Lietuvos verslas

Didesnė finansinė parama darbuotojams ir jų šeimoms, daugiau pagalbos sudėtingomis gyvenimo aplinkybėmis bei nauja sveikatai skirta nauda. Tokius pokyčius įtvirtina nauja bendrovės „Maxima LT“ kolektyvinė sutartis, kuri tapo penkis mėnesius trukusio bendro darbdavio ir profesinės sąjungos derybų rezultatu.  Prie derybų stalo abi pusės – ieškojo sprendimų, kurie realiai pagerintų arti 11 tūkst. darbuotojų kasdienybę ir suteiktų daugiau saugumo svarbiausiais gyvenimo momentais.

Lietuva, kitų metų pirmąjį pusmetį pirmininkaudama Europos Sąjungos (ES) Tarybai, sieks mažinti administracinę naštą verslui, paprastinti reguliavimą ir stiprinti Europos konkurencingumą, ketvirtadienį pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM). Pasak ekonomikos ir inovacijų ministro Edvino Grikšo, Lietuvos pirmininkavimo metu bus siekiama sprendimų, kurie sudarytų palankesnes sąlygas įmonėms veikti ir plėstis bendrojoje ES rinkoje.

Technologijų ir investicijų grupės „Tesonet“ įkūrėjas Tomas Okmanas traukiasi iš banko „Artea“ stebėtojų tarybos. Stebėtojų tarybos nario pareigas jis paliks lapkričio 18-ąją, trečiadienį per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Artea“. Jis teigia nusprendęs trauktis Europos Centriniam Bankui leidus stebėtojų taryboje dirbti kitam banko akcininkės „Tesonet“ atstovui – grupės investicijų vadovei Eglei Eidimtaitei. „Tesonet“ dalyvaus banko gyvenime dar aktyviau ir su nauja energija.

Ministerijai siūlant suteikti Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) teisę kreiptis į teismą dėl galimai mokesčius slepiančių įmonių veiklos sustabdymo, Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidiumo narė Agnė Pimpytė teigia, kad dėl nepakankamai aiškių kriterijų tokia priemonė galėtų būti taikoma ir sąžiningai dirbančioms įmonėms, o ilgesnis veiklos sustabdymas gali lemti jų žlugimą.

Seimui pradėjus svarstyti Vyriausybės siūlymą leisti Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) prašyti teismo laikinai apriboti mokestinius pažeidimus darančių įmonių veiklą, finansų viceministras Kęstutis Kvaraciejus sako, jog ši šešėlio mažinimui skirta priemonė būtų taikoma tik turint konkrečių duomenų apie nemokamus mokesčius ir žalą biudžetui. „Kalbame apie atvejus, kai yra pagrįstų duomenų apie galimus mokestinius pažeidimus ir realią žalos biudžetui riziką.

Vilniuje statomame Nacionaliniame stadione įrengiamas stogas, kuris saugos futbolo rungtynes ir koncertus tribūnose stebinčius žiūrovus nuo kritulių bei saulės kaitros. Spalį pagal grafiką pradėjus stogo dengimo darbus, jau sumontuota maždaug trečdalis jo dangos pagrindo, dar šį mėnesį planuojama užbaigti visų laikančiųjų plieninių stogo konstrukcijų sujungimą, rašoma pranešime spaudai. „Stogas iš esmės keičia žiūrovo patirtį atvirame stadione.

„Lietuvos geležinkelių“ grupės (LTG) infrastruktūros bendrovei „LTG Infra“ paskelbus europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ tilto per Nerį Jonavos rajone naujo rangovo atranką, „Fegdos grupės“ statybų bendrovė „Tilsta“ svarsto teikti bent tris pretenzijas dėl, jos teigimu, prastų konkurso sąlygų, skelbia „Verslo žinios“. „Bent tris pretenzijas pradėsime ruošti dėl šito pirkimo: dėl neskaidrių, neaiškių, nelygiavertiškų konkurso sąlygų“, – portalui kalbėjo bendrovės direktorius Eduardas Gri...

Seimui svarstant pataisas, siūlančias nuo 2027 metų žmonėms sudaryti galimybę gauti tiek nukentėjusiųjų asmenų, tiek  antrojo laipsnio valstybines pensijas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo tam nepritarti – anot jos, žmonės ir toliau turėtų pasirinkti kurią nors vieną išmoką.  Valstybinių pensijų įstatymo pataisas Seimui yra pateikęs konservatorius Arvydas Anušauskas, dėl jų parlamentarai paprašė Vyriausybės išvados.

Seimas ketvirtadienį plenarinėje salėje svarstys siūlymą dėl išaugusių degalų kainų laikinai taikyti 50 proc. nuolaidą tarpmiestinių autobusų bilietams. Tai numatantis Viešojo keleivinio transporto lengvatų įstatymo projektas Seime svarstomas skubos tvarka. Seimas svarstys siūlymą perpus atpiginti tarpmiestinių autobusų bilietus Trečiadienį šiai iniciatyvai pritarė pagrindinis – Seimo Biudžeto ir finansų – komitetas.

Seimo narys socialdemokratas Tomas Martinaitis ketvirtadienį ketina pateikti Seimui Darbo kodekso pataisas. Jomis siūloma dirbantiems seneliams numatyti vadinamuosius anūkadienius.  Jei parlamentas pritartų, anūkus iki 14 metų arba su negalia iki 18 metų turintiems darbuotojams būtų suteiktos 4 apmokamas šeimos pagalbos dienos per kalendorinius metus trumpalaikei jų priežiūrai.

Technologijų milžinės „Google“ vadovas Baltijos šalyse Vytautas Kubilius po beveik 15 metų darbo traukiasi iš pareigų, rašo portalas „Verslo žinios“. „Visada laikiausi nuostatos, kad tinkamiausias laikas perduoti estafetę yra tada, kai viskas įmonėje pasiekia absoliučią viršūnę, kai yra pasiekti ir viršyti visi užsibrėžti tikslai, kai pamatai tvirti, verslas klesti, o suburta stipri komanda yra pasirengusi augti toliau.

Technologijų ir investicijų grupės „Tesonet“ įkūrėjas Tomas Okmanas trauksis iš banko „Artea“ stebėtojų tarybos. Nepriklausomo stebėtojų tarybos nario pareigas jis paliks lapkričio 18-ąją, trečiadienį per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Artea“. Jis teigia nusprendęs trauktis Europos Centriniam Bankui leidus stebėtojų taryboje dirbti kitam banko akcininkės „Tesonet“ atstovui – grupės investicijų vadovei Eglei Eidimtaitei. „Tesonet“ dalyvaus banko gyvenime dar aktyviau ir su nauja energija.

 Valstybinėje augalininkystės tarnyboje (VAT) užbaigtas auditas, nustatyta reikšmingų vidaus kontrolės, rizikų valdymo, korupcijos prevencijos trūkumų. „Nustatyta, kad dalis patvirtintų kontrolės bei antikorupcinių priemonių ilgą laiką buvo įgyvendinamos tik formaliai“, – teigiama audito rezultatuose. Kaip Eltai nurodė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), netrukus taip pat bus skelbiamas konkursas užimti tarnybos vadovo pareigas.

Vyriausybė pritarė stiprinti Lietuvos jūrų uostų infrastruktūros, terminalų ir laivų apsaugą, tarp institucijų užtikrinant operatyvų keitimąsi informacija apie galimas grėsmes. Susisiekimo ministerijos projektu siekiama užtikrinti operatyvesnį atsakingų institucijų keitimąsi informacija apie galimas grėsmes jūrų uostams ir jų infrastruktūrai, taip pat tobulinti apsaugos lygių nustatymo tvarką.

Seimo Švietimo ir mokslo komitetas pritarė 2027–2029 metų valstybės biudžeto projektui ir pasiūlė didinti finansavimą akademinės etikos priežiūrai, aukštojo mokslo infrastruktūrai bei mokyklinių autobusų įsigijimui. Komitetas siūlo skirti daugiau lėšų Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybai, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Studijų miestelio projektui, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos rekonstrukcijai ir mokykliniams autobusams įsigyti.

Nuo kitų metų pradėsiančioje veikti elektroninėje kelių rinkliavos sistemoje „Via Toll“ pradėta pirmojo Europos elektroninės kelių rinkliavos paslaugos (EERP) teikėjo integracija – „Via Lietuva“ pasirašė akreditavimo sutartį su Vokietijos bendrove „Toll4Europe“. Kaip skelbia valstybinių kelių operatorė, pasirašius sutartį, pradedamas įmonės akreditavimo ir jos sprendimų integravimo į „Via Toll“ procesas.

 Iš visų valstybinio socialinio draudimo rūšių tik nedarbo draudimui išliekant deficitiniam, „Sodros“ direktoriaus pavaduotoja sako, kad kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ieškoma to priežasčių ir žadama griežtinti bedarbio išmokų mokėjimą. „Pirmiausia ieškoma priežasčių, kodėl nedarbo draudimas yra minusinis“, – Seimo Biudžeto ir finansų komitete (BFK) trečiadienį teigė Violeta Latvienė. „Sodra“ nagrinėja dar giliau šitą problemą nedarbo.

Bendrovė „Google“, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) prašymu, iš paieškos rezultatų Lietuvoje pašalino 322 piratinių svetainių kopijas. Kaip trečiadienį pranešė LRTK, vadinamosiose veidrodinėse svetainėse neteisėtai platinami autorių teisių saugomi kūriniai tampa pasiekiami kitais interneto adresais, net ir užblokavus pirmines svetaines.

Lenkijos energetikos koncernui „Orlen“ ketinant spręsti dėl naftos perdirbimo bendrovės „Orlen Lietuva“ gamyklos modernizavimo ateities, o koncerno vadovui pareiškus, jog nutraukus projektą kiltų rizika Mažeikių gamyklą uždaryti apskritai, ekspertai tai vadina derybine pozicija dėl Lietuvos politikų diskusijų apmokestinti įmonės netikėtą pelną bei signalu šaliai įvertinti savo indėlį į milijardinės vertės gamyklos modernizavimą.

Prezidentas Gitanas Nausėda ir Vokietijos gynybos pramonės milžinės „Rheinmetall“ generalinis direktorius Arminas Pappergeris (Arminas Papergeris) aptarė 155 mm artilerijos amunicijos gamyklos Baisogaloje statybas ir naujas bendradarbiavimo galimybes, trečiadienį pranešė Prezidentūra. Diuseldorfe viešintis prezidentas teigiamai įvertino gamyklos Radviliškio rajone statybų pažangą ir pabrėžė, jog ekonomiškai ji taps vienu svarbiausių Lietuvos ir Vokietijos strateginio bendradarbiavimo rezultatų.

Kaip išsaugoti žuvininkystės tradicijas ir kartu sukurti modernią infrastruktūrą vietos gyventojams bei svečiams? Dideli pokyčiai regionuose dažniausiai prasideda nuo vienos geros idėjos ir noro puoselėti savo kraštą. Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo parama pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021-2027 m. programą, nukreipta per žuvininkystės vietos veiklos grupes, suteikia partneriams – vietos bendruomenėms ir verslams – galią šias idėjas paversti realybe.

Ieškant papildomų pajamų kitų metų biudžetui ir valdančiajai koalicijai sutarus didinti mokesčius azartiniams lošimams, loterijoms bei vadinamąjį cukraus mokestį, finansų ministras Taurimas Valys sako, kad tokie planai kol kas vertinami atsargiai, tačiau bus svarstomi.

Vyriausybė pritarė siūlymui iš skolintų lėšų skirti daugiau kaip 42,4 mln. eurų individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijoms bei Lietuvoje prieglobstį radusių ukrainiečių socialinei paramai finansuoti. Pagal Finansų ministerijos parengtus nutarimus, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) skirta 30,1 mln. eurų individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijoms lapkričio mėnesį mokėti ir dar 12,3 mln.

Finansų ministras Taurimas Valys sako, kad galimybė apmokestinti Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ viršpelnį Lietuvoje kol kas vertinama atsargiai, nes toks sprendimas galėtų kelti geopolitinių rizikų ir pakenkti strateginėms investicijoms šalyje.  Tiesa, jis neatmetė, jog bendrovės viešai skelbiamos abejonės dėl tolimesnių į Mažeikių naftos gamyklą gali būti spaudimas Lietuvai netaikyti viršpelnio mokesčio.

Lenkijos energetikos koncerno „Orlen“ vadovui pareiškus, kad svarstoma atsisakyti jos valdomos naftos importo ir perdirbimo bendrovės „Orlen Lietuva“ modernizavimo projekto bei ilgainiui uždaryti gamyklą, energetikos ministras sako, jog tai gali būti koncerno reakcija į diskusijas dėl galimo „Orlen Lietuvos“ viršpelnio apmokestinimo. „Iš mūsų pusės vertiname, kad kiekviena įmonė yra suinteresuota turėti kiek įmanoma palankesnį mokestinį režimą.

Užsukęs į „Maxima“ parduotuvę Vilniuje, vyras su regos negalia buvo priverstas išeiti tuščiomis rankomis. Nesulaukęs darbuotojų pagalbos, žmogus negalėjo atsiskaityti už prekes, rašoma Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos pranešime spaudai. Pirkėjas kreipėsi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą, kuri po tyrimo konstatavo diskriminaciją. Pareiškė, kad aptarnavimo nebus Kaip skunde teigė pareiškėjas, į Mindaugo g. esančią „Maximą“ jis atvyko po 20 val.

Iš antros pensijų kaupimo pakopos Lietuvoje per dvejus metus gali pasitraukti iki 70 proc. sistemos dalyvių, sako „Sodros“ atstovė.  „Į kitų metų prognozes jau esame įtraukę ne mažesnį kaip 70 proc. bendrą pasitraukimą iš pensijų kaupimo“, – Seimo Biudžeto ir finansų komitete (BFK) trečiadienį teigė „Sodros“ Pensijų anuitetų skyriaus vedėja Daiva Gerulytė.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) pritarė siūlymui dėl aukštų degalų kainų laikinai taikyti 50 proc. nuolaidą tarpmiestinių autobusų bilietams. Siūlymui pagrindiniame komitete pritarta balsų dauguma.  Lengvatą buvo numatoma taikyti nuo lapkričio 1 d. iki šių metų pabaigos. Tiesa, lapkričio mėnuo jau įsivažiavo, tad lengvata įsigaliotų nuo tada, kai projektas būtų priimtas Seime ir vis tiek galiotų iki metų pabaigos.

Vienas iš svarbiausių „Lidl Lietuva“ prioritetų – užtikrinti, kad parduotuvių lentynas kasdien pasiektų aukščiausios kokybės, švieži ir pirkėjų pamėgti produktai. Būtent todėl įmonė ypatingą dėmesį skiria tvariam ir ilgalaikiam bendradarbiavimui su vietiniais gamintojais.

Graikijos kibernetinio saugumo sprendimų kūrėja „Census“ įkūrė padalinį Vilniuje „Census Labs LT“. Tai jau šeštas įmonės padalinys pasaulyje ir pirmasis Šiaurės Europoje – penkiuose jos centruose JAV, Jungtinėje Karalystėje, Graikijoje, Dubajuje ir Abu Dabyje dabar dirba 130 specialistų komanda.

Lietuvoje kasmet už mokesčių mokėtojų pinigus atliekama daugybė skirtingų darbų statybos srityje. Tačiau dalis specialistų perspėja, kad gyventojų pinigai neretai išvaistomi dėl ydingos viešųjų pirkimų sistemos. Štai savivaldybės ar ministerijos už biudžeto lėšas, kurių didžiąją dalį sudaro mokesčių mokėtojų pinigai, organizuoja įvairius viešuosius pirkimus.

Seimo pirmininkas Juozas Olekas tikisi, kad demokratų pergalė JAV Kongreso rinkimuose padės užtikrinti didesnę paramą Ukrainai, paskatins glaudesnį Vašingtono bendradarbiavimą su Europa bei sustiprins Lietuvos saugumą. „Aš manau, kad mes turėsim labiau tokią subalansuotą Jungtinių Amerikos Valstijų poziciją, ypatingai dėl paramos Ukrainai, dėl bendradarbiavimo su Europos Sąjunga.

Spalio pradžioje įvedus 50 proc. nuolaidą traukinių bilietams, keleivių srautas išaugo apie 25 proc., sako „Lietuvos geležinkelių“ grupės (LTG) keleivių vežimo bendrovės „LTG Link“ vadovė. „Keleivių skaičius išaugo – čia iš to pirmojo laikotarpio iki lapkričio antros dienos – apie 25 proc. Tai tikrai yra ženklus augimas. Jeigu nebūtų tų akcijų, tai apie 5–6 proc. svyruotų augimas, lyginant su praėjusiais metais. Tai tikrai yra, yra postūmis“, – trečiadienį LRT radijui teigė Kristina Meidė.

Susisiekimo ministras Juras Taminskas sako, kad kitais metais planuojama atidaryti naujas traukinių stoteles Vilniaus, Kauno, Klaipėdos rajonuose. „Reikia (traukinių – BNS) stotelių papildomai, nes matome, kad per 36 metus nemaža dalis stotelių buvo uždaryta.

Technologijų grupė „Tesonet“ pradėjo daugiafunkcio kvartalo Kaune, Žemojoje Fredoje, pirmojo etapo statybas, į kurias planuoja investuoti 90 mln. eurų, skelbia portalas „Verslo žinios“. „Tesonet“ strateginių projektų vadovė Evelina Žvinytė portalui teigė, kad įmonė pasirašė rangos sutartį su statybų bendrove „Conres LT“. Pasak E. Žvinytės, pirmuoju etapu apie 1,36 ha ploto sklypo dalyje, pradėjus nuo biurų pastato, vėliau bus statomas viešbutis, o galiausiai – butai.

Baltarusijos kalio trąšų gamintojos „Belaruskalij“ inicijuotą bylą prieš Lietuvą reikalaujant atlyginti milijardinius nuostolius dėl sustabdyto trąšų tranzito nagrinėjantis arbitražas nesutiko jį perkelti iš Ženevos Šveicarijoje į Dubajų, Singapūrą arba bet kurią kitą neutralią valstybę.

Ar ilgalaikį nedarbą galima mažinti ne tik padedant žmogui ieškoti darbo, bet ir kuriant naujas darbo vietas pagal vietos poreikius? Prancūzijoje toks modelis išbandomas jau dešimtmetį. Jis suteikė darbą ir žmonėms, kuriems dėl amžiaus ar sunkių gyvenimo aplinkybių įsidarbinti galėjo būti itin sunku. Kaip rašo „Euronews“, 2016 m. Prancūzijoje pradėtas projektas „Teritorijos be ilgalaikio nedarbo“ siekia kurti darbo vietas kaimiškose vietovėse, atsižvelgiant į vietos poreikius.

Lapkritis prasideda itin aukštomis elektros kainomis, kokios šiemet buvo tik speiguotą vasarį. Energetikai dėl to kaltina ramius rudeniškus orus – nėra vėjo, mažai ir saulės, tad daug ir brangios elektros tenka pirkti iš užsienio. Brangios ir dujos, pramonės įmonės jau perspėja, kad brangsta gamyba, tad verslas su nerimu svarsto, kaip teks išgyventi artėjančią žiemą ir reikalauja Vyriausybės pagalbos plano. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Valstybės valdomos energetikos grupės „Epso-G“ antrinei įmonei „Epso-G Invest“ vadovavusiam Tomui Varneckui pasitraukus iš pareigų, ieškoma naujo vadovo. Kandidatuoti į šią poziciją galima iki gruodžio 3 dienos (imtinai), pranešė „Epso-G“ . „Prie įmonės prisijungsiančiam profesionalui teks svarbus vaidmuo, užtikrinant pradėtų darbų tęstinumą ir plėtojant kitas investicijas“, – pranešime sakė „Epso-G“ grupės vadovas Mindaugas Keizeris.

„MG grupės“ kontroliuojamos didžiausios Baltijos šalių mažmeninės drabužių prekybos grupės „Apranga“ tinklo mažmeninė apyvarta sausio–spalio mėnesiais siekė 326,9 mln. eurų (su PVM) ir buvo 8,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lietuvoje „Aprangos“ apyvarta per dešimt mėnesių augo 10,6 proc., Latvijoje – 5,9 proc., Estijoje – 6,4 proc., per „Nasdaq“ Vilniaus biržą antradienį pranešė įmonė. Spalio mėnesio apyvarta Vien spalį grupės apyvarta siekė 36,1 mln. eurų ir buvo 4,1 proc.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) dėl nustatytų šiurkščių maisto tvarkymo ir higienos pažeidimų nuo antradienio sustabdė maisto tvarkymo veiklą Klaipėdoje esančioje kavinėje „Hurry Curry“.  Kaip pranešė tarnyba, neplaninis patikrinimas buvo atliktas spalio 27 d., gavus vartotojo pranešimą.

„Fegdos grupės“ įmonė „Tilsta“ ir „Rail Baltica“ statybas prižiūrinti „LTG Infra“ sudarė taikos sutartį dėl 149,4 mln. eurų vertės Kauno (Palemono)–Šveicarijos geležinkelio atkarpos antros dalies darbo projekto derinimo. Kaip skelbia „Verslo žinios“ (VŽ), Vilniaus apygardos teismas šalių susitarimą patvirtino spalio pabaigoje. Anksčiau „Tilsta“ kreipėsi į teismą, reikalaudama įpareigoti „LTG Infrą“ patikrinti ir suderinti darbo projektą bei skirti 600 eurų baudą už kiekvieną uždelsimo dieną.

Latvijos oro bendrovei „airBaltic“ nusprendus nutraukti skrydžius tarp Vilniaus ir Diuseldorfo, kurie vyko pagal rizikos pasidalijimo partnerystės sutartį, Lietuvos oro uostai (LTOU) ketina ginčyti šį sprendimą ir sieks susigrąžinti į maršrutą investuotas lėšas. Apie sutarties nutraukimą „airBaltic“ informavo vykstant JAV teisme pradėtam jos restruktūrizavimo procesui.

UAB „Vilpra“ byloje Regionų administracinis teismas kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ESTT), siekdamas išsiaiškinti, ar tuo metu buvo galima įmonei taikyti atsakomybę už tarptautinių sankcijų pažeidimą, jei tokia veika nebuvo tyčinė ir sąmoninga, o Latvijos muitinė, per kurią su UAB „Vilpra“ nesusiję tretieji asmenys atliko eksporto procedūras, tarptautinių sankcijų apėjimo rizikos apskritai nenustatė.

Praėjusią savaitę sumažėjus saulės ir vėjo elektrinių gamybai, vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje padidėjo 91 proc. iki 177,19 euro už megavatvalandę (MWh), skelbia energetikos bendrovė „Elektrum Lietuva“. Bendrovės duomenimis, Latvijoje elektros kaina per savaitę taip pat išaugo 91 proc. ir siekė 176,51 euro už MWh, o Estijoje ji pakilo 70 proc. iki 118,81 euro už MWh. „Elektrum Lietuva“: elektros kaina per savaitę šalyje išaugo 91 proc.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) Vokietijos kapitalo prekybos tinklą „Lidl“ valdančią bendrovę „Lidl Lietuva“ pagrįstai nubaudė 100 tūkst. eurų bauda už klaidinančią reklamą, galutinai paskelbė teismas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) spalio 28 dieną neskundžiama nutartimi atmetė „Lidl Lietuvos“ skundą ir paliko galioti Regionų administracinio teismo sprendimą, pripažinusį, jog 2023 metais VVTAT pritaikyta bauda buvo teisėta. Teismas: 100 tūkst.

Seimo Aplinkos apsaugos komitetui tęsiant Miškų įstatymo pataisų svarstymą miškų savininkai, medienos pramonės atstovai prašo lankstesnės kirtimų tvarkos, o įvedus apribojimus nustatyti aiškias kompensacijas. Tuo metu aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį į prastą miškų būklę ir prašo didesnės jų apsaugos. Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos vadovas Algis Gaižutis sako, kad jau dabar pusei Lietuvos miškų taikomi papildomi veiklos apribojimai.

Centralizuotos šilumos tiekėja „Gijos“ iki 2029 metų pabaigos Vilniuje planuoja visus karšto vandens skaitiklius pakeisti išmaniaisiais, kurių rodmenys nuskaitomi nuotoliu.  Šiuo metu sostinėje įrengta apie 211 tūkst. tokių skaitiklių, o baigus jų keitimą bendras skaičius turėtų siekti apie 280 tūkst. Bendrovės teigimu, išmanieji skaitikliai leidžia nuotoliniu būdu nuskaityti karšto vandens suvartojimo duomenis, todėl gyventojams nebereikia kas mėnesį patiems deklaruoti rodmenų.

Nors savivaldybių biudžetai kitąmet augs 8,8 proc., šių lėšų nepakaks naujoms valstybės perduotoms funkcijoms ir viešosioms paslaugoms finansuoti, teigia Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA). Pasak jos, savivaldybės buvo priverstos naująsias paslaugas finansuoti savo ribotomis savarankiškomis lėšomis. Neįvertinama ir tai, kad viešųjų paslaugų teikimas kasmet brangsta.