Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Audrius Klišonis sako, kad išlaidas keliams norima mažinti tuo metu, kai itin pabrango kelių tiesimui naudojamos medžiagos.
Asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovo Šarūno Frolenko teigimu, tai reikštų, jog keliai toliau sparčiai dėvėsis, nebus tvarkomi laiku. Jis kartoja ir anksčiau teiktą siūlymą keliams skirti visas pajamas iš degalų akcizų.
„Skaičiai nėra džiuginantys, juo labiau, kad įvertinus visus kainų pokyčius, ypač kas liečia būtent naftos kainų pokyčius, beveik dvigubai pabrangęs bitumas. Ir jeigu tokie skaičiai išliks, gyventojai už tokį biudžetą valstybei tikrai nepadėkos“, – BNS penktadienį sakė A. Klišonis.
„Finansavimas mažėja ir tai yra tikrai šokiruojanti, (...) labai bloga žinia visiems vartotojams. Visi turime turbūt susitaikyti su tuo, kad kelių būklė negerės ir prarasime daugiau laiko kelionėse, mokėsime daugiau už kurą, jo daugiau suvartosime, daugiau išleisime autoservisuose“, – BNS kalbėjo Š. Frolenko.
„40 proc. kelių neatitinka jiems keliamų būklės reikalavimų, jie yra laikomi blogais. Tas procentas su tokiu finansavimu tik didės“, – tikino asociacijos vadovas.
Vyriausybės Seimui teikiamame kitų metų biudžeto projekte keliams numatyta 749,3 mln. eurų – 66,2 mln. eurų mažiau nei suplanuota šiemet (815,5 mln. eurų).
Taminskas prakalbo apie biudžetą keliams
Susisiekimo ministras Juras Taminskas penktadienį aiškino, kad bendras biudžetas keliams mažėja dėl sumenkusio europinio finansavimo, tuo metu nacionalinis finansavimas didėja 62 mln. eurų.
Kelių fondas turėtų išaugti iki 240 mln. eurų, į jį tikintis surinkti 110 mln. eurų iš įsigaliosiančios elektroninės kelių rinkliavos sunkiajam transportui bei vežėjų grąžintų anksčiau nesumokėtų 25–36 mln. eurų mokesčių už užsienyje atliktą techninę priežiūrą.
Ragina didinti KPPP, į ją nukreipti pajamas iš degalų akcizų
Vyriausybės siūlymu vien KPPP 2027-ųjų biudžetas siektų 436 mln. eurų – 0,6 mln. eurų mažiau nei šiemet (436,6 mln. eurų).
Š. Frolenko teigimu, tai yra per mažai, o KPPP turi būti atstatytas iki prieš Kelių fondo steigimą buvusio lygio – 540 mln. eurų.
„Nes vienintelis tvarus būdas (finansuoti kelius – BNS) yra Kelių fondas ir KPPP. Visi papildomi finansavimai – (...) europinės lėšos – yra labai geri sprendimai, bet jie tik padeda, o ne užtikrina bazinį finansavimą“, – kalbėjo rinkos dalyvių atstovas.
A. Klišonis taip pat pabrėžė, kad kelių būklė negerės, kol į KPPP nebus investuojama daugiau.
Jo teigimu, dėl sumažėjusių KPPP lėšų nukenčia tos savivaldybės, kuriose nėra karinių objektų, pavyzdžiui, poligonų, tad jų galimybės pasinaudoti investicijomis į karinį mobilumą yra kur kas mažesnės: „Per metus atnaujinama apie 1,5 proc. Lietuvos kelių, tai nėra pakankamas tempas.“
Asociacijos vadovas savo ruožtu sakė, jog nėra kito būdo gerinti kelių būklę, kaip tik tam skirti pajamas iš degalų akcizų.
„Kaip bepavadinsime, kaip bežongliruosime, tai neturi reikšmės. Turime žiūrėti santykį: kiek valstybė surenka pajamų iš akcizų už automobilių degalus ir kiek to akcizo atiduoda keliams“, – BNS teigė Š. Frolenko.
Kaip rašė BNS, J. Taminskas penktadienį pabrėžė, kad dėl mažėjančio finansavimo jokie pradėti ar kitais metais numatyti projektai nenukentės – jiems pinigų užteks.
Galutinis 2027 metų kelių finansavimas paaiškės Seimui patvirtinus kitų metų valstybės biudžetą.
