Keltu persikelti per Kuršių marias nuo birželio kainuos brangiau – Smiltynės perkėla dėl augančių veiklos sąnaudų didina bilietų kainas, pranešė bendrovė. Smiltynės perkėlos generalinis direktorius Mindaugas Čiakas sako, kad nuo metų pradžios keturis kartus padidėjus uosto žemės nuomos mokesčiui ir tonažo rinkliavai, įmonė priverstai kelti paslaugų įkainius. „Bendrovė nuostolingai dirbti negali“, – pranešime sakė jis.

Lietuvoje siūloma nepilnamečiams uždrausti dalyvauti visose loterijose – jie negalėtų įsigyti „Teleloto“, „Vikingų loto“, momentinių ir įvairių kitų loterijų bilietų. Jeigu Seimas tam pritars, loterijos bilietus galės pirkti asmenys nuo 18 metų. Dabar juos gali pirkti žmonės nuo 16 metų. Laimėjimai už anksčiau, iki įsigaliojant naujai tvarkai, įsigytus loterijos bilietus jiems būtų išmokami iki 2023 metų sausio 31-osios.

Klaipėdos miesto taryba ketvirtadienį pritarė 72 mln. eurų vertės koncesijos sutarčiai  dėl naujo daugiafunkcinio sporto ir laisvalaikio komplekso statybos. Ji bus pairašyta su Vilniaus statybų bendrovės „Eika“ įsteigta įmone „Partnerystės projektai septyni“ (PPS).  Klausimą tarybos posėdyje bandyta atidėti, tačiau balsuojant 24 narių nuomonės pasiskirstė tolygiai, tad lemiamu tapo mero Vytauto Grubliausko balsas, nulėmęs, jog apsispręsti dėl sutarties reikia ketvirtadienį.

Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (VERT) ketina aiškintis bendrovės „Ignitis“ kaip nepriklausomos tiekėjos siūlomą elektros kainodarą, sako jos pirmininkas Renatas Pocius. Pasak jo, VERT įžvelgia galimą „Ignitis“ piktnaudžiavimą savo padėtimi rinkoje.

Valstybė elektros vartotojams antrąjį šių metų pusmetį – nuo liepos iki gruodžio pabaigos – turėtų padengti iki 9 centų už kilovatvalandę (kWh) jų mokamos kainos, o minimalus tarifas, žemiau kurio nebus kompensuojama, turėtų siekti 24 centus, sako Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius.

Bent vienos rūšies pensiją praėjusių metų pabaigoje gavo 881,7 tūkst. Lietuvos žmonių, arba beveik kas trečias šalies gyventojas (31,5 proc.), rodo išankstiniai Statistikos departamento duomenys. Pensijų gavėjų skaičius per metus sumažėjo 4,3 tūkst. (0,5 proc.). Su senate susijusias pensijas gavo 664,2 tūkst., arba apie ketvirtadalį šalies gyventojų – tūkstančiui gyventojų teko 238 šių pensijų gavėjai. Didžiausią jų dalį (92,3 proc.

Kas penktas gyventojas Lietuvoje gyvena žemiau skurdo ribos, praneša Statistikos departamentas.  Skurdo riba siekia 483 eurus, o žemiau skurdo ribos gyvena apie 530 tūkst. Lietuvos gyventojų.  Skurdo rizikos lygis Lietuvoje 2021 m. sumažėjo 0,9 procentinio punkto, o absoliutaus skurdo lygis – 1,2 procentinio punkto Skurdo rizikos lygis 2021 m. šalyje sudarė 20 proc. ir, palyginti su 2020 m., sumažėjo 0,9 procentinio punkto. 2021 m. apie 560 tūkst.

Šiuo metu išsinuomoti būstą Vilniuje ir kai kuriuose kituose miestuose labai sunku. Nuomininkams tenka konkuruoti tarpusavyje taip keliant ne tik nusižiūrėtų namų, bet ir bendras nuomos kainas. Į šią problemą dėmesį atkreipė ir įmonės, investuojančios į nekilnojamąjį turtą (NT). Jos tikslingai ieško NT projektų, kuriuos nupirkę ketina siūlyti nuomininkams. Specialistai tikina, kad taip Lietuvoje susiformuos profesionali nuomos rinka, tačiau dėl to kainos dar didės.

Lietuva tarptautinėse kapitalo rinkose trečiadienį pasiskolino 650 mln. eurų, išleisdama 10 metų trukmės euroobligacijų emisiją. Tokios pat trukmės emisija paskutinį kartą išleista 2020 metais.   Už šią emisiją bus mokamos 2,125 proc. metų palūkanos, pranešė Finansų ministerija.   „Keičiantis centrinių bankų politikai ir įsibėgėjant palūkanų normų kilimui, naudojamės proga užsitikrinti finansavimą palankiomis sąlygomis.

Liko labai mažai laiko, kai galite sunaikinti seną automobilį ir gauti nuo 1 tūkst. iki 6 tūkst. eurų kompensaciją. Ją galėsite išleisti naujam ar naudotam mažai taršiam automobiliui, elektromobiliui, viešojo transporto bilietams, elektriniam paspirtukui ar dviračiui. Liko mažiau nei savaitė, kol galite tikėtis kompensacijos naujo automobilio įsigijimui, sunaikinę seną, taršią transporto priemonę. Iki birželio 1 d. 12.00 val. galima pildyti paraiškas gauti 1 tūkst.

Prezidentas Gitanas Nausėda mano, kad Lietuvoje yra geros sąlygos plėstis JAV technologijų milžinei „Meta“ (buvusi „Facebook“). Šalies vadovas „Meta“ delegaciją pakvietė atvykti į Lietuvą.

Paskutinį šių metų ketvirtį Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalu naudosis penkios įmonės iš Lietuvos, Estijos ir Lenkijos.  Terminalo operatorė „Klaipėdos nafta“ paskelbė baigusi 9,66 teravatvalandės (TWh) siekiančio jo pajėgumų skirstymą spalio–gruodžio mėnesiams. Tuomet SGD terminalą turėtų pasiekti 10 ne mažesnių kaip 138 tūkst. kubinių metrų krovinių.

Ekonomistai tikina, kad dabartinė infliacija kai kuriose valstybėse yra didžiausia per 40 metų. Tad neišvengimai turėsime susidurti su recesija, ekonomikos susitraukimu. Anot jų, tik tai padės sumažinti visų lūkesčius ir infliaciją.

Rusijos kapitalo įmonės nedalyvauja kaupiant Lietuvos valstybės naftos ir jos produktų atsargas, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė.  „Kalbant apie valstybės finansuojamą valstybės atsargų kaupimą, tokių (rusiško kapitalo – BNS) įmonių šiai dienai nėra. (...) Yra viena įmonė, kuri privalo kaupti tokias atsargas ir ji kaupia kaip privatus subjektas – privačiai, 60 dienų“, – trečiadienį Seimo Ekonomikos komitete sakė viceministrė.

Statybų bendrovei „Eikos statyba“ dėl pabrangusių žaliavų ir infliacijos gegužę nesutikus pasirašyti maždaug 40 mln. eurų vertės Vilniaus oro uosto išvykimo terminalo statybos sutarties, rangovo konkursas bus skelbiamas iš naujo.

Prezidentas Gitanas Nausėda paragino JAV informacinių technologijų gigantę „Google“ plėsti investicijas Lietuvoje, o jos vadovus pakvietė atvykti į šalį. „Šiandien Lietuva galėtų profesionaliai priimti ženkliai didesnes „Google“ investicijas – kibernetinio saugumo, kovos su dezinformacija, mokėjimų sistemų, programinės įrangos kūrimo, duomenų centrų ir kitose srityse“ – pranešime sakė G. Nausėda, Davose vykstančiame Pasaulio ekonomikos forume susitikęs su „Google“ viceprezidentu Karanu Bhatia.

Finansų ministerija nelinkusi pritarti siūlymui didinti metinės 45 tūkst. eurų apyvartos ribą, nuo kurios privaloma registruotis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtoju. Ji ragina palaukti geresnių laikų bei mokesčių pertvarkos. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas teigia, kad ši permaina būtų naudinga pagal verslo liudijimą dirbantiems gyventojams.

Dėl sutrūkinėjusių tiekimo grandinių bei išaugusių žaliavų kainų, kurioms įtakos turi ir sudėtinga geopolitinė situacija, prognozuojama, kad artėjantį rudenį laukia vienas brangiausių derlių. Numatoma, kad didės grūdų, jų produktų bei mėsos kainos. Lietuvoje maisto prekių krepšelis per mėnesį sudaro apie 15 proc. vidutinio atlyginimo, tad vidutines pajamas uždirbantiems gyventojams numatomas kainų šuolis labai didelės finansinės įtakos neturėtų padaryti.

Vidutinio darbo užmokesčio (iki mokesčių) atotrūkis tarp regionų šalyje pernai išaugo – jis siekė 324 eurus, arba 13,3 proc. daugiau nei 2020 metais (286 eurai), pranešė Statistikos departamentas. Didžiausias vidutinis darbo užmokestis iki mokesčių) 2021 metais buvo Vilniaus regione –1762,8 euro, per metus jis padidėjo 10,8 proc. Vidurio ir vakarų Lietuvos regione jis buvo 1439 eurai – 10,3 proc. didesnis.