Naujienų portalo laidoje „Sveikatos DNR“ hematologas, onkologas chemoterapeutas Domas Vaitiekus papasakojo, kas sukelia anemiją, kaip laiku diagnozuoti šią ligą ir kodėl vien mityba pagerinti svarbių kraujo rodiklių jau nepavyks.
Vien maistu „gydytis“ nerekomenduoja
Veganams ir vegetarams geležies gavimas iš augalinių produktų yra galimas, tačiau dėl lėtesnio pasisavinimo jie turi rūpintis, kad jų mityba būtų subalansuota ir aprūpinta pakankamu kiekiu geležies.
„Žmogaus organizme yra apie 3-4 gramus geležies. Geležies stokos pagrindinė komplikacija yra anemija. Tai jeigu jau taip atsitiko, reikia įvertinti geležies stoką. <...> Jeigu mityba yra tikrai nepakankama, jeigu žmogus nevalgo tik mėsos, bet valgo ankštinių daržovių, grūdinių kultūrų, daržovių ir kitais būdais ta mityba yra pilnavertė, tai vien mityba kažin, ar galėtų būti anemijos priežastis.
Bet jeigu mes ten per daug labai sveikai gyvename, kas turbūt yra nesveika, visiškai akcentuojantis į kažkokius kraštutinumus, tai tada taip. Labai užkietėję veganai, tai jiems reikia tos geležies truputėlį papildomai, ką galima gauti su maisto papildais ir vitaminais“, – dėl mitybos ypatumų kylančias problemas vardijo D. Vaitiekus.
Didžiausią riziką susirgti mažakraujyste turi vaisingo amžiaus moterys, taip pat vaikai iki 5 metų, o didžiausioje rizikoje – vaikai iki 3 metų.
Tad konstatavus susirgimą D. Vaitiekus į tai ragina žvelgti atsakingai ir nebandyti geležies trūkumo kraujyje atstatyti vien tik sveikesne mityba.
„Kada jau išsivysto geležies stoka, tai vien mityba išspręsti yra labai sudėtinga ir ko gero net nelabai įmanoma. Su mityba mes turime taip maitintis, stengtis taip maitintis, kad taip neatsitiktų, bet tai ne visada mūsų valioje. Tai jeigu taip atsitiko, reikia įvertinti tą geležies stoką.
Ta geležies stoka turi stadijas ir mes galime matyti tam tikrais tyrimais, kad jau yra geležies stoka, bet dar nėra anemijos. Tada mes galime įsikišti ir galbūt to gydymo agresyvumas gali skirtis: kartais užtenka nežymiai kažką pakoreguoti, o kartais, jeigu anemija labai progresuoja, tai tenka griebtis ir tokių kardinalių priemonių kaip kraujo perpylimas, ko tikrai mes jau turėtume stengtis išvengti, tokių lėtinių situacijų atvejų kaip geležies stokos anemija“, – sakė D. Vaitiekus.
Kaip nustatomas geležies trūkumas?
Dažnu atveju įtarti geležies trūkumą yra gana sudėtinga. Simptomai iš esmės nesiskiria nuo bendro nuovargio, todėl juos galima sumaišyti su kitų vitaminų ar mikroelementų stygiumi.
Geriausiai geležies trūkumą žmogaus organizme įvertinti padeda ne bendri kraujo, o papildomi feritino tyrimai. Tuo tarpu jau diagnozavus ligą gydoma yra trimis būdais.
„Yra geriama geležis, lašinama geležis ir labiausiai kraštutinė priemonė – kraujo perpylimas. Tai viskas priklauso nuo kelių dalykų: kiek turime to geležies trūkumo ir kiek jis yra reikšmingas, nes jis pirmiausiai pasireiškia geležies atsargų sumažėjimu, kaip feritinas. Gal negalima sakyti, kad yra feritino sumažėjimas, nes tai yra geležies atsargų sumažėjimas, kurį mes matuojame feritinu.
<...> Klinikiniai tyrimai rodo, kad dalis žmonių jaučia tą geležies sumažėjimą, bet nebūtinai visi. Nes dalis vaikšto su feritinu, kuris yra arti nulio ir visai gerai jaučiasi, o kita dalis jau tikrai su tuo skaičiumi, kur mažiau 30 ir yra laikoma geležies stoka, jaučiasi priešingai“, – aiškino Kauno klinikų gydytojas D. Vaitiekus.
Tinklalaidės metu D. Vaitiekus atsakė, kaip dažnai medikams pavyksta rasti tikrąją priežastį, kodėl paciento kraujyje sumažėjo hemoglobinas. Susirūpinti rimčiau reikėtų tais atvejais, kai tai sukelia žmogaus kraujavimą iš vidaus.
„Dažniausiai tai yra visas mūsų virškinamasis traktas: skrandis, dvylikapirštė, plonoji ir storoji žarna – tai yra vietos, kur kraujuojant tas kraujas patenka, natūraliai iškeliauja, apvirškinamas, galbūt truputį tamsesnės išmatos tampa ir ne visada pastebima. Taip po lašelį, po lašelį gali būti ir reikšmingas netekimas. Tokiais atvejais pirmoje vietoje yra tiriamas virškinamasis traktas. Kas liečia moteris, labai rimtai turi būti žiūrimi ginekologiniai dalykai, o kai ir čia nerandame problemų, žiūrime įsisavinimą, atliekami skrandžio tyrimai ir čia labai svarbus bendradarbiavimas su gastroenterologais“, – teigė D. Vaitiekus.
Nustatyti anemiją gali šeimos gydytojas
Pasak laidos svečio, vartojant geležies preparatus būtina suprasti, kad yra maisto papildai su geležimi ir vaistiniai preparatai. Tad jeigu turima geležies stoka yra reikšminga, reikėtų pasitarus su savo gydytoju rinktis vaistinius preparatus. Tiesa, nutinka ir taip, kad organizmas kai kuriais atvejais gali blokuoti geležies įsisavinimą ir tada jau reikalingos intraveninės geležies injekcijos.
„Visus vaistinius preparatus žmonės turėtų vartoti tiktai gydytojui paskyrus. Jeigu nustatoma, kad yra anemija, ir šitoje vietoje tikrai šeimos daktaras yra pagrindinis sprendėjas. Hematologo ferodeficitinei anemijai kaip ir nereikėtų, čia kompetencija yra šeimos gydytojo, tai skiriamos geriamos tabletės, bet ne visada pavyksta.
Tikrai daug kas žino, kad su geležies tabletėmis būna įvairiai, nes atsiranda įvairūs virškinamojo trakto sutrikimai, netoleravimai ir daug būna problemų, ir pasiekti tą norimą efektą ne visiems pacientams pavyksta. Kai kuriems pacientams to iš viso neįmanoma pasiekti dėl tam tikrų ligų ir priežasčių, nes ta geležis neįsisavina. Tu gali gerti, bet nieko nebus“, – sakė patyręs hematologas.
„Sveikatos DNR“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Laidą trečiadieniais 19 val. rasite TV3 televizijos YouTube kanale.
VISĄ LAIDOS ĮRAŠĄ RASITE ČIA:
