sveikatos dnr

Nors apie plaučių ir bronchų sveikatą kalbama vis dažniau, daugelis brandaus amžiaus vyrų vis dar linkę ignoruoti varginančius simptomus. Atsiradęs kosulys, dusulys ar švokštimas dažnai nurašomi amžiui arba ilgalaikiam rūkymui, o pas gydytojus patenka tik po artimųjų paraginimų. Laidoje „Sveikatos DNR“ apsilankiusi gydytoja-alergologė, klinikinė imunologė, profesorė Laura Malinauskienė atskleidė pavojingą tendenciją tarp vyresnio amžiaus vyrų.

Atsivėrę socialinius tinklus matome, kiek daug galima aptikti įvairių valgymo įpročių ir kūno įvaizdį keičiančių tendencijų – siekį kasdienybėje surinkti kuo daugiau baltymų, įvairių dietų laikymąsi, o taip pat netgi vaistus, kurie žada žaibišką sulieknėjimą. Vis tik visos šios tendencijos – dietų kultūros dalis, kai kuriems tampanti priežastimi akistatos su valgymo sutrikimais.

Metus iš metų gajus mitas, jog diagnozavus astmą reikėtų saugoti plaučius, vengti fizinio krūvio ar net atleisti vaikus nuo kūno kultūros pamokų. Tačiau medikai atkreipia dėmesį, kad toks požiūris ne tik pasenęs, bet ir žalingas. Laidoje „Sveikatos DNR“ apsilankiusi gydytoja-alergologė ir klinikinė imunologė profesorė Laura Malinauskienė pabrėžė, kad fizinis aktyvumas sergantiesiems yra ne tik galimas, bet būtinas, o geriausias to įrodymas – aukščiausio lygio sportininkai.

Daugelis žmonių lengvą nosies užgulimą, dingusią uoslę ar pakitusį balsą linkę nurašyti paprastam peršalimui arba tiesiog nekreipia į tai dėmesio. Visgi specialistai perspėja: toks aplaidumas gali baigtis kur kas rimtesnėmis sveikatos problemomis, o viena jų – agresyvi astmos forma.

Santykių pradžia dažnai asocijuojasi su romantika ir aistra, tačiau visuomenėje pamažu keičiasi požiūris į lytinę sveikatą. Nors atviras pokalbis apie lytiškai plintančias infekcijas ar pasitikrinimą vis dar yra jautri tema, specialistai pastebi itin teigiamus pokyčius. Apie tai, kaip atrodo kasdienis darbas su lytiškai plintančiomis ligomis ir kokie įpročiai formuojasi visuomenėje, laidoje „Sveikatos DNR“ pasakojo asociacijos „Demetra“ konsultantas Kęstutis Rudaitis.

Visuomenėje vis dar gajus stereotipas, kad moterims pakanka tik lengvo tempimo, jogos ar mobilumo pratimų, o svorių kilnojimas – tai išskirtinai vyrų ar kultūristų sritis. Visgi šiuolaikinis mokslas ir reabilitacijos specialistai griauna šį mitą ir įspėja, kad vengiant jėgos treniruočių ilgainiui sau galima prisidaryti rimtų sveikatos problemų.

Įtempta dienotvarkė, stresas, socialiniai tinklai ir dar aibė priežasčių, kurios poilsį ir miegą nukelia į antrą planą – visi šie veiksniai lydėjo laidoje „Sveikatos DNR“ apsilankiusį sertifikuotą miego trenerį Vitalijų Majorovą. Jis sugebėjo pasipriešinti jį lydintiems veiksniams ir šiuo metu vadovaujasi strategija, kuri jam padeda bene kasnakt kokybiškai išsimiegoti.

Šiuolaikinis tempas, technologijos, socialiniai tinklai ir dar aibė priežasčių, kurios poilsį ir miegą nukelia į antrą planą – visi šie veiksniai lydėjo laidos „Sveikatos DNR“ pašnekovą, sertifikuotą miego trenerį Vitalijų Majorovą. Vis tik jis sugebėjo pasipriešinti jį lydintiems veiksniams ir šiuo metu vadovaujasi strategija, kuri jam padeda bene kasnakt kokybiškai išsimiegoti.

Paklausus, ar norėtumėte gauti 10 eurų dabar ar už valandos sulaukti 100 eurų apdovanojimo dažnas turbūt net nesusimąstytų. Bet ar tikrai? Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ neuromokslininkė dr.

Vakar, liepos 30 dieną, Seimo narys, politikas Antanas Nedzinskas prabilo apie jį kamuojančią diagnozę – miego apnėją. Tai sutrikimas, kurio metu kvėpavimas patampa paviršutinišku arba jis trumpam sustoja.  Politikas naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kad šia žinia nusprendė pasidalinti dėl Sveikatos apsaugos ministerijos pranešimo apie tai, kad miego apnėja sergantiems pacientams bus kompensuojama reikalinga medicininė įranga.

Nors skubančioje visuomenėje dažnas ieško greito būdo ar stebuklingo papildo, galinčio akimirksniu sugrąžinti energiją ir gerą nuotaiką, specialistai ragina atsigręžti į pamatinius dalykus. Pasirodo, geros savijautos paslaptis reikalauja ne brangių investicijų, o nuoseklumo. Laidoje „Sveikatos DNR“ apsilankiusi neuromokslininkė Justina Šidlauskaitė pasidalijo moksliškai pagrįstais būdais, kaip galima efektyviai pasirūpinti savo smegenimis.

Su svorio metimo sunkumais, spuogais, padidėjusiu plaukuotumu ar nereguliariu ciklu susiduria kas aštunta moteris, tačiau dažna net neįtaria tikrosios priežasties.   Apie tai, kas yra poliendokrininis metabolinis kiaušidžių sindromas (PMOS), ką išgyvena šį sutrikimą turinčios moterys bei kodėl nereikia pulti į neviltį išgirdus šią diagnozę, laidoje „Sveikatos DNR“ papasakojo gydytoja endokrinologė Ieva Auglytė.

Vilnietis fotografas Aleksandras Savickis – gyvas įrodymas to, kad Laimo liga yra pasikartojanti. Net du kartus per gyvenimą šia liga prasirgęs pašnekovas laidoje „Sveikatos DNR“ buvo atviras – po tokių potyrių dabar pasivaikščiojimų miške jis vengia, o į gamtą eina tik pasirūpinęs tinkama apsauga.

Nors gyvename technologijų amžiuje, o dirbtinis intelektas tampa kasdienybės dalimi, kol kas apie vaikų ir ekranų santykį tebėra kalbama kaip apie ydingą. Šiuo metu vyrauja įsitikinimas, kad ekranų naudojimas gali pakenkti vaiko elgesiui ir fizinei sveikatai, tačiau „Sveikatos DNR“ laidoje paaiškėjo, kad tinkamas ir tėvų prižiūrimas atžalų naudojimasis telefonu gali būti naudingas.

Vasara – ne tik atostogų, maudynių ir kelionių metas, bet ir sezonas, kai jaunos moterys vis dažniau ginekologams skundžiasi pasikeitusiomis išskyromis, niežuliu ar net sutrikusiu ciklu. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ gydytoja akušerė-ginekologė Justina Gailiušienė sako, kad tokiais atvejais nebūtinai kalbame apie rimtas infekcijas. Kartais pakanka žinoti, ką turėti vaistinėlėje, kad išvengtumėte nemalonių pojūčių kitose šalyse ar po maudynių.

Sparčiai populiarėjantis genetinis tyrimas kelia įvairių diskusijų. Laidoje „Sveikatos DNR“ kalbėjo genetikas, medicinos mokslų daktaras Vaidas Dirsė atskleidė, ką šis tyrimas nustato, kokia jo nauda ir kur jį galima atlikti. Laidos svečias tikino, kad genetinis tyrimas padeda nustatyti žmogaus privalumus ir trūkumus, o jo metu pateikiamos individualios rekomendacijos. Vyras taip pat pasakojo, kad genetinis tyrimas leidžia įvertinti vėžio riziką organizme.

Dažnai girdime, kad suvalgę saldumynų galime greitai pasijausti geriau. Tačiau laidoje „Sveikatos DNR“ viešėjęs gydytojas dietologas Edvardas Grišinas tikino, jog toks įpročių susiformavimas atsiranda dėl išorinių veiksnių ir nebūtinai yra teisingas. Vyras atskleidė, kodėl per PMS norisi saldumynų ir kaip su saldėsiais palaikyti sveiką santykį. E. Grišinas sutiko, kad dalis potraukio griebtis ledų ar šokolado per PMS yra suformuota išorinių veiksnių.

Laidoje „Sveikatos DNR“ genetikas, medicinos mokslų daktaras Vaidas Dirsė atskleidė papildą, kuris, vartojamas gerinti ir ilginti gyvenimo trukmę. Vyras taip pat paminėjo daugeliui gerai pažįstamą – išmanųjį laikrodį. Jis atskleidė, kodėl šis prietaisas naudingas šiuolaikinio žmogaus kasdienybėje.  V. Dirsė pabrėžė, kad į viską žiūri per mokslo prizmę ir skatino nepasikliauti reklamomis, o atkreipti dėmesį į mokslinius tyrimus.

Masažo specialistė Karina Mikailova laidoje „Sveikatos DNR“ atskleidė paprastą būdą, kaip namų sąlygomis atlikti nugaros skausmą mažinantį masažą. Moteris tikino, kad kasdien skyrus bent 5 minutes sau, savijauta gali gerokai pagerėti. Susidūrus su skausmu, K. Mikailova ragino atlikti tempimo pratimus. Taip pat žmonėms, kenčiantiems nuo nugaros skausmų, rekomenduojama užsiimti joga, tačiau svarbu nepersistengti, kad būklė nepablogėtų.

Lietuvoje šylantys orai ir gražios dienos kviečia gyventojus džiaugtis saule, būti lauke. Dažnai žmonės renkasi tai daryti šalia vandens telkinių, kur galima atsigaivinti, smagiai praleisti laiką, tačiau visada reikėtų prisiminti ir vandens pavojus. Apie plaukimą, pramogas bei pavojus vandenyje ir tai, kaip jų išvengti, laidoje „Sveikatos DNR“ papasakojo plaukimo trenerės, skendimo prevencijos iniciatyvos „Plaukti neskęsti“ autorės Simona Sigariova ir Žana Skridlienė.

Ilgai ir sveikai gyventi – kiekvieno žmogaus tikslas. Sparčiai populiarėjanti ilgaamžiškumo tema sulaukia vis daugiau dėmesio. Tačiau ar visi žino, ką šis apibrėžimas reiškia ir kaip siekti kuo ilgesnės gyvenimo trukmės? Laidoje „Sveikatos DNR“ apie tai kalbėjo genetikas, medicinos mokslų daktaras Vaidas Dirsė. Laidos svečias patikslino ilgaamžiškumo terminą ir atskleidė, kokie yra svarbiausi jo elementai.

Lašas po lašo ir akmenį pratašo – visiems gerai žinoma ir šimtus kartų girdėta patarlė. Šią išmintį taip pat galima pritaikyti kalbant apie tylią, neretai be įspėjamųjų ženklų pasireiškiančią kepenų cirozės ligą, kurios vienas dažniausių sukėlėjų – nesaikingas alkoholio vartojimas. Šįkart laidoje „Paimk gyvenimą į savo rankas“ buvo gvildenama kepenų cirozės tema – jos priežastys, komplikacijos, keliamos grėsmės bei prevencija, iš kurios svarbiausia – alkoholio atsisakymas.

Turbūt nėra žmogaus, kuris nežinotų, kad rūkymas kenkia sveikatai ir nesuprastų, kaip tai žaloja kūną. Tačiau, nors dėl rūkymo dauguma esame įspėjami jau vaikystėje, nemaža dalis žmonių ne tik bando parūkyti, bet ir tampa priklausomi. O kai kuriuos rūkymas gali veikti dar stipriau.

Lietuvoje daugiausiai gyventojų gyvybių pasiglemžia širdies ir kraujagyslių ligos, prie kurių atsiradimo smarkiai prisideda aukštas „blogojo“ cholesterolio lygis. Plačiau apie cholesterolį ir jo kiekio mažinimą tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ papasakojo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Arūnas Emeljanovas.

Ne paslaptis, kad Lietuvoje daugiausiai gyventojų gyvybių pasiglemžia širdies ir kraujagyslių ligos, prie kurių atsiradimo smarkiai prisideda aukštas „blogojo“ cholesterolio lygis. Šįkart laidoje „Sveikatos DNR“ apie cholesterolį ir jo kiekio mažinimą prabilo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Arūnas Emeljanovas.

Priklausomybė ekranams – ne vienam šiuolaikiniam žmogui pažįstamas terminas, vis dažniau siejamas su jaunosios kartos atstovais. Laidoje „Sveikatos DNR“ svečiavęsis Respublikinio priklausomybių ligų centro specialistas, gydytojas toksikologas Haris Jakavičius atskleidė, kad mėlynųjų ekranų žala paliečia vis jaunesnius vaikus, o dalis atsakomybės, pasak specialisto, tenka tėvams. Laidos svečias pasakojo, kad priklausomybės įvairioms medžiagoms bei ekranams vaikus veikia kur kas stipriau.

Visi žino apie alkoholio žalą organizmui ir grėsmę sveikatai, tačiau retas susimąsto, kokią didelę žalą jis daro virškinimo sistemai. Apie realius alkoholio pavojus ir tai, kas vyksta virškinimo sistemoje svaiginantis, laidoje „Sveikatos DNR“ papasakojo gydytoja gastroenterologė Evelina Ruibienė. Specialistė taip pat atskleidė ne vienam naudingų patarimų – kaip išvengti pagirių arba jas sušvelninti. Laidos viešnia paaiškino, kas vyksta žmogaus organizme kitą dieną po alkoholio vartojimo.

Nors dažniausiai kalbama apie alkoholio žalą kepenims, neigiamą poveikį jaučia visa virškinimo sistema – nuo burnos iki žarnyno. Apie tai, kokie yra realūs alkoholio pavojai ir kas virškinimo sistemoje vyksta svaiginantis, laidoje „Sveikatos DNR“ papasakojo gydytoja gastroentorologė Evelina Ruibienė. Jau kurį laiką yra kalbama apie tai, kad nėra „saugaus“ alkoholio kiekio.

Diskusijos dėl kanapių dekriminalizavimo ir legalizavimo Lietuvoje nesiliauja. Abi pusės pateikia konstruktyvius argumentus, tačiau ką apie tai mano medikai? Laidoje „Sveikatos DNR“ gydytoja toksikologė Gabija Mikulevičienė atskleidė specialistų požiūrį į šiuos sprendimus ir galimas rizikas. G. Mikulevičienė paaiškino, kuo skiriasi narkotikų legalizavimas ir dekriminalizavimas. Gydytoja įvardijo, kokią naudą priklausomybę turintiems asmenims gali suteikti dekriminalizacija.

Priklausomybė nuo ekranų – ne vienam šiuolaikiniam žmogui pažįstamas reiškinys, su kuriuo tenka susidurti. Laidoje „Sveikatos DNR“ svečiavosi Respublikinio priklausomybių ligų centro specialistas, gydytojas toksikologas Haris Jakavičius. Jis atskleidė, kad vis dažniau prie mėlynųjų ekranų praleidžiamas laikas skatina ne tik priklausomybę, kurią galima prilyginti kvaišalams, bet ir kelia didžiulį pavojų emocinei bei fizinei sveikatai.

Priklausomybė paveikia ne tik priklausomą žmogų, bet ir tuos, kurie yra aplink. Vaikystėje patirtos traumos ir sunkumai gali užprogramuoti žmogaus smegenyse „gelbėtojo“ vaidmenį, dėl kurio yra sunku palikti priklausomą asmenį. Apie tai, ką patiria kopriklausomi žmonės ir kaip tokiuose santykiuose nustatyti ribas, laidoje „Sveikatos DNR“ papasakojo blaivios gyvensenos ir laisvės nuo priklausomybių mentorius Eugenijus Šnipas.

Ekranų vartojimas atrodo tapęs norma – daugelis tarsi prilipę prie telefonų, savo laisvą laiką leidžia naršydami socialiniuose tinkluose ir žaisdami kompiuterinius žaidimus. Turbūt visi supranta, kad toks gyvenimo būdas nėra sveikas, tačiau daug kam yra sunku riboti ekranų vartojimo laiką.

Kalbant apie kraujagyslių ligas, viena dažniausiai pacientų atpažįstamų ir vizualiai matomų būklių – kojų išsiplėtusios venos. Kraujagyslių chirurgas Gediminas Vaitėnas TV3 laidoje „Sveikatos DNR“ pasakojo, kad venų varikozė yra ypač dažna liga visame pasaulyje. Manoma, kad iki trečdalio žmonių tam tikru gyvenimo laikotarpiu patiria venų nepakankamumo simptomus.

Cukrus – vienas dažniausiai vartojamų, bet kartu ir labiausiai kritikuojamu produktų. Gydytojas dietologas Edvardas Grišinas paaiškino, ką iš tiesų reiškia didelis saldumynų poreikis, kokią žalą gali sukelti per dažnas cukraus vartojimas ir ar pagrįstai jis vadinamas „baltąja mirtimi“. Apie visa tai jis pasakojo tinklalaidėje „Sveikatos DNR“. Kaip atskirti, ar tai priklausomybė cukrui, ar įprotis? Gydytojas teigė, kad potraukis cukrui gali būti siejamas su hormono leptino lygiu, kuris atsakin...

Galvodami apie priklausomybę alkoholiui dažniausiai įsivaizduojame jau dugną pasiekusius asmenis, tačiau neretai priklausomybė slegia ir iš pažiūros sėkmingus, laimingus žmones. Apie tai, kada alkoholis tampa problema, laidoje „Sveikatos DNR“ papasakojo blaivios gyvensenos ir laisvės nuo priklausomybių mentorius Eugenijus Šnipas.

Nors nėštumas turėtų būti vienas gražiausių laikotarpių moters gyvenime, kai kuriais atvejais besilaukiančios moters aplinka gali nuspalvinti šį laiką tamsiomis spalvomis. Apie tai, kaip ne tik artimųjų, bet ir kolegų bei medikų elgesys gali paveikti moters nėštumą, laidoje „Sveikatos DNR“ papasakojo akušerė, mokslininkė Alina Liepinaitienė. Anot specialistės, aplinka, kuri supa besilaukiančią moterį, turi didžiulę įtaką šiam laikotarpiui.

Turbūt daugelis yra girdėję, kad ką gauna besilaukianti mama, tą gauna ir mamos pilve besivystantis vaikutis. Deja, tos medžiagos neretai turi ir neigiamą ilgalaikį poveikį. Naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje „Sveikatos DNR“ akušerė Alina Liepinaitienė papasakojo apie savo patirtis su priklausomybes turinčiomis mamomis bei kaip gaunamos medžiagos paveikia augantį vaisių. Vaikelio laukimo laikotarpis kartais gali prailgti, ypač jeigu besilaukianti moteris turi priklausomybių.

Paauglystė – pagundų ir bandymų laikotarpis, kai norisi išbandyti viską, kas nauja ir populiaru tarp bendraamžių. Deja, kartais tokie pabandymai tampa priklausomybėmis, keliančiomis rimtus pavojus. Apie tai, su kokiomis pagundomis susiduria paaugliai, laidoje „Sveikatos DNR“ papasakojo gydytojas toksikologas Haris Jakavičius.

Reguliarus valgymas, pakankamas vandens kiekis ir paprastas požiūris į kasdienį mitybos racioną – tokia, pasak gydytojos dietologės, yra sveikatai palanki mityba. Nors daugelis ieško stebuklingų dietų ar vengia tam tikrų produktų, specialistė tikino – mūsų kūnas vertina paprastumą ir režimą, o didžiausia klaida yra praleisti valgymus.

Staiga pradėję slinkti plaukai, retėjanti sklastymo linija ar švytintis viršugalvis – daugeliui tai sukelia tikrą šoką. Tačiau, pasirodo, ne visada tai nulemia genetika ar amžius. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ dermatovenerologas Tadas Raudonis pasakojo apie dažniausias plaukų slinkimo priežastis, mitus ir tai, ką galima padaryti, kol dar nevėlu.

Naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje „Sveikatos DNR“ apsilankęs intervencinis radiologas Givi Lengvenis paaiškino rūkymo ir jo alternatyvų žalą organizmui, kaip tai gali tapti ir aneurizmos priežastimi. Nikotinas silpnina kraujagyslių sieneles, o tai didina aneurizmos riziką. G. Lengvenis aiškina, kad aneurizmą sunku atrasti.

Nėštumas dažnai yra laikomas svarbiausiu ir gražiausiu laikotarpiu moters gyvenime, tačiau būna situacijų, kai šį stebuklą lydi ne tik medicininiai iššūkiai, bet ir psichologinės, socialinės dilemos. Naujausioje „Sveikatos DNR“ laidoje akušerė, mokslininkė Alina Liepinaitienė pasidalijo jautriomis istorijomis, kuriose vaikelio laukėsi ne šeimai pasiruošusios moterys, o jaunos mergaitės ir priklausomybių turinčios nėščiosios.

Daugelio namuose kartu su šventiniais patiekalais neretai ant Kūčių stalo atsiranda ir alkoholio. Apie alkoholio sukeliamą „Švenčių širdies sindromą“ bei daromą žalą smegenims paaiškino naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje „Sveikatos DNR“ apsilankęs intervencinis radiologas Givi Lengvenis.  Anot G. Lengvenio, gausus alkoholio vartojimas sukelia širdies ritmo sutrikimus, o tada atsiranda vadinamasis „Švenčių širdies sindromas“ (angl.

Metams artėjant į pabaigą, svarbu ne tik apžvelgti, kas šiemet prisidėjo prie sveikatos stiprinimo, bet kas ją ir silpnino. Kaip mūsų kūną veikia įvairios priklausomybės, pasakoja kraujagyslių gydytojas intervencinis radiologas Givi Lengvenis. Nors kartais sakoma, kad vaistą nuo nuodo skiria tik dozė, gydytojas yra kiek kitokios nuomonės.

Tai, kad įvairios cheminės medžiagos, sukeliančios priklausomybę, veikia žmogaus smegenis, kraujagysles ir praktiškai visus kūno organus, medikams žinoma jau seniai. Intervencinis radiologas Givi Lengvenis pasakoja, kaip ir kokius skirtumus gydytojai pastebi apžiūrėdami pacientą.

Prasidėjus advento laikotarpiui ir žmonėms įnirtingai ruošiantis šventėms dažniausiai kalbame apie džiaugsmą, bendrystę, bendrą šventinę nuotaiką. Tačiau kai kuriems tai yra išbandymų metas, kai liūdesį ir vienatvę norisi nuslopinti imantis alkoholio ir kitų psichoaktyvių medžiagų.

Žmonėms maistas yra gyvybiškai būtinas, tačiau kartais esant tam tikriems sveikatos sutrikimams valgyti įprastai nebepavyksta. Badavimas iš esmės išderina visas organizmo funkcijas, pablogina fizinę būklę, gali paveikti smegenis ir galiausiai tapti mirties priežastimi. Daugiau apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ pasakoja Santaros klinikų, Hepatologijos ir gastroenterologijos skyriaus Mitybos sutrikimų ir prevencijos poskyrio gydytoja dietologė Gertruda Babravičienė.

Nenuilstamai šąlantis oras ir iškritęs pirmasis sniegas ne visiems žmonėms kelia teigiamas ir džiugias artėjančių švenčių emocijas. Kaip naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje „Sveikatos DNR“ aiškino egzistensinės psichoterapijos praktikas Justinas Grigas, perėjimas iš vasaros į rudens ir žiemos būsenas gali kaip tik iškelti blogus prisiminimus, o tai gali sukelti sezoninę depresiją. Anot specialisto, yra keletas būdų vartoti sezoninės depresijos sąvoką.

Trumpėjančios dienos ir vėstantys orai kai kuriems gali asocijuotis su jaukumu, kvapniomis žvakėmis ir arbata. Tačiau daug žmonių gali jausti visai kitokias emocijas – vienatvę, liūdesį, nerimą. Kaip su kylančiomis neigiamomis emocijomis tvarkytis? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ kalbėjome su egzistencinės psichoterapijos praktiku, dr. Justinu Grigu.