Lietuvos verslas

Demontuojant elektros perdavimo linijas su Kaliningrado sritimi ir Baltarusija jau atlaisvinti 238 hektarai žemės, penktadienį pranešė tinklo operatorė „Litgrid“. Šiuo metu jau demontuota 99 km linijų ir 281 atrama. Iš viso planuojama išardyti 169 km linijų ir 545 atramas. Visus darbus planuojama užbaigti 2028 metų antroje pusėje. „Jau atlaisvinome 238 hektarus žemės, o tęsiant demontavimo darbus šis plotas išaugs iki 973 hektarų.

Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) nuosmukis trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su antruoju, buvo didžiausias iš 15-kos duomenis paskelbusių ES šalių, rodo išankstiniai Eurostato duomenys. Lietuvos BVP per ketvirtį smuko 1 proc.,  0,1 proc. nuosmukį fiksavo ir Prancūzija. Visose kitose duomenis paskelbusiose valstybėse ekonomika per ketvirtį augo – vidutiniškai 0,5 procento. Per metus – trečiąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai – Lietuvos BVP augo 2,3 proc.

Mobiliojo ryšio operatoriai nuo lapkričio 1 dienos privalės nedelsiant ir nemokamai informuoti klientus apie ryšio sutrikimus, skelbia Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT). „Sutrikus ryšiui gyventojams ir verslui svarbu žinoti, kas vyksta ir kada galima tikėtis paslaugos atkūrimo.

Vidutinės benzino, dyzelino ir suskystintos naftos dujų (SND) kainos penktadienio rytą Lietuvoje nežymiai padidėjo, pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Agentūros duomenimis, dyzelino kainos šalies degalinėse svyravo nuo 2,14 euro iki 2,376 euro, o vidutinė dyzelino kaina siekė 2,24 euro ir buvo 0,72 proc.

Europos Sąjunga (ES) turi mokslinį ir technologinį potencialą konkuruoti su Jungtinėmis Valstijomis bei Kinija, tačiau jo neišnaudoja, sako Europos Parlamento (EP) nariai Dainius Žalimas ir Vytenis Povilas Andriukaitis. Anot jų, valstybės narės pernelyg dažnai gina nacionalinius interesus, o bendri sprendimai stringa. Europarlamentarai svarsto, jog Europos konkurencingumą galėtų sustiprinti geriau veikianti bendroji rinka, daugiau investicijų į inovacijas ir pigesnė energija.

 „Lietuvos geležinkelių“ grupė (LTG) baigė beveik 500 mln. eurų vertės geležinkelio nuo Vilniaus iki Klaipėdos elektrifikavimo projektą. „363 kilometrų ilgio ruožas yra elektrifikuotas, jis iš esmės užbaigia mūsų pagrindinio geležinkelio koridoriaus (...) elektrifikacijos iniciatyvą. Įgyvendinus šį projektą, iš esmės padidinome elektrifikuotų linijų skaičių Lietuvos teritorijoje iki beveik 30 proc.

SBA grupės bendrovė „Utenos trikotažas“ per tris šių metų ketvirčius augino pajamas 2,4 proc. – jos siekė 15,3 mln. eurų, pranešė įmonė. Trečiąjį šių metų ketvirtį bendrovės pajamos augo 17,2 proc., o pelnas, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, padidėjo daugiau nei tris kartus. „Trečiasis ketvirtis mūsų sektoriuje tradiciškai būna stipresnis, tačiau šiemet svarbiausia ne sezoniškumas, o augimas, palyginti su praėjusiais metais.

Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako abejojanti, kad valdančiųjų ketinimai didinti kai kuriuos mokesčius ir taip surinkti daugiau pajamų į biudžetą siekiant mažinti fiskalinį deficitą duos laukiamų rezultatų. „Nuodėmių“ mokesčiai šio biudžeto projekto neišgelbės. Tą, matyt, reikia pasakyti iš karto, nes kalba eina apie tiktai nedidelę dalelę to deficito kompensavimo, kuris jau dabar yra numatytas.

Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse kitąmet pradės veikti JAV technologijų milžinės „Amazon“ palydovinis ryšys „Amazon Leo“, kuris bus orientuotas į verslus. Tačiau, kaip ir šiuo metu vienintelis šalyje veikiantis „Starlink“ ryšys, bus prieinamas ir individualiems naudotojams, penktadienį skelbia LRT. Kaip portalui teigė „Amazon Leo“ atstovas Baltijos šalyse Donatas Zaveckas, Latvijoje ir Lietuvoje „Amazon Leo“ turėtų pradėti veikti kitų metų balandį, Estijoje – liepą.

Lietuvos bendrajam vidaus produktui (BVP) trečiąjį šių metų ketvirtį augus lėčiau nei prognozuota, o per ketvirtį netgi  susitraukus, ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, jog spartaus ekonomikos augimo laikai baigėsi. „Trečiasis ketvirtis yra pirmoji kregždė, pirmasis įspėjimas, kad spartaus ekonomikos augimo laikai baigėsi“, – BNS sakė „Swedbank“ ekonomistas.

Lietuvos bankui (LB) paskelbus apie kai kurių didžiųjų komercinių bankų pažadą plėsti paslaugas regionuose, centrinio banko vadovas Gediminas Šimkus sako, kad grįžti prie buvusio banko skyrių veiklos modelio neįmanoma, nes jų paslaugos vis labiau keliasi į skaitmeninę erdvę. „Mes nekalbame ir neturime jokių iliuzijų, kad sugrįš senasis bankininkystės modelis, kuris buvo tada, kada dar ten nebuvo nei kompiuterių, nei interneto, ir viskas vyko fizine forma.

Nulupami zombiai, smegenų skystį primenantys gėrimai ir burnoje sproginėjantys saldainiai – šiemet Helovino skanėstų pasirinkimas gerokai platesnis nei tradiciniai moliūgų ar vaiduoklių formos guminukai. Saldumynų pardavėjai pastebi, kad pirkėjams svarbi ne tik šiurpi išvaizda, bet ir netikėta ragavimo patirtis, o pasirinkimus vis dažniau diktuoja socialiniuose tinkluose populiarūs produktai, rašoma „Wolt“ pranešime žiniasklaidai.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pat laiku prieš metus, augo 2,3 proc. (pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką) ir siekė 24,4 mlrd. eurų (to meto kainomis). Nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos ekonomikos augimas siekė 1,8 proc.,  pirmąjį įvertį skelbia Valstybės duomenų agentūra. Tuo metu trečiąjį ketvirtį, palyginti su antruoju, BVP smuko 1 procentu.

Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad koalicijoje svarstomi pokyčiai dėl vadinamųjų „nuodėmės mokesčių“ nepadės išspręsti kitų metų valstybės biudžeto deficito problemos. Anot jos, ypač abejonių kelia siūlymas didinti neseniai įvestą cukraus mokestį, dar neįvertinus jo poveikio. „Nuodėmių mokesčiai“ šio biudžeto projekto neišgelbės.

 Europos Centriniam Bankui (ECB) ketvirtadienį nepadidinus palūkanų normų jo valdybos narys, Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus sako, kad gruodį gali būti priimtas kitoks sprendimas. „Dabar (ECB palūkanų normų – BNS) nepadidinimas nereiškia pažado, kad nebus didinama ir ateityje“, – LRT radijui penktadienį sakė G. Šimkus.

Viena didžiausių Danijos šeimos verslo kompanijų „Lars Larsen Group“ planuoja parduoti nuostolingą baldų grupę „Actona Group“, kurios bendrovė „Actona Lithuania“ šiemet uždarė gamybos padalinį Alytuje, ir koncentruotis į mažmeninės prekybos tinklą „Jysk“, uždirbantį didžiausią dalį grupės pajamų ir pelno, penktadienį skelbia portalas „Verslo žinios“. „Actona Group“ prezidentas ir generalinis direktorius Jimmis Mortensenas (Džimis Mortensenas) pranešė, kad „Actona Group“ konsolidavo savo veiklą ...

Šeštadienis bus paskutinė Vilniaus viešojo transporto bilietams ir automobilių stovėjimui skirtų programėlių „m.Ticket“ ir „m.Parking“ veikimo diena. Nuo lapkričio vilniečiai kviečiami naudotis jas pakeisiančia JUDU programėle. Vilniaus susisiekimo paslaugų operatoriaus JUDU vadovė Loreta Levulytė-Staškevičienė rugpjūtį teigė, kad senąsias programėles planuojama uždaryti spalio pabaigoje, vartotojus perkeliant į vieną JUDU aplikaciją.

Penktadienį darbą baigia laikinoji Lietuvos oro uostų (LTOU) generalinė direktorė ir Komercijos departamento vadovė Gintarė Norvilaitė-Tautevičė, dirbusi beveik keturis mėnesius. Nuo šeštadienio ją laikinai pakeis įmonės Teisės ir atitikties departamento vadovė Diana Bankauskienė, BNS pranešė LTOU. BNS žiniomis, G. Norvilaitė-Tautevičė traukiasi savo noru, nes keičia karjeros kryptį. Bendrovės akcininkė Susisiekimo ministerija anksčiau jos pasitraukimo priežasčių nekomentavo.

Gedimino Žiemelio kontroliuojamos aviacijos grupės „Avia Solutions Group“ (ASG) valdoma oro bendrovė „KlasJet“ gali pradėti skraidinti į Jungtines Amerikos Valstijas. „KlasJet“ gavo paskutinį tam reikalingą JAV Federalinės aviacijos administracijos (FAA) patvirtinimą, ketvirtadienį pranešė bendrovė. Tai leidžia „KlasJet“ atlikti tiek užsakomuosius, tiek teikti orlaivių nuomos su įgula, technine priežiūra ir draudimu (ACMI) paslaugas JAV rinkoje.

Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad valdančiosios koalicijos planai didinti azartinių lošimų, loterijų bei vadinamąjį cukraus mokesčius sumažintų biudžeto deficitą neerzinant visuomenės ir verslo nauja mokesčių reforma. „Šaltiniai yra riboti ir nesinorėtų kalbėti ir dar kartą erzinti visuomenės, kalbant apie mokesčių reformą.

„Volfas Engelman“ Studijos istorinę ekspoziciją Kaune netrukus papildys retas eksponatas – autentiškas 1935 m. ilgamečio bravoro vadovo Sulimo Volfo pasirašytas 1000 litų vertės vekselis ir 1940 m. jo protesto aktas. Iš privačios kolekcijos atkeliavęs dokumentas primena apie vieną sudėtingiausių Lietuvos verslo istorijos laikotarpių – 1940-uosius, kai sovietinė okupacija ir prasidėjusi įmonių nacionalizacija iš esmės pakeitė šalies pramonę bei ją kūrusių žmonių likimus.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius sako, kad jį nuvilia Europos Komisijos (EK) siūlymas Baltijos šalims oro gynybos poreikius finansuoti ne europinio biudžeto, o skolintomis lengvatinės priemonės SAFE lėšomis. Portalui lrt.lt už gynybą ir kosmosą atsakingas eurokomisaras Andrius Kubilius teigė, kad EK laikosi pozicijos, jog papildomų didelių finansavimo šaltinių europiniame biudžete nėra, todėl siūlo naudotos SAFE paskolomis.

Šiuo metu Seimo komitetuose svarstomas kitų metų „Sodros“, valstybės ir savivaldybių biudžetai. Taip pat kai kurie juos lydintieji įstatymų projektai. Nuo jų priklausys, kiek gyventojai kitais metais turės sumokėti mokesčių ir kiek pinigų gaus su alga, pensijomis ir kitomis išmokomis. Minimalioji mėnesinė alga 2027 m. prieš ir po mokesčių Jau anksčiau Vyriausybė patvirtino, kad minimalioji mėnesinė alga (MMA) 2027 m. bus 1245 eurai. Tai yra 92 eurais arba beveik 8 proc.

„Lietuvos geležinkelių“ grupės (LTG) bendrovė „LTG Cargo“ nuo kitų metų sausio apie 5 proc. mažina krovinių gabenimo vietos maršrutais bei į užsienį ir iš jo bazinius įkainius, tuo metu tranzitu į Kaliningrado sritį ir artgal gabenamų krovinių – didina apie 5 procentus. Išlaikant įkainių lygį ir supaprastinant kainodarą klientams „LTG Cargo“ pakeitė ir vadinamųjų tarifų knygų – dokumentų, kuriuose pateikiami baziniai įkainiai – struktūrą, ketvirtadienį pranešė LTG.

Per devynis mėnesius šiemet 42 proc. mažiau pelno uždirbęs bankas „Artea“ spalį-gruodį rizikų valdymui ketina skirti milijonines lėšas, todėl šių metų pelnas bus kuklesnis nei prognozuota anksčiau, sako laikinasis banko vadovas. Pasak Tomo Varenbergo, bankas paskutinį metų ketvirtį suformuos apie 10 mln. eurų papildomus vertės sumažėjimo atidėjinius galimiems ateities nuostoliams dengti. „Ketvirtąjį ketvirtį bus suformuoti papildomi vertės sumažėjimo atidėjiniai, ši suma siekia apie 10 mln.

Vidutinės benzino ir dyzelino kainos Lietuvoje ketvirtadienio rytą nežymiai sumažėjo – atitinkamai 1,24 proc. ir 0,66 proc. Tuo metu suskystintos naftos dujų (SND) vidutinė kaina padidėjo 0,08 proc., ketvirtadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Agentūros duomenimis, dyzelino kainos šalies degalinėse svyravo nuo 2,14 euro iki 2,37 euro, o vidutinė dyzelino kaina siekė 2,23 euro ir buvo 0,66 proc.

Lietuvai kitų metų pirmąjį pusmetį pirmininkaujant ES Tarybai premjeras Mindaugas Sinkevičius žada mažinti biurokratiją kino versle bei skatinti vietos produkciją.   „Lietuviško kino industrija yra itin gyvybinga ir auganti, o pati Lietuva dėka čia dirbančių profesionalų ir palankios mokestinės aplinkos yra tapusi didelių vardų ir sėkmingų projektų traukos vieta.

Naujausiame transporto sektoriaus lyderių dešimtuke po dvejų metų pertraukos vėl atsidūrė keturios kelių transporto įmonės, taip pat trys aviacijos bendrovės, Klaipėdos uosto įmonė „Bega“, „Vinted“ logistikos padalinys „Vinted GO“ ir valstybės valdoma „LTG Cargo“, skelbia sąrašą sudarantis portalas „Verslo žinios“. Tarp lyderiaujančių kelių transporto įmonių – „Luckaus transportas“, „Hoptrans Holding“, „Transtira“ ir „GG Transportas“. Leidinio duomenimis, reitingas sudarytas vertinant 2025 met...

Lustai šiandien lemia ne tik automobilių ar telefonų gamybą. Nuo jų priklauso pramonės įranga, energetikos sistemos, dirbtinis intelektas ir gynybos technologijos. Todėl Europos siekis stiprinti puslaidininkių sektorių yra ir konkurencingumo, ir saugumo klausimas. Ar naujasis ES Lustų aktas padės Europai stiprinti konkurencingumą ir saugumą? Tai priklausys ne vien nuo pastatytų gamyklų.

Nuo lapkričio 1-osios įsigalioja didžiausi Darbo kodekso (DK) pakeitimai per pastaruosius metus. Keičiami net 38 DK straipsniai, susiję su bandomuoju laikotarpiu, pažeidimų nagrinėjimu, darbo sutarčių nutraukimu ir atsiskaitymo terminais. Ką svarbu žinoti apie šiuos pokyčius, rašoma „Bitė Lietuva“ pranešime žiniasklaidai. „Darbo kodekso pakeitimai yra esminiai, visai ne kosmetiniai. Jie keičia darbdavių ir darbuotojų galimybes derėtis bei nustato naujas teisinio saugumo garantijas.

Pradedama mokėti parama ūkininkams, šiemet patyrusiems nuostolių dėl trąšų ir kuro kainų padidėjimo. Iš viso bus išmokėta 19,6 mln. eurų, ketvirtadienį pranešė Žemės ūkio ir Energetikos ministerijos. „Didėjančios kuro ir trąšų kainos daro tiesioginę įtaką ūkių sąnaudoms, todėl svarbu laiku suteikti ūkininkams finansinę pagalbą“, – pranešime teigė žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika. Energetikos ministras Lukas Savickas pabrėžė, kad energijos kainų poveikį jaučia visa maisto tiekimo grandinė.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ valdybos pirmininku išrinktas Mindaugas Keizeris, vadovaujantis energetikos grupei „EPSO-G“. „Litgrid“, kurios pagrindinį akcijų paketą valdo „EPSO-G“, valdyboje jis dirba nuo 2022 metų.

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pripažįsta, kad esama gynybos pirkimų sistema nėra pakankamai efektyvi, o didelė dalis mokėjimų kasmet atliekama paskutinį metų ketvirtį. Pasak jo, nuo 2027 metų šią praktiką būtina keisti, užtikrinant tolygesnį lėšų panaudojimą visus metus.

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako, kad jo vadovaujamoje sistemoje privalo augti pirkimų specialistų skaičius. Politikas teigia tokį reikalavimą išsakęs ir už pirkimus atsakingos Gynybos resursų agentūros vadovui. „Privalo daugėti (darbuotojų – BNS). Yra Gynybos resursų agentūros vadovui pateiktas reikalavimas rasti daugiau pirkimų specialistų“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė R. Kaunas.

Skelbiamas naujo Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus konkursas, ketvirtadienį pranešė Aplinkos ministerija. Tikimasi, kad naujas vadovas stiprins agentūros veiklos efektyvumą, gerins aplinkos duomenų atvirumą, optimizuos aplinkos monitoringo sistemą, taip pat efektyvins leidimų išdavimo procesus, mažins administracinę naštą, tobulins aplinkosauginį reguliavimą.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, turėtų augti 2,8–4,1 proc., mano BNS kalbinti ekonomistai.  Jų teigimu, trečiasis ketvirtis buvo stiprus tiek eksportuojančiai pramonei, tiek mažmeninei prekybai. Svarbus išliko ir vartojimas, tačiau jo įtaka ekonomikos augimui buvo kiek silpnesnė nei antrąjį ketvirtį.

 Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) mokesčių konkurencingumo 2026-ųjų reitinge Lietuva išlaikė 5-tą vietą, rodo organizacijos „The Tax Foundation“ sudaromas indeksas, kurį ketvirtadienį skelbia „Verslo žinios“. Naujausiame tarptautiniame mokesčių konkurencingumo vertinime Lietuva į priekį užleido tik Šveicariją, Naująją Zelandiją, Latviją bei Estiją, kuri pirmojoje vietoje rikiuojasi tryliktus metus iš eilės.

Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) ketvirtadienį bus pasirašoma naujo daugiafunkcio teršalų likvidavimo bei paieškos ir gelbėjimo laivo įsigijimo sutartis. KAM teigimu, Lietuvos kariuomenės Karines jūrų pajėgas papildys naujas daugiafunkcis laivas, skirtas taršos incidentams likviduoti, žmonėms ieškoti ir gelbėti bei gaisrams jūroje gesinti.

Konkurencijos taryba apskundė teismo sprendimą, kuriuo laikinai sustabdytas jos įpareigojimas kino teatrų tinklą „Apollo“ valdančiai Estijos investicijų bendrovei „MM Grupp“ parduoti Vilniaus ir Kauno „Akropoliuose“ veikiančius kino teatrus „Apollo“. Konkurencijos taryba apskundė pirmos instancijos teismo sprendimo dalį dėl „Apollo“ kino teatro Vilniuje, BNS patvirtino Regionų administracinio teismo atstovė Sigita Gamulėnienė.

Energetikos ministras Lukas Savickas ketvirtadienį Liuksemburge dalyvaus Europos Sąjungos (ES) Transporto, telekomunikacijų ir energetikos tarybos posėdyje, kur aptars Bendrijos energetinį saugumą, pasirengimą artėjančiai žiemai bei energetikos infrastruktūros apsaugą. Susitikime L. Savickas taip pat pristatys Audrų paketą, kuriuo siekiama stiprinti elektros tinklą ir nustatyti kabeliavimo tikslus.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius sako, kad ieškant papildomų pajamų kitų metų biudžetui, valdančioji koalicija sutaria didinti mokesčius azartiniams lošimams, loterijoms bei vadinamąjį cukraus mokestį. „Šitos dvi sritys visuotinai priimtinos kaip tos, kuriomis galėtume papildyti valstybės biudžetą“, – po koalicinės tarybos posėdžio trečiadienį sakė M. Sinkevičius. Pasak jo, sutariama, kad didesni mokesčiai įsigaliotų nuo liepos.

Elektros rinkos kainos Lietuvoje ketvirtadienį bus vienos aukščiausių šiemet – vidutinė kaina įvertinus ESO persiuntimo tarifą (vienos laiko zonos plano „Standartinis“) ir mokesčius sieks apie 45 centus už kilovatvalandę (kWh), o atskirais 15 minučių intervalais viršys ir 60 centų, pranešė „Elektrum Lietuva“.  Tokių aukštų paros kainų Lietuvoje nebuvo nuo vasario pradžios, kai dėl didelių šalčių elektra taip pat smarkiai brango.

Bendras tiesioginių išmokų finansavimas kitąmet padidės beveik 59 mln. eurų iki maždaug 671,4 mln. eurų – Europos Komisija (EK) pritarė tai numatantiems Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano pakeitimams. Bazinės išmokos dydis už 2027 metais deklaruotus pasėlius padidės apie 20 eurų iki 100 eurų už hektarą, papildomos lėšos bus skirtos bazinei pajamų paramai tvarumui didinti, pranešė Žemės ūkio ministerija.

Energetikos ministras Lukas Savickas sako, kad vadinamojo „audrų paketo“ priemonėms – pavyzdžiui, elektros oro linijų pakeitimui kabeliais, elektros kaupikliams ir valstybiniam generatorių rezervui – vien kitąmet reikėtų 150-200 mln. eurų. Jo teigimu, toks papildomas finansavimas užtikrintų investicijas į tinklo atsparumą nedidinant elektros tarifo vartotojams. „150–200 mln.

Vienintelei Baltijos šalyse šaldytuvų gamintojai „Snaigė“ teismas iškėlė bankroto bylą. Kauno apygardos teismas trečiadienį tenkino „Snaigės“ vadovo Dariaus Varno prašymą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo ir bankroto bylos iškėlimo. „Teismas sprendžia, jog atsakovės („Snaigės“ – BNS) turtinė padėtis atitinka (...) nemokumo apibrėžimą, nes atsakovė laiku negali vykdyti turtinių prievolių ir turi ilgalaikių neįvykdytų įsipareigojimų“, – rašoma teismo nutartyje.

Energetikos ministras Lukas Savickas sako, kad valstybės priemonės didinant biokuro pasiūlą jau duoda rezultatų. Pasak jo, biokuro kainų augimas stabilizuojasi, tačiau tarptautinėse rinkose gamtinės dujos toliau brangsta. „Visa tai (Vyriausybės priemonės – ELTA) jau davė tam tikrą rezultatą, kad biokuro tendencijose jau matome augimo stabilizaciją. Be abejo, iššūkiai tęsiasi, nes dujų kaina tarptautinėse biržose rodo tolesnį kilimą“, – trečiadienį žurnalistams sakė L. Savickas.

Nuo šių metų pigiau už visuomeninę elektrą mokantys smulkieji bei socialiai remtini vartotojai ir 2027 metų pirmąjį pusmetį mokės mažiau – Vyriausybė pritarė Energetikos ministerijos siūlymui jiems taikomą tarifą mažinti 2,5 cento už kilovatvalandę (be PVM, su PVM – 3,025 cento).  Pasak energetikos ministro Luko Savicko, šiemet pažeidžiamų elektros vartotojų skaičius išaugo daugiau negu dukart iki 282 tūkst.

Tęsiantis tarptautinio arbitražo ginčams dėl Lietuvos sprendimo drausti baltarusiškų trąšų tranzitą, šaliai bylose atstovaujančių teisininkų paslaugoms skirta dar 691 tūkst. eurų. Pagal projektą, kuriam Vyriausybė pritarė trečiadienį, šios valstybės vardu pasiskolintos lėšos 2026–2028 metų biudžete skiriamos Susisiekimo ministerijai.

Siekiant užtikrinti konkurencingą darbo užmokestį, stiprinti kibernetinę saugą, modernizuoti informacines sistemas, pasirengti ekstremaliosioms situacijoms, Seimo kanceliarija prašo 2027–2029 metais skirti jai papildomus biudžeto asignavimus.