Sveikatos DNR

Vilnietis Andrius skaičiuoja, kad sinusitu sirgo kelis dešimtmečius, galiausiai jį teko operuoti, bet vieno karto nepakako – visiškai neseniai jam buvo atlikta dar viena operacija.

Kiekvienas, tiek suaugęs, tiek vaikas, galime skrandyje turėti bakteriją, žinomą pavadinimu helicobacter pylori. Ši bakterija, jei yra negydoma, gali pradėti ardyti skrandžio sieneles – galiausiai tai sukelia lėtinį gastritą, opaligę, vėžį. Daugiau apie šią bakteriją ir jos sukeliamus pavojus naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ pasakoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir Kauno klinikų profesorius, gastroenterologas Laimas Jonaitis.

Ruduo ir žiema Lietuvoje tradiciškai yra laikas, kai matome mažiau saulės šviesos – būtent dėl to šis metas yra itin palankus imtis įvairių odos – tiek gydomųjų, tiek estetinių – procedūrų. Šįkart daugiau apie būtinas patikras, pasitaikančius susirgimus, odos grožį ir jos sveikatą naujienų portalo tv3.lt studijoje pasakoja estetinės dermatologijos klinikos „Sugihara“ gydytojai dermatovenerologai, trichologai Gintarė Ulianskaitė ir Tadas Raudonis.

Paauglystėje angina sirgusi Brigita Guobė susirgo inkstų uždegimu, kuris tapo lėtiniu ir neišgydomu, o galiausiai prireikė net inkstų transplantacijos. Dabar asociacijos „Gyvastis“ narė, tarptautinės kategorijos kačių teisėja, felinologė Brigita Guobė sako jau patyrusi keturias transplantacijas.

Ruduo – laikas kai virusai ir bakterijos gali lengviau plisti, o ne taip seniai praūžus kokliušo protrūkiams, mat kai kurie tėvai nuo jo nebeskiepija vaikų, gydytojai atkreipia dėmesį, kad ir nuo kitų ligų labai protinga būtų pasiskiepyti ilgai nedelsiant, nes niekada nežinai, kaip tau pasiseks įveikti infekciją. Jau ne vienerius metus rekomenduojama skiepytis nuo sezoniškai rudenį ir žiemą sparčiau plintančio gripo.

Saulės aktyvumas pasiekė piką, todėl vis dažniau girdime ne tik apie vyraujančias geomagnetines audras ar net Lietuvoje išvystame Šiaurės pašvaistes – daug diskusijų kyla apie tai, ar magnetinės audros veikia sveikatą. Atsakymą į daugeliui ramybės neduodantį klausimą naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ pateikė Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas prof. habil. dr. Julius Kalibatas.

Lietuvos gydytojai vyksta į tas Ukrainos vietas, kur jokia kita medicinos pagalba nepasiekia. Šeimos gydytojas, rezervo karininkas, Blue/Yellow savanoris, medicininės veiklos koordinatorius Skirmantas Krunkaitis sako, kad net po kelių vizitų galima pamatyti didelį pokytį. Žmonės, atėję pagalbos pas gydytojus savanorius, pasakoja baisias savo istorijas: dalis jų matė, kaip žūsta artimieji, kiti patys patyrė kankinimų, smurto ar prievartos.

Inkstų ligos dažnai vadinamos tyliosiomis, o tai reiškia, kad paprastai šio organo neskauda, nebent pasireiškia itin rimti ir net gyvybei pavojingi susirgimai. Apie tai kaip pasitikrinti, ar jūsų inkstai normaliai funkcionuoja, kodėl svarbu gerti skysčius sportuojant ir kaip gydomos inkstų ligos, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ pasakoja Santaros klinikų nefrologas, Vilniaus universiteto docentas Laurynas Rimševičius.

Įpusėjus rudeniui dienos vis trumpesnės, dangų dažniau užtraukia debesys ir pasipila lietus, tad daugeliui norisi leisti šį laiką ramiau, dažniau būti namuose. Yra sakančių, kad žiema – ramybės laikas, kai reikia daugiau poilsio. O ar išties ilsimės ir miegame pakankamai laiko? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ pasakojo Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas prof. habil. dr.

Spalį minima tarptautinė psoriazės (žvynelinės) diena ir ši lėtinė liga Lietuvoje yra puikiai žinoma. Vis tik visuomenėje yra per mažai žinoma apie šios ligos gydymo būdus, ji vis dar yra apipinta mitais, sergantieji ne visuomet kreipiasi, o kartais net po kreipimosi nesulaukia tinkamo gydymo.

Netrukus Lietuvoje vėl bus pereinama prie žiemos laiko, vis tik žmogaus sveikatai toks rutinos pakeitimas gali būti ne tik nepatogus, bet ir ne juokais žalingas. Apie tai Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas prof. habil. dr. Julius Kalibatas pasakoja naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“. Pasak jo, japonų mokslininkas Joseph Takahashi dar 1997 m. rado cirkadinį geną, kuris reguliuoja cirkadinius ritmus.

Sporto medicinos gydytojas Kęstutis Linkus lydi sportininkus į olimpines ir paralimpines žaidynes, jis su paralimpine rinktine dirbo Tokijo ir Paryžiaus žaidynėse, yra buvęs ir Londone vykusiose žaidynėse.

Patinimai veido srityje ir kitose kūno vietose ar susidaręs celiulitas gali būti signalas, kad atėjo metas imtis gyvenimo būdo pokyčiams. Kai kuriems žmonėms norint atsikratyti kai kurių estetinių problemų pakanka padaryti tik vieną dalyką – vartoti kuo mažiau druskos. Kaip sau padėti ir sumažinti patinimus, kaip atsikratyti celiulito naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ pasakoja kvalifikuota masažuotoja ir masažuotojų mentorė Karina Mikailova.

Kai kurios estetinės problemos gali būti signalais, kad metas esminiams gyvenimo pokyčiams. Tokiomis yra patinimai, tiek veido, tiek ir kitose kūno vietose, ar celiulitas. Kaip sau padėti ir sumažinti patinimus, kaip atsikratyti celiulito naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ pasakoja kvalifikuota masažuotoja ir masažuotojų mentorė Karina Mikailova. „Dabar, kuo toliau, tuo dažniau žmonės skundžiasi tinimais įvairiose kūno vietose.

Gydytojai psichiatrai atvirai pasakoja, kad šiais laikais dažniau susiduria su tokiomis psichikos sveikatos būklėmis kaip psichozė. Gydytojas psichiatras ir Vilniaus psichikos sveikatos centro direktorius Martynas Marcinkevičius sako, kad kartais psichozę gali sukelti ir vienkartinis draudžiamų cheminių medžiagų vartojimas.

Lietuvoje nėra ugnikalnių ar žemės drebėjimų, vis tik grėsmių sveikatai yra nemažai. Vienos yra tokios, kurioms išskirtinai ruošiasi valstybė, pavyzdžiui, elektros tiekimo sutrikimams ar kibernetinėms atakoms, tačiau kiekvienuose namuose turėtų būti sukomplektuota ir paruošta išsinešti vaistinėlė. Jos tikslas – kaip įmanoma greičiau gebėti sau ir artimiesiems suteikti ambulatorinę pagalbą.

Šiemet – gerokai daugiau kokliušo atvejų, nei ankstesniais metais, o rudenį, panašu, užsikrėtimų bus dar daugiau ir ne tik šia infekcija. Prieš keletą metų kilus tymų protrūkiui, tapo akivaizdu, kad vaikiškos infekcijos ir suaugusius guldo į ligoninę. „Kokliušas, kaip infekcija, ji mėgsta sezoninius pakilimus laiko prasme, kas 3, 5, 7 metai infekcija vis duoda suprasti, kad ji yra. Tam įtakos, aišku, turėjo ir skiepijimo apimtys.

Gali atrodyti, kad įsitvirtinant naujoms priklausomybėms įvairioms psichoaktyvioms medžiagoms Lietuvoje alkoholizmas keliauja į antrą planą ir nebėra tiek išplitusi priklausomybės liga. Vis tik kasdien nuo šios priklausomybės žmones gydantys ekspertai su tuo nesutinka.

Vasarą norisi daugiau laiko aktyviai leisti lauke, vis tik ne visada poilsis baigiasi taip, kaip norėtųsi. Kada kaulų lūžiai tampa pavojingais ir kuriais atvejais moterims reikia pasitikrinti dėl kitos ligos? Dažniausiai vasarą aktyviai leidžiant laiką nukenčia galūnės. Vis tik, traumos būna įvairių rūšių ir priklausomai nuo jų sudėtingumo sprendžiama, ar reikia operacijos.

Vasarą vienas aktualiausių klausimų, ypač moterims, yra celiulitas ir kaip su juo galima kovoti. Net 98 proc. moterų teigia, kad turi celiulito ir jo gėdijasi. Celiulito labiausiai pažeidžiamos vietos yra šlaunys, tačiau jo pasitaiko ir ant pilvo bei rankų. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ laidos vedėja Erika Fuks apie celiulitą ir kokiais būdais galima jo atsikratyti, kalbino kvalifikuotą masažuotoją ir masažuotojų mentorę Kariną Mikailovą.

Lytiškai plintančios ligos Lietuvoje vis dar yra tokios, apie kurias gėda ne tik kalbėti, bet ir kreiptis į medikus, pastebi gydytojai. Dėl to kai kurių lytiškai plintančių ligų Lietuvoje pagal statistiką registruojama ir nustatoma gerokai mažiau kaimyninėse šalyse, o tai reiškia tik vieną: žmonėms jos arba nediagnozuojamos, arba diagnozavus – neregistruojamos.

Plaučių uždegimas lieka viena dažniausių mirties priežasčių Lietuvoje ir 2023 m. tai buvo 9-a visų Lietuvoje tais metais mirusių vyrų ir 11-a moterų mirties priežastis. Nors atrodytų, kad ši liga yra puikia pažįstama, dėl jos klastingumo išgydyti žmogų pavyksta ne visuomet.

Kai kurios ligos jau puikiai buvo žinomos dar prieš Antrąjį pasaulinį karą, rasta būdų jų saugotis, vis tik ir dabar jos išlieka aktualios, viena tokių – stabligė. Pakanka šiek tiek susižeisti, tarkim, dirbant darže, ir rizikuojate itin rimtai susirgti.

Gimdos kaklelio vėžys, deja, bet dar labai dažna onkologinė liga, kuria suserga moterys. Ir nors nuo jos gali apsaugosi skiepas, ne visos moterys apie jį žino ir suskumba skiepytis, nes mano, kad, jei to nepadarė paauglystėje, po to naudos nebebus. Profesorė tokią nuomonę paneigia.

Masažas – dažnam žmogui yra maloni patirtis, vis tik, ne visada pavyksta tam rasti laiko ir pinigų. Pasirodo, tinkamai įvaldžius technikas, masažą sau galima pasidaryti ir patiems, pasirinkus patogiausią laiką ir tam visiškai neišlaidaujant.

Širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis Lietuvoje. Jau kuris laikas žinoma, kad rizikos veiksniai, kurie gali paskatinti širdies ir kraujagyslių ligas yra rūkymas, nekontroliuojamas aukštas kraujospūdis, nutukimas ir t.t., bet dabar yra nustatytas dar vienas naujas rizikos veiksnys, dėl kurio rekomenduojama pasitikrinti.

Tuberkuliozė yra klastinga liga, galinti įsitvirtinti ne tik plaučiuose, bet ir kituose organuose, tarkim, per kraują sukėlėjai gali patekti į kaulus ir sąnarius, akis, odą, virškinimo sistemą, šlapimo sistemą, krūtinės ląstą. Kauno klinikų filialo Romainių ligoninės Pulmonologas plaučių gydytojas Virginijus Meškinis naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ pasakoja, ką naudinga žinoti apie šią klastingą ligą ir kaip dažnai reikėtų pasitikrinti profilaktiškai.

Dauguma žmonių žino, kas yra paauglystė, vis tik žmogaus raida po paauglystės nesibaigia ir laukia ne vienas sudėtingas etapas: išsikraustymas iš tėvų namų, tapimas suaugusiu, galimai vidurio amžiaus krizė, suvokimas, kad artėja senatvė. Kaip lengviau išgyventi šiuos pokyčius ir prisitaikyti naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ pasakoja Vilniaus universiteto, Filosofijos fakulteto, psichologijos instituto docentas Antanas Kairys.

Galvos smegenų traumos ir ligos yra vienos pavojingiausių, nes jas patyrus žmogus gali tapti visiškai neveiksnus: atrodytų, net jei fiziškai žmogus ir yra pajėgus reabilituotis, bet jei jis nebesupranta, ką jam sako gydytojas, padėti tampa kur kas sudėtingiau.

Lietuvą jau užplūdo karščiai, kurie daliai žmonių yra itin pavojingi: perkaisti galima ne tik būnant saulėje, bet ir namuose. Naudinga įsidėmėti ženklus, kuriuos siunčia organizmas, kai karštis alina per stipriai, ir žinoti, kada metas kreiptis į medikus. Daugiau apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ pasakoja Lietuvos šeimos gydytojų asociacijos prezidentas, profesorius, habilituotas mokslų daktaras Julius Kalibatas.

Kraujagyslių sistemos ligos gali turėti įvairiausių simptomų, tik štai viena jų būklė, išsiplėtusi kraujagyslė pilvo aortoje, kitaip vadinama pilvo aortos aneurizma, paprastai nei skauda, nei kaip nors kitaip duoda apie save žinoti. Būtent dėl to pilvo aortos aneurizma vadinama tyliąja žudike: jai plyšus ne visada žmogus spėja pasiekti ligoninę ir gauti pirmąją pagalbą.

Apie kai kuriuos sveikatos sutrikimus, pavyzdžiui, skausmą tuštinantis ar išmatose pastebimą kraują, nepatogu kalbėti net su gydytoju, tačiau pastebėjus šiuos simptomus svarbu kuo greičiau vykti išsitirti, nes jie gali išduoti vėžį. Apie storosios žarnos, dar vadinamą kolorektalinį, vėžį naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ pasakojo Nacionalinio vėžio instituto onkologė chemoterapeutė Edita Baltruškevičienė.

Erkės Lietuvoje platina ne vieną susirgimą. Bet jei nuo viruso – erkinio encefalito – dar galima pasiskiepyti, tai nuo bakterinės infekcijos – Laimo ligos – ne. Santaros klinikų infekcinių ligų gydytoja Daiva Radzišauskienė pasakoja daugiau, kokiais simptomais ši liga pasireiškia. Laimo liga yra erkių platinama bakterinė infekcija: ja susergama, kai į žmogaus kraują patenka borelijos – bakterijos, sukeliančios šį susirgimą.

Lietuvoje daugybė gyventojų skundžiasi nugaros skausmais arba surakinta nugara, sako reabilitologė Brigita Paulienė. Pašnekovė apgailestauja, kad nors galima problemų su nugara ir juosmeniu išvengti, vis tik retas ima rūpintis savo kūnu laiku. Kaip išvengti kūno, ir ypač nugaros, juosmens skausmų, kodėl judesys būtinas kasdien ir kaip jis naudojamas net ir gydymui ar pooperaciniam sveikimui, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ pasakoja reabilitologė Brigita Paulienė.

Širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė Lietuvos gyventojų mirties priežastis, deja, akivaizdu, kad šių ligų paplitimas pirmiausia siejamas su gyvenimo būdu.

Lėtinis nuovargis, atrodo ne toks akivaizdus ir pavojingas, kaip, tarkim, kojos lūžis, vis tik jis iš esmės blogina žmonių gyvenimo kokybę ir savijautą, o ilgainiui gali prasidėti ir daugybė kitų ligų.

Venų varikozė pirmiausia asocijuojasi su estetine problema: itin ryškiai matomos išsiplėtusios venos. Kraujagyslių chirurgas Nerijus Bičkauskas sako, kad ši liga kur kas klastingesnė. Plika akimi matomos venos yra tik dalis problemos, nes iš tiesų yra besivystančio giliųjų venų nepakankamumo požymis, o tai gali baigtis net mirtimi.

Kai kurie sveikatos sutrikimai, tokie kaip kraujavimas ar skausmas tuštinantis, žmonėms Lietuvoje yra nepatogios kalbėti temos net ir gydytojo kabinete. Jurgitai buvo diagnozuotas piktybinis navikas tiesiojoje žarnoje, tam reikėjo ne vienų metų gydymo ir dabar moteris siunčia žinią visiems: skubėkite pasitikrinti, jei yra, kas jums kelia nerimą.

Noras turėti gražų ir sveiką veidą ne visuomet baigiasi laimingai, jei žmogus tam pasirenka abejotinos kvalifikacijos grožio specialistus ir neturi saiko. Deja, kai kurios procedūros pacientams, kurių didesnė dalis – moterys, baigiasi itin liūdnai. Apie tai, kaip rūpintis savo oda, kokios procedūros yra saugios ir kokios kvalifikacijos medikai gali leisti įvairias injekcijas naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ komentuoja Santaros klinikų gydytojas dermatovenerologas Tadas Raudonis.

Įvairių keistų, neįprastų ar net intymių sapnų reikšmės aiškinamos skirtingai – galima rasti įvairiausių versijų, ką reiškia vienas ar kitas sapnas. Tačiau ar kada susimąstėte, ką reiškia intymūs ar keisti sapnai? Apie tai, ką reiškia sapnai ir kokia jų tikroji reikšmė, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ kalbėjo egzistencinės terapijos praktikas dr. Justinas Grigas.

Pavasarį organizmas yra kiek pasilpęs po žiemos, trūksta vitaminų, dažnais atvejais tenka vis dar atsigauti nuo ligų, kuriais sirgta šaltuoju metų laiku. Be to, ir pavasarį infekcijos ir bakterijos niekur nedingsta, tad sergamumas neslūgsta.

Ką reiškia sapnai, kodėl sapnuojame ir kokios realios naudos galime iš jų gauti, ar galime sužinoti sapnų reikšmę ir kodėl kai kurie išvis nesapnuojame, apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ komentuoja egzistencinės terapijos praktikas, dr. Justinas Grigas.

Knarkimas – ne tik medicininė, bet ir socialinė problema, galinti paskatinti net ir poros skyrybas. Vis tik, ausų, nosies ir gerklės gydytojas Darius Rauba pasakoja, kad yra paprastų būdų, kaip galima atsikratyti ar bent sumažinti knarkimą.

Knarkimas – nemaloni problema, kankinanti milijonus žmonių pasaulyje. Tai ne tik medicininė, bet ir socialinė problema, tampanti net skyrybų priežastimi. Tačiau labai svarbu žinoti, kad knarkimas taip pat gali išduoti klastingą ligą – miego apnėją. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ ausų, nosies ir gerklės gydytojas Darius Rauba pasakojo, kad knarkimą gali sukelti daugybė veiksnių.

Knarkimas – ne tik medicininė, bet ir socialinė problema, galinti paskatinti net ir poros skyrybas. Vis tik ausų, nosies ir gerklės gydytojas Darius Rauba atkreipia dėmesį, kad knarkimas gali rodyti ir itin pavojingą ligą.

Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, kai kurias ligas rasti retas ligas yra iššūkis. Pirmiausia dėl to, kad tokių ligų yra tūkstančiai, o simptomai dažnai gali būti nespecifiniai ir paprasti. „Nustatyti retą ligą Europoje trunka apie 4–6 metus, o JAV net nuo 4 iki 8 metų gali užtrukti retos ligos nustatymas nuo pirmo kreipimosi, pirmų simptomų, iki kol ji yra diagnozuojama“, – sako Kauno klinikų Retų ir nediagnozuotų ligų koordinacinio centro koordinatorė, doc. Rūta Navardauskaitė.

Lietuvoje kraujotakos sistemos ligos išlieka pagrindine mirties priežastimi. Viena iš lėtinių ligų, kuri gali pasibaigti net insultu, yra arterinė hipertenzija, t. y., ilgalaikis arterinio kraujospūdžio padidėjimas. Nors atrodo, kad ši liga dažniau pasitaiko garbingo amžiaus pacientams, deja, ja serga ir maži vaikai.

Lietuvoje kraujotakos sistemos ligos išlieka pagrindine mirties priežastimi. Viena iš lėtinių ligų, kuri gali pasibaigti net insultu, yra arterinė hipertenzija, t. y., ilgalaikis arterinio kraujospūdžio padidėjimas. Nors atrodo, kad ši liga dažniau pasitaiko garbingo amžiaus pacientams, deja, ja serga ir maži vaikai.

Tokia sunki liga kaip kepenų cirozė gali užklupti visiškai netikėtai, nes, kaip sako medikai, „kepenys nesiskundžia“. Alytiškė Daiva Benedikienė prisimena didžiulius sunkumus, kuriuos teko išgyventi susirgus Vilsono liga, kuri galiausiai komplikavosi kepenų ciroze – jos gyvybę išgelbėjo kepenų transplantacija.