąsias ir naująsias namų nuotraukas galima matyti, kad rezultatas – pribloškiantis. Raminta su vyru namą pakeitė neatpažįstamai.

Šildomose patalpose visada sumažėja drėgmės, tad natūralu, kad artėjant žiemai, žmonės žvalgosi į oro drėkintuvus. Geras oro drėkintuvas tyliai išskiria reikiamą drėgmę, paskleidžia ją visoje patalpoje ir aplinka joje tampa sveikesnė bei komfortiškesnė. Gero drėkintuvo nereikia nuolat prižiūrėti, jis nepalieka jokių pėdsakų: rasos taškelių ar nedidelių balų ant grindų ar kito pagrindo. Be to, jo dizainas yra toks, kad šio įrenginio tarsi nesimato – jis darniai įsilieja į įvairius interjerus.

Tie, kurie nori pokyčių gyvenime, neretai pasirenka namuose atlikti remontą. Sienų perdažymas, naujų plytelių suklojimas ir interjero detalių pakoregavimas gali neatpažįstamai pakeisti erdvę. To ėmėsi ir vilnietė Ieva Kriščiūnaitė su sužadėtiniu Haroldu Dubricku, kurie vos per mėnesį laiko neatpažįstamai pakeitė savo vonios kambarį. Ieva pokalbio metu papasakojo, kokią vonios kambario viziją turėjo, kiek darbų pavyko atlikti patiems bei kiek remontas kainavo.

Nors šiuo metu lietuvių namuose laurus skinasi skandinaviškas interjeras, pasižymintis pastelinėmis spalvomis ir natūraliomis medžiagomis, visgi kai kurie pasirenka priimti priešingus sprendimus. Vienas iš tokių pavyzdžių – interjero dizainerės Lauros Giržadės kurti namai Vilniuje, kurių vizijai įgyvendinti buvo pasirinkta tamsių spalvų paletė. L. Giržadė pasakojo, kad toks itin tamsių atspalvių interjeras jos ilgamečiame kūrybiniame kelyje buvo pirmasis.

Garsi interjero dizainerė Nerija Ramunė yra pasakiusi, kad jos kuriamų interjerų vizitinė kortelė – jos pačios namai. Taip moteris sakė ne veltui – pravėrus netoli Vilniaus Arkikatedros esančias Nerijos namų duris ir įžengus vidun galima nusikelti tarsi į visai kitą pasaulį – jis pasitinka bohemiška nuotaika, ekstravagantiškomis detalėmis ir beveik šimtą metų išlaikytomis paslaptimis. Nerija pasakojo, kad šį namą projektavo lenkų architektai, o jis buvo pastatytas tarpukariu – 1934 metais.

Šiandien, kuomet vis daugiau žmonių siekia sveikesnio ir ekologiškesnio gyvenimo, kasdienis vandens vartojimas ir jo kokybė tampa itin svarbūs. Vienkartinių plastikinių vandens butelių naudojimas jau seniai kelia nerimą dėl jų poveikio aplinkai, o nuolat pirkti geriamą vandenį buteliuose yra ne tik netvaru, bet ir brangu. Žinoma, sveikas ir švarus vanduo – kiekvieno būtinybė, tačiau tam nėra būtinas vanduo plastikiniuose buteliuose, kadangi yra draugiškesnių aplinkai ir praktiškesnių sprendimų.

Viena iš dažniausiai vandenyje aptinkamų medžiagų yra geležis. Įprastai geriamajame vandenyje esanti geležies koncentracija iki 0,2 mg/l nekelia pavojaus sveikatai, tačiau jei pastebite, kad vanduo turi neįprastą skonį, kvapą ar net rusvą atspalvį, reikėtų sunerimti. Tai gali reikšti, kad geležies koncentracija vandenyje viršija rekomenduojamas normas ir gali kelti pavojų jūsų sveikatai. Geležis natūraliai randama daugelyje vandens šaltinių, ypač požeminiame vandenyje.

Pasidairius po jaukumu alsuojančią Vilniuje gyvenančios marijampolietės Ievos Budzeikaitės virtuvę galima nustebti, nes ji buvo baigta remontuoti vos prieš savaitę laiko. Virtuvėje dailiai sudėtos lentynos, parinktas stalviršis, suklijuotos plytelės – pačios Ievos rankų darbo vaisiai, prie kurių moteris dirbo keturis mėnesius. Ieva pasakojo, kad virtuvės remonto ji ėmėsi dar šių metų gegužės mėnesį, kai atšilo orai ir buvo galima atsidaryti langus.

Gyvybės šaltinis – vanduo, kurį kasdien geriame iš čiaupo, plika akimi atrodo skaidrus, švarus ir nesukeliantis jokių abejonių dėl savo saugumo. Tačiau net ir skaidrioje vandens stiklinėje gali slypėti tūkstančiai mikroplastiko dalelių, galinčių neigiamai paveikti žmogaus sveikatą, gyvūniją ir visą mus supančią aplinką.

Vanduo, be kurio neišsiverstume nei dienos, yra ne tik svarbus gyvybiškai, tačiau gali turėti įtakos mūsų sveikatai ar net namuose naudojamai buitinei technikai. Taigi, dėl šių priežasčių ypač svarbu pasirūpinti kasdien vartojamo vandens kokybe, todėl šiame straipsnyje aptarsime, kas yra kietas vanduo, kokie pavojai su juo susiję ir kodėl minkštas vanduo yra geresnis pasirinkimas. Kietas vanduo – tai vanduo, kuriame gausu ištirpusių mineralų, ypač kalcio ir magnio.

Meilė iš pirmo žvilgsnio – taip būtų galima apibūdinti verslininkės, deimantų namų įkūrėjos Danos Ribas pirmąjį vizitą naujai įsigytuose namuose Korfu saloje. Aukštos lubos, didelis žydra spalva spindintis baseinas ir vaizdas į jūrą – visa tai suviliojo moterį paversti Graikijai priklausančią salą ne tik jaukiu atostogų kampeliu, bet ir namais. Dana pasakojo, kad anksčiau Korfu saloje ji lankydavosi gana dažnai.

Kėdainiuose gyvenančiai Ritai Jučienei darbštumo galėtų pavydėti ne vienas. Moteris į savo rankas paėmusi senus, rodos, jau nereikalingus ir nenaudingus baldus, kuriuose kiti nemato jokio grožio, pavertė juos tikrais šedevrais. Moteris atnaujino seną komodą ir ąžuolinę spintą, kurias įsigijo iš interneto. Įdėjusi daug darbo, rūpesčio ir meilės ji juos pavertė į tikras grožybes. Ieškojo baldų sodybai Rita atskleidė, kad poreikis naujiems baldams atsirado tuomet, kai ji įsigijo sodybą.

Lietuviai daug kur yra žinomi už savo darbštumą ir nagingumą, o prie šių savybių pridėjus dar ir kūrybiškumą – pavyksta pamatyti tai, ko kitur neišvysi. Vienas tokių pavyzdžių yra klaipėdietės Aušros Eidininkienės senas naktinis staliukas, kurį moteris panaudojo antrą sykį ir iš jo sukūrė katės namelį. Aušra pasakojo, kad jos augintinis namuose yra labai mylimas, dėl to ji stengėsi sukurti jam tokią buveinę, kurioje būtų malonu būti.

Vilniaus senamiestyje, tarp Rotušės ir Vilniaus arkikatedros galima atrasti nepaprastai elegantišką ir subtilia prabanga pasižymintį 90 kv. m. butą. Pro jo langus išvysite patį ryškiausią Vilniaus simbolį – Gedimino pilies bokštą. Šiems namams interjerą kūrusi architektūros ir interjero studijos „Prusta“ interjero dizainerė Eglė Prunskaitė-Braziulė pakvietė skaitytojus kartu su ja mintimis pasivaikščioti po šiuos namus, savo žodžiais apibrėždama ir parodydama kiekvieną svarbų namų elementą.

Lietuvoje vanduo, tiekiamas tiesiogiai į gyventojų namus, dažniausiai yra saugus vartoti be papildomo paruošimo. Vanduo, skirtas geriamajam naudojimui, paprastai išgaunamas iš giliųjų požeminių sluoksnių. Tokie vandeningieji horizontai yra apsaugoti nuo paviršiaus taršos, todėl tiekiamas vanduo dažnai pasižymi geromis mikrobiologinėmis ir cheminėmis savybėmis.

Į modernų operos solisto Kipro Petrausko butą tarpukariu premjerų švęsti susirinkdavo kultūrinis Lietuvos elitas. Salone jie susėsdavo ant raudonmedžio baldų, iš dailių servizų gurkšnodavo arbatą, klausydavosi, kaip šeimininkas skambina „Grotrian Steinweg“ firmos pianinu ir bendraudami žvalgydavosi į K. Sklėriaus ar A. Varno paveikslus ant sienos. Žinomo dainininko butas yra pastate, kur ilgus metus veikia Kauno miesto muziejaus Miko ir Kipro Petrauskų skyrius.

Dauguma žmonių, kai jų seni baldai išeina iš mados, skuba įsigyti naujų, šiuolaikiškesnių baldų. Tačiau uteniškė Vilma Rutkauskienė pasirinko kitokį kelią. Užuot atsisakiusi senų prieškambario baldų, ji nusprendė juos atnaujinti ir visiškai transformuoti jų išvaizdą. Naujienų portalui tv3.lt moteris pasakoja, kad mintis atnaujinti senus prieškambario baldus kilo tada, kai pradėjo ieškoti naujų baldų, tačiau nerado nieko, kas atitiktų jos viziją.

Pravėrus interjero dizainerės vilnietės Jurgos Plette-Gomes namų duris galima nusikelti į tikrą aukštosios kultūros oazę. Pirmiausia, akys krypsta į spalvas, kurios Jurgos namus švelniai apgaubia jaukumu. Tuomet žvilgsnis pereina prie kruopščiai parinktų detalių, kurios mena paslaptingas istorijas, o galiausiai, pro langus galima pamatyti terasą, kuri leidžia trumpam pamesti laiko ir erdvės pojūtį. Kviečiame mintimis pasisvečiuoti po 60 kv. m. Jurgos butą Vilniaus Žvėryno mikrorajone.

Daugelis pamatę auksarankės 34-erių vilnietės Vainoros Blaškevičiūtės darbus negali atitraukti nuo jų akių. Moteris gyvenime atrado širdžiai mielą darbą – ji vienoje rankoje laikanti dažų kibiriuką, o kitoje teptuką naujam gyvenimui prikelia ne vieną dešimtmetį skaičiuojančius baldus. Visgi, pradėkime viską nuo pradžių. Užsiimti senų baldų naujinimu Vainora niekuomet neketino ir neplanavo. Ji šią veiklą atrado visiškai atsitiktinai.

Turbūt daugelis kartas nuo karto pasvarsto, ką reiškia gyventi dvare. Šį jausmą gerai žino 51-erių sutuoktinių pora Jurga ir Valdas Statulevičiai, kurie prieš kelis metus ryžosi žadą atimančiai avantiūrai, – pardavė savo 100 kv. m. namą Vilniuje, Antakalnyje ir įsigijo Dapkiškių dvarą Alytaus rajone.   Nors šis sprendimas būtų galėjęs nustebinti daugelį, tačiau savo minties pasisekimu Valdas visuomet tikėjo. Tik štai žmoną Jurgą įtikinti jam užtruko laiko.