Lietuvos verslas

Seime svarstant Vyriausybės mokesčių paketą, prezidentas Gitanas Nausėda sako matantis tendenciją, kad pokyčius priimti valdantiesiems pavyks – tai, anot šalies vadovo, yra užduotis, kuri buvo pernelyg sudėtinga praėjusios kadencijos konservatorės Ingridos Šimonytės vadovaujamam Ministrų kabinetui.

Artėjant vasarai vis daugiau žmonių planuoja atostogas ir ieško kelionių pasiūlymų. Tačiau Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) atkreipia dėmesį, kad šiuo metu suaktyvėja ir nelegalūs kelionių organizatoriai. Taigi vartotojai turėtų būti ypač budrūs – keliones rinktis tik iš teisėtai veikiančių rengėjų bei atsargiai vertinti pasiūlymus, kuriais dalijamasi socialiniuose tinkluose.

„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės įmonė „LTG Infra“ ieško, kas įrengtų 24,5 kilometrų ilgio europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ sankasą ir inžinerinius statinius ruože Ramygala–Berčiūnai, pirmadienį pranešė LTG.  Šiemet „LTG infra“ jau paskelbė 12,4 km ilgio „Rail Baltica“ ruožo Berčiūnai–Joniškėlis, 18,9 km ilgio ruožų tarp Kauno ir Šveicarijos, pernai – 12,1 km atkarpos nuo Šėtos iki Ramygalos statybos rangovų konkursus.

Centralizuotai šilumą tiekiančios „Kauno energijos“ grupės pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA) sausį–kovą siekė 16,074 mln. eurų – 56,5 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai. Tuo metu grupės konsoliduotos pardavimo pajamos augo 18,2 proc. iki 43,513 mln. eurų, pelnas (prieš apmokestinimą) – 67,9 proc. iki 13,853 mln.

Laikinai valstybinei kelių bendrovei „Via Lietuva“ vadovaujant Martynui Gedaminskui, jo brolio Dovydo Gedaminsko įmonė „Telekonta“ pasirašė 181 tūkst. eurų vertės kelio rangos darbų sutartį ir pretenduoja atlikti dar 3,6 mln. eurų vertės darbus, skelbia portalas lrt.lt Anot portalo, „Telekonta“ yra pasirašiusi vieną sutartį dėl magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena ruožo rekonstravimo darbų techninės priežiūros paslaugų. „Via Lietuva“ lrt.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) įspėja apie sukčiavimo atvejus ir ragina neužkibti ant sukčių kabliuko. Kaip teigė VMI atstovai, jei deklaravote pajamas, daugiau jokių papidomų dokumentų pildyti nereikia. „Deklaravus pajamas, jokių papildomų formų ar prašymų pildyti nebereikia“, – teigė VMI specialistai.

Valstybės valdoma „Lietuvos geležinkelių“ grupė (LTG) ieško naujo finansų vadovo, pirmadienį pranešė įmonė. Jo konkursą užimti įmonė skelbs artimiausiu metu, iš jų po septynerių metų darbo pasitrauksiant Andrejui Kosiakovui, kuris LTG paliks birželio 6 dieną.

Pastarąją savaitę Brent naftos kainoms mažėjus 0,8 proc., benzinas ir dyzelinas Lietuvos degalinėse pabrango nuo 0,8 iki 0,9 procento, pirmadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Anot agentūros, vidutinė Brent naftos kaina nagrinėjamą savaitę siekė 65 USD/bbl ir buvo 0,76 proc.

Valstybinė „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupė skelbs finansų vadovo paiešką, nuo birželio pradžios iš šių pareigų traukiantis dabartiniam vadovui Andrej Kosiakov, pranešė grupė. „Esu nuoširdžiai dėkingas A. Kosiakov už ilgametį darbą ir išskirtinį indėlį į mūsų pažangą užtikrinant grupės veiklos transformaciją ir efektyvumą, finansų veiklos stabilumą, išskirtinį finansinį profesionalumą“, – pranešime cituojamas LTG grupės generalinis direktorius Egidijus Lazauskas.

Esant nepalankioms sąlygoms mažesniems Lietuvos bankų rinkos dalyviams gali pritrūkti finansinio kapitalo, todėl jie jau dabar turėtų stiprinti kapitalo bazę, sako Lietuvos banko (LB) vadovas. Vis dėlto, pasak Gedimino Šimkaus, visas Lietuvos bankų sektorius sukrėtimams pasiruošęs – tą parodė LB atliktas testavimas. „Neigiamų sukrėtimų atveju bankų padėtis yra skirtinga.

Dabartiniai siūlymai keisti kaupimą II-oje pensijų pakopoje nesprendžia pagrindinio klausimo – pensijų dydžio Lietuvoje. Esą jie kaupimą pensijai pakeičia į paprasčiausią taupymą. O valstybė viešais pinigais neturėtų prisidėti prie asmeninių santaupų didinimo. Taip mano Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Jo vertinimu, siekiant didinti pensijas, ateityje teks svarstyti socialinio draudimo įmokų, pensinio amžiaus arba imigracijos didinimą.

Valstybės valdoma naftos ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorė „KN Energies“ pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 13,6 mln. eurų pelno prieš mokesčius, palūkanas ir nusidėvėjimą (EBITDA) – 3,5 proc. mažiau nei tuo pačiu metu pernai (14,1 mln. eurų). Grupė sausį–kovą uždirbo 4,4 mln. eurų konsoliduoto grynojo pelno – 69,2 proc. daugiau (2,6 mln. eurų), jos pajamos augo 3,7 proc. iki 25,3 mln. eurų (24,4 mln.

Šiemet paukščių gripui pražudžius šimtus tūkstančių vištų dedeklių Lietuvoje bei milijonus kaimyninėje Lenkijoje, ekspertai prognozuoja, kad dėl to šalies parduotuvėse gali ūgtelėti kiaušinių kainos. „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad nors šiuo metu kiaušinių kainos parduotuvėse kyla nuosaikiai, netrukus jos gali šoktelėti stipriau.

Grupė parlamentarų siūlo nuo dvejų iki penkerių metų ilginti terminą pateikti skundus dėl nelegalių ar neteisėtų statybų. Aplinkos ministerija linkusi pritarti senaties termino ilginimui, tokį siūlymą palaiko ir Vilniaus meras.

Savivaldybės, kurių teritorijose galėtų būti steigiami poligonai, iš centrinės valdžios tikėtųsi didesnės gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalies, tenkančios savivaldybėms, ir didesnio kelių priežiūros finansavimo, sako Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Audrius Klišonis.

Vis daugiau jaunų žmonių nusprendžia ne dirbti, o gyventi iš nedarbo išmokų. Naujausia „Sodros“ analizė parodė netikėtą tendenciją – būtent jauni, 25–30 metų asmenys šiemet tampa viena aktyviausių išmokos gavėjų grupių. Vieni ekspertai įspėja, kad tai – signalas apie augančią jaunimo priklausomybę nuo valstybės paramos, kiti specialistai atkreipia dėmesį, kad šią tendenciją lemia ne tinginystė, o struktūrinės darbo rinkos problemos.

Pavasarinėms šalnoms padarius didžiulę žalą ankstyvosioms lietuviškoms bulvėms, smidrams ir kitoms daržovėms – prekyvietėse matysime daugiau importuotų prekių, teigia Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) direktorė Indrė Lukoševičienė. Anot jos, tai gali nulemti, jog didelių daržovių kainų šuolių nepamatysime, tačiau atsiranda tikimybė iškilti kitoms problemoms.

Sumokėję už turtą ir oficialiai tapę jo savininkais esame ramūs, kad jis priklauso tik mums. Vis tik tą supranta ne visi. Pvz., daug laiko parduotame sklype ar sodyboje praleidę ir prie jų prisirišę buvę savininkai ten ir toliau gali jaustis kaip namuose – o kas gi jiems sutrukdys? Su tuo susidūrė vilnietis Edvinas (vardas pakeistas), kuris dar pernai rudenį nusipirko sodybą. Buvęs savininkas iš ten išsivežė savo daiktus ir patikino, kad į sodybą daugiau negrįš.

Lietuvos kurortų verslininkai ieško darbuotojų vasaros sezonui, daugiausia – pajūrio miestų paslaugų sektoriuje, pranešė Užimtumo tarnyba. Anot jos, vien Palangoje reikia 330 darbuotojų, Druskininkuose – 120, Birštone – 35, Neringoje – 30.  „Antrus metus jau viduržiemį stebime vis ankstesnį darbuotojų poreikį vasaros sezonui.

Mokestiniai pakeitimai gali itin skaudžiai kainuoti ūkininkams, teigia žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas. Todėl jis tikina sieksiąs, kad ūkininkai galėtų tapti juridiniais asmenimis, taip sumažindami savo mokestinę naštą. „Galbūt peržiūrėsime galiojančią tvarką, keisime ją ir raginsime ūkininkus tapti juridiniais subjektais. Tai, kad jie būtų traktuojami ir apmokestinami kaip juridiniai asmenys, būtų teisingiausia.

Gyvenimo tempui greitėjant, atsiranda vis daugiau jaunų žmonių, kurie miesto šurmulį ir stresą noriai iškeičia į gyvenimą kaime, arčiau gamtos. O jeigu tokie žmonės nusprendžia užsiimti žemės ūkio veikla, tai įsikurdami užmiestyje jie gali sulaukti nemenkos piniginės paramos.

Maisto užsakymas internetu tapo daugelio kasdienybe – vos keli paspaudimai telefone ir vakarienė jau pakeliui. Visgi daugelis klientų pastebi, kad ši paslauga brangsta, o tokias paslaugas teikiančios platformos prie kainos vis dažniau prideda įvairius papildomus mokesčius. Skaitytojai pastebėjo, kad kartais, norint užsisakyti paprastą patiekalą ar užkandį, galutinė kaina tampa didesnė nei tikėtasi.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), išnagrinėjęs civilinę bylą, nutarė, kad nevienodi atlyginimai darbovietėje reorganizacijos metu neleidžia daryti išvados apie egzistuojančią diskriminaciją.

Seime šią savaitę pirmą balsavimą įveikus Finansų ministerijos patobulintam nekilnojamojo turto (NT) mokesčio projektui, parlamentarai registravo siūlymus dėl pirmojo būsto apmokestinimo. Po pateikimo Seimas ketvirtadienį pritarė, kad pagrindinį asmens būstą galima būtų apmokestinti mažiausiai nuo 10 tūkst. eurų „grindų“, šią vertę viršijanti suma būtų apmokestinama tarifais intervale nuo 0,1 proc. iki 1 proc.

Valdantiesiems jau kelis mėnesius ginčijantis ir ieškant sutarimo dėl mokestinių pakeitimų, buvusiai „valstiečių“ Vyriausybei vadovavęs parlamento pirmininkas Saulius Skvernelis sako, jog dabartinio premjero Gintauto Palucko vietoje būtų elgęsis kitaip. Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis prisimena, kad, sprendžiant aistras keliančius mokestinius pakeitimus, jo Ministrų kabinetas siekė aiškiau komunikuoti ne tik su visuomene, bet ir su Seime dirbančiomis politinėmis jėgomis.

Vestuvės – viena didžiausių ir svarbiausių švenčių gyvenime. Vis tik norint ją padaryti įsimintiną tenka išleisti dešimtis tūkstančių eurų, o svečiai nežino, kiek pinigų tokiu atveju reikėtų dovanoti jaunavedžiams. Naujienų portalo tv3.lt kalbintos vestuvių planuotojos pasakojo, kad jaunųjų pasirinkimai būna patys įvairiausi: nuo burgerių vidury nakties iki ekskursijų ar laužų miške. Tad kiek visa tai kainuoja? Kiek kainuoja vestuvės? Renginių ir vestuvių planuotoja, „Atwedding.

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) vis dar priima paraiškas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Miško veisimas ir atkūrimas“. Paraiškas bus galima teikti iki gegužės 30 d. Paraiškų priėmimo etapui skirta 4,6 mln. eurų, iš jų ne daugiau kaip 1,4 mln. eurų sostinės regionui. Remiama veikla Paramos lėšomis remiamas miško veisimas ir stichinės nelaimės pažeisto miško atkūrimas.

Kartas nuo karto vis pasigirsta pirkėjų skundų, kad parduotuvėse prie bandelių nėra įprastų būtent kepiniams skirtų popierinių maišelių. O, kadangi kepinių be maišelio nepasiimsi, tenka imti plastikinį maišelį ir už jį mokėti. Dalis pirkėjų tokiu atveju nusprendžia už plastikinį maišelį to 1 ct nemokėti, kadangi, jų nuomone, prie bandelių privalėjo būti nemokamų maišelių.

Lietuvai gavus Europos Komisijos (EK) pritarimą Vilniaus Nacionalinio stadiono koncesijos sutarties pakeitimams, fondui „Baltcap“ priklausančias buvusios projekto vystytojos akcijas perimti ketinančios nekilnojamojo turto bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis tikina, kad procesą apsunkina įmonės susitarimui keliami papildomi reikalavimai.

Vienos didžiausių popieriaus ir medienos pramonės grupių Baltijos šalyse „Grigeo Group“ pelnas prieš mokesčius, palūkanas, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) pirmą metų ketvirtį siekė 7,5 mln. eurų – 1 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu. Per tris mėnesius grupės konsoliduotosios pajamos sudarė 59,1 mln. eurų – 10,5 mln. eurų daugiau tuo pat laikotarpiu 2024 m.  Pelnas prieš apmokestinimas pirmąjį ketvirtį siekė  4,5 mln. eurų arba 0,7 mln.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėja Jekaterina Navickė sako, kad anksčiau ar vėliau klausimas dėl valstybės skatinimo kaupti pensijas antroje pakopoje gali būti persvarstytas.  Pasak jos, šis valstybės paramos modelis yra brangus.   „300 mln. eurų ir suma augs, nes didės vidutinis atlyginimas. (...) Esant tokiam brangiam mechanizmui galimai bus grįžtama prie šio klausimo“, – Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete penktadienį sakė J. Navickė.

Statybos ir nekilnojamojo turto plėtros grupės HISK (buvę  „Panevėžio keliai“) konsoliduotas grynasis nuostolis pernai siekė 0,8 mln. eurų, kai užpernai grupė uždirbo 4,2 mln. eurų pelno.  Grupės pajamos per metus augo 18 proc. iki 240 mln. eurų (2023 metais – 204,1 mln. eurų), o konsoliduotas bendrasis pelnas mažėjo 35 proc. iki 12,6 mln. eurų (19,3 mln. eurų), penktadienį pranešė HISK. Tuo metu pagrindinės grupės įmonės HISK pajamos didėjo 1,8 karto iki 138,9 mln. eurų (77,6 mln.

Seimo Ekonomikos komitetas pritarė siūlymui, kad darbuotojų skaičius neturėtų daryti įtakos įmonei taikomo pelno mokesčio tarifui. Pagal dabartinį pelno mokesčio įstatymą, lengvatinis 6 proc. tarifas yra taikomas ne daugiau nei 10 darbuotojų turinčioms įmonės, kurių pajamos neviršija 300 tūkst. eurų per metus. Pirmaisiais veiklos metais jos nuo mokesčio visiškai atleidžiamos.

Baltijos valstybėse kainas balandį per metus sumažino tik Lietuvos pramonės produkcijos gamintojai, o labiausiai pakėlė – Estijos gamintojai, rodo nacionalinių statistikos tarnybų paskelbti duomenys. Šis kainų indeksas Lietuvoje praėjusį mėnesį, palyginti su pernai balandžiu, nukrito 3,5 proc., tuo tarpu Latvijoje ir Estijoje – pakilo atitinkamai 1,0 proc. ir 1,4 procento. Vien tik praėjusį mėnesį kainų kritimas užfiksuotas visose trijose valstybėse.

Seimui priėmus antrosios pensijų pakopos pertvarką, kuri leistų gyventojams sukauptas lėšas atsiimti lengviau ir jas išleisti vartojimui, į Lietuvos ekonomiką papildomai galėtų būti „įlieta“ maždaug milijardas eurų, kurie ilguoju laikotarpiu teigiamo poveikio šalies ūkiui neturėtų, prognozuoja Lietuvos bankas (LB).  Seime svarstomi Vyriausybės siūlomi pensijų sistemos pokyčiai, kuriais būtų atsisakyta automatinio įtraukimo į kaupimą, gyventojams būtų leidžiama vieną kartą išsiimti 25 proc.

Maisto pristatymo platforma „Wolt“ įvedė naują paslaugą – pirmenybinis pristatymas. Šią paslaugą pasirinkę klientai savo užsakymo sulauktų greičiau, tiesa, už ją yra taikomas papildomas mokestis, todėl naujovė nudžiugins ne visus. Platformos naudotojai pastebėjo, kad užsisakinėjant maistą už papildomą mokestį galima pasirinkti prioritetinio užsakymo paslaugą, kuri papildomai kainuoja 1,69 euro.

Praėjusiais metais 334 mln. eurų pajamų gavusi telekomunikacijų bendrovė „Bitė Lietuva“ į šalies biudžetą sumokėjo 42,9 mln. eurų mokesčių. Kaip rašoma bendrovės pranešime, bendrovės pajamos per metus išaugo 4 proc. – daugiau kaip 13 mln. eurų ir praėjusiais metais siekė 334,1 mln. eurų.  Skaičiuojama, kad skaitmeninių paslaugų bendrovė pernai uždirbo 69,7 mln. eurų grynojo pelno, pelnas prieš mokesčius, palūkanas, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) išaugo 12 proc.

Pernai pradėjus valstybės tarnybos reformą vidutinis darbo užmokestis (VDU) šalies institucijose per metus augo apie 10 proc. iki 2622 eurų, penktadienį pranešė Valstybės kontrolė.  Valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė sako, kad jau pirmaisiais metais matyti pertvarkos rezultatai – mažėjo atlyginimų skirtumai tarp institucijų, augo vadovų ir teisėjų atlyginimai, o tai svarbu pritraukiant aukštesnes kompetencijas vadovus.

Moldovoje viešintis premjeras Gintautas Paluckas sako, jog Lietuva tiki šios šalies europine ateitimi ir dės visas pastangas, siekiant ją priartinti. „Džiaugiuosi būdamas čia, Moldovoje, ir galėdamas išreikšti tvirtą Lietuvos paramą Moldovos eurointegracinei krypčiai.

Turto valdymo grupė „Invalda INVL“ bent trejus metus dirbantiems darbuotojams 2028 metais neatlygintinai suteiks 24 tūkst. vienetų, arba 0,2 proc. pagrindinės grupės įmonės akcijų.  Pasak „Invalda INVL“ valdybos pirmininko Alvydo Banio, šiemet pirmą kartą suteikta galimybė neatlygintinai gauti akcijų pagal opcionų sutartis, jei darbuotojai grupėje dirbs trejus metus.  „Mūsų tikslas – dar labiau skatinti komandą suteikiant palankias galimybes tapti šio verslo dalininkais.

Europos Centrinio Banko (ECB) penktadienį paskelbtais duomenimis, euro zonoje per darbdavio ir darbuotojo derybas sutarto darbo užmokesčio metinis prieaugis pirmąjį šių metų ketvirtį sumenko iki 2,38 proc. nuo 4,12 proc. per ankstesnį trijų mėnesių laikotarpį.

Ketvirtadienį oro linijų bendrovė „airBaltic“ pradėjo vykdyti tiesioginius skrydžius tarp Vilniaus ir Prahos, praneša naujienų portalas „Made in Vilnius“. Skelbiama, jog skrydis tarp šių dviejų miestų trunka beveik dvi valandas, o skrydžiai vykdomi du kartus per savaitę – ketvirtadieniais ir šeštadieniais – nuo gegužės 22 iki rugsėjo 27 d. „Tiesioginis skrydis į Prahą bus reikšmingas tiek verslui, tiek turizmui.

Šią vasarą prasidės Vilniuje esančios Jono Basanavičiaus gatvės rekonstrukcijos darbai, praneša sostinės savivaldybė. „Pradedame dar vienos svarbios miesto gatvės atnaujinimą – šią vasarą Basanavičiaus gatvėje prasidės rekonstrukcija, kuri pagerins susisiekimą ir aplinkos kokybę“, – pranešime cituojamas Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas. Darbų metu bus įrengtas naujas lietaus nuotekų tinklas, paklotos naujos važiuojamosios dalies ir šaligatvių dangos, atnaujinti apšvietimo tinklai.

Praėjusią savaitę, po penkias savaites trukusio degalų kainų kritimo, benzinas ir dyzelinas Lietuvoje vėl pabrango. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, per pastarąją savaitę benzino vidutinė kaina padidėjo 0,9 proc., o dyzelinas pabrango 0,8 proc.  Skaičiuojama, kad Europos Sąjungos (ES) šalių vidutinės svertinės benzino ir dyzelino kainos per savaitę padidėjo po 0,3 proc. Lyginant su ES vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina yra 13,2 proc., o dyzelino – 5,1 proc.

Lietuvai gavus Europos Komisijos (EK) pritarimą Vilniaus Nacionalinio stadiono koncesijos sutarties pakeitimams, sostinės meras Valdas Benkunskas sako, kad, nors projekto terminas apima maždaug 33 mėnesius, yra galimybė statybas užbaigti ir greičiau – per mažiau nei dvejus metus. „Laikmatis pačioms statyboms užbaigti yra prasidėjęs jau nuo vakar.

Balandžio mėnesį visos Lietuvos pramonės produkcijos vertė sumažėjo 3 proc., lyginant su šių metų kovu, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Išankstiniais duomenimis, 2025 m. balandį visos pramonės gamybos vertė sudarė 2,9 mlrd. eurų to laikotarpio kainomis. Per mėnesį sumažėjo pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų gamybos produkcija – 18,5 proc., chemikalų ir chemijos produktų gamybos – 14,4 proc., rafinuotų naftos produktų gamybos produkcija – 14,1 proc.

Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ privatus prekių ženklas „Well Done“ šiemet pirkėjams pristato dar gausesnį grilio produktų asortimentą artėjančiai vasarai. Tai ir šviežios kepimui skirtos dešrelės su netikėtais pagardais, gurmaniškais marinatais gardinti šašlykai, aitrių skonių mėgėjams marinuota šviežia paukštiena, kiaulienos šoninė ir šonkauliukai bei visko dar daugiau.

9-ąjį gimtadienį neseniai atšventusi pyraginė „Piestro“ inicijuoja bankrotą, skelbia „Verslo žinios“. Uždarytos abi pyraginės Vilniuje – viena iš jų nuo 2016 m. veikė „Outlet Park“ Šiaurės miestelyje, kita – nuo 2018 m. Benedikto turguje, Ukmergės g. Anot jos vadovo Donato Kubiliūno, sprendimą skelbti nemokumą lėmė smukę pardavimai ir išaugusios sąnaudų kainos.

Vakarų šalyse ir Lietuvoje gyvenimo trukmė vis ilgėja, dėl to vis didesnę dalį visuomenių sudaro vyresni gyventojai. Jų pensijoms mokėti mokesčiai ir įmokos renkami iš jaunesnių, darbingo amžiaus žmonių. O jų skaičius palaipsniui mažėja. Dėl to daugeliui valstybių ilgainiui ima stigti pinigų pakankamo dydžio pensijoms mokėti. Spręsdamos šią problemą, kai kurios šalys imasi nepopuliarių sprendimų. Pavyzdžiui, pensinio amžiaus ilginimo, kuris bent iš dalies riboja pensininkų skaičiaus augimą.