Lietuvos verslas

Ką darytumėte, jeigu grynindamiesi pinigus iš bankomato vietoje 100 eurų gautumėte 200 eurų, o vietoje 500 eurų – 1 tūkst. eurų? Apsimestumėte, kad nepastebėjote? Skambintumėte į banką? O gal išsiimtumėte visus pinigus ir gavę dvigubai daugiau, nei yra sąskaitoje, juos vėl įneštumėte, kad tokią „operaciją“ pakartotumėte? Būtent su tokia dilema susidūrė dešimtys gyventojų, kurie gryninosi pinigus iš „Swedbank“ bankomato Alytuje.

Telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“, pernai uždirbusi 71,6 mln. eurų audituoto grynojo pelno, išmokės 64,1 mln. eurų dividendų, arba 11 centų akcijai.  Tam pirmadienį pritarė bendrovės akcininkai, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Telia Lietuva“.   Pernai „Telia Lietuva“ dividendams skyrė 52,4 mln. eurų, arba 9 centus vienai akcijai. Akcininkai šiemet sprendė dėl 190,16 mln. eurų paskirstytino pelno, iš kurio į kitus finansinius metus perkėlė 126,1 mln. eurų.

Po pirmadienį įvykusio susitikimo su nevyriausybinių organizacijų atstovais, premjeras Gintautas Paluckas sako, jog silpniausioms visuomenės grupėms Vyriausybės siūlomi mokestiniai pakeitimai neigiamo poveikio neturės. „Vyriausybė kiekvienoje srityje privalo rasti balansą tarp skirtingų visuomenės grupių interesų, ieškoti kuo taiklesnių, pasvertų ir naudingiausių valstybės ateičiai sprendimų. Ne išimtis – ir siūlomi mokestiniai pakeitimai, apie kuriuos toliau diskutuojame.

Aplinkos ministras Povilas Poderskis siūlo atsisakyti leidimų individualių namų statybai. Tokį siūlymą jis pirmadienį teigia pristatęs Vyriausybei bei verslo atstovams.  „Jeigu turite sklypą, skirtą individualaus namo statybai, tai kodėl savivaldybėje kažkas papildomai turėtų pasisakyti apie jūsų galimybę realizuoti savo kūrybos teisę. Savivaldybės galėtų skirti daugiau dėmesio tikrai svarbiems, sudėtingiems objektams“, – feisbuke rašė P. Poderskis.

Generalinė prokuratūra pradėjo aplinkybių patikslinimą ir spręs, ar pradėti ikiteisminį tyrimą dėl finansinių technologijų įmonės „Bankera“ įkūrėjų veiksmų, aiškinantis, kaip jie panaudojo per kripto žetonų platinimą pritrauktas kelių dešimčių milijonų eurų lėšas.

Šiaulių banko grupė pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 17,7 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno – 21 proc. mažiau nei pernai tuo pat laiku. Veiklos pelnas prieš vertės sumažėjimą ir pelno mokestį siekė 24,5 mln. eurų – 18 proc. mažiau, pirmadienį pranešė bankas. Banko grynosios palūkanų pajamos šiemet smuko 13 proc. iki 34,4 mln. eurų, o grynosios paslaugų ir komisinių pajamos augo 17 proc. ir siekė 7,6 mln. eurų.

Gerinant mažiau pajamų gaunančių asmenų padėtį, kitų metų biudžete bus planuojama sparčiau didinti senatvės pensijas, išmokas vienišiems asmenims ir šeimoms su vaikais, sako premjeras Gintautas Paluckas. „Kalbėdami apie finansiškai silpnesnių asmenų grupes, tų pasiūlymų tikrai turėsime jau 2026 metų biudžeto projekte.

Ispanijoje, Portugalijoje bei Prancūzijoje  dėl perdavimo tinklų avarijos pirmadienį sutrikus elektros tiekimui, Lietuvos elektros perdavimo sistema veikia sklandžiai, pranešė operatorė „Litgrid“. Pasak jos, avarija kontinentinės Europos sinchroninę zoną padalino į dvi dalis. „Lietuvos elektros energetikos sistema šio įvykio paveikta nebuvo ir veikia patikimai“, – nurodė Lietuvos operatorė.

Siekiant mažinti biurokratiją, aplinkos ministras Povilas Poderskis siūlys, kad norintiesiems statyti individualius namus nebereikėtų gauti statybos leidimo.  „Siūlome aiškų pokytį – atsisakyti statybos leidimų individualiems namams. Ne todėl, kad mums nesvarbu kokybė, o todėl, kad galime tą kokybę užtikrinti kitaip – per atsakomybę ten, kur ji turi būti. Tokiu atveju visas procesas – nuo projektavimo iki statybų pradžios – truktų ne metus, o apie 3–4 mėnesius.

Valdantiesiems diskutuojant apie mokesčių pakeitimus, tarp jų – azartinių lošimų apmokestinimą, premjeras Gintautas Paluckas sako, kad pirminiai siūlymai Seime atsidurti galėtų rudens sesijoje. „Labiau į rudens sesiją (keltųsi – ELTA), nes šioje sesijoje mes turime programą, mes turime terminus ir tikrai įstatymų projektais ji bus pilnai užpildyta“, – žurnalistams pirmadienį kalbėjo G. Paluckas.

Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad Lietuva neskubės reaguoti į Baltarusijos pasiūlymą atkurti susisiekimą tarp šalių keleiviniais traukiniais.  „Mes (šį pasiūlymą – BNS) vertiname kontekste visų sankcijų ir karo Ukrainoje, ir santykio Europos Sąjungos su Rusija, taip kad į tuos siūlymus atsiliepti per daug neskubėsime“, – žurnalistams pirmadienį sakė G. Paluckas.

Į rezidenciją Turniškėse su šeima persikraustęs premjeras Gintautas Paluckas sako, kad kol kas naujuose namuose jaučiasi kaip svečias ir įkurtuvių vakarėlio rengti neketina.  „(Jaučiamės – ELTA) kaip svečiai. Kurį laiką pabūsime, o tada grįšime į savo namus“, – žurnalistams Vyriausybėje sakė G. Paluckas, užsimindamas, kad turėjo progos pakalbėti ir su kaimynystėje gyvenančiu prezidentu Valdu Adamkumi.  „Įkurtuvių kažkokių, nežinau, gal nedarysime.

Apie 30 tūkstančių žmonių, kuriems buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai, dar nesikreipė dėl ligos išmokos skyrimo. Nuo jų nedarbingumo pažymėjimo pabaigos dar nėra praėję 12 mėnesių, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Sodra“ šiems žmonėms išsiuntė priminimus į asmenines paskyras, kviesdama pateikti prašymą ligos išmokai skirti. Kartą užpildytas prašymas galios nuolat, todėl vėliau, susirgus ar slaugant šeimos narį, prašymo kartoti nereikės.

Bendrovės „Energesman“ atliekų tvarkymo gamykloje Vilniuje sekmadienį kilus dideliam gaisrui premjeras Gintautas Paluckas sako, kad tokios įmonės galėtų pasitelkti automatines stebėjimo sistemas, pavyzdžiui, daviklius, kameras, termovizorius.  „Pirmiausia, matyt, reikės išsiaiškinti priežastis, ypač paskutinio gaisro, ar tai buvo tam tikrų taisyklių pažeidimas, ar klaidam ar net tyčinis veiksmas“, – žurnalistams pirmadienį sakė G. Paluckas.

Aplinkos ministras Povilas Poderskis užsiminė apie naują idėją, kaip būtų galima paspartinti namų statybą ir sumažinti biurokratinę naštą nekilnojamojo turto (NT) vystytojams. Pasak P. Poderskio, pirmadienį Vyriausybėje buvo pristatytos pirmosios idėjos, kaip tokius pokyčius būtų galima įgyvendinti. „Noriu trumpai pasidalinti viena konkrečia tema – statybos leidimais. Kontekstas paprastas: Lietuvoje kasmet išduodama apie 12–13 tūkst. leidimų statybai. Iš jų net 70 proc.

Prekybos tinklo „Rimi“ ryšių su visuomene ir korporatyvinės atsakomybės vadovė Eglė Krasauskienė palieka pareigas, pirmadienį rašoma pranešime žiniasklaidai. „Noriu pranešti, kad gegužės 2 d. yra mano paskutinė darbo diena „Rimi Lietuva“. Džiaugiuosi galėjusi pastaruosius dvejus metus prisidėti prie vieno iš didžiausių prekybos tinklų Baltijos šalyse komunikacijos. Mažmeninė prekyba itin dinamiškas verslas, suteikęs daug galimybių tobulėti ir augti.

Praėjusią savaitę Lietuvoje sumažėjo gamtinių dujų ir degalų kainos. Biokuras pigo 1,5 proc., o dyzelinas ir benzinas atitinkamai 2,1 ir 1,2 procento, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Agentūros duomenimis, nagrinėjamą savaitę TTF dujos kainavo 36,1 Eur/MWh – 1,5 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai gamtinės dujų kaina siekė 36,9 Eur/MWh.

Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) apskaičiavo, kiek nuo šių metų liepos 1 d. transporto priemonių savininkams kainuos techninės apžiūros paslauga. Kainų augimą labiausiai pajus dujomis varomų lengvųjų automobilių savininkai, mažiausiai – mopedų ir motociklų. Kainų pokyčiai svyruoja nuo 0,80 euro iki 2 euro, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Likus vos kelioms dienoms iki pajamų deklaravimo pabaigos, turto deklaracijas jau yra pateikę 64 tūkst. gyventojų, pirmadienį pranešė Valstybinė mokesčių inspekcija. Tuo metu dar apie 43 tūkst. gyventojų to dar nėra padarę ir turėtų deklaracijas pateikti iki gegužės 2 dienos.

Ekonomistas Nerijus Mačiulis sako nesistebintis sulėtėjusia  mėnesio infliacija balandį – anot jo, tai nebloga žinia vartotojams trumpuoju laikotarpiu, tačiau ją paskatinusi JAV muitų politika netrukus gali atsiliepti šalies ekonomikai. „Mėnesinė infliacija lėtėja (...), to buvo galima tikėtis“, – BNS sakė „Swedbank“ analitikas N. Mačiulis.

Oro linijų bendrovė šiltojo sezono jau nuo gegužės pradžios pradeda tiesioginius skrydžius iš Vilniaus į Kataniją. Pasak bedrovės, skrydžiai į Italijos miestą Sicilijos saloje nuo gegužės 5 dienos bus vykdomi du kartus per savaitę. Taip pat nuo birželio 30 dienos tris kartus per savaitę bendrovė iš Vilniaus keleivius tiesiogiai skraidins į Vengrijos sostinę Budapeštą.  Vengrijos oro linijų bendrovė „Wizz Air“ valdo 232 „Airbus A320“ ir „Airbus A321“ orlaivių parką.

Lietuvos ekonomika veikia gerai, todėl visų Finansų ministerijos siūlomų mokestinių pakeitimų galėtų ir nebūti, teigia „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. „Mūsų ekonomika daro stebuklus ir labai sparčiai auga, o praėjusių metų biudžeto duomenys rodo, kad jis buvo mažiausias Baltijos šalyse ir ženkliai mažesnis nei Vokietijoje – 1,3 proc. bendro vidaus produkto (BVP) vietoje prognozuotų 3 proc. Tai yra apie 1,2 mlrd. eur.

Išankstinė mėnesio infliacija Lietuvoje balandį, palyginti su kovu, siekia 0,2 proc., o metinė – balandį, palyginti su pernai balandžiu – 3,6 proc., pirmadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. Vidutinė metinė infliacija (paskutinius 12 mėnesių, palyginti su ankstesniu tokiu pat laiku) siekė 1,8 proc. Anot agentūros, didžiausios įtakos metinei infliacijai kovą darė šilumos energijos (didėjo 17,9 proc.), atostogų (20,4 proc.), restoranų, kavinių ir kitų viešojo maitinimo paslaugų (6,4 proc.

Izraelio oro linijų bendrovė sekmadienį pradėjo tiesioginius skrydžius tarp Vilniaus ir Tel Avivo, pirmadienį pranešė Lietuvos oro uostai (LTOU). Pasak jų, gegužę „Israir Airlines“ vykdys dar mažiausiai du skrydžius tarp Tel Avivo ir Vilniaus, o nuo birželio skrydžiai bus vykdomi du kartus per savaitę – penktadieniais ir pirmadieniais.

Žmonės dažnai planuoja savo atostogas atsižvelgdami į tai, kokios yra artimiausios šventinės laisvos dienos. Tokiu atveju darbuotojams prireikia mažiau kasmetinių atostogų dienų, kad pasiilsėtų ilgesnį laiką.  Proga pailsėti ilgiau artėja ir šią savaitę. Netrukus bus minima gegužės 1-oji, kuri Lietuvoje yra šventinė poilsio diena. Tarptautinė darbo diena šiemet bus ketvirtadienį, todėl, jei pasiimsite laisvadienį gegužės 2-ąją, gausite net keturių dienų ilgio atostogas.

Prokurorai vykdo ikiteisminį tyrimą dėl bankrutuojančios finansinių technologijų įmonės „Kevin EU“ galimo turto iššvaistymo ir pasisavinimo, pirmadienį skelbia naujienų portalas „Verslo žinios“.  Tyrimą atliekanti Šiaulių apygardos prokuratūra portalui nurodė, kad „įmonės akcininkui ir dar vienam asmeniui“ pareikšti įtarimai pagal Baudžiamojo kodekso 183 ir 184 straipsnius. „Galimai iššvaistyto ir pasisavinto turto vertė – daugiau nei 6 mln. eurų“, – teigiama prokuratūros atsakyme.

Norint išvengti piktnaudžiavimo, kai nekilnojamojo turto (NT) vystytojai imituoja gyvenimą statomuose būstuose taip pasinaudodami gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata, du konservatoriai siūlo griežtinti lengvatos tvarką.

Keliasdešimt milijonų eurų, surinktų už prieš septynerius metus lietuvių projekto „Bankera“ išplatintus kriptovaliutos žetonus, atsidūrė Ramiojo vandenyno valstybės Vanuatu banke, kurį įsigijo trys „Bankeros“ bendraįkūrėjai – Vytautas Karalevičius, Mantas Mockevičius ir Justas Dobiliauskas.

Finansų technologijų bendrovės „Open Banking LT“ (buvusi „Kevin LT“) bankrotas buvo tyčinis, o dėl to kaltas buvęs įmonės vadovas Pavelas Sokolovas, nusprendė Apeliacinis teismas.  Teismas balandžio 24 dieną paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo vasario 26 dienos sprendimą.

Apie vyrų ir moterų algų skirtumus viešai diskutuojama nemažai, tačiau gana retai kalbama apie tai, kaip šis skirtumas veikia žmonių pajamas senatvėje.  Vokietijoje šiemet buvo publikuotas tyrimas, kuris parodė, kad pensijų dydžių skirtumas tarp 60-mečių moterų ir vyrų siekia net 32 proc. Dar mažesnės pensijos mokamos moterims, kurios augino vaikų. Panašias tendencijas galime pastebėti ir Lietuvoje, kur moterų pensijos taip pat yra mažesnės nei vyrų.

Visai netrukus, siekiant atsikratyti rudų centų monetų, gyventojai nebegaus jomis grąžos – sumos bus apvalinamos į didesnę arba mažesnę pusę. Be to, neretai ir patys pardavėjai nesutinka priimti mokėjimo dideliais centų kiekiais. Dėl to gyventojams yra pravartu žinoti, kur rudus centus į banknotus ar banko pervedimą galima išsikeisti nemokamai. Kur ir kiek monetų iškeis nemokamai? Monetas išsikeisti nemokamai galima Lietuvos banko (LB) kasose Vilniuje ir Kaune.

Vyriausybė nusprendė nepritarti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pateiktiems siūlymams didinti ligos, profesinės reabilitacijos ir vaiko priežiūros išmokos „lubas“ nuo 2 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) iki 2,5. Gintauto Palucko vadovaujamas kabinetas taip pat atmetė siūlymą netaikyti dviejų VDU ribojimo dviejų mėnesių trukmės tėvystės atostogoms. Tokias išvadas Vyriausybė patvirtino trečiadienį vykusio posėdžio metu.

Kiekvienas atsisveikinimas su mirusiu artimuoju – jautrus ir labai asmeniškas momentas. Vis daugiau šeimų Lietuvoje šį procesą renkasi įprasminti ne per tradicines laidotuves, o velionį kremuodami. Kodėl šis pasirinkimas tampa vis populiaresnis ir ką svarbu žinoti apie jį? Sparčiai populiarėja Krematoriumų Vilniuje ir Klaipėdoje „Cremains“ atstovė Akvilė Bakūnaitė pažymėjo, kad kremavimas Lietuvoje pamažu tampa vis dažnesniu pasirinkimu.

Kas penktas lietuvis gyvena į skolą – jų pajamos nepadengia net būtiniausių išlaidų. Pasak ekonomistų, tai dažniausiai 30-40 metų žmonės, kurie nesusiplanuoja finansų ir mėnesio gale pritrūksta pinigų tiek paskolų įmokoms, tiek kasdienėms išlaidoms ar net maistui. Auga ir bendra lietuvių skolų suma, kuri siekia 560 mln. eurų – 140-čia milijonų daugiau nei prieš metus.  Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.  Nors finansų ekspertai seniai kartoja taisyklę „20 proc.

Su psichologiniu smurtu ir spaudimu Lietuvoje susiduria ne vienas darbuotojas. Bet kovojant su juo svarbu žinoti, ko darbdavys gali reikalauti, o su kuo darbuotojas gali nesutikti. Su tuo susidūrė vilnietis Mindaugas (vardas pakeistas), kuriam paskambinęs darbdavys pranešė apie atleidimą. Vis tik sužinojęs, kokią išeitinę turės išmokėti, darbdavys persigalvojo ir ėmė visaip bloginti sąlygas, kad Mindaugas iš darbo išeitų pats. „Pvz.

Kai kurie lietuviai dar prisimena „diržų veržimąsi“ per 2008 m. krizę, o kai kurie ekspertai mano, kad dabartinės tendencijos yra panašios anuometines. Taigi jeigu jaučiate nerimą dėl savo finansų ir akcijų rinkos ateities, esate ne vieni. Visgi vienas žymiausių investuotojų sako, kad sukrėtimai rinkose gali tapti jūsų finansinės laisvės galimybe. Kaip rašo „Yahoo Finance“ net apie 62 proc. JAV investuotojų pesimistiškai vertina tai, kas galėtų laukti maždaug 6 mėn.

Gyventojai iki gegužės 5 d. kviečiami kreiptis į Aplinkos projektų valdymo agentūrą (APVA) ir susigrąžinti dalį į nutolusius saulės elektrinių parkus padarytų investicijų, rašoma pranešime žiniasklaidai. Kovo pradžioje paskelbta parama jau susidomėjo arti 3 tūkst. žmonių, tačiau lėšų likutis dar tikrai nemažas. APVA primena, kas gali sulaukti paramos ir kaip tai padaryti.

Gyventojams įregistruoti savo gręžinius liko mažiau, kaip savaitė. Specialistai vardija, kodėl gyventojai tai privalo padaryti. Naujienų portalas tv3.lt jau rašė, kad savo sklypuose gręžinius turintys gyventojai iki balandžio 30 d. turėtų suskubti juos įregistruoti. Papildoma prievolė atsiranda ir tada, kei gręžinio savininkai pasikeitė.

Ministras pirmininkas Gintautas Paluckas sekmadienį sostinėje vykstančiame proteste prieš planuojamą nekilnojamojo turto (NT) mokestį dalyvauti neketina. Anot jo, tądien jis su žmona minės 15-ąsias vestuvių metines.  „Aš švęsiu savo 15-ąsias vestuvių metines, o jau tą dalykinę dalį, teisės aktų svarstymo ir diskusijų derinimo, atliksime kitą savaitę darbo dienomis“, – Eltai teigė premjeras.

Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad sekmadienį į Katedros aikštę susirinkę nekilnojamojo turto (NT) mokesčiui prieštaraujantys žmonės protestuos prieš iniciatyvą, kuri yra dar nepriimta. Politikas tikina – finansų ministro pristatytas NT mokesčio projektas tikrai keisis. „Manau, kad dar laukia karštos diskusijos“, – šeštadienį žurnalistams sakė S. Skvernelis.  „Tai, kas yra dabar tokiu keistu būdu finansų ministro įregistruota.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos siūlymams kripto turto paslaugų teikėjus įpareigoti Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) teikti informaciją apie savo klientus. Pasak įstatymų projektus rengusios Finansų ministerijos, kripto įmonės su jų klientais susijusią informaciją nuo kitų metų pradžios turėtų patiekti VMI, o pastaroji šiais duomenimis tikslingai keistųsi su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis.

Jau kitąmet įsigalios tvarka, gerokai pakeisianti dabartinę praktiką įmonėse – darbuotojams atsivers galimybė sužinoti, kiek uždirba jų kolegos, reikalauti vienodo atlygio už tą patį ar panašaus pobūdžio darbą. Ekspertai viliasi, kad šie pokyčiai padės kovoti su sisteminėmis problemomis ir mažins atotrūkį tarp moterų ir vyrų atlygių. O daliai darbdavių gali tekti pakeisti atlygio politiką ir pakelti algas kai kuriems darbuotojams, jeigu dabar jiems mokama mažiau.

Aplinkotvarkos bendrovė „Ecoservice“ perima rekreacinių miškų Panerių ir Vingio girininkijose priežiūrą. Įmonė artimiausius trejus metus rūpinsis ir Vingio parku.  Panerių girininkijai priklauso Aukštųjų ir Žemųjų Panerių miškai. Tuo metu Vingio girininkija apima miškus Lazdynų, Karoliniškių, Žvėryno rajonuose, dalį miškų Pilaitės ir Viršuliškių rajonuose, taip pat miškus Fabijoniškių, Pašilaičių, Visorių ir Jeruzalės rajonuose – iš viso apie 2,4 tūkst. hektarų.

Geriausios idėjos verslui gimsta pačiomis netikėčiausiomis aplinkybėmis. O kartais jas paskatinti gali netgi nekalta žmonos pastaba! Tačiau kaip visa tai paversti sėkmės istorija? Tą atskleis šio šeštadienio TV3 žiniasklaidos grupės laida „Ateities milijonieriai“. TV3 ir SEB projekto vedėjas Leonardas Pobedonoscevas, susipažinęs su programėlės „Garmio.app“ kūrėjais, neslėps susižavėjimo.

Į kovą dėl mokesčių reformos įsitraukia Lietuvos bankas. Banko vadovas Gediminas Šimkus peikia socialdemokratų ruošiamą antrosios pensijų pakopos reformą ir gąsdina infliacijos padidėjimu, kai lietuviai puls leisti atsiimtus pinigus. Tačiau ministrė Inga Ruginienė tokius gąsdinimus atmeta ir raigna gerbti lietuvių teisę daryti su savo pinigais ką nori.

Nuo 2025 m. gegužės 1 d. Lietuvoje įsigalioja pokytis, paliesiantis visus, kurie atsiskaito grynaisiais pinigais – pirkinių suma bus apvalinama iki artimiausių 0,5 arba 10 euro centų, skelbia Lietuvos bankas. Tai reiškia, kad prekybos vietose nebeliks smulkių – 1 ir 2 centų – monetų naudojimo. Nors pati prekių ar paslaugų kaina nesikeis, galutinė pirkinių krepšelio suma bus suapvalinta, siekiant supaprastinti atsiskaitymo procesą ir atsisakyti smulkiųjų monetų.

Finansų ministerijos atstovai sako vertinantys galimybes, kaip būtų galima sumažinti dėl prieš keletą metų europinėmis lėšomis vykdytos rekonstrukcijos „Keistuolių teatrui“ pritaikytą 627 tūkst. eurų baudą.

Pradedant gyvenimą užsienyje reikia deklaruoti savo išvykimą, kad Lietuvoje nesikauptų privalomo sveikatos draudimo (PSD) skolos. Vis tik tą padaro ne visi, o vėliau panaikinti tas skolas ar atgauti nuskaičiuotus pinigus būna nelengva. Norint, kad Lietuvoje susikaupusi PSD skola būtų anuliuota, reikia įrodyti, kad asmuo visą tą laiką gyveno užsienyje. Tokiu atveju „Sodrai“ reikia pateikti „atitinkamus dokumentus“, tačiau nenurodyta, kokius.

Lietuvos pajūryje prasidėjo atranka į paplūdimių gelbėtojus, o savo jėgas šiam rizikingui darbui šiemet pasiryžo išbandyti maždaug šimtas vaikinų ir merginų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio – Indijos bei Maroko. Tiesa, gelbėtojo darbą gaus tik pusė norinčiųjų. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.  Šios srities profesionalai pasakoja, kad kandidatai dažnai prisižiūri filmų ir šią profesiją romantizuoja. Visgi tikrovė kitokia – tenka skubėti į pagalbą skęstančiajam.